- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2-780-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00023-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pirm.)
- Atsakovas
- R. M., R. Maženio įmonė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Evikonas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, R. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Evikonas
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „SEB bankas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir atsakovei R. M. įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Evikonas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei R. M. įmonei, pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo R. M. įmonei, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „SEB bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ir VSDFV Panevėžio valdybos skyrius) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Evikonas“ kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos R. M. įmonei iškėlimo.
2. Pareiškėjas VSDFV Panevėžio valdybos skyrius nurodė, kad įmonė yra skolinga virš 22 000 Eur socialinio draudimo įmokų, dirba nuostolingai, įmonėje yra tik du darbuotojai, įmonė neturi tolimesnės perspektyvos.
3. Pareiškėjas UAB „Evikonas“ nurodė, kad jam iš atsakovės dar 2020 m. gruodžio 4 d. buvo priteista 8 790 Eur skola, procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, tačiau iki šiol liko neišieškota 4 465,35 Eur suma.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad nuo 2015 m. įmonė turi mokestinių nepriemokų, išieškojimas nerezultatyvus, sudarytos mokestinės paskolos sutartys nebuvo vykdomos, todėl jos nutrauktos. 2022 m. kovo 31 d. priimtas sprendimas dėl 102 200,99 Eur išieškojimo, išieškota tik 2 718,79 Eur (iš sąskaitų) ir 2,50 Eur, kuriuos išieškojo antstolis.
5. Atsakovė R. M. įmonė pateikė atsiliepimą į pareiškimus ir prašė juos atmesti.
6. Taip pat atsakovė pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nurodė, kad įmonė faktiškai vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, yra gyvybingas juridinis asmuo, nors ir turi laikinų finansinių sunkumų. Įmonė turi visas objektyvias galimybes įmonės mokumui atkurti ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą bei atsiskaitymą su kreditoriais. Bankroto procedūros turi būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai nelieka abejonių dėl įmonės mokumo. Viešasis interesas bankroto bylose reikalauja išsaugoti dar galintį funkcionuoti ūkio subjektą, taip išsaugant realų mokesčių mokėtoją ir jau sukurtas darbo vietas. Nors įmonėje šiuo metu dirba 2 darbuotojai, tačiau kai tik bus sudarytos ir pasirašytos naujos sutartys su klientais dėl statybos darbų ir naujų objektų rekonstrukcijų / remonto, iškart bus įdarbinti keli nauji papildomi darbuotojai. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, darbuotojai netektų darbo vietų ir pragyvenimo šaltinio, šiems darbuotojams kiltų didelių sunkumų įsidarbinti kitose darbovietėse, ypač ekonominio sunkmečio ir karantino, kilusio dėl COVID-19, laikotarpiu. Valstybės finansų sistema patirs papildomą naštą, nes privalės mokėti bedarbiams pašalpas ir suteikti jiems kitas lengvatas. Tai reiškia, jog bankroto bylos iškėlimas pažeis viešąjį interesą ir turės neigiamą socialinę reikšmę. R. M. įmonė yra mokus juridinis asmuo pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį, todėl jai iškelti nemokumo (bankroto) bylą nėra pagrindo. Nemokumo (bankroto) bylos kėlimas, remiantis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apskritai prieštarauja įmonės nemokumo (bankroto) sampratai ir joje keliamiems tikslams, pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovė yra moki, įmonės įsipareigojimai kreditoriams neviršija įmonės turto vertės. Pagal 2022 m. kovo 31 d. balansą įmonei priklausančio turto vertė yra 929 519 Eur, tuo tarpu jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 285 084,49 Eur. 2022 m. kovo 31 d. įmonės balanse nurodyta gautų išankstinių apmokėjimų suma (855 206,00 Eur) nelaikytina bendrovės skola, kadangi gautai iš klientų sumai R. M. įmonė yra atlikusi darbus, teikia apmokėjimui sąskaitas. R. M. įmonei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 799,09 kv. m bendro ploto pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ir 1 072,26 kv. m bendro ploto pastatas – valgykla-restoranas. Pastatai įkeisti AB ,,SEB bankas“ pagal 2003 m. gruodžio 12 d. kreditavimo sutartį. Įmonė nėra suteikusi kitų laidavimų ar įkeitimų / garantijų, ji nedalyvauja jokiose kitose civilinėse bylose. R. M. įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė ne dėl netinkamo bendrovės valdymo, kreditorių interesų pažeidimo, o dėl rinkos pokyčių, susiklosčiusių nepalankių aplinkybių – sumažėję pardavimai, paskelbtas karantinas dėl COVID-19 bei didėjanti infliacija tiesiogiai lėmė sumažėjusias įmonės gaunamas realias pajamas. Sumažėjus įmonės pardavimams, įmonės veiklos sąnaudos nesumažėjo, kadangi įmonės veikla yra ekonomiškų skydinių namų projektavimas ir statyba, todėl įmonė patyrė išlaidas žaliavos / medžiagų / prekių įsigijimui, atlyginimams įmonės darbuotojams sumokėti ir kt. Sumažėjus įmonės pardavimams, gaunamiems užsakymams, kol buvo ir yra derinamos ir pasirašytos naujos sutartys, įmonei reikėjo išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, mokėti jiems darbo užmokestį; apyvartinės lėšos buvo panaudotos atlyginimams išmokėti ir veiklos tęstinumo palaikymui (degalai, sąnaudos įsigyjant žaliavą); tai tiesiogiai įtakojo įmonės finansinius rodiklius ir nulėmė laikinus įmonės finansinius sunkumus. R. M. įmonės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra sėkminga, įmonė turi nuolatinių klientų. Ji sudaro ir pasirašinėja naujas ilgalaikes darbų atlikimo ir paslaugų teikimo sutartis, šiai dienai neapmokėta suma už atliekamus / atliktus darbus pagal sutartis siekia 428 466,94 Eur. Įmonė ketina plėsti atliekamų statybinių darbų pobūdį, papildomai atliekant remonto, statybos, rekonstrukcijos darbus, su tikslu padidinti pajamas ir sustiprinti įmonės konkurencingumą rinkoje, tai atitinkamai didintų pardavimo pajamas ir sumažintų įsiskolinimus kreditoriams.
8. VSDFV Panevėžio valdybos skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą, kuriuo prašė jį atmesti ir iškelti R. M. įmonei bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė R. M. įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.
10. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą restruktūrizavimo planą, sprendė, kad plano priemonės iš esmės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl nesudaro prielaidų tikėtis jomis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei atkurti gyvybingumą. Ketinimai ieškoti naujų klientų ir gauti pakankamas atsiskaitymui su kreditoriais pajamas, projekte nekonkretizuoti. Įmonėje šiuo metu pagal darbo sutartis dirba tik 2 asmenys, abu jie susiję su įmonės vykdoma mažmenine prekyba maisto ir kitais produktais (miestelio parduotuvė). Kadangi šie darbuotojai neatlieka statybos darbų, atsakovė nenurodė, kad aktualiu laikotarpiu kas nors atliktų statybos darbus kitu nei darbo sutartys pagrindu, teismas sprendė, jog statybų veikla bendrovėje šiuo metu nevykdoma ir iš jos pajamų negaunama. Nors 2022 m. kovo 31 d. pelno atskaitoje nurodoma, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. įmonė gavo 54 572,78 Eur pajamų iš statybos pardavimų, tokius skaičiavimus teismas vertino kaip netikslius. Iš apskaitą tvarkančios liudytojos J. B. paaiškinimų teismas sprendė, jog apskaitomos kaip gautos iš statybos pardavimų pajamos, gautos anksčiau – iki 2022 m. iš užsakovo Varėnos metrologinės stoties administracijos. Pagal šią sutartį darbai turėjo būti užbaigti dar 2017 m. lapkričio mėn., tad įplaukos galėjo būti gautos gerokai anksčiau. Tai įvertinęs, teismas sprendė, kad realiai 2022 m. pajamų iš statybinės veiklos negauta, o įmonės įplaukos 17 831,31 Eur (72 404,09 – 54 572,78 Eur) gautos iš esmės tik iš parduotuvės veiklos.
11. Taip pat teismas pažymėjo, kad įmonės sąskaitos areštuotos ir šiuo metu finansinės apyvartos per jas nevyksta, grynąsias pajamas įmonė gauna tik iš parduotuvės veiklos. Kadangi veiklos sąnaudos laikotarpiu iki 2022 m. kovo 31 d. nurodomos 58 623 Eur, teismas nepagrįstu laikė atsakovės tvirtinimą, kad esą 2022 m. I ketvirtyje atsakovė veikė pelningai. Atsakovė teigė turinti vykdomų statybos sutarčių, pateikė dvi 2022 m. gegužės 31 d. pasirašytas sutartis, tačiau teismui kilo abejonės dėl atsakovės gebėjimų jas įvykdyti. Šiuo metu statybos darbų įmonė neatlieka, bet tokias sutartis sudarė. Teismui nebuvo pateikti projektai pagal sutartis, leidimai statybai. Iš restruktūrizavimo plano projekto nėra aišku, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir kas atliks statybos darbus, iš kokių finansinių šaltinių atsakovė ketina finansuoti statybas. Sutartyse darbų atlikimo pabaiga numatyta 2024 m. vasarą, ir nors apmokėjimai nustatyti pagal darbų etapus, tačiau jų terminai nekonkretizuoti. Nors atsakovė teigė, kad neapmokėta suma už atliekamus / atliktus darbus pagal sutartis siekia net 428 466,94 Eur, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl šios sumos nėra gautos, kokių veiksmų dėl jų išsiieškojimo buvo imtasi. Iš sutarčių priedų matyti, jog 2018 m. kovo 23 d. sutartis su A. Š. turėjo būti baigta vykdyti iki 2019 m. liepos 30 d. Dviejų sutarčių, sudarytų 2018 m. gruodžio 27 d., pagal kurias atsakovė dar turėtų gauti 185 000 Eur pajamų, prieduose nenustatyta darbų atlikimo pabaiga. Tai kelia abejones, kiek tikėtinas darbų atlikimas ir perspektyvus lėšų gavimas pagal sutartis, kuriose jų pabaigos terminai nefiksuoti arba pasibaigę prieš kelis metus. Projekte be bendrų teiginių nenurodoma kokių konkrečių naujų veiklų įmonė imsis. Nenurodoma, jog yra ketinimų parduoti turimą turtą (jo dalį), kad nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nors atsakovė turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), bet įmonės interesais panaudojama tik jo dalis (parduotuvės veiklai). Iš prie vertinimo pažymos pridėtų priedų – fotonuotraukų matyti, jog be parduotuvės ir administracinės patalpos, kitos patalpos yra apleistos, nepastebima nors kokios gamybinės veiklos požymių. Atsakovė tvirtina, jog turimas nekilnojamasis turtas yra vertingas (ne mažiau 100 000 Eur), tačiau nesiekiama jo parduoti.
12. Spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas konstatavo, kad atsakovė nepajėgi laiku vykdyti turtinių prievolių, mokėtinos sumos – 1 158 812 Eur – viršija turimą įmonės turtą, todėl įmonė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis) ir jai keltina bankroto byla. Atsakovė pateikė finansinę atskaitomybę už 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. kovo 31 d. laikotarpiui, duomenis apie pradelstus turtinius įsipareigojimus. Pradelsti įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo biudžetui viršija 22 000 Eur, įmonė 2020–2021 m. dirbo nuostolingai (atitinkamai nuostolis 206 440 ir 47 878 Eur). Nors atsakovė tvirtina, jog 2022 m. kovo 31 d. ji jau dirbo pelningai, tačiau dėl statybinės veiklos nevykdymo ir pajamų iš jos negavimo, apskaitos duomenis teismas laikė nepatikimais. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis, kad nuo 2015 m. įmonė turi mokestinių nepriemokų, 2022 m. gegužės mėn. pradžiai jos sudarė 105 843,49 Eur, išieškojimas nerezultatyvus, sudarytos mokestinės paskolos sutartys nebuvo vykdomos, todėl jos buvo nutrauktos. 2022 m. kovo 31 d. priimtas sprendimas dėl 102 200,99 Eur išieškojimo, išieškota tik 2 718,79 Eur (iš sąskaitų), dar 2,50 Eur išieškojo antstolis. Iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog 2022 m. kovo 8 d. pradelstų mokėjimų buvo už 285 084,49 Eur. Mokėtinos sumos sudarė 1 153 508 Eur, 2022 m. kovo 31 d. jos beveik nepakito – 1 158 812 Eur. Nors įmonė 2021 m. pabaigoje nurodė turto turinti už 802 985 Eur, o 2022 m. kovo 31 d. jų turėjo dar daugiau – už 929 519 Eur, bet, atsižvelgiant į tai, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. kovo 31 d. sprendimas išieškoti 102 200,99 Eur įsiskolinimą beveik nevykdomas, su kitais kreditoriais neatsiskaitoma nuo 2020 m., teismas padarė išvadą, jog duomenys apie turimą turtą yra netikslūs, įmonė tiek turto realiai neturi arba jo vertė yra padidinta apskaitoje. Tokią abejonę, teismo vertinimu, sustiprina, tai, kad 2022 m. kovo 31 d. Ilgalaikio turto apyvartoje (sąraše) nurodoma, jog tokio turto iš viso yra už 120 078 Eur, iš kurio pastato (statinių ) vertė yra 117 704,91 Eur. Tuo tarpu iš įmonės 2020–2021 m. balanso duomenų matyti, jog nekilnojamasis turtas buvo įvertinas atitinkamai 14 110 Eur ir 10 559 Eur, t. y. 8-10 kartų mažiau. Nepateikta ir duomenų, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. šis turtas būtų buvęs esmingai pagerintas (tam laikui nebuvo pateikta netgi „rekomenduojamos kainos“ ataskaita), todėl teismas nusprndė sprendė, jog tokiam radikaliam vertės pokyčiui objektyvių priežasčių nebuvo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Atsakovė R. M. įmonė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. R. M. įmonė yra mokus, gyvybingas juridinis asmuo, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais. Mokumui pagrįsti R. M. įmonė teikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas iš vykdomos veiklos, t. y. įmonė į šią civilinę bylą yra pateikusi: aktualias rangos sutartis (tame tarpe naujai pasirašytas 2022 m. gegužės 31 d.); 2022 m. kovo 31 d. R. M. įmonės sudarytų ir vykdomų sutarčių sąrašą; kasos žurnalų ataskaitas; įvairias PVM sąskaitas faktūras, pagrindžiančias įmonės kasmėnesines einamąsias išlaidas ir aktyvius pirkimus, vykdant aktyvią ūkinę komercinę veiklą; išmokamų atlyginimų žiniaraščius; pirkimų operacijas; 2020 m., 2021 m., 2022 m. kovo 8 d. ir 2022 m. kovo 31 d. R. M. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus – balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas. Bylos procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad R. M. įmonė vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas, 2022 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė turėjo pardavimo pajamų už 72 404 Eur sumą, o 2022 m. kovo 31 d. grynasis pelnas siekė 13 781 Eur.
13.2. Atsakydama į teismo argumentą, kad tik dalis atsakovės turimo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)panaudojama įmonės interesais (parduotuvės veiklai), atsakovė pabrėžia, jog kitos įmonei priklausančios laisvos patalpos bei nekilnojamasis turtas bus artimiausiu metu išnuomotas, kas lems papildomų atsakovės pajamų gavimą bei atsiskaitymą su kreditoriai.
13.3. Nesutinka, kad į bylą pateikta bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto rekomendacinė vertės nustatymo ataskaita nelaikytina pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu turto vertės realumą. Atsakovė teismui pateikė į bylą R. M. įmonei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – valgyklos-restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekomendacinės vidutinės rinkos vertės nustatymo ataskaitą, iš kurios matyti, kad minėto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 101 449 Eur. Minėta ataskaita teismas nepagrįstai nesivadovavo, vertindamas bendrovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ši ataskaita yra parengta nekilnojamojo turto brokerio M. K., turinčio specialią licenciją tuo verstis, turinčio didelę patirtį nekilnojamojo turto vertinime bei jo pardavime. Nekilnojamojo turto vertinimas yra turo brokerio M. K. ūkinė komercinė veikla ir į bylą pateiktas turo vertinimas reiškia, kad už vertinimo ataskaitoje nurodyta sumą nekilnojamąjį turtą galima realizuoti esant tokiam poreikiui. Be to, protingai ir adekvačiai vertinant, akivaizdu, kad net 799,09 kv. m bendro ploto parduotuvė ir net 1 072,26 kv. m bendro ploto pastatas negali kainuoti tik keliolika tūkstančių eurų.
13.4. Atsakovė gauna pajamas, planuoja veiklą į ateitį, planuoja naujas sutartis, naujus projektus, pajamų gavimą, yra pajėgi išspręsti savo laikinus finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės finansiniai sunkumai šiuo metu nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio. Pagrindo išvadai, kad bendrovė nebegalės vykdyti veiklos, šiuo metu nėra. Atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamas, planuoja ženklų pajamų gavimą į ateitį ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
13.5. Teismas vertino atsakovės mokumą vadovaudamasis prielaidomis, tačiau net nevertino informacijos apie planuojamą įmonės veiklą bei gaunamas vis didėjančias pajamas. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai atliko pareigą nustatyti nagrinėjamoje byloje tiesą. Bylose dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui vyrauja viešas interesas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo veikti aktyviai bei ex officio (liet. pagal pareigas) išreikalauti įrodymus, kurių trūkumas nurodytas nutartyje. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu procesinių veiksmų atlikimu, nesistengė imtis veiksmų bei išreikalauti duomenis, patvirtinančius, patikslinančius bei paaiškinančius įrodymus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Evikonas“ nurodo, kad palaiko argumentus, kuriuos nurodė pareiškime dėl įmonė bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. VSDFV Panevėžio skyrius priverstinio poveikio priemonę – debeto mokėjimo nurodymus – įmonės sąskaitoms taikė jau nuo 2018 m. sausio 23 d. (ir dar anksčiau), t. y. dar iki COVID-19 pandemijos pradžios. Nors sankcijos buvo taikomos, tačiau įmonės įsiskolinimas augo. Ekstremalios situacijos dėl COVID-19 pandemijos metu įmonei suteikta pagalba, 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo priimti įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sprendimai Nr. VIA_SP10E-788 ir Nr. VIA_SP10E-789, kurie atitinkamai neteko galios 2021 m. rugsėjo 17 d. ir 2022 m. kovo 14 d., nes draudėjas nevykdė sprendimų sąlygų. Minėtos aplinkybės rodo, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio. Pandemijos laikotarpiu ir šiuo metu įmonės veikla apsiriboja mažmenine prekyba, įmonėje dirba 2 darbuotojai. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė įrodymus, kuriuos galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.
15.2. Atskirajame skunde nurodoma, kad sudaromos naujos sutartys dėl ekonomiškų skydinių namų statybos, tačiau šiuo metu įmonėje nėra darbuotojų, kurie galėtų vykdyti sutartus darbus, įmonė neturi patalpų skydinių namų gamybai. Dalis darbų pagal ankstesnes sutartis bus baigiami subrangovų pagalba, o tai, atitinkamai, sumažins planuotas gauti pajamas. Naujų kvalifikuotų darbuotojų paieška gali užsitęsti, o jiems mokamas darbo užmokestis atitinkamai didėja, kaip ir medžiagos užsakymų atlikimui, todėl sudarytos sutartys bet kuriuo metu gali būti nutrauktos.
15.3. Restruktūrizavimo plano projekto 9 dalies 7 lentelėje buvo numatytos planuojamos pajamos, gegužės mėn. pardavimo pajamos turėjo siekti 24 200 Eur, tačiau iš pateikto pardavimo operacijų sąrašo matyti, kad gegužės mėn. gauta 10 879,58 Eur. Tai patvirtina aplinkybę, kad planuojamas rezultatas nebuvo pasiektas
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Įmonė valstybės biudžetui skolinga 103 487,29 Eur. Seniausios prievolės atsiradimo data yra 2015 m. birželio 2 d. Įmonė buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartis: 2021 m. birželio 21 d. dėl 9 046,73 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. dėl 8 697,79 Eur; 2021 m. rugsėjo 15 d. dėl 81 325,93 Eur. Mokestinės paskolos sutartys 2022 m. vasario 9 d. sprendimu buvo nutrauktos, kadangi įmonė nesilaikė mokestinės paskolos sutarčių sąlygų. Nuo 2022 m. gegužės 3 d., kuomet buvo teikiamas trečiojo asmens atsiliepimas byloje, įmonės mokestinė nepriemoka yra nežymiai sumažėjusi (nuo 105 843,49 Eur iki 103 487,29 Eur), kadangi per šį laiką iš įmonės sąskaitų buvo priverstinai nurašyta 1 266,15 Eur suma, 45,21 Eur pervedė antstolis, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė yra moki. Priešingai, tai parodo, kad įmonė negeneruoja pakankamai pajamų, kurios leistų tikėtis, jog įmonė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais
16.2. Teismas, išsamiai įvertinęs įmonės nurodytas mokumo atkūrimo priemones, padarė pagrįstą išvadą, kad restruktūrizavimo plano projekte, kurio pagrindu būtų teikiamas planas kreditoriams svarstyti, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti (atstatyti) gyvybingumą ir išvengti bankroto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: pardavimo operacijų žurnalą, kasos žurnalų išrašus už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., banko išrašus. Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikia atnaujintus duomenis apie R. M. įmonės įsiskolinimą.
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Aiškindamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
22. Apeliantė, teikdama įrodymus, prašymo įrodymus priimti visiškai nemotyvuoja. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jokių objektyviai egzistavusių kliūčių įrodymus teikti į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Naujai teikiami įrodymai egzistavo arba apie juose nurodytas faktines aplinkybes apeliantei buvo (turėjo būti) žinoma jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau apeliantė be jokių pateisinamų priežasčių jų į bylą neteikė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės naujai pateikti duomenys nepriimami ir nevertinami.
23. Pareiškėjos VSDFV Panevėžio skyriaus pateikti duomenys priimami, nes jie susiję tik su įsiskolinimo dydžio patikslinimu.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
24. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridiniam asmeniui, išskyrus numatytiems JANĮ 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis) bei nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms bent vienai esant teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Taigi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą R. M. įmonei, nustatęs, kad bendrovė yra nemoki ir negyvybinga. Konstatavęs, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo būseną, teismas iškėlė bendrovei bankroto bylą.
26. Apeliantės vadovas R. M., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde iš esmės tvirtina, kad bendrovė, nors ir turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki. Apeliantė teigia, kad teismas vertino atsakovės mokumą vadovaudamasis prielaidomis, tačiau net nevertino informacijos apie planuojamą įmonės veiklą bei gaunamas vis didėjančias pajamas. Apeliantės nuomone, ji yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
27. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M. laikytina nemokia, nes atsakovė nepajėgi laiku vykdyti turtinių prievolių, jos mokėtinos sumos – 1 158 812 Eur viršija turimą įmonės turtą.
28. Byloje nustatyta, kad pagal 2020 m. balanso duomenis, R. M. įmonės turto vertė buvo 740 263 Eur: ilgalaikio materialaus turto vertė, kurią sudaro bendrovės turimi įrenginiai ir įrankiai, transporto priemonės, pastatai ir statiniai – 14 110 Eur; trumpalaikio turto, kuris susideda iš atsargų, nebaigtos produkcijos, nebaigtų vykdyti sutarčių ir kita, vertė – 726 153 Eur. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai buvo 1 042 609 Eur. Pagal 2021 m. balanso duomenis, R. M. įmonės turto vertė – 802 985 Eur: ilgalaikio materialaus turto vertė, kurią sudaro bendrovės turimi įrenginiai ir įrankiai, transporto priemonės, pastatai ir statiniai – 13 098 Eur; trumpalaikio turto, kuris susideda iš atsargų, nebaigtos produkcijos, nebaigtų vykdyti sutarčių ir kita, vertė – 789 887 Eur. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai buvo 1 153 508 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2020 m., įmonė turėjo 206 440 Eur nuostolių. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2021 m., įmonė turėjo 48 177 Eur nuostolių. Pagal teismui pateikto 2022 m. kovo 8 d. balanso duomenis, R. M. įmonės turto vertė – 929 799 Eur: ilgalaikio materialaus turto vertė, kurią sudaro bendrovės turimi įrenginiai ir įrankiai, transporto priemonės, pastatai ir statiniai – 120 080 Eur; trumpalaikio turto, kuris susideda iš atsargų, nebaigtos produkcijos, nebaigtų vykdyti sutarčių ir kita, vertė – 809 719 Eur. Iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog 2022 m. kovo 8 d. pradelstų mokėjimų buvo už 285 084,49 Eur. Mokėtinos sumos sudarė 1 153 508 Eur , 2022 m. kovo 31 d. jos iš esmės nepakito – 1 158 812 Eur. Pagal 2022 m. kovo 8 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 8 d. turėjo 14 061 Eur grynojo pelno.
29. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad tam, jog būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie inter alia (liet. be kita ko) pagrįstų realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nagrinėjamu atveju paskutinio bendrovės balanso duomenimis
R. M. įmonės turimo turto vertė, palyginus su 2022 m. kovo 8 d. balansu, ženkliai padidėjo nuo
802 985 Eur iki 929 799 Eur, tačiau tuo pačiu metu bendrovės turto sudėtis nepakito, t. y. padidėjo atsakovei priklausančio ilgalaikio materialaus turto vertė (nuo 13 098 Eur iki 120 080 Eur). Iš atskirajame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ženkliai padidėjusią ilgalaikio materialaus turto, t. y. nekilnojamojo turto, vertę atsakovė grindžia 2022 m. birželio 1 d. vertinimu dėl rekomendacinės vidutinės rinkos vertės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio pobūdžio įrodymas nepagrindžia į 2022 m. kovo 8 d. balansą įrašyto bendrovės ilgalaikio turto vertės, nes joje nurodyta tik dalis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatytų būtinų duomenų, ataskaitos išvada neparemta jokia analize, palyginimais su rinkos duomenimis. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, iš prie ataskaitos pridėtų priedų – nuotraukų – matyti, jog be parduotuvės ir administracinės patalpos, kitos patalpos yra apleistos, nepastebima nors kokios gamybinės ar kitokios veiklos požymių. Be to, iš įmonės balanso už 2020 m. ir 2021 m. duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas buvo įvertinas atitinkamai 14 110 Eur ir 10 559 Eur, o praėjus
3 mėn. (2022 m. kovo 8 d. balanso sudarymo dieną) turto vertė išaugo net kelis kartus, t. y. iki
120 078 Eur. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad turtas būtų buvęs esmingai pagerintas, taigi, nėra objektyvių priežasčių tokiam esminiam vertės pokyčiui. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties išvadai, kad tokiu atveju yra pagrindas į aktualų balansą įrašytus duomenis vertinti kaip nepatikimus, sprendžia, kad atsakovei priklausančio ilgalaikio turto vertė atitinka 2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą vertę –
13 098 Eur. Apeliantės teiginiai, kad ji ketina patalpas nuomoti ir taip gauti papildomų pajamų, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, be to, šie ketinimai atsirado tik atskirajame skunde ir tik po to, kai pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės pateiktą restruktūrizavimo planą.
30. Minėta, kad pagal 2022 m. kovo 8 d. balansą atsakovei priklausančio trumpalaikio turto, kurį sudaro atsargos, nebaigtos produkcijos, nebaigtos vykdyti sutartys ir kita, vertė – 809 719 Eur. Grįsdama turimus ir jai neįvykdytus įsipareigojimus pagal sutartis apeliantė teismui teikė sutartis, tačiau nė vienoje iš sutarčių, išskyrus sutartį su Varėnos meteorologijos tarnyba, nenustatytas konkretus darbų atlikimo terminas. Kita vertus, pagal sutartį su Varėnos metrologinės stoties administracija darbai turėjo būti užbaigti dar 2017 m. lapkričio mėn. Iš apeliantės pateiktų sutarčių priedų matyti, kad 2018 m. kovo 23 d. sutartis su A. Š. turėjo būti baigta vykdyti iki 2019 m. liepos 30 d. Dviejų sutarčių, sudarytų 2018 m. gruodžio 27 d., prieduose darbų atlikimo pabaiga nenustatyta. Apeliantė nurodė, kad teisminių ginčų ji nėra inicijavusi, todėl lieka neaišku, kodėl ji nesiima priemonių, jog tariami skolininkai su ja atsiskaitytų, ypač, kai pati apeliantė patiria finansinius sunkumus. Kita vertus, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje bylojeNr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016).
31. Taip pat apeliantė, siekdama pagrįsti būsimą veiklą, pirmosios instancijos teismui pateikė dvi 2022 m. gegužės 31 d. pasirašytas sutartis, kurių įvykdymo galimybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai sukėlė įtarimų. Įvertinus tai, kad įmonėje dirba 2 žmonės, apeliantės apskaitą tvarkančios J. B. parodymus, buvo nustatyta, jog atsakovė realiai statybos darbų nevykdo, o visos gaunamos pajamos yra iš parduotuvės veiklos. Be to, teismui nebuvo pateikti jokie projektai pagal sutartis, leidimai, restruktūrizavimo plane nedetalizuota kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir kas atliks statybos darbus, iš kokių finansinių šaltinių atsakovė ketina finansuoti statybas. Sutartyse darbų atlikimo pabaiga numatyta 2024 m., tačiau nors apmokėjimai nustatyti pagal darbų etapus, bet jų terminai nekonkretizuoti. Tokios sutartys pagrįstai įvertintos nepatikimomis ir tikėtina, kad jos buvo pateiktos tik norint sudaryti įspūdį, jog atsakovė vykdo ir ateityje planuoja vykdyti statybų veiklą.
32. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šios nutartyje nustatytais duomenimis, daro išvadą, kad atsakovei priklausančio turto vertė tesiekia 13 098 Eur.
33. Pagal 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 152 508 Eur, pagal aktualaus 2022 m. kovo 8 d. balansą – įmonės finansiniai įsipareigojimai – 1 158 812 Eur. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Nustačius, kad bendrovės turto vertė yra 13 098 Eur, o įsipareigojimai šią turto vertę viršija daugiau nei kelis kartus, konstatuotina, kad R. M. įmonė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną.
34. Nagrinėjamu atveju R. M. įmonės gyvybingumas yra grindžiamas tuo, kad atsakovė ketina tęsti statybų veiklą – ieškos naujų klientų, įdarbins darbuotojų, sieks išsiieškoti skolas iš skolininkų, sudarys naujas sutartis ir t. t. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, atsakovę laikė negyvybinga.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio priemonės nagrinėjamoje situacijoje savaime neįrodo bendrovės gyvybingumo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, plano priemonės iš esmės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl nesudaro prielaidų tikėtis jomis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei atkurti gyvybingumą. Nors apeliantė teikė naujas sutartis su klientais, tačiau jau pirmiau šioje nutartyje buvo įvertinta, kad jos yra nekonkrečios, keliančios abejones. Nesant įrodymų apie bendrovės statybų veiklos atnaujinimą, nėra pagrindo sutikti, kad įmonė šiuo metu vykdo realią statybų veiklą, taip pat iš esmės nėra aišku, kada tokią veiklą jį atnaujins.
36. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad vien aplinkybė, jog bendrovė atitinka nemokumo būsena, savaime nereiškia, kad jai negali būti iškelta restruktūrizavimo byla – restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-925-781/2021; kt.).
37. Pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-288-450/2021).
38. Vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
39. Be to, teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumo vertinimui reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad visas bendrovės turtas yra areštuotas, vykdomi priverstiniai skolų išieškojimo veiksmai. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, įmonė valstybės biudžetui skolinga 103 487,29 Eur. Seniausios prievolės atsiradimo data yra 2015 m. birželio 2 d. Įmonė buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartis: 2021 m. birželio 21 d. dėl 9 046,73 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. dėl 8 697,79 Eur; 2021 m. rugsėjo 15 d. dėl 81 325,93 Eur. Mokestinės paskolos sutartys 2022 m. vasario 9 d. sprendimu buvo nutrauktos, kadangi įmonė nesilaikė mokestinės paskolos sutarčių sąlygų. Nuo 2022 m. gegužės 3 d., kuomet buvo teikiamas trečiojo asmens atsiliepimas byloje, įmonės mokestinė nepriemoka yra nežymiai sumažėjusi (nuo 105 843,49 Eur iki 103 487,29 Eur), kadangi per šį laiką iš įmonės sąskaitų buvo priverstinai nurašyta 1 266,15 Eur suma, 45,21 Eur pervedė antstolis, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė yra moki. Taip pat 2022 m. vasario 18 d. duomenimis atsakovė yra skolinga VSDF biudžetui 21 788,55 Eur. VSDFV Panevėžio skyrius priverstinio poveikio priemonę – debeto mokėjimo nurodymus įmonės sąskaitoms taikė jau nuo 2018 m. sausio 23 d. (ir dar anksčiau), t. y. dar iki COVID-19 pandemijos pradžios. Nors sankcijos buvo taikomos, tačiau įmonės įsiskolinimas augo. Ekstremalios situacijos dėl COVID-19 pandemijos metu įmonei buvo suteikta pagalba, 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo priimti įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sprendimai, kurie atitinkamai neteko galios 2021 m. rugsėjo 17 d. ir 2022 m. kovo 14 d., nes draudėjas nevykdė sprendimų sąlygų. Kaip minėta, tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui nuolat auga, atsakovei buvo sudarytos sąlygos įvykdyti mokėjimus, tačiau ji įsipareigojimų neįvykdė, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir įmonės nemokumą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė yra nemoki, nes atsakovė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir vykdyti prievoles. Apeliantė neįrodė, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, jog egzistuoja perspektyvos atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (šiuo atveju ir restruktūrizavimo) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai įmonės vadovas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui neteikia duomenų, reikalingų išspręsti nemokumo bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas neįrodė atsakovės veiklos gyvybingumo, nes būtent jam, siekiant pradėti atsakovės restruktūrizavimą, teko pareiga įrodyti atsakovės galimybes tęsti savo veiklą.
41. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad apeliantė yra negyvybinga, ir nemoki, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
42. Atsižvelgdamas į aukščiau pateiktus argumentus bei motyvus apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad atsakovei netenkinant restruktūrizavimo sąlygų – atsakovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis), yra nemoki ir negyvybinga (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), R. M. įmonei restruktūrizavimo byla negali būti keliama, o pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstai tenkinti (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
43. Apibendrindamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.