Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Už 2013-07-19 automatiniu greičio matuokliu užfiksuotą leistino greičio viršijimą 2013-10-09 jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti per dešimt darbo dienų pusę minimalios baudos. Bauda sumokėta, tačiau Institucija pa­žy­mi, kad asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą, yra laikomas baustu administracine nuobauda ir tos pačios rūšies pažeidimo padarymas nepraėjus metams nuo administracinio nurodymo įvyk­dy­mo vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal ATPK 32 str. 1 d. 5 p.

Dėl šių aplinkybių, Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarimu E. M. paskirta administracinė nuobauda yra per lengva, neatitinka padaryto administracinio tei­sės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kri­terijų.

Nors teismas nutartyje pažymi, kad E. M. daugkartiniai baustumai už įvairius KET pažeidimus, charakterizuoja kaip itin nedrausmingą vairuoją, tačiau paskyrė eilinę pi­ni­ginę baudą, nenurodydamas sąlygų, dėl kurių nebūtų galima E. M. skirti admi­nis­tra­cinį areštą. Institucijos nuomone, automobilio konfiskavimas būtinas siekiant ATPK 20 str. nurodytų tikslų. Administracinėje byloje nėra apklaustas automobilio savininkas, naiviai tikint E. M. paaiškinimu, neva jis, vos ne atsitiktinai turėjo savo žinioje tėvui pri­klau­santį automobilį, ir buvo priverstas skubiai juo važiuoti nupirkti vaistų sergančiai žmonai, nors duo­menų apie žmonos ligą byloje nėra. Be to, išvykimo laikas sutampa su kasdieninio važia­vi­mo į darbovietę, kuri yra Kaune, laiku. Policijos pareigūnai būtent ir laukė E. M. ryte, nes buvo gauta informacija iš Kriminalinės policijos apie tai, kad šis asmuo nuolat važinėja į Kauną, į darbą, neturėdamas teisės vairuoti.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsa­ko­my­bėn patraukto asmens kaltės padarius nurodytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas pas­kirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėjamas jo ri­bo­se. Institucija nesutinka su E. M. paskirtos nuobaudos rūšimi.

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir asmenims, neturintiems teisės vairuoti trans­porto priemones, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su trans­porto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

E. M. pirmosios instancijos teismas paskyrė keturių tūkstančių septynių šimtų litų baudą, t. y. didesnę už sankcijos vidurkį. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad yra pa­žeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis padarytą teisės pažeidimą visiškai pripažino, gai­lė­jo­si jį padaręs (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.). E. M. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai. Teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad admi­nis­tra­ci­nėn atsa­ko­my­bėn traukiamas asmuo praeityje daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus.

Sutiktina su Institucija, kad apylinkės teismas neteisingai konstatavo, jog nėra E. M. atsa­ko­mybę sunkinančių aplinkybių, kadangi iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad E. M. 2013-10-09 nubaustas už tai, jog būdamas transporto priemonės savininku (valdytoju) nenu­rodė, kas 2013-07-09 18.24 val. (duomenys neskelbtini) naudojosi jam priklausančia trans­por­to prie­mo­ne BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis pažeidimas (ATPK 133¹ str.) yra vienarūšis su ATPK 130 str. 1 d. nu­ma­tytu pažeidimu ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme, todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta sunki­nan­čia pažeidėjo atsakomybę. Visgi, tai yra vienintelė atsakomybę sunkinanti aplinkybė. ATPK 30² str., reglamentuojantis nuobaudos skyrimą, nurodo, kad skiriamos baudos dy­dis nustatomas pagal bau­dos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplin­ky­bių, baudos dydis maži­na­mas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių ap­lin­ky­bių, baudos dydis didi­na­mas nuo vidurkio iki maksimumo, o esant atsakomybę lengvinančių ir sun­kinančių aplinkybių, nuo­bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šiuo atveju byloje nustatyta po vieną E. M. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, todėl esant jų pusiausvyrai, teis­mas turėjo teisę skirti sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį.

Teismas įvertino ir tai, kad E. M. jau ne kartą baustas už KET pažeidimus, kas jį charakterizuoja pakankamai neigiamai, todėl ir skyrė didesnę baudą, nei administracinės nuobaudos vidurkis. Negalima sutikti su Institucija, kad tokia nuobauda absoliučiai paneigia galimybę E. M. atžvilgiu pasiekti ATPK 20 str. numatytus nuobaudos tikslus. Priešingai nei tvirtina Ins­ti­tu­cija, negalima tvirtinti, kad E. M. nemoka jam paskirtų baudų, kadangi dauguma iš pas­kirtų baudų yra sumokėtos. Duomenų apie sumokėjimą nėra tik dėl keturių baudų, tačiau nėra ir duo­menų, jog Institucija ėmėsi ATPK 314 str. numatytų priemonių šių baudų priverstiniam išieš­ko­jimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai tei­singumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nus­ta­to­mos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekia­mus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus nega­lima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadek­va­čios) teisės pa­žei­di­mams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prak­ti­ko­je, kurioje kons­ta­tuo­ja­ma, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka pro­por­cin­gumo reika­la­vi­mą, kai tarp pa­da­ry­to teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, sie­kiamo tikslo ir prie­monių šiam tiks­lui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga lai­kytina tokia nuo­bau­da, kurią pas­ky­rus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pa­žei­di­mo pobūdį, ap­lin­ky­bes, pažeidėjo as­menybę, nėra per griežta (nu­tar­tys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, charakteri­zuojan­čias E. M., į tai, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas, todėl galės sumokėti paskirtą baudą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra proporcinga pada­ry­tam teisės pažeidimui. Institucijos prašoma skirti maksimalaus dydžio ad­ministracinio arešto nuobauda pažeistų teisingos pusiausvyros reikalavimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinis areštas (ATPK 29 str.), tai – iš­skirtinė admi­nis­tra­ci­nė nuobauda, kuria apribojama asmens judėjimo laisvė, ji nustatoma ir skiriama tik išimtiniais at­ve­jais. Nagrinėjamu atveju nenustačius išimtinių aplinkybių, galinčių są­lygoti itin neigiamą pa­žei­dė­jo asmenybę, įvertinant tai, kad pažeidėjas darbovietėje charakterizuojamas tei­gia­mai (b. l. 26), ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo tenkinti Institucijos ape­liacinio skundo.

Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka ir su Institucijos reikalavimu konfiskuoti trans­por­to priemonę, su kuria buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. ATPK 130 str. sankci­jo­je nėra imperatyvaus reika­la­vi­mo paskyrus baudą taikyti ir transporto priemonės konfiskavimą. Šios pa­pil­domos priemonės sky­ri­mas yra teismo diskrecinė teisė. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis priklauso kitam asmeniui – pažeidėjo tėvui Vytautui A. M.. Teismo posėdyje buvo nurodyta, kad automobilis jam būtinas tenkinant savo poreikius, savininkas yra so­li­daus amžiaus, turi sveikatos problemų, byloje pateikta pažyma patvirtina, kad V. A. M. 2014-01-18 pa­tyrė traumą, automobilio vertė yra didelė (b. l. 29), todėl automobilio praradimas sa­vi­ninkui būtų ne tik sunki finansinė, bet ir moralinė našta. Atsižvelgęs į tokias apylinkės teismo nu­s­tatytas ap­lin­ky­bes ir aukščiau minėtas pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, bei E. M. as­me­nybę apibū­di­nan­čias aplinkybes, ape­lia­ci­nės instancijos teismas nemato pakankamo pagrindo skirti E. M. ATPK 130 str. 1 d. nu­matytą papildomą nuobaudą – automobilio konfis­ka­vimą.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatyta galimybė taikyti alternatyvias nuobaudas, aukš­tes­nio­jo teismo įsitikinimu didesnės nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas vidurkis baudos pa­s­ky­rimas yra pakankamas, ir administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pa­siekti ir be teisės pažeidimo padarymo įrankio – V. A. M. priklausančios transporto prie­monės konfiskavimo.

Apeliacinės instancijos teismas aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog nėra esminių priežasčių tenkinti skundą jame nurodytais motyvais, kadangi pirmosios instan­ci­jos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, pažeidėjo as­me­nybę, o nuobaudą individualizavo tinkamai. Teismas teisingai pritaikė įstatymo nuos­tatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl apylinkės teismo nutarimas palie­ka­mas nepa­keistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Aly­taus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato apeliacinio skun­do netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.