- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- eI1-1486-402/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01656-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- H. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 37.4Kalinamųjų ir suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai
- 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės atstovės 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021-03-01 iki 2023-06-26 atliko bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime netinkamomis kalinimo sąlygomis. Tvirtino, jog ginčo laikotarpiu nebuvo tarnybinių patalpų bendravimui su psichologais, bendravo su psichologe maisto laikymo patalpoje, kurioje iki 2023-03-01 buvo atliekamos ir kirpimo paslaugos. Minėtos paslaugos buvo atliekamos nehigieniškai. Iki 2023-03-01 nebuvo įrengta maisto laikymo patalpa. Įrengtoje maisto laikymo patalpoje neveikia šaldytuvas. Pagal sudarytą grafiką maisto laikymo patalpoje galima būti 5 min. Pažymėjo, jog nuteistųjų poilsio kambariu naudojasi pareigūnai, kurie jungiasi prie interneto ir daro dokumentų kopijas, darbo metu žiūri televizorių. Dėl to jis neturi galimybės naudotis šia patalpa, žaisti žaidimus ar dėlioti dėliones, užsiimti kita veikla. Teigė, kad kalėjime visiškai neorganizuojamas užimtumas. Nurodė, jog įstaigoje durys į tualetą pilnai neužsidarydavo be spynos, todėl pažeista jo teisė į privatumą. Teigė, jog dėl šių problemų buvo kalbėta su pareigūnais, tačiau situacija nepasikeitė. Dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2022-12-07 Kalėjimų departamentas su VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos institutu sudarė projekto įgyvendinimo sutartį, Nr. ST-188 „Aš esu pokytis“. Pagal minėtą sutartį Pravieniškių 1 kalėjime lankosi psichologė asistentė Ž. I., kuri teikia konsultacijas nuteistiesiems. Nuteistieji su Kalėjimų tarnybos psichologais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais bendrauja tam įrengtoje patalpoje, tačiau atvejais kai tam skirtos patalpos yra užimtos, nevyriausybinių organizacijų atstovams gali būti pasiūlytos ir kitos neužimtos patalpos. Įstaigoje yra kviečiami įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie pagal galimybes užsiima nuteistųjų resocializacija ir užimtumu. Pravieniškių 1 kalėjime yra įrengta atskira patalpa nuteistųjų kirpimui. Psichologų konsultacijos kirpyklos patalpoje nevykdomos. Minėta patalpa naudojama pagal paskirtį. Kalėjimų tarnyba pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles, iki 2023-03-01 buvo įrengti kambariai arba kambario vieta maisto produktams laikyti. Pravieniškių 1-asis kalėjimas užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Bendrojo naudojimo patalpos valomos ir tvarkomos kiekvieną dieną, todėl nehigieniškų ir netvarkingų patalpų Pravieniškių 1-ajame kalėjime negali būti. Pareigūnai nuteistuosius veda pagal nustatytus grafikus į kirpyklą, kur jie būna kerpami. Jokiose kitose patalpose nuteistieji nėra ir nebuvo kerpami. Pravieniškių 1-ajame kalėjime poilsio kambariai nuteistiesiems įrengti pirmame aukšte (9-10 būriams) ir antrame pastato aukšte (11-12 būriams). Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai poilsio patalpose prižiūri nuteistuosius, o ne poilsiauja. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nesiejami su jokiais jo teisių pažeidimais. Pareiškėjas 2021 m. užsiėmė menine-kūrybine veikla: 2021-12-08 diplomas už laivo maketo gamybą; 2021-12-13 diplomas už originaliai papuoštas gyvenamąsias patalpas; IQ testo sprendimas; šaškių turnyras; filmų „Dievų miškas“, „Berniukas dryžuota pižama“ peržiūra; aktyviai dalyvavo „Tėvystės įgūdžių“ programoje, grupiniuose psichologo užsiėmimuose; 2022 m. išklausė „Teisinio ir socialinio švietimo“ programą, gavo pažymėjimą; dalyvavo Kalėdinis kamerų papuošimo konkurse, kuriame užėmė pirmą vietą; 2023 m. dalyvavo žinių viktorinoje, prisidėjo rengiant futbolo turnyrą; dalyvavo užsiėmimuose „Valandėlė sau“; 2023 m. kovo ir balandžio mėnesiais mokėsi ispanų kalbos, bei dalyvavo diskusijų klube, tačiau vėliau juose nebesilankė. Taip pat daugeliu atveju pareiškėjas atsisakydavo ateiti į Klube bei 3-čiajame korpuse vykstančius renginius, kaip klasikinės muzikos koncertas (2023-04-12), „Joninių vaistažolės (2023-06-27), Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas (2023-07-05), Žalgirio mūšio dienos minėjimas (2023-07-13), ir kt. Maisto laikymo patalpos yra įrengtos visuose būriuose, yra pastatyti šaldytuvai kurie veikia ir naudojami pagal paskirtį, maisto produktams laikyti. Nurodė, kad sanitarinio mazgo durys buvo sugadintos 12 būrio 3 patalpoje, tačiau pareiškėjas šioje gyvenamojoje patalpoje kalinamas nebuvo. Pareiškėjas skunde konkrečiai neįvardino kada ir kokioje patalpoje buvo atsiradęs minimas gedimas, o duomenų apie sugadintas sanitarinio mazgo duris patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, neturi. Atsakovės vertinimu, pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų nedetalizavo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Valstybės civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmais (neveikimu), laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2023-06-26, jam atliekant bausmę Pravieniškių 1- me kalėjime.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2021-03-03 pareiškėjas gyveno 10 būryje, 5, 8, 2, 11, 3 patalpoje, nuo 2021-08-24 – 9 būryje, 6 patalpoje; 2021-09-09 – 12 būryje 5 patalpoje; nuo 2021-09-17 – 9 būryje, 4 patalpoje; nuo 2021-10-04 – 11 būryje, 7 patalpoje; nuo 2022-06-16 iki 2022-07-07 pareiškėjas atliko bausmę 9 būryje, 8 ir 6 patalpoje, nuo 2022-08-18 iki dabar atlieka bausmę 11 būryje 5 patalpoje. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje atliko bausmę nuo 2021-06-22 iki 2021-07-26. Nuo 2021-03-01 iki 2023-05-27 drausmės grupės sąlygomis, nuo 2023-05-27 paprastos grupės sąlygomis.
Pareiškėjas tvirtino, kad psichologų konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje.
2020-12-21 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 ,,Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.3, 8.3 punktuose numatyta, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas;
Atsakovės atstovė nurodė, kad 2022-12-07 Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos institutu sudarė projekto įgyvendinimo sutartį Nr. ST-188 „Aš esu pokytis“. Pagal minėtą sutartį Pravieniškių 1-ajame kalėjime lankosi psichologė asistentė Ž. I., kuri teikia konsultacijas nuteistiesiems. Nuteistieji su Kalėjimų tarnybos psichologais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais bendrauja tam įrengtoje patalpoje, tačiau atvejais kai tam skirtos patalpos yra užimtos, nevyriausybinių organizacijų atstovams gali būti pasiūlytos ir kitos neužimtos patalpos.
Iš į bylą pateiktų duomenų ir atsakovės atstovės atsiliepime išsakytų paaiškinimų spręstina, jog atsakovės atstovė iš esmės neneigia, jog esant patalpų trūkumui, Resocializacijos skyriaus darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų paslaugos būdavo teikiamos ir kitose patalpose (maisto laikymo patalpoje). Tačiau vien ši nustatyta aplinkybė savaime nepatvirtina Kalėjimų tarnybos ir jos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyti ir konkrečiai įrodyti teisės aktais įtvirtinti pažeidimai ir kaip konkrečiai jie pasireiškė pareiškėjui. Teismas pažymi, kad nuteistieji gali atsisakyti eiti į maisto patalpą ir sutarti kitą laiką paslaugos gavimui. Jeigu nuteistasis teigia, kad buvo konsultuotas maisto laikymo patalpoje, vadinasi jis sutiko būti konsultuojamas šioje patalpoje ar gauti kitas teikiamas Resocializacijos skyriaus paslaugas. Todėl vien tai, jog pareiškėjui netiko aplinka, kurioje galimai (pareiškėjas nedetalizuoja šių aplinkybių) buvo teikiamos paslaugos nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo.
Į bylą pateikta nuotrauka patalpos, kurioje buvo teikiamos konsultacijos, iš nuotraukos matyti, jog patalpa tvarkinga, joje yra kilimas, kėdės, todėl darytina išvada, jog atsakovės atstovė sudaro sąlygas nuteistiesiems bendrauti su psichologu tinkamomis sąlygomis. 2023-07-26 Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniojo psichologo pažymoje Nr. RV-22-7259 nurodoma, kad nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų emocinių sunkumų būnant konsultuojamam maisto laikymo patalpoje.
Teismo nuomone, pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų prilygti neturtinės žalos sąvokai. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino, kad iki 2023-03-01 nebuvo įrengtos maisto laikymo patalpos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2021-03-01 iki 2023-05-27 pareiškėjas bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis, o nuo 2023-05-27 paprastos grupės sąlygomis.
Taisyklių 6.9 papunktis numato, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui). Taisyklių 8.8 papunktis numato, kad nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti.
Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti, tačiau atskiras maisto laikymo kambarys neprivalo būti įrengtas.
Šiuo atveju atsakovė atsiliepime nurodė, kad užtikrinant Taisyklių reikalavimus iki 2023-03-01 būriuose, kuriuose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti. Teismas pažymi, kad pats pareiškėjas teigia, jog patalpose yra šaldytuvas bei tvirtina, kad psichologų konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės pateikta informacija, juolab, kad pareiškėjas ją paneigiančių duomenų į bylą nepateikė. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog kalinimo įstaiga ginčo laikotarpiu būtų pažeidusi Taisyklių 6.9, 8.8 papunkčių nuostatas.
Pareiškėjas nurodė, kad iki 2023-03-01 maisto laikymo patalpoje buvo atliekamos nehigieniškos kirpimo paslaugos.
Lietuvos kalėjimų tarnyba pažymėjo, kad pareigūnai nuteistuosius į kirpyklą veda pagal nustatytus grafikus. Pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumą. Teismui pateikta nuotrauka nepatvirtina, kad kirpimo paslaugos atliekamos nehigieniškai. Pagal vizualiai matomą aplinką jos atliekamos tam skirtoje patalpoje, laikantis tam skirtų reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023-01-31 kreipėsi į Pravieniškių 1-mo kalėjimo administraciją dėl 11-12 būrių nuteistųjų kirpimo. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius 2023-02-27 atsakymu Nr. SN-22-521 informavo pareiškėją, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuteistieji kirpyklos paslaugomis gali pasinaudoti pagal 2023-01-13 d. patvirtintą „Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų kirpyklos darbo grafiką“ Nr. SV- 22-1259. Pagal nurodytą kirpyklos grafiką 11-12 būriams priskirti nuteistieji kerpasi kirpyklos patalpose trečiadieniais nuo 9.30 val. iki 11.30 val. ir nuo 15.00 val. iki 17.00 val. Nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu buvo apklausti nuteistieji dirbantys ūkio aptarnavimo brigados kirpėjo pareigose, kurie patikslino, kad kirpėjai visus nuteistuosius kerpa tam skirtoje patalpoje kirpykloje ir jokioje kitoje patalpoje nuteistieji niekada nekerpami.
Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės pateikta informacija, juolab, kad pareiškėjas ją paneigiančių duomenų į bylą nepateikė. Teismas pažymi, kad pareiškėjas neišdėstė konkrečių pažeidimų atvejų dėl jo paties teisių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl maisto laikymo patalpoje vykusių kirpimo paslaugų netinkamumo laikytini abstrakčiais ir nepagrįstais.
Pareiškėjas tvirtino, jog šaldytuvas neveikia pagal jo paskirtį. Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes apie neveikiantį šaldytuvą, nenurodė daugiau jokių argumentų ir konkrečių aplinkybių, o tai nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Juo labiau, kad atsakovės atstovė nurodė, jog Pravieniškių 1- me kalėjime maisto laikymo patalpos yra įrengtos visuose būriuose, yra pastatyti šaldytuvai kurie veikia ir naudojami pagal paskirtį, maisto produktams laikyti. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti kompetentingų pareigūnų nurodyta informacija.
Pareiškėjas nurodė, kad, jam kalint Pravieniškių 1-ajame kalėjime, atsakovė aplaidžiai vykdė nuteistųjų užimtumą, o laisvalaikio kambariu naudojosi pareigūnai.
Taisyklių 6.8, 8.8 punktuose nurodoma, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio kambarys (6.8, 8.8 papunktis). Laisvalaikio kambarys – patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui leisti.
Atsakovės atstovė nurodė, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime 9-10 būriams yra įrengti laisvalaikio kambariai pirmame pastato aukšte, 11-12 būriams yra įrengti laisvalaikio kambariai antrame pastato aukšte. Teismas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės ir nereiškia pretenzijų dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, tik teigė, kad juose leido laiką pareigūnai, o ne nuteistieji.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą su pareiškėjo teiginiais nesutiko, nurodė, kad Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai poilsio patalpose prižiūri nuteistuosius, o ne poilsiauja.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių atvejų, konkretaus laiko, neišdėstė konkrečių aplinkybių, kada, kokiu būdu pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kaip tai turėjo įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms, kaip pažeidimai pasireiškė. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad kalinimo įstaigos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, juolab kad dėl tokio pobūdžio pažeidimų pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai naudojosi nuteistiesiems skirtu poilsio kambariu, žiūrėjo televizorių, jungėsi prie interneto, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone. Dėl paminėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Pareiškėjas nurodė, kad pataisos įstaigoje neorganizuojamas užimtumas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje reglamentuotos nuteistųjų užimtumo formos. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis turi būti sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla, kuri yra: nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; individuali veikla; dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje.
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad remdamasi Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-07-24 pažyma Nr. RV-22-7194, pareiškėjas 2021 m. užsiėmė menine-kūrybine veikla: 2021-12-08 diplomas už laivo maketo gamybą; 2021-12-13 diplomas už originaliai papuoštas gyvenamąsias patalpas; IQ testo sprendimas; šaškių turnyras; filmų „Dievų miškas“, „Berniukas dryžuota pižama“ peržiūra; aktyviai dalyvavo „Tėvystės įgūdžių“ programoje, grupiniuose psichologo užsiėmimuose; 2022 m. išklausė „Teisinio ir socialinio švietimo“ programą, gavo pažymėjimą; dalyvavo Kalėdinis kamerų papuošimo konkurse, kuriame užėmė pirmą vietą; 2023 m. dalyvavo žinių viktorinoje, prisidėjo rengiant futbolo turnyrą; dalyvavo užsiėmimuose „Valandėlė sau“; 2023 m. kovo ir balandžio mėnesiais mokėsi ispanų kalbos, bei dalyvavo diskusijų klube, tačiau vėliau juose nebesilankė. Taip pat daugeliu atveju pareiškėjas atsisakydavo ateiti į Klube bei 3-čiajame korpuse vykstančius renginius, kaip klasikinės muzikos koncertas (2023-04-12), „Joninių vaistažolės (2023-06-27), Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas (2023-07-05), Žalgirio mūšio dienos minėjimas (2023-07-13), ir kt.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, konkrečiai kokiose užimtumo programose jis negalėjo dalyvauti ginčo laikotarpiu ar buvo apribotos tokios jo teisės. Pažymėtina, kad dalyvavimas užimtumo programose yra grindžiamas savanoriškumo principu. Kaip nustatyta, Pravieniškių 1-ame kalėjime nuteistiesiems yra sudaromos visos sąlygos ir galimybės dalyvauti užimtumo veiklose. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės nurodytais duomenimis. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso kaip jis leidžia dienas. Taigi bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos užimtumui, organizuotos įvairios užimtumo priemonės ir programos, dalyvavimas jose priklausė nuo paties pareiškėjo noro ir valios pastangų, todėl jo abstraktūs argumentai dėl pataisos įstaigos tinkamo užimtumo neorganizavimo yra nepagrįsti ir neįrodyti. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę dalyvauti įvairiose pataisos įstaigoje siūlomose užimtumo priemonėse ir programose tiek, kiek jam buvo galima pagal taikomą režimą, ir tiek, kiek pareiškėjas išreiškė norą bei pats rodė iniciatyvą.
Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovės į bylą pateiktų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta galimybė pasinaudoti įvairiomis veiklomis. Duomenų, kad ši teisė būtų sąmoningai ir tikslingai ribojama, byloje nėra, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie neturtinę žalą, kilusią dėl nesudarytų veiklos ir užimtumo sąlygų, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu tualete nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi tualeto durys buvo nesandarios, gerai neužsidarė, nebuvo spynos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Pirmiausiai pažymėtina, jog pareiškėjas konkrečiai neįvardijo, kada ir kokioje būtent patalpoje buvo atsiradęs minimas gedimas. Pareiškėjas absoliučiai deklaratyviai teigia, kad „laikymo patalpose buvo nesandarios durys į tualetą, pilnai neužsidarydavo, buvo be vyrių, spynos“. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų ir iš administracinėje byloje Nr. eI1-1434-402/2024, kurioje nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės, esančio techninių apžiūrų apskaitos žurnalo matyti, kad 2023-04-19 užfiksuota, jog 12 būrio 3 patalpoje buvo sugadintos WC durys, sulaužyti apvadai, vyriai. Tačiau pažymėtina, jog pagal bylos duomenis pareiškėjas tuo metu neatliko bausmės 12 būrio 3 patalpoje, pareiškėjas tuo metu atliko bausmę 11 būryje 5 patalpoje. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog dėl šio gedimo pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų ar galėjo būti pažeista jo teisė į privatumą.
Pareiškėjas prašė priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė sveikatos pablogėjimą ir dvasinius išgyvenimus. Tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo priverstas naudoti raminančius vaistus.
Iš į bylą pateiktos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas turi psichinės sveikatos problemų, dėl to nuolat vartoja vaistus.
Tačiau nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę nesietini priežastiniu ryšiu su netinkamomis kalinimo sąlygomis. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog psichikos sutrikimai atsirado būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz.: LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1840/2012).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl metinių palūkanų priteisimo. Remiantis išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus T. T. formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.