- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- eI1-1434-402/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01579-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės atstovės 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo skundo teismui padavimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2022-10-04 iki 2023-06-19 atliko bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime netinkamomis kalinimo sąlygomis. Tvirtino, jog ginčo laikotarpiu nebuvo tarnybinių patalpų bendravimui su psichologais, bendravo su psichologe asistente Ž. I. maisto laikymo patalpoje, kurioje iki 2023-03-01 buvo atliekamos ir kirpimo paslaugos. Minėtos paslaugos buvo atliekamos nehigieniškai. Iki 2023-03-01 nebuvo įrengta maisto laikymo patalpa. Įrengtoje maisto laikymo patalpoje neveikia šaldytuvas. Pagal sudarytą grafiką maisto laikymo patalpoje galima būti 5 min. Pažymėjo, jog nuteistųjų poilsio kambariu naudojasi pareigūnai, kurie jungiasi prie interneto ir daro dokumentų kopijas, darbo metu žiūri televizorių. Dėl to jis neturi galimybės naudotis šia patalpa, žaisti žaidimus ar dėlioti dėliones, užsiimti kita veikla. Teigė, kad kalėjime visiškai neorganizuojamas užimtumas. Nurodė, jog įstaigoje durys į tualetą pilnai neužsidarydavo be spynos, todėl pažeista jo teisė į privatumą. Teigė, jog dėl šių problemų buvo kalbėta su pareigūnais, tačiau situacija nepasikeitė. Dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022-12-07 Kalėjimų departamentas su VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos institutu sudarė projekto įgyvendinimo sutartį, Nr. ST-188 „Aš esu pokytis“. Pagal minėtą sutartį Pravieniškių 1 kalėjime lankosi psichologė asistentė Ž. I., kuri teikia konsultacijas nuteistiesiems. Nuteistieji su Kalėjimų tarnybos psichologais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais bendrauja tam įrengtoje patalpoje, tačiau atvejais kai tam skirtos patalpos yra užimtos, nevyriausybinių organizacijų atstovams gali būti pasiūlytos ir kitos neužimtos patalpos. Įstaigoje yra kviečiami įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie pagal galimybes užsiima nuteistųjų resocializacija ir užimtumu. Pravieniškių 1 kalėjime yra įrengta atskira patalpa nuteistųjų kirpimui. Psichologų konsultacijos kirpyklos patalpoje nevykdomos. Minėta patalpa naudojama pagal paskirtį. Skundžiamu laikotarpiu, pareiškėjas gyveno 8 būryje 7 patalpoje, 7 būryje 7 patalpoje, nuo 2022-12-23 iki dabar gyvena 12 būryje 3 patalpoje. Kalėjimų tarnyba pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles, iki 2023-03-01 buvo įrengti kambariai arba kambario vieta maisto produktams laikyti. Pravieniškių 1-asis kalėjimas užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Bendrojo naudojimo patalpos valomos ir tvarkomos kiekvieną dieną, todėl nehigieniškų ir netvarkingų patalpų Pravieniškių 1-ajame kalėjime negali būti. Pareigūnai nuteistuosius veda pagal nustatytus grafikus į kirpyklą, kur jie būna kerpami. Jokiose kitose patalpose nuteistieji nėra ir nebuvo kerpami. Pravieniškių 1-ajame kalėjime, 8 ir 7 būryje yra įrengti laisvalaikio kambariai, o 12 būryje yra įrengta socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai neina į patalpas skirtas nuteistiesiems, ten nežiūri televizoriaus, nebūna prie kompiuterio, bei kitaip neleidžia laiko nuteistųjų laisvalaikio patalpoje. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nesiejami su jokiais jo teisių pažeidimais. Pareiškėjas 2023 m. sausio mėnesį dalyvavo „Bendrųjų žinių testų sprendimas“ resocializacijos priemonėje. 2023-03-21 ir 2023-04-04 buvo užsirašęs į užsienio kalbų būrelį (prancūzų kalba), tačiau daugeliu atveju pareiškėjas atsisakydavo ateiti. 2023-03-20 pareiškėjas buvo pradėjęs lankyti Diskusijų klubo užsiėmimus, tačiau vėliau juose nebesilankė. 2023-06-27 dalyvavo kultūriniame renginyje "Joninių vaistažolės". Taip pat pareiškėjas turėjo galimybę lankyti NVO „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos biuras“ vedamus individualius Potrauminio streso programos bei Karjeros formavimo programos užsiėmimus, priklausomybių konsultacijas, tačiau į šias programas nesiregistravo. Dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties pareiškėjo pastangų. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su konkretaus turinio prašymu dėl to galėjo kreiptis į kalėjimo administraciją. Maisto laikymo patalpos yra įrengtos visuose būriuose, yra pastatyti šaldytuvai kurie veikia ir naudojami pagal paskirtį, maisto produktams laikyti. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo tualeto duryse įrengti magnetiniai užraktai pagal patvirtintus projektus. Pasitaiko atvejų, kai patys nuteistieji gadina kalėjimo turtą: sutraiško magnetus, iškreipia durų vyrius. Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale 2023-04-19 užfiksuota, kad 12 būrio 3 patalpoje buvo sugadintos WC durys, sulaužyti apvadai, vyriai. Durų sutaisyti iš karto nebuvo galimybės, kadangi tam buvo reikalingi nauji vyriai, kurios reikėjo užsakyti ir nupirkti. Įvykdžius pirkimo procedūros, 2023-06-08 nupirkti vyriai nedelsiant įdėti į duris. Kalėjimų tarnyba nustačiusi turto sugadinimą nedelsiant ėmėsi veiksmų, kad durys būtų sutaisytos. Atsakovės vertinimu, pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų nedetalizavo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Valstybės civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmais (neveikimu), laikotarpiu nuo 2022-10-04 iki 2023-06-19, jam atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2022-10-10 pareiškėjas gyveno 8 būryje 7 patalpoje, nuo 2022-12-07 7 būryje 7 patalpoje, nuo 2022-12-23 iki dabar gyvena 12 būryje 3 patalpoje. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei.
Pareiškėjas tvirtino, kad psichologų konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje.
2020-12-21 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 ,,Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.3 punkte numatyta, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas.
Atsakovės atstovė nurodė, kad 2022-12-07 Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos institutu sudarė projekto įgyvendinimo sutartį Nr. ST-188 „Aš esu pokytis“. Pagal minėtą sutartį Pravieniškių 1-ajame kalėjime lankosi psichologė asistentė Ž. I., kuri teikia konsultacijas nuteistiesiems. Nuteistieji su Kalėjimų tarnybos psichologais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais bendrauja tam įrengtoje patalpoje, tačiau atvejais kai tam skirtos patalpos yra užimtos, nevyriausybinių organizacijų atstovams gali būti pasiūlytos ir kitos neužimtos patalpos.
Iš į bylą pateiktų duomenų ir atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų spręstina, jog atsakovės atstovė iš esmės neneigia, jog esant patalpų trūkumui, Resocializacijos skyriaus darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų paslaugos būdavo teikiamos ir kitose patalpose (maisto laikymo patalpoje). Tačiau vien ši nustatyta aplinkybė savaime nepatvirtina Kalėjimų tarnybos ir jos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyti ir konkrečiai įrodyti teisės aktais įtvirtinti pažeidimai ir kaip konkrečiai jie pasireiškė pareiškėjui. Teismas pažymi, kad nuteistieji gali atsisakyti eiti į maisto patalpą ir sutarti kitą laiką paslaugos gavimui. Jeigu nuteistasis teigia, kad buvo konsultuotas maisto laikymo patalpoje, vadinasi jis sutiko būti konsultuojamas šioje patalpoje ar gauti kitas teikiamas Resocializacijos skyriaus paslaugas. Todėl vien tai, jog pareiškėjui netiko aplinka, kurioje galimai (pareiškėjas nedetalizuoja šių aplinkybių) buvo teikiamos paslaugos nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo.
Į bylą pateikta nuotrauka patalpos, kurioje buvo teikiamos konsultacijos, iš nuotraukos matyti, jog patalpa tvarkinga, joje yra kilimas, kėdės, todėl darytina išvada, jog atsakovės atstovė sudaro sąlygas nuteistiesiems bendrauti su psichologu tinkamomis sąlygomis. 2023-07-12 Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniojo psichologo pažymoje Nr. RV-22-6692 nurodoma, kad nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų emocinių sunkumų būnant konsultuojamam maisto laikymo patalpoje.
Teismo nuomone, pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų prilygti neturtinės žalos sąvokai. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino, kad iki 2023-03-01 nebuvo įrengto maisto laikymo patalpos.
Taisyklių 6.9 papunktis numato, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui).
Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti, tačiau atskiras maisto laikymo kambarys neprivalo būti įrengtas.
Šiuo atveju atsakovė atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio paaiškino, kad užtikrinant Taisyklių reikalavimus iki 2023-03-01 būriuose, kuriuose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti. Teismas pažymi, kad pats pareiškėjas teigia, jog patalpose yra šaldytuvas bei tvirtina, kad psichologų konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės pateikta informacija, juolab, kad pareiškėjas ją paneigiančių duomenų į bylą nepateikė.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog kalinimo įstaiga ginčo laikotarpiu būtų pažeidusi Taisyklių 6.9 papunkčio nuostatas.
Pareiškėjas nurodė, kad iki 2023-03-01 maisto laikymo patalpoje buvo atliekamos nehigieniškos kirpimo paslaugos.
Lietuvos kalėjimų tarnyba pažymėjo, kad pareigūnai nuteistuosius į kirpyklą veda pagal nustatytus grafikus. Pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumą. Teismui pateikta nuotrauka nepatvirtina, kad kirpimo paslaugos atliekamos nehigieniškai. Pagal vizualiai matomą aplinką jos atliekamos tam skirtoje patalpoje, laikantis tam skirtų reikalavimų. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl šio pažeidimo buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, į kompetentingas tarnybas. Jis neišdėstė konkrečių pažeidimų atvejų dėl jo paties teisių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl maisto laikymo patalpoje vykusių kirpimo paslaugų netinkamumo laikytini abstrakčiais ir nepagrįstais.
Pareiškėjas tvirtino, jog šaldytuvas neveikia pagal jo paskirtį. Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes apie neveikiantį šaldytuvą, nenurodė daugiau jokių argumentų ir konkrečių aplinkybių, o tai nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Juo labiau, kad atsakovės atstovė nurodė, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime maisto laikymo patalpos yra įrengtos visuose būriuose, yra pastatyti šaldytuvai kurie veikia ir naudojami pagal paskirtį, maisto produktams laikyti. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti kompetentingų pareigūnų nurodyta informacija.
Pareiškėjas nurodė, kad, jam kalint Pravieniškių 1-ajame kalėjime, atsakovė aplaidžiai vykdė nuteistųjų užimtumą, o laisvalaikio kambariu naudojosi pareigūnai.
Taisyklių 6 punkte nurodoma, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio kambarys (6.8 papunktis). Laisvalaikio kambarys – patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui leisti.
Atsakovės atstovė nurodė, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime 8 ir 7 būryje yra įrengti laisvalaikio kambariai, o 12 būryje yra įrengta socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės ir nereiškia pretenzijų dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, tik teigė, kad juose leido laiką pareigūnai, o ne nuteistieji.
Atsakovės atstovė su pareiškėjo teiginiais nesutiko, nurodė, kad Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai neina į patalpas skirtas nuteistiesiems, ten nežiūri televizoriaus, nebūna prie kompiuterio, bei kitaip neleidžia laiko nuteistųjų laisvalaikio patalpoje.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių atvejų, konkretaus laiko, neišdėstė konkrečių aplinkybių, kada, kokiu būdu pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kaip tai turėjo įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms, kaip pažeidimai pasireiškė. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad kalinimo įstaigos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, juolab kad dėl tokio pobūdžio pažeidimų pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai naudojosi nuteistiesiems skirtu poilsio kambariu, žiūrėjo televizorių, jungėsi prie interneto, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone. Dėl paminėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Pareiškėjas nurodė, kad pataisos įstaigoje neorganizuojamas užimtumas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje reglamentuotos nuteistųjų užimtumo formos. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis turi būti sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla, kuri yra: nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; individuali veikla; dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje.
Pareiškėjas skunde nurodytiems argumentams dėl pataisos įstaigoje neorganizuojamo užimtumo jokių konkrečių aplinkybių dėl atsakovės atstovės netinkamų veiksmų ir dėl jo subjektinių teisių pažeidimų tuo požiūriu (dėl netinkamo užimtumo priemonių pagal teisės aktus organizavimo) nei skunde, nei teismo posėdžio metu neišdėstė. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl to būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai, dėl nurodytų aplinkybių abstraktaus deklaratyvaus pobūdžio argumentai negali būti pagrįstu pagrindu skundo tenkinimui. Jie paneigti atsakovės atstovės paaiškinimais ir pateiktais duomenimis.
Atsakovės atstovė, remdamasi Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažyma Nr. RV-22-6820, nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 12-ojo būrio nuteistasis V. K. 2023 m. sausio mėnesį dalyvavo „Bendrųjų žinių testų sprendimas“ resocializacijos priemonėje, 2023-03-21 ir 2023-04-04 buvo užsirašęs į užsienio kalbų būrelį (prancūzų kalba), tačiau daugeliu atveju pareiškėjas atsisakydavo ateiti, 2023-03-20 pareiškėjas buvo pradėjęs lankyti Diskusijų klubo užsiėmimus, tačiau vėliau juose nebesilankė, 2023-06-27 dalyvavo kultūriniame renginyje „Joninių vaistažolės“, pareiškėjas turėjo galimybę lankyti NVO „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos biuras“ vedamus individualius Potrauminio streso programos bei Karjeros formavimo programos užsiėmimus, priklausomybių konsultacijas, tačiau į šias programas nesiregistravo.
Iš pateiktų į bylą duomenų nustatyta, kad atsakovė organizuoja užimtumo veiklas. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs prašymus atsakovės administracijai dėl užimtumo ar veiklos trūkumo, nėra.
Teismas pažymi, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su konkretaus turinio prašymu dėl to galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją. Pastebėtina, kad šiuo atveju pareiškėjo pateiktas skundo argumentas dėl veiklos trūkumų yra abstraktus, visiškai neleidžiantis suprasti ir objektyviai įvertinti, kokia realiai įmanoma įgyvendinti ir užtikrinti veikla pareiškėjas pageidautų užsiimti Pravieniškių 1-ajame kalėjime, ir juo labiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų ribojama ar neleidžiama užsiimti atitinkama veikla, kai jis to nori. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovę su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebūtų patenkintas. Pareiškėjas nedetalizavo, kokio pobūdžio užimtumo jis pageidavo, skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius dėl laisvalaikio užimtumo galimybių neužtikrinimo, nenurodė, kokiose konkrečiai pozityvaus užimtumo priemonės jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobūdžio, neįrodantys jo teisių pažeidimo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę dalyvauti įvairiose pataisos įstaigoje siūlomose užimtumo priemonėse ir programose tiek, kiek jam buvo galima pagal taikomą režimą, ir tiek, kiek pareiškėjas išreiškė norą bei pats rodė iniciatyvą.
Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovės į bylą pateiktų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta galimybė pasinaudoti įvairiomis veiklomis. Duomenų, kad ši teisė būtų sąmoningai ir tikslingai ribojama, byloje nėra, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie neturtinę žalą, kilusią dėl nesudarytų veiklos ir užimtumo sąlygų, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu tualete nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi tualeto durys buvo nesandarios, gerai neužsidarė, nebuvo spynos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovės atstovė nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo tualeto duryse įrengti magnetiniai užraktai pagal patvirtintus projektus, pasitaiko atvejų, kai patys nuteistieji gadina kalėjimo turtą: sutraiško magnetus, iškreipia durų vyrius. Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale 2023-04-19 užfiksuota, kad 12 būrio 3 patalpoje buvo sugadintos WC durys, sulaužyti apvadai, vyriai. Durų sutaisyti iš karto nebuvo galimybės, kadangi tam buvo reikalingi nauji vyriai, kuriuos reikėjo užsakyti ir nupirkti, 2023-06-08 nupirkti vyriai nedelsiant įdėti į duris.
Taigi, iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad sanitarinio mazgo durys tam tikru momentu (kai buvo sulaužytos) neužsidarė. Taip pat akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu tualeto durys nebuvo operatyviai sutvarkytos (fiksuotas gedimas 2023-04-19, o sutaisytos 2023-06-08). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus teismui nekyla dvejonių, kad tai pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu visa įranga būtų tvarkinga (tualeto durys nebūtų sulaužytos).
Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas, gyvendamas 12 būrio 3 patalpoje naudojosi sanitariniu mazgu esant defektuotoms sanitarinio mazgo durims ir jų tvirtinimo mechanizmui.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini pagrįstais. Atsakovė pažeidė Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus – nuo 2023-04-19 iki 2023-06-08 12 būrio 3 patalpoje buvo sugadintos WC durys, sulaužyti apvadai, vyriai, nebuvo operatyviai sutvarkytos sanitarinio mazgo durys. Atitinkamai konstatuotina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023-04-19 iki 2023-06-08 kilo atitinkamų nepatogumų dėl sulūžusių tualeto durų, dėl ko nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kas pareiškėjui sukėlė neigiamas emocijas ir išgyvenimus.
Apibendrinant teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad dėl byloje nustatyto pažeidimo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į patalpą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Teismui nustačius, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, t. y. laikotarpiu nuo 2023-04-19 iki 2023-06-08 neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu dėl sulūžusių tualeto durų, spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių 1-ame kalėjime ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu (ABTĮ 56 str.).
Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų esmingai pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011, 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015 ir kt.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjas į teismą kreipėsi 2023-06-19, o administracinė byla teisme buvo iškelta 2023-06-27 (skundas priimtas teismo nutartimi). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos žmogaus teisių teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos žmogaus teisių teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands; 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. K. (V. K.) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.