- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-1884-775/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š.
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių bei atsakovo D. Š. priešieškinį ieškovei A. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. Š. (toliau – pareiškėja) 2024 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl kompensacijos padalijus sutuoktinių bendrą turtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-547-1090/2020, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Pareiškėja nurodė, jog ji nepripažįsta, kad tarp jos ir suinteresuoto asmens D. Š. (toliau – suinteresuotas asmuo) 2023 m. gegužės 12 d. buvo sudarytas žodinis susitarimas pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygas. Be to, toks šalių susitarimas (sandoris) būtų laikytinas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms. Suinteresuotas asmuo nuslėpė faktą, kad jis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 18 d. sudarė pareiškėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pritaikymo neįgaliųjų poreikiams darbų atlikimo sutartį, pagal kurią suinteresuotas asmuo įsipareigojo atlikti pareiškėjai priklausančio būsto pritaikymo darbus pagal komisijos 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 12-9(1.10) patvirtintą preliminarų būsto pritaikymo darbų aprašą ir sąmatą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo suinteresuotam asmeniui padengti visas jo turėtas pareiškėjos būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams išlaidas, ne didesnes kaip 15 510,83 Eur sumai. Sąskaitas faktūras, kurias suinteresuotas asmuo pateikė komisijai, prašydamas Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kompensuoti jo turėtas išlaidas pagal būsto pritaikymo sutartį, jis yra pateikęs ir kartu su atsiliepimu į pareiškėjos prašymą, kaip dokumentus, tariamai patvirtinančius jo ir pareiškėjos tariamu užsakymu atliktų darbų įvykdymą. Suinteresuotas asmuo visiškai neįrodė, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.2.2.2 papunkčio sąlygos pakeitimo, nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, koks konkrečiai buvo to susitarimo dalykas, kokia atliktinų darbų apimtis, darbų įvykdymo terminai, kitos esminės sąlygos, kurioms esant būtų galima pripažinti, kad toks susitarimas buvo sudarytas. Pareiškėja neneigia, kad suinteresuotas asmuo atliko šiek tiek daugiau darbų, nei buvo suplanuota atlikti pagal jo su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarytą būsto pritaikymo sutartį, tačiau pareiškėja niekada ir jokia forma neišreiškė savo valios, sutikimo ar pritarimo, kad tie darbai, kuriuos suinteresuotas asmuo atliks savo iniciatyva, bus laikomi jo įsipareigojimų pagal sutarties 3.2.2.2 papunktį vykdymu. Prievolė įskaitymu pasibaigia tik tuo atveju, jei egzistuoja visos įskaitymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju, suinteresuoto asmens vienašalis pareiškimas dėl įskaitymo yra atmestinas kaip niekinis ir negaliojantis, o jo pozicija dėl pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą, pagrįstai vertintina kaip piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo ar bent jau atidėti jų vykdymą vėlesniam laikui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo nesutiko su prašymu. Nurodė, kad sprendimas dalyje dėl turto padalijimo ir kompensacijos sumokėjimo yra visiškai įvykdytas. Pareiškėja nedetalizuoja, kokia sprendimo dalis yra neįvykdyta. Nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. jis pareiškėjai sumokėjo 45 030 Eur sumą, iš kurių 30 647 Eur sūnaus T. Š. išlaikymui bei 14 383 Eur sutarties 3.2.2.2 papunktyje numatytos piniginės kompensacijos mokėjimui, o likusi piniginės kompensacijos dalis, t. y. 15 617 Eur pagal sutarties 3.2.2.2 papunktį, esant šalių žodiniam susitarimui, buvo sumokėta suinteresuoto asmens piniginėmis lėšomis, mokant už pareiškėjai priklausančio buto remontą, t. y. daugiau kaip 30 000 Eur. Suinteresuotas asmuo pareiškėjai 2024 m. gegužės 12 d. pateikė vienašalį pareiškimą dėl priešpriešinių prievolių įskaitymo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130–6.131 straipsniais, pareiškė, kad įskaito priešpriešinį pareiškėjos likusį nepadengtą 15 617 Eur dydžio reikalavimą pagal sutarties 3.2.2.2 papunktį, dėl ko suinteresuoto asmens prievolė pareiškėjai pagal sutarties 3.2.2.2 papunktį yra pasibaigusi, kaip visiškai įvykdyta. Atliktas vienašalis įskaitymas atitinka sąlygas, nes pareiškėja iki įskaitymo buvo skolinga suinteresuotam asmeniui už jos buto remontą, taigi, reikalavimai priešpriešiniai, prievolės dalykas toks pat – šalys viena kitai turėjo sumokėti pinigus, jie vykdytini, galiojantys ir pareiškėjos neginčijami. Suinteresuoto asmens vienašalis pareiškimas dėl įskaitymo nėra susijęs su savivaldybės kompensuotais darbais/medžiagomis, kadangi įskaitomi kiti, pačios pareiškėjos užsakyti ir suinteresuoto asmens lėšomis atlikti darbai/pirktos medžiagos pareiškėjos naudai. Suinteresuotas asmuo yra visiškai įvykdęs sprendimą, todėl prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra nepagrįstas ir suinteresuotas asmuo prašo jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą. Išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl neįvykdytų tarp A. Š. ir D. Š. 2019 m. gruodžio 16 d. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2.2.2 ir 3.2.3 papunkčių, dalyje dėl 15 617 Eur kompensacijos sumos A. Š. sumokėjimo.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktu, numatančiu šalių turto ir įsipareigojimų padalijimo būdą, šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo A. Š. atitenka 30 000 Eur piniginė kompensacija (sutarties 3.2.2.2 papunktis), kurią šalių sutarimu D. Š. A. Š. sumoka tokia tvarka: 10 000 Eur sumą sumoka per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 20 000 Eur sumą sumoka per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sutarties 3.2.3 papunktis). Taigi, visa kompensacijos suma pareiškėjai turėjo būti sumokėta iki 2021 m. vasario 13 d.
6. Tarp šalių kilo ginčas, ar teismo sprendimo sąlygos, numatančios kompensacijos pareiškėjai sumokėjimą ir mokėjimo tvarką yra tinkamai vykdomos/įvykdytos. Tuo pačiu tarp šalių nekilo ginčo, jog suinteresuotas asmuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2.2.2 ir 3.2.3 papunkčiuose prisiimtus įsipareigojimus iš dalies yra įvykdęs, o būtent yra sumokėjęs pareiškėjai 14 383 Eur kompensaciją.
7. Taip pat tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog suinteresuotas asmuo savo pastangomis ir savo piniginėmis lėšomis atliko pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto, pritaikant jį šalių neįgaliojo sūnaus poreikiams, remontą. Suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog likusią dalį sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2.2.2 ir 3.2.3 papunkčiuose prisiimtų įsipareigojimų jis įvykdė apmokėdamas iš savo lėšų minėto buto remonto išlaidas.
Šalies argumentai
8. Suinteresuotas asmuo neginčijo aplinkybės, jog jis tiesiogiai nėra sumokėjęs likusios sutarties 3.2.2.2 papunktyje numatytos kompensacijos dalies, t. y. 15 617 Eur, tačiau, jo vertinimu, pateiktu vienašaliu pareiškimu dėl įskaitymo jis įskaitė priešpriešinį pareiškėjos likusį nepadengtą 15 617 Eur dydžio reikalavimą pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2.2.2 papunktį, todėl prievolė pareiškėjai baigėsi, kaip visiškai įvykdyta.
Žemesnės instancijos teismas
9. Tarp šalių kilo ginčas ar pareiškėja turėjo prievolę atlyginti suinteresuotam asmeniui remonto išlaidas. Suinteresuotas asmuo tvirtina, jog šalys žodžiu susitarė pakeisti minėtų sutarties nuostatų vykdymo tvarką, t. y. kad kompensacija pareiškėjai turėjo būti sumokėta suinteresuoto asmens piniginėmis lėšomis mokant už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto remontą. Pareiškėja teigia, jog jokio žodinio susitarimo tarp šalių nebuvo.
10. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad nėra jokių šalių sudarytų susitarimų ar kitų įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą manyti, jog šalys susitarė pakeisti sutarties vykdymo tvarką. Taigi, suinteresuotam asmeniui teigiant buvus tokiam žodiniam susitarimui, o pareiškėjai tokį susitarimą kategoriškai neigiant, taip pat byloje nesant jokių tai patvirtinančių duomenų, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog suinteresuotas asmuo turėjo galiojančią, vykdytiną ir apibrėžtą reikalavimo teisę pareiškėjos atžvilgiu. Nepaneigdamas aplinkybės, jog tarp šalių galėjo susiklostyti prievoliniai teisiniais santykiai suinteresuotam asmeniui apmokėjus pareiškėjos buto remonto darbus ir pareiškėjai įgijus pareigą tokias išlaidas suinteresuotam asmeniui atlyginti, teismas sprendė, jog suinteresuoto asmens į bylą pateikti įrodymai dėl išlaidų remonto darbams savaime nepatvirtina, jog pareiškėja įsipareigojo šias išlaidas atlyginti, t. y. kad tarp šalių buvo susitarimas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.
11. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens turimų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų dėl buto remonto išlaidų atlyginimo pareiškėjos atžvilgiu pagrįstumas gali būti nustatomas ir įvertinamas tik surinkus ir įstatyme nustatyta tvarka ištyrus visus reikšmingus klausimui išspręsti įrodymus, t. y. nagrinėjant tokius reikalavimus iš esmės teisminio proceso metu.
12. Teismas atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka (pavyzdžiui, teismo patvirtinta taikos sutartis, kitas vykdytinas dokumentas) vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisė normomis (t. y. teisme nepatikrintu ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusiu reikalavimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Nagrinėjamu atveju, suinteresuoto asmens reikalavimas pareiškėjai remiasi materialiosios teisės normomis ir nėra patikrintas teisme, t. y. nėra įgijęs priverstinio vykdytinumo savybės. Tuo tarpu 2019 m. gruodžio 16 d. sudaryta ir teismo 2020 m. sausio 13 d. įsiteisėjusiu sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
13. Vadovaujantis nurodytu, teismas sprendė, jog suinteresuoto asmens atliktas vienašalis įskaitymas neatitinka visų įskaitymo sąlygų, todėl toks įskaitymas negali būti pripažintas teisėtu ir galiojančiu. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog suinteresuotas asmuo nėra visiškai įvykdęs teismo sprendimo ir jo argumentai dėl sutarties nevykdymo aplinkybių nesudaro pagrindo teismui neišduoti pareiškėjai vykdomojo rašto.
14. Konstatavus, jog teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įvykdyta, teismas pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą pagal sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2.2.2, 3.2.3 papunkčius, dėl 15 617 Eur kompensacijos sumos išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –atmesti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nesant pareiškėjos reikalavimo pripažinti suinteresuoto asmens 2024 m. gegužės 12 d. vienašalį įskaitymą negaliojančiu išėjo už prašymo ribų ir savo iniciatyva konstatavo, kad apelianto vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, kuris patvirtina sprendimo įvykdymą ir paneigia pagrindą išduoti vykdomąjį raštą, yra negaliojantis. Teismas skundžiama nutartimi ex officio peržengė ginčo ribas ir priėmė nutartį, ją grįsdamas tokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, kuriuo nesirėmė pareiškėja. Pareiškėja neginčijo vienašalio įskaitymo, todėl sandoris yra galiojantis ir turi būti vykdomas, todėl laikytina, jog apeliantas yra įvykdęs sprendimą.
15.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalį, kadangi nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl įvykdyto teismo sprendimo. Tokiu būdu teismas apgynė ieškovės interesus, pažeisdamas CK 1.137 straipsnio 3 dalį .
15.3. Pareiškėja posėdžio metu patvirtino, kad po to, kai gavo apelianto pareiškimą dėl įskaitymo, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau vienašalio pareiškimo ji neginčijo. Apelianto įskaitymas ginčo metu yra galiojantis vienašalis sandoris, neginčijamas ir kuris nėra draudžiamas, nes nėra jokių CK 6.134 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios draustų tokį įskaitymą, o tai patvirtina, kad apeliantas yra visiškai įvykdęs sprendimą.
15.4. Apelianto atliktas vienašalis įskaitymas atitinka sąlygas, nes pareiškėja iki įskaitymo buvo skolinga apeliantui už jos buto remontą. Šalių reikalavimai priešpriešiniai, prievolės dalykas toks pat – šalys viena kitai turėjo sumokėti pinigus, jie vykdytini, galiojantys ir pareiškėjos neginčijami.
15.5. Pareiškėja, nesutikdama su įskaitymu, privalėjo reikšti reikalavimą dėl tokio įskaitymo, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu ir tik esant tokiam reikalavimui, tokioje byloje teismas galėtų spręsti galiojantis ar ne vienašalis įskaitymas, kaip vienašalis sandoris, ir ar jis atitinka CK nurodytas sąlygas ar ne. Pareiškėja tokio reikalavimo nepareiškė, o teismas nesant tokiam reikalavimui vienašalį sandorį/įskaitymą neteisėtai pripažino negaliojančiu.
15.6. Ginčo atveju nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad sprendimas yra įvykdytas, todėl teismui nebuvo pagrindo išduoti vykdomojo rašto.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą pareiškėja prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apelianto argumentas, kad teismas neturėjo teisės vertinti ar jis turėjo realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, ar egzistavo būtinosios sąlygos įskaitymui atlikti, atmestinas, kadangi apeliantas šias aplinkybes įrodinėjo, o pareiškėja su jo įrodinėjamomis aplinkybėmis nesutiko, jas kvestionavo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, prašė teismo apelianto 2024 m. gegužės 12 d. pranešimą dėl vienašalio įskaitymo kvalifikuoti kaip niekinį ir negaliojantį.
16.2. Teismo nutartis atitinka šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią res judicata galią turintys teismo sprendimai, kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka (pavyzdžiui, teismo patvirtinta taikos sutartis, kitas vykdytinas dokumentas) negali būti vienašališkai įskaityti su reikalavimais, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisė normomis (t. y. teisme nepatikrintų ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusių reikalavimų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
16.3. Net, jei, kaip teigia apeliantas, reikalavimas pripažinti pranešimą dėl vienašalio įskaitymo niekiniu ir negaliojančiu pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nebūtų buvęs išreikštas, teismas, priimdamas nutartį ne tik būtų galėjęs, bet ir privalėjęs vertinti, ar egzistavo visos sąlygos vienašaliam įskaitymui atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185 701/2021).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl civilinės bylos sustabdymo
20. Apeliantas 2024 m. gruodžio 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą stabdyti Kauno apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-1884-775/2024 CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-32433-989/2024.
21. Apeliantas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-32433-989/2024 pagal D. Š. ieškinį A. Š., kuriuo apeliantas reikalauja pripažinti jo prievolę sumokėti A. Š. 15 617 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-547-1090/2020 pasibaigusia įskaitymo būdu; arba (ii) priteisti apeliantui iš A. Š. 15 617 Eur bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Apelianto vertinimu, tarp bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-32433-989/2024, dėl kurios prašoma stabdyti šią bylą, priimtas sprendimas turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomą galią apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai, kadangi tenkinus apelianto reikalavimą, nebebus galimas vykdomojo rašto išdavimas, nes jo išdavimas sukurtų teisingumo principus pažeidžiančią ir neteisėtą situaciją, kai apeliantas turėtų du kartus įvykdyti prievolę sumokėti kompensaciją pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Jei teismas tenkintų apelianto reikalavimą ir pripažintų jo prievolę sumokėti A. Š. 15 617 Eur pasibaigusia įskaitymo būdu, būtų priimti prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje tiesiogiai susijusiose bylose. Civilinėje byloje Nr. e2-32433-989/2024 priimtas sprendimas negalėtų būti įgyvendinamas, kadangi alternatyvus reikalavimas jau nebūtų tenkintas dėl pirmojo reikalavimo patenkinimo, taigi, apeliantas iš viso prarastų galimybę atgauti jam priklausančias pinigines lėšas. Kartu su prašymu pateikė ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia įskaitymo būdu ir nepagrįsto praturtėjimo.
23. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme apelianto ieškinio pagrindu 2024 m. spalio 30 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-32433-989/2024, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą.
24. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010). Kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).
25. Nors nagrinėjamoje byloje yra nurodomos aplinkybės dėl prievolės įskaitymo, tačiau apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje išimtinai sprendžiamas klausimas, susijęs su vykdomojo rašto išdavimu pagal šiuo metu įsiteisėjusį ir galiojantį teismo sprendimą, kuriuo yra patvirtintas šalių bendras susitarimas dėl kompensacijos dydžio ir jos mokėjimo tvarkos. Taigi, apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas yra išimtinai susijęs su operatyviu įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo procesu. Kadangi išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje jau yra nuspręsta dėl atsakovo piniginės prievolės ieškovei, o atsakovo užvestoje byloje dar tik bus nagrinėjamas atsakovo reikalavimo ieškovei dėl remonto darbų apmokėjimo pagrįstumas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos neturi tiesioginio teisinio ryšio. Įskaitymo atlikimas būtų priimtinas būdas atsakovui užbaigti prievolės pagal įsigaliojusį teismo sprendimą vykdymą, tačiau kilus ginčui dėl priešpriešinės ieškovės prievolės atsakovui galiojimo, šis šalių ginčas bus išnagrinėtas atskiroje byloje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog visus faktus, kuriuos būtina nustatyti šioje byloje, gali nustatyti pats apeliacinės instancijos teismas. Kadangi atsakovo užvesta civilinė byla nėra kliūtis šiai civilinei bylai apeliacine tvarka išnagrinėti, įvertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestinas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą, nustatęs, kad apeliantas iki 2021 m. vasario 13 d. nesumokėjo pareiškėjai 15 617 Eur dalies kompensacijos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Apeliantas neginčijo aplinkybės, kad jis tiesiogiai nėra įvykdęs santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl dalies kompensacijos sumokėjimo, tačiau jo nuomone, jis šią prievolės dalį yra įvykdęs vienašaliu įskaitymu. Apelianto vertinimu, jam atlikus vienašalį įskaitymą ir pareiškėjai šio įskaitymo neginčijus, teismas priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
27. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys abiejų sutuoktiniu bendru sutarimu susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių jų bendrai aptartomis sąlygomis, tarp jų ir kompensacijos dydžio bei jos mokėjimo tvarkos pareiškėjai (3.2.2.2; 3.2.3; 3.2.3.1 ir 3.2.3.2 punktai). Šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis patvirtinta 2020 m. sausio 13 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. vasario 13 d. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
28. Apelianto vertinimu, teismas skundžiama nutartimi ex officio peržengė ginčo ribas ir priėmė nutartį ją grįsdamas tokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, kuriuo nesirėmė pareiškėja, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas nekonstatavo, kad vienašalis įskaitymas yra negaliojantis ir nepaneigė aplinkybės, jog tarp šalių galėjo susiklostyti prievoliniai teisiniai santykiai, apeliantui apmokėjus pareiškėjos buto remonto darbus ir pareiškėjai įgijus pareigą tokias išlaidas jam atlyginti, tačiau įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes, kurie buvo susiję su teismo sprendimo vykdymu ir vykdomojo rašto išdavimu, sprendė, jog apelianto į bylą pateikti įrodymai yra nepakankami spręsti, jog jo prievolė ieškovei pasibaigė įskaitymu.
29. Nors apeliantas teigia, jog vienašalis įskaitymas atitinka visas įstatymo sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika apie tuos įskaitymus, kuriuose dėl vieno iš reikalavimų yra priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka. Tokiais atvejais vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą negalimas pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, apeliantas vienašalį įskaitymą pareiškė remdamasis vien materialiosios teisės normomis, tuo tarpu pareiškėja reikalavimą išduoti vykdomąjį raštą grindė įsiteisėjusio sprendimo, šalių atžvilgiu įgijusio res judicata galią, nevykdymu.
30. Sprendžiant klausimą dėl įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, jo taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010). Todėl ieškovei ginčijant žodinį šalių susitarimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad D. Š. turimų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų dėl buto remonto išlaidų atlyginimo A. Š. atžvilgiu pagrįstumas gali būti nustatomas ir įvertinamas tik surinkus ir įstatyme nustatyta tvarka ištyrus visus reikšmingus klausimui išspręsti įrodymus, t. y. tokius reikalavimus nagrinėjant iš esmės teisminio proceso metu, užvedant atskirą bylą.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstautotina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog prašymo nagrinėjimo metu nepakanka duomenų spręsti, jog apelianto atliktas vienašalis įskaitymas atitinka įstatyme numatytas įskaitymo sąlygas, todėl apeliantui neginčijant aplinkybės, kad tiesiogiai šalių aptartos kompensacijos pareiškėjai jis nėra sumokėjęs, teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
32. Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, vadovavosi ir taikė teisės normas, reglamentuojančias šio klausimo institutą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.