- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 1-43-876/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00064-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- G. P., G. K.
- Advokatai
- Irena Haase
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam M. K., jo gynėjai advokatei Irenai Haase, nukentėjusiojo nepilnamečio A. K. įstatyminei atstovei V. V., nukentėjusiosios nepilnametės G. P. įstatyminei atstovei L. P., nukentėjusiųjų nepilnamečių – D. K. ir N. K. – įstatyminei atstovei G. K., nukentėjusiosios nepilnametės G. K. įstatyminei atstovei E. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1974 m. kovo 19 d. Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šakių rajono apylinkės teismo: 1) 1995 m. rugpjūčio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., 2) 1997 m. vasario 17 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 3) 2000 m. sausio 14 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 2 d., 4) 2007 m. liepos 17 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., 164 str. , 164 str., 164 str. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuo 2000 m. pradžios iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pagal Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 2-80/1998 vengė pareigos savo vaikų: Ž. K., gim. 1994 m. liepos 30 d., ir G. K., gim. 1996 m. kovo 8 d., išlaikymui mokėti nustatytą kasmėnesinę periodinę išmoką 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį kiekvienam, iki Ž. K. pilnametystės, ir po ¼ – iki G. K. pilnametystės, neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikams, dėl ko 2012 m. rugpjūčio mėnesį Vaikų išlaikymo fondui susidarė 14245,49 Lt skola.
Be to, M. K. nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. teismo įsakymą Nr. L2-167-667/2007 vengė pareigos savo sūnaus A. K., gim. 1996 m. rugpjūčio 16 d., išlaikymui mokėti nustatytą kasmėnesinę periodinę 150 Lt išmoką iki išlaikytinio pilnametystės, neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikui, dėl ko 2011 m. lapkričio mėnesį Vaikų išlaikymo fondui susidarė 6987,10 Lt skola.
Be to, M. K. nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 2-155-443/2007 vengė pareigos savo dukters G. P., gim. 2007 m. sausio 1 d., išlaikymui mokėti kasmėnesinę periodinę išmoką po 1 MGL iki išlaikytinės pilnametystės, neteikė būtinos materialinės paramos vaikui, dėl ko 2012 m. rugpjūčio mėnesį Vaikų išlaikymo fondui susidarė 10079,51 Lt skola.
Be to, Mindaugas karalius nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 2-79-829/2012 vengė pareigos savo sūnų: D. K., gim. 1998 m. rugpjūčio 25 d., ir N. K., gim. 2007 m. lapkričio 16 d., išlaikymui mokėti kas mėnesį periodinę išmoką po 200 Lt kiekvienam iki išlaikytinių pilnametystės, neteikė būtinos materialinės paramos vaikams, dėl ko 2012 m. rugpjūčio mėnesį Vaikų išlaikymo fondui susidarė 2151,30 Lt skola.
Kaltinamasis M. K. prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad išlaikymo savo vaikams neteikė, dabar bando teikti. Ž. ir G. neteikė nuo 1998 m. iki 2012 m. Nuo 2007 m. sausio iki 2011 m. lapkričio jis neteikė išlaikymo A., bet jo tėvai jam duodavo pinigų: ir 20, ir 50 litų. Neprašydavo tėvų paramos – kad teiktų A. išlaikymą, jie tai patys darydavo savanoriškai. 2012 m. pradėjo pravedinėti A. mamai V. V. po 120 litų. Nuo 2007 m. gegužės iki 2012 m. rugpjūčio G. išlaikymo neteikė, nuo 2012 m. kovo iki 2012 m. rugpjūčio D. ir N. išlaikymo neteikė. Su jais ir dabar bendrauja, nuveža dovanų. G. K. yra 2013 m. sausio mėn. davęs pinigų, kai sirgo vaikas. 2012 m. taip pat yra davęs, ir jo tėvai davė. Duoda tiek, kiek gali. Su G. K. nesiruošė išsiskirti, gyveno 7 metus ir neturėjo minčių apie skyrybas. Su V. V. ir L. P. vaikai buvo netikėti, neplanuoti. G. neteikė išlaikymo, nes nesusiklostė bendravimas su jo motina. Supranta, kad vaikus reikia išlaikyti, bando dirbti, stengsis mokėti, kiek galės. Tikisi pas ūkininkus susirasti darbo pavasarį, kai prasidės darbai, kalbėjo su ūkininku B. Jeigu nesiseks, tai bandys ieškoti vairuotojo darbo. Jis dirbo, ir buvo išskaičiuojamas išlaikymas. Per tuos 14 metų jis dirbo apie vienerius metus, ir tada jam atskaičiuodavo antstolis. Nuo kada dirbo, datos neatsimena, o kai nedirbo, tai neteikė ir išlaikymo. Bandė dirbti, išsilaikė A kategoriją, kad galėtų dirbti vairuotoju. Buvo laikini darbai, dirbo (duomenys neskelbtini) viešuosius darbus, dar bandė išvažiuoti į užsienį, bet nepasisekė. Buvo registruotas darbo biržoje, bet darbo nepasiūlė. Ir pats ieškojo darbo, bet buvo sunku. Paskui norėjo savo verslą kurti, bet nepasisekė. Vaikams, kiek turėjo, tiek davė. Tuo metu gyveno su kita moterimi, ir ten buvo vaikai, vos užtekdavo jiems išgyventi. Neturėjo, iš ko išlaikyti vaikų. Su pirma žmona kai išsiskyrė, tai vaikus lankydavo. Gyvena pas neįgalius tėvus ir jiems padeda, jie jam padeda – jį išlaiko. Darbo biržoje buvo registruotas daug kartų: nuo 2000 m. sausio 13 d. iki 2004 m. gegužės 4 d., nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2008 m. liepos 21 d., nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2011 m. liepos 21 d., nuo 2012 m. kovo 26 d. iki 2013 m. sausio 7 d., bedarbio išmokos ir jokių kitų išmokų negavo. Darbo biržoje jam patarė pirkti verslo liudijimą. Dabar turi jį ir bando dirbti santechnikos darbus. Minėtu laikotarpiu ieškojo darbo ir pats, Šakiuose tai ėjo prašyti darbo pats savo iniciatyva, Jurbarke buvo, Kaune, nepriėmė, nes neturėjo darbo patirties, jokios specialybės. 2012 m. dar buvo Vilkaviškyje pervežimo įmonėje, dar Tauragėje buvo. Į UAB Stagro nepriėmė, nes jie jau priėmė kitą žmogų. Dėl darbo buvo 2012 m. UAB „Lauksva“ buvo 2011 m. gruodį – 2012 m. sausį. Žadėjo, bet paskambino, kad jau susirado kitą darbuotoją. Pas ūkininkus taip pat sudėtinga įsidarbinti: dabar yra tos kategorijos ir yra tie asmenys, kurie jas turi, o jis neturėjo, ir nepriėmė. Reikia eiti į apmokymus dirbti su nauja technika. Tada jis išsilaikė E kategoriją tikėdamasis, kad atsiras vairuotojo darbas. Nuo 1998 m. rugsėjo iki gruodžio 31 d. dirbo UAB „Šakių agroservisas“ ir buvo atskaitomas išlaikymas, atskaitė antstolis. Kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 1999 m. sausio iki 1999 m. gruodžio 8 d. išlaikymas buvo atskaitomas pagal vykdomąjį raštą darbovietės buhalterijos. Tuo laikotarpiu dar sirgo mėnesį, tai buvo po Naujų Metų. (duomenys neskelbtini) dirbo tik vieną dieną, jį priėmė, paskui atsirado kažkas kitas ir jį atleido. (duomenys neskelbtini) dirbo 2000 m. spalio mėn., išdirbo apie metus iki 2001 m. gruodžio 29 d. Buvo įdarbintas per darbo biržą, tuo laiku išlaikymą atskaičiuodavo. Verslo liudijimą turėjo nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2008 m. kovo 14 d., remontavo automobilius, bet pajamų nebuvo, nes reikėjo medžiagas įsigyti. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo apie tris mėnesius, nežino, kodėl įmonė išlaikymo neatskaitė. Ar buvo vykdomasis raštas, nežino. Mano, kad turėjo būti. Jam darbdavys sakė, kad jis privalo atskaičiuoti, jis su tuo sutiko, bet paskui įmonė nemokėjo atlyginimo, ir jis išėjo. Jam dar ta įmonė liko skolinga atlyginimo. Kai reikėdavo išvažiuoti į reisą, jis turėdavo skolintis pinigų. Jeigu teismas skirtų viešuosius darbus, tai dirbtų, ir tada būtų galima vaikams skirti tuos pinigus. Mano, kad jo darbui netrukdys viešieji darbai. Yra pervedęs Vaikų išlaikymo fondui, kuris nepaprašė, kad pravestų, jis pats jiems pravedinėja.
Nukentėjusiosios nepilnametės G. P. įstatyminė atstovė L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie nebuvo susituokę. Išlaikymo po 1 MGL neteikė visiškai. Nuo 2007 m. iki 2012 m. jokia forma negavo išlaikymo. Nuo gruodžio mėnesio moka po 100 litų. Dabar dar turėtų mokėti po 200 litų, yra pasirašęs įsipareigojimą, kad mokės, todėl privalo mokėti, nes ji invalidė ir jai trūksta pinigų pragyvenimui. Ji gauna iš Vaikų išlaikymo fondo 150 litų. Prašo 3000 litų neturtinės žalos – tos sumos, kurios jis nesumokėjęs, nieko nedavęs. Ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl negali paaiškinti, kas yra neturtinė žala. Jai buvo sunku likus vienai su vaiku, patyrė neigiamus išgyvenimus, turėjo pati surasti pinigų vaikui, tuo metu dar dirbo meno mokykloje. Tie visi neigiami išgyvenimai, mano, turi būti įvertinti 3000 litų, kurių ji ir prašo. Nuo 2007 m. gegužės iki 2012 m. rugpjūčio Vaikų išlaikymo fondas mokėjo išlaikymą po 125 litus. Ji labai nesmagiai jautėsi, kai reikėjo kreipti į Vaikų išlaikymo fondą. Išlaikymo dydis buvo pakeistas 2009 m., bet tiksliai neatsimena, kada, priteista po 250 litų. Dokumentus gavo iš Šakių rajono apylinkės teismo. Jai pačiai išlaikymas nebuvo priteistas. Neturtinė žala buvo padaryta jai. Kai gyveno kartu, tai M. K. tuo metu dirbo pas M. Bendro ūkio nevedė su M. K.. Jie gyveno trejus metus. Išsituokė, nes pradėjo gerti. Buvo įsidarbinęs, bet išlaikymo neteikė. Yra gavusi vieną išmoką. Per visą tą laiką išlaikymo negavo. Buvo, kad nupirko dovanų, rūbų. Bendrauti ji nedraudžia, bet nenori leisti. Niekur nesikreipė dėl bendravimo apribojimo. Bendrauti iniciatyvos nerodė. Jie nebuvo susituokę. Santykiai nutrūko, nes prasidėjo smurtas. 2013 m. kovo 13 d. gavo pinigus.
Nukentėjusiųjų nepilnamečių D. K. ir N. K. įstatyminė atstovė G. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog jie išsituokę jau beveik metai laiko. Nuo 2012 m. kovo iki rugpjūčio išlaikymo neteikia. Mokėjo valstybė. Duodavo vaikui pinigų. Dabar jau nuo 2012 m. rugpjūčio duoda vaiko išlaikymui, buvo vaiko gimtadienis, tai atvežė dovaną. Jeigu suserga vaikas, tai duoda vaistams. 195 litų sumoka Vaikų fondas, o dabar, kai jis duoda, tai fondas sumažino. Du vaikai yra. Nereikia nuteisti K. – jis kaip žmogus yra geras. Vaikus jis privalo išlaikyti. Jis atvažiuodamas atveždavo dovanų ir kartais duodavo pinigų. Jie bendrauja dabar. Kai gyveno, tai ir patiems trūko pinigų, todėl nemokėjo kitiems vaikams išlaikymo. Jis bandė ieškoti darbo, dar bandė remontuoti mašinas, bet nepasisekė.
Nukentėjusiosios nepilnametės G. K. įstatyminė atstovė E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie išsituokę. Jų santykiai nutrūkę, išlaikymo neteikia. Vaikai dar buvo maži, kai jis gal metus laiko teikė išlaikymą, tai buvo tik po skyrybų. Tai, kas buvo priteista teismo, jis nemokėjo. Vaikai tėvo nepažįsta. Dabar moka Vaikų fondas.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusios E. G. parodymai, kad 1993 metais ji susituokė su M. K.. 1994 m. liepos 30 d. gimė sūnus Žilvinas, o 1996 m. kovo 8 d. – duktė Greta. Santuokos metu M. K. šiek tiek dirbo (duomenys neskelbtini), prekiavo kompiuteriais. Kai ji laukėsi dukters, jie kartu jau negyveno. Po dukters gimimo jie santuoką nutraukė. Skyrybų metu buvo priteista mokėti alimentus vaikų išlaikymui. Pirmais metais po santuokos nutraukimo M. K. yra pervedęs kažkiek pinigų, tačiau tikrai ne tiek, kiek buvo priteista. Nuo 1998 m. pabaigos iki 1999 m. pabaigos, kai M. K. dirbo, buvo mokami priteisto dydžio alimentai. Nuo 2000 m. jis pinigų vaikų išlaikymui neskyrė (t. 1, b. l. 102).
Nukentėjusioji V. V. teismo posėdžio metu parodė, jog jie nebuvo susituokę. Jos vaikas – A. Kartu pragyveno beveik 8 metus. Nesutarė ir išsiskyrė. Išlaikymo neteikė nuo 2007 m. sausio iki 2011 m. lapkričio, tik jo tėvai duoda vaikui, nes jie bendrauja. Kai apsilankydavo vaikas pas senelius, duodavo tada po 50 litų. Dabar jau moka po 100 litų alimentų M. K.. Mokėjimai prasidėjo nuo tada, kai buvo iškelta byla.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiųjų įstatyminių atstovių L. P., G. K., E. G., V. V. parodymų jo kaltė įrodyta:
Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 2-80/1998, kuriuo M. K. įpareigotas savo vaikų Ž. K., gim. 1994 m. liepos 30 d., ir G. K., gim. 1996 m. kovo 8 d., išlaikymui mokėti nustatytą kasmėnesinę periodinę išmoką – 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio iki Ž. K. pilnametystės, ir po ¼ iki G. K. pilnametystės, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį kiekvienam (t. 1, b. l. 166);
Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. L2-167-667/2007 M. K. įpareigotas savo sūnaus A. K., gim. 1996 m. rugpjūčio 12 d., išlaikymui mokėti nustatytą kasmėnesinę periodinę išmoką – 150 Lt iki išlaikytinio pilnametystės (t. 1, b. l. 165);
Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 2-155-443/2007 M. K. įpareigotas savo dukters G. P., gim. 2007 m. sausio 1 d., išlaikymui mokėti kasmėnesinę periodinę išmoką po 1 MGL iki išlaikytinės pilnametystės (t. 1, b. l. 163-164);
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2-79-829/2012 M. K. įpareigotas savo sūnų: D. K., gim. 1998 m. rugpjūčio 25 d., ir N. K., gim. 2007 m. lapkričio 16 d., išlaikymui mokėti kas mėnesį periodines išmokas po 200 Lt kiekvienam iki išlaikytinių pilnametystės (t. 1, b. l. 162);
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolė skyriaus pažyma, iš kurios nustatyta, kad M. K. nuo 1998 m. rugsėjo 16 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo gautos draudžiamosios pajamos 1998 metais – 1602,50 Lt. Nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat gavo ligos pašalpą, jo gautos draudžiamosios pajamos 1999 metais – 4643,50 Lt. Nuo 2000 m. sausio 11 d. iki 2000 m. sausio 12 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini), jo gautos draudžiamosios pajamos – 43 Lt. Nuo 2000 m. spalio 23 d. iki 2000 m. gruodžio 15 d. teisiamasis dirbo (duomenys neskelbtini), jo gautos draudžiamosios pajamos – 776,61 Lt. Iš viso 2000 metais M. K. gavo 819,61 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2001 m. gruodžio 12 d. iki 2001 m. gruodžio 29 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini), jo gautos draudžiamosios pajamos 2001 metais – 202,40 Lt. Nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2008 m. kovo 14 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą. 2008 metais jokių draudžiamųjų pajamų negauta. Nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2011 m. spalio 17 d. M. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), 2011 metais gauta 3219,03 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą. 2012 metais jokių draudžiamųjų pajamų negauta (t. 1, b. l. 155-158);
Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriaus pažyma, kuria nustatyta, kad M. K. darbo biržoje buvo registruotas: nuo 2000 m. sausio 13 d. iki 2003 m. gegužės 4 d., nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2008 m. liepos 21 d., nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2011 m. liepos 21 d., nuo 2012 m. kovo 26 d. iki 2013 m. sausio 7 d. Nedarbo socialinio draudimo išmoka jam nebuvo mokama. Nuo 2000 m. spalio 23 d. iki 2000 m. gruodžio 15 d. ir nuo 2001 m. gruodžio 12 d. iki 2001 m. gruodžio 29 d. M. K. dirbo viešuosius darbus; nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2008 m. kovo 14 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. vykdė veiklą su verslo liudijimu. Buvo siūloma įsidarbinti UAB „Stagro“, UAB „Travista“ ir UAB „Lauksva“, neįdarbinimo priežastis – buvo pasirinkti kiti kandidatai (t. 1, b. l. Nr. 159).;
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. sausio 27 d. prašymu Nr. (4.2) D2-2388 pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2008 m. sausio 14 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi V. V. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. K.. 2008 m. vasario 14 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 1.35-1185 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nuspręsta nuo 2008 m. sausio 14 d. A. K. kiekvieną mėnesį mokėti po 150 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Skolininkui registruotu paštu 2008 m. balandžio 28 d. išsiųstas priimto sprendimo nuorašas. Taip pat prašyme nurodoma, kad Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir gyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. M. K. įsiskolinimas išlaikymo fondui – 6987,10 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Prašyme nurodyta ir Fondo administracijos teisė reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko baudžiamosios atsakomybės pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 str. 2 d. (b. l. 2-4);
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. spalio 24 d. prašymu Nr. (4.2) D2-32337 pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2008 m. sausio 11 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi L. P. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo G. P.. 2008 m. vasario 22 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 1.35-1458 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nuspręsta nuo 2008 m. sausio 11 d. G. P. kiekvieną mėnesį mokėti po 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. 2009 m. birželio 16 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 1.35-7614 dėl sprendimo pakeitimo. Skolininkui registruotu paštu 2008 m. balandžio 28 d. ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. išsiųsti priimtų sprendimų nuorašai. Taip pat prašyme nurodoma, kad Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir gyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. M. K. įsiskolinimas išlaikymo fondui – 10079,51 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Prašyme nurodyta ir Fondo administracijos teisė reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko baudžiamosios atsakomybės pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 str. 2 d. (b. l. 54-57);
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. lapkričio 6 d. prašymu Nr. (4.2) D2-34143 pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2012 m. kovo 16 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi G. K. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo D. K. ir N. K.. 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo priimti sprendimai Nr. V2-10166 ir V2-10168 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriais nuspręsta nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. kovo 31 d. vaikams išmokėti 100,65 Lt dydžio išmokas, o nuo 2012 m. balandžio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką kiekvienam iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Skolininkui registruotu paštu 2012 m. rugpjūčio 21 d. išsiųstas priimto sprendimo nuorašas. Taip pat prašyme nurodoma, kad Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir gyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. M. K. įsiskolinimas išlaikymo fondui – 2151,30 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Prašyme nurodyta ir Fondo administracijos teisė reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko baudžiamosios atsakomybės pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 str. 2 d. (b. l. 75-76);
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. lapkričio 6 d. prašymu Nr. (4.2) D2-34133 pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2008 m. sausio 22 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi E. G. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo Ž. K. ir G. K.. 2008 m. balandžio 7 d. buvo priimti sprendimai Nr. 1.35-3666 ir 1.35-3667 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriais nuspręsta nuo 2008 m. sausio 22 d. Ž. K. ir G. K. kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmokas kiekvienam iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Skolininkui registruotu paštu 2008 m. gegužės 16 d. išsiųsti priimtų sprendimų nuorašai. 2012 m. liepos 17 d. priimtas sprendimas Nr. V2-8271 dėl išmokų mokėjimo Ž. K. iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo, nes jis sulaukė pilnametystės. Taip pat prašyme nurodoma, kad Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir gyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. M. K. įsiskolinimas išlaikymo fondui – 14245,49 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Prašyme nurodyta ir Fondo administracijos teisė reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko baudžiamosios atsakomybės pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 str. 2 d. (b. l. 91-93)
ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 164 str., kadangi veikdamas tyčia M. K. vengė išlaikyti vaikus. Tačiau kaltinime tikslintinas nusikalstamos veikos laikotarpis. Liudytoja E. G. parodė, jog pinigų vaikų išlaikymui teisiamasis neskyrė nuo 2000 m., nes iki to laiko M. K. dirbant, buvo mokami priteisto dydžio alimentai. Taigi laikytina, jog nusikalstama veika buvo vykdyta ne nuo 1998 m., bet nuo 2000 m. pradžios.
Iš įrodymų visumos neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Įrodymų visuma (t. y. M. K. parodymai, kad jis žinojo apie teismo sprendimus mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tačiau nemokėjo, kad neturėjo galimybės mokėti, nes neturėjo pajamų; šiuos paaiškinimus paneigiantys nukentėjusiųjų nepilnamečių atstovių parodymai; bylos duomenys, kad jos kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją ir iš šio fondo nepilnamečiams buvo paskirtos mokėti po išmokos ir kad apie tai registruotu paštu fondo administracija informavo M. K.; byloje esantys duomenys, kad kaltinamasis nuo 2000 m. iki 2011 m. praktiškai oficialiai niekur nedirbo, visą kaltinimo laikotarpį beveik negavo jokių pajamų, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi; Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos duomenimis kaltinamojo įsiskolinimas sudarė 36918,40 Lt; Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimas, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, kurioje nurodyta D. K. ir N. K. mokėti kiekvienam po 200 Lt kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės; Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta priteisti po 130 Lt kasmėnesinėmis išmokomis G. P., Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš M. K. A. K. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki išlaikytinio pilnametystės, Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. nutarimas, kuriuo nutarta Ž. K. ir G. K. išlaikymui mokėti nustatytą kasmėnesinę periodinę išmoką 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio iki Ž. K. pilnametystės ir po ¼ – iki G. K. pilnametystės, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį kiekvienam, (b. l. 162-166); darbo biržos duomenys, verslo liudijimų kopijos, iš kurių matyti, kad kaltinimo laikotarpiu M. K. darbo biržoje ne visada nedirbdamas buvo registruotas, įsidarbindavo savarankiškai, dirbdavo savarankiškai su verslo liudijimu (b. l. 159), Šakių seniūnijos seniūno raštas, kuriame be kita ko nurodyta, kad M. K. dėl socialinės paramos į seniūniją nesikreipė, oficialiai niekur nedirba (b. l. 149), patvirtina, jog M. K. nedirbo tik oficialiai, vengdamas prievolės mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, nedėjo jokių pastangų vykdyti teismo sprendimą. Kaltinamojo vengimas išlaikyti vaikus pasireiškė jam visiškai nemokant alimentų ilgiau nei 11 metų, nors jis yra sveikas ir darbingas – byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad yra priešingai. Konstatuotina, kad M. K. nesiekė oficialiai įsidarbinti, be to, nebuvo buvo pakankamai aktyvus ir iniciatyvus darbo rinkoje , kad galėtų rastų darbą, kuriame oficialiai uždirbtų tiek, kad užtektų nepilnamečių vaikų išlaikymui, akivaizdu, kad jis vengė oficialiai įsidarbinti ir bet kokiu kitu būdu įgyti pajamų be pateisinamos priežasties. Be to, iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, jog M. K. net ir tais laikotarpiais, kai gaudavo oficialias pajamas, išskyrus laikotarpį, kuris iš kaltinimo išmestas, neskyrė lėšų nepilnamečiams išlaikyti. Kaltinamasis ilgą laiką oficialiai nedirbo, todėl darytina išvada, jog turėjo pajamų save išlaikyti ir vengė bei iki šiol vengia savo pareigos tinkamai išlaikyti savo vaikus. Aukščiausiasis teismas ne kartą yra nurodęs, jog, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (2012 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).
Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Kaltinamasis nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis, žinodamas, jog jam priteista mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, negalėjo jo teikti. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net priverstinis išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byla Nr. 2K-139/2011). Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant M. K. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, sveikatos būklę – teisiamasis yra pilnametis, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, jo teistumas išnykęs, oficialiai nedirbantis; į tai, kad dalį išlaikymo yra pradėjęs mokėti, kad su Vaikų išlaikymo fondo administracija yra sudaręs sutartį įsiskolinimą grąžinti dalimis, nuo 2012 m. Vaikų išlaikymo fondo administracijai pervedinėja įmokas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia teisiamajam tinkamiausia esant viešųjų darbų bausmę, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmės dydis M. K. už kiekvieną nusikaltimą nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 46 str. nustatytas viešųjų darbų bausmės vidurkis.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. pagrindu nebuvo laikinai sulaikytas. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 109).
Nukentėjusiosios G. P. įstatyminė atstovė L. P. yra pateikusi prašymą pripažinti ją civiline ieškove šioje baudžiamojoje byloje ir prašo priteisti jai iš M. K. 3000 Lt neturtinę žalą, kadangi jis niekada nelankė savo dukros, su ja nebendravo. Teisiamojo posėdžio metu L. P. patikslino, jog ji nori prisiteisti iš M. K. G. P. nesumokėtą išlaikymo sumą, kad jis nieko nėra davęs, kad jai buvo sunku likus vienai su vaiku, patyrė neigiamus išgyvenimus, turėjo pati surasti pinigų vaikui, kad jautėsi nesmagiai, paduodama prašymą Vaikų išlaikymo fondui, kuris mokėjo po 125 Lt nuo 2007 m. gegužės iki 2012 m. rugpjūčio. 2009 m. išlaikymo dydis buvo pakeistas į 195 Lt. Jai pačiai išlaikymas nebuvo priteistas. Mano, jog neturtinė žala buvo padaryta jai.
Pažymėtina, kad šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti nepilnamečiai vaikai, o realiai žalą patyrė valstybė, kurios vardu prašymus pradėti ikiteisminius pateikė Vaikų išlaikymo fondas, sumokėjęs nepilnamečių vaikų įstatyminėms atstovėms išlaikymo sumas, kurių joms nemokėjo teisiamasis. Atsižvelgiant į tai, L. P. civilinis ieškinys netenkinamas.
Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos civilinį ieškinį reikšti atsisakė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.
Proceso išlaidų nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas
nusprendžia:
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti 5 mėn. (penkis mėnesius) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. (trisdešimt valandų) per mėnesį visuomenės labui.
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti 2 mėn. (du mėnesius) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. (trisdešimt valandų) per mėnesį visuomenės labui.
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti 2 mėn. (du mėnesius) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. (trisdešimt valandų) per mėnesį visuomenės labui.
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti 1 mėn. (vieną mėnesį) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. (trisdešimt valandų) per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 8 mėn. (aštuonis mėnesius) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. (trisdešimt valandų) per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 val. viešuosius darbus.
Iki įsiteisės nuosprendis M. K. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.