Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. N. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

S. N. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 6 dalies 2 punktu, nuteistojo gyvenamosios vietos kratos metu rasti jo pinigai – 7350 Eur perduoti paskirtos baudos bausmės vykdymui. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 27 d.

Vilniaus apygardos teisme 2022 m. lapkričio 15 d. gautas S. N. prašymas išdėstyti baudos mokėjimą 10 (dešimčiai) metų, nustatant, kad kiekvieną mėnesį jis turi mokėti po 188,75 Eur. Prašymas grindžiamas itin sudėtinga nuteistojo turtine padėtimi. Nuteistojo teigimu, jis išlaiko sunkiai sergančią, nedirbančią ir neįgalią sutuoktinę, gauna 830 Eur darbo užmokestį, iš kurio moka komunalinius mokesčius (apie 150 Eur), už kurą (darbovietė nutolusi apie 25 km), likusios lėšos skiriamos kitiems būtiniausiems poreikiams patenkinti (maistui, vaistams, drabužiams ir kt.), dėl savo priešpensinio amžiaus ir sveikatos būklės neturi galimybės susirasti geriau apmokamo darbo. Nurodo, kad nevengia baudos mokėjimo, po nuosprendžio priėmimo jau sumokėjo 188,75 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, įstatymas numato dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, nebent teismas nustato kitą laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas nuosprendį, nenustatė kito baudos sumokėjimo laikotarpio. Tai reiškia, kad S. N. paskirta bauda turi būti sumokėta per įstatymo numatytą terminą, t. y. du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nepasibaigus savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpiui, S. N. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad dėl itin sunkios turtinės padėties negali laiku sumokėti baudą, tačiau teismui pratęsus baudos sumokėjimo terminą turės galimybę savanoriškai sumokėti paskirtą baudą, išvengdamas neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių.

Atsižvelgiant į prašyme išdėstytas aplinkybes ir jas patvirtinančius pridėtus dokumentus, pripažintina, kad S. N. turtinė padėtis jo galimybės per įstatymo numatytą terminą savanoriškai įvykdyti baudos bausmę kontekste iš tiesų yra sunki, todėl yra tikslinga suteikti jam galimybę savanoriškai sumokėti paskirtą baudą per ilgesnį laikotarpį. Kita vertus, nustatyti nuteistojo prašomą baudos sumokėjimo terminą (dešimt metų) nėra teisinio pagrindo. Nors BVK 22 straipsnyje ir nėra numatytas teismą ribojantis maksimalus terminas, per kurį turi būti sumokėta bauda, visgi toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų (toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-246-579/2022). BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju S. N. nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal minėtą teismų praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis. Be to, BVK 22 straipsnyje nėra numatyta galimybė teismui nustatyti baudos mokėjimo tvarką, t. y. ją sumokant periodinėmis įmokomis, pavyzdžiui, kas mėnesį, kaip to prašo nuteistasis, tačiau tai neužkerta kelio nuteistajam mokėti jam paskirtą baudą dalimis, tokiu būdu patvirtinant jo siekį savanoriškai sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, S. N. prašymas tenkinamas iš dalies ir nuteistajam nustatytinas ilgesnis – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2022 m. spalio 27 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

tenkinti iš dalies nuteistojo S. N. prašymą.

Nustatyti nuteistajam S. N. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, jam paskirtos baudos bausmės 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 27 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.