- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-414-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16139-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apygardos prokuratūros Viešojo
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20458-800/2014 pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl viešo intereso gynimo, suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro H. U. 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo atmesti pareiškėjo skundą ir atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą atmesti pareiškėjos skundą ir atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės R. J. 2014 m. birželio 9 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2014 m. birželio 9 d. nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą.
Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2014 m. gegužės 23 d. pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo intereso gynimo“ Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui, prašydamas kreiptis į teismą dėl Alytaus rajono valdybos, Alytaus apskrities valdytojo administracijos, Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į V., A., J. ir F. P. turėtos žemės dalis, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, restitucijos taikymo.
Asmenys, kuriems atkurtos nuosavybės teisės atsisakė administracine tvarka spręsti klausimą dėl atkurtos nuosavybės į žemę tikslinimo, todėl tarnyba kreipiasi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių.
Pagrindinis Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2014-06-09 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra tas, kad nuo prašomų panaikinti administracinių aktų priėmimo bei nuo paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą išdavimo datos praėjo daugiau nei dešimties metų laikotarpis, kuris viršija maksimalius ieškininės senaties terminus. Todėl kreipiantis į teismą dėl sprendimų, paveldėjimo teises liudijimų pagal įstatymą išdavimo panaikinimo bei restitucijos taikymo būtų ne tik pažeistas teisinių santykių stabilumo ir teisinės valstybės principai, bet ir būtų inicijuojamas teisminis procesas jau suėjus bendriesiems ieškinio senaties terminams.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausiasis prokuroras nurodė, kad nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones prokurorė aiškiai ir išsamiai išdėstė sprendimo argumentus ir motyvus. Nurodė, kad teisės akto pažeidimas buvo padarytas Nacionalinės žemės tarnybos veiklos srityje ir ši institucija galėjo ir turėjo galimybę bei privalėjo savalaikiai nustatyti padarytus teisės pažeidimus ir imtis priemonių juos pašalinti.
Nurodo, neteisėtus sprendimus priėmė Alytaus rajono valdyba ir Alytaus apskrities valdytojo administracija. Alytaus apskrities viršininko administracija 2010-06-30 likviduota.
2014-06-09 nutarimu atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones pažeistas teisingumo principas, įtvirtintas CK 1.5 str. ir pažeidė vieną iš teises teorijoje egzistuojančių principų „Ex injuria jus non oritur“ (iš neteisės neatsiranda teisė). Kai yra ginamas viešasis interesas ir valstybės turtas, net ir viršijus ieškininės senaties terminus, turėjo būti inicijuojamas teisminis procesas.
Be to, CK 1.126 str. nustatyta, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą Kauno apygardos prokuratūra prašė skundą atmesti (b.l.22-24). Nurodė, jog šiuo atveju skundžiamas prokuroro procesinis sprendimas yra priimtas viešojo intereso gynimo srityje, todėl sprendžiant skundo ribas ir tirtinas aplinkybes, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-501/2012, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu tesimas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones turi patikrinti, ar Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė R. J. nagrinėdama pareiškėjo 2014 m. gegužės 23 d. skundo prašymus, taip pat skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U., nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl prokurorės R. J. 2014 m. birželio 9 d. nutarimo, nepažeidė proceso normų, nustatančių tyrimo atlikimo ar skundo nagrinėjimo procedūras, t.y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas.
Kartu su 2014 m. gegužės 23 d. skundu pareiškėjas nagrinėjimui pateikė ir visą reikiamą medžiagą. Prokurorui tik reikėjo įvertinti skunde nurodytas aplinkybes bei faktinius duomenis, esančioje pateiktoje medžiagoje, ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ar ne.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmetė (b.l. 30-34)..
Teismas nustatė, kad tiek Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014 m. birželio 9 d., tiek Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu tinkamai taikė CPK 49 str. 1 d. ir Prokuratūros įstatymo 19 str. 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą, bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo, jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.
Prokuratūra, tirdama pareiškėjo skundą, tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino. Prokuratūros nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose prokurorai smulkiai detalizavo pareiškėjų skunde pateiktą informaciją, išvadas padarė įvertinę teisminę praktiką. Teismas sutiko su prokuratūros atsiliepime bei nutarimuose išdėstytais argumentais, kad viešo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal įstatymo leidėjo valia prokuratūrai suteiktus įgaliojimus, o kreipimasis dėl viešo intereso gynimo neatsižvelgiant į laiko tarpą po administracinių aktų priėmimo negali būti suabsoliutinama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį, kuria atmestas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundas, ir panaikinti Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro H. U. 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą atmesti pareiškėjos skundą ir atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės R. J. 2014 m. birželio 9 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Nurodo, kad teismas nenagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė sūkio ministerijos skunde išdėstytų motyvų, dėl jų nepasisakė. Pakartojo skunde nurodytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno apygardos prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l. 56-57). Nurodo, kad teismas, nagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl nutarimų panaikinimo, nurodė, kad kreipimasis dėl viešo intereso gynimo neatsižvelgiantį laiko tarpą po administracinių aktų priėmimo negali būti suabsoliutinamas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad teismas nepasisakė dėl skunde išdėstytų motyvų yra nepagrįsti. Teismas atsižvelgė, kad skundžiamas prokuroro procesinis sprendimas yra priimtas viešojo intereso gynimo srityje, ir kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecinės teisės priimti sprendimus pagal jam priskirtų klausimų kompetenciją, kad teismas gali tik įvertinti skundo nagrinėjimo procedūrinius aspektus. Tiek teismas, teik prokuroras įvertino faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių argumentavo savo išvadas, todėl tėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūra prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prašymas grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su nuosavybės teisių atkūrimu į V., A., J. ir F. P. valdytą žemę. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2014 m. birželio 9 d. nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesat teisinio pagrindo. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014 m. rugpjūčio 1 d nutarimu paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2014 m. birželio 9 d. nutarimas. Pareiškėjas dėl šių nutarimų pateikė teismui skundą, kuris atmestas Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 49 str. numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Prokuroras, gavęs informaciją apie viešojo intereso pažeidimą, pagal jam įstatymų suteiktą kompetenciją, tiria šį pranešimą ir priima sprendimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. T. y. teisė spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikta prokurorui. Prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
Pagrįsta pirmosios instancijos išvada, jog priimant skundžiamus nutarimus prokuratūra tinkamai taikė CPK 49 str. 1 d. ir Prokuratūros įstatymo 19 str. 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo. Prokuratūra tirdama pareiškėjo skundą tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją ją teisiškai įvertino. Matyti, kad išvada atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priimta įvertinus visą medžiagą, kurią pateikė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė ūkio ministerijos. T.y. tiriant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą prokurorai atliko būtinus veiksmus – rinko ir analizavo pateiktus duomenis, vertino, argumentavo nutarimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras.
Pagrįstai Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiais prokuroras nurodė, kad pažeidimas padarytas Nacionalinė žemės tarnybos veiklos srityje ir ši institucija galėjo ir turėjo galimybę bei privalėjo savalaikiai nustatyti padarytus teisės pažeidimus ir imtis priemonių juos pašalinti. Pažymėtina, jog nors tarnybos, kurios priėmė skundžiamus sprendimus neegzistuoja, tačiau yra jų teisių perėmėjai, kurie turi teisę įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti aktų panaikinimą.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog teismas nenagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė sūkio ministerijos skunde išdėstytų motyvų, dėl jų nepasisakė. Pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į įstatymų reikalavimus sprendžiant skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.