Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. (A. M.) ir J. M. (J. M.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjų atstovė advokatė V. Š. teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodė, kad palikėja L. G. yra pareiškėjų mama, pareiškėjai yra pirmos eilės palikėjos įstatyminiai įpėdiniai. Kitų galimų įpėdinių nėra. Tarp pareiškėjų dėl palikimo priėmimo ginčo nėra. Palikėja paliko piniginį indėlį banke, esantį Lietuvos banke. Terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – dėl užsitęsusių laidotuvių formalumų, susijusių su palaikų pargabenimu iš Vokietijos į Ukrainą, susiklosčiusių aplinkybių karantino metu, atsižvelgiant į pareiškėjo A. M. darbo specifiką, kadangi pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 balandžio 8 d. buvo išvykęs į reisą. Šios priežastys lėmė, jog pareiškėjai nespėjo priimti palikimą per 3 mėnesių terminą. Prašo priimtą teismo sprendimą pripažinti vykdytinu, kad jis galėtų būti vykdomas Vokietijoje.

Pareiškėjai A. M., J. M. į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja L. G. (buvusi – M., prigimtinė pavardė – T.), gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). L. G. sutuoktinis C. E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje ((duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini)), mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pateikto (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti, kad L. G. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke, galutinis likutis nurodytas (duomenys neskelbtini) Eur. A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini)), J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini)), yra L. G. (buvusi – M.) sūnūs. Pareiškėjas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) (Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrininko knygelė Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d., nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. birželio 3 d., nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 29 d. dirbo Danijoje.

Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsigaliojo 2012 m. liepos 4 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo, kuris taikomas visose Europos sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Daniją, Airiją ir Jungtinę Karalystę). Minėto Reglamento 10 straipsnis numato, kad jei palikėjo mirties dieną jo įprastinė gyvenamoji vieta nėra vienoje iš valstybių narių, valstybės narės, kurioje yra palikimo turtas, teismai vis dėlto turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo, jei: a) mirties dieną palikėjas turėjo tos valstybės narės pilietybę; arba, neįvykdžius šios sąlygos, b) ankstesnė palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta buvo toje valstybėje narėje su sąlyga, kad kreipimosi į teismą metu nuo įprastinės gyvenamosios vietos pasikeitimo yra praėjęs ne ilgesnis kaip penkerių metų laikotarpis, to paties straipsnio 2 dalis numato, kad jei

nė vienas valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 1 dalį, valstybės narės, kurioje yra palikimo turtas, teismai vis dėlto turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl to turto. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. G. yra Lietuvos Respublikos pilietė, nuo 2008 metų palikėja gyveno Vokietijoje, paskutinė jos gyvenamoji vieta Lietuvoje - (duomenys neskelbtini), po palikėjos mirties liko (duomenys neskelbtini) Eur piniginis indėlis L. G. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke. Nagrinėjamu atveju palikėjos L. G. pilietybės kriterijus yra pakankamas civilinės bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo jurisdikciją priskirti tos valstybės teismams, kurios pilietė ji yra, todėl darytina išvada, kad byla teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis) ir siekia paveldėti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjai nurodė, jog dėl pareiškėjų darbo specifikos (pareiškėjas A. M. yra (duomenys neskelbtini)), susiklosčiusi situacija 2020 m. kovo 16 d. karantino metu, pasiruošimas laidotuvėms ir jų formalumų tvarkymas tiek Vokietijoje, tiek Ukrainoje, apribojo jų galimybes laiku priimti palikimą. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė tai, kad pareiškėjai negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Pareiškėjai kitų brolių ar seserų neturi. L. G. sutuoktinis C. E. G. miręs. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjų pareiškimui neprieštaravo. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos L. G. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjų atstovės paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po motinos L. G. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjų prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po L. G. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsigaliojusio 2012 m. liepos 4 d. priimto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 39 straipsnį 1 dalyje numatyta, kad vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitose valstybėse narėse nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso, to paties straipsnio 2 dalis numato, kad bet kuri suinteresuotoji šalis, kuri iškelia teismo sprendimo pripažinimo klausimą kaip pagrindinį ginčo klausimą, gali 45–58 straipsniuose numatyta tvarka kreiptis dėl to teismo sprendimo pripažinimo. Minėto Reglamento nuostatos reiškia, kad vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Ši nuostata reiškia, jog negali būti taikomos kitokios Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros, nei tos, kokios yra numatytos tarptautinėje privatinėje teisėje. Dėl to Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas ir kitoje valstybėje narėje, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje. Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 650/2012 39 straipsnio nuostatomis pareiškėjų prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu Vokietijos Federacinėje Respublikoje tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. M. (J. M.), asemns kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jų mamos L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje, priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, tenkinti pareiškėjų A. M. (A. M.) ir J. M. (J. M.) prašymą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 5 d. teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų A. M. (A. M.) ir J. M. (J. M.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paskelbti vykdytinu Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.