- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2-1682-514/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00445-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- I. J.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą iki ieškinio pareiškimo teismui dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, kuriuo prašė: 1) priimti nutartį iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti mažamečio vaiko M. N., gim. 2017 m. rugpjūčio 31 d., laikiną gyvenamąją vietą su pareiškėja I. J. jos gyvenamojoje vietoje, 2) I. J. pareiškus ieškinį, taikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galiojančia iki teismas byloje priims sprendimą ir jis įsiteisės, 3) prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo išnagrinėti skubos tvarka.
Nurodė, jog pareiškėjai kartu su V. N. gyvenant Airijoje nesusituokus, 2017 m. rugpjūčio 31 d. gimė sūnus M. N.. V. N. pripažįsta, kad jis yra vaiko tėvas ir ginčo dėl to nėra. Pareiškėja nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio kartu su V. N. kaip sugyventiniai nebeveda bendro šeimos ūkio, vienas kitu nesirūpina ir gyvena skyrium. I. J. 2021 m. balandžio 23 d. pastoviam gyvenimui su vaiku sugrįžo į Lietuvą, o V. N. liko ir toliau gyventi Airijoje. Vaiko gyvenamoji vieta iki pat šiol nebuvo ir nėra nustatyta, nėra išspręsti kiti turtiniai ir neturtiniai klausimai, susiję su vaiku. Vaiko tėvas turi polinkį vartoti alkoholį, narkotikus, žaisti azartinius lošimus. Vykstant tarpusavio konfliktams, vaikas stebėjo tėvų nevienkartinius barnius. Barnių metu, V. N. nevengė prieš I. J. vartoti psichologinį ir fizinį smurtą, grasindavo susidorojimu. Gyvenant kartu, jis praktiškai nesirūpino pajamomis, vaiko išlaikymu, praktiškai gyveno iš I. J. gaunamos Airijoje socialinės pašalpos. Negalėdama toliau toleruoti tokio elgesio, pareiškėja nusprendė pradėti gyventi skyrium, 2018 metų rugsėjo mėnesį įsiregistravo Airijos socialinėje tarnyboje kaip vieniša mama, po ko vaiko tėvas pradėjo skirti 35,00 Eur per savaitę išlaikymą vaikui. V. N. vaiką lankydavo jo gyvenamojoje vietoje, tačiau šie apsilankymai neretai baigdavosi barniais ir grasinimais. Pareiškėja 2020 m. birželio 12 d. su prašymu kreipėsi į Airijos policiją, buvo išduotas apsaugos orderis, galiojęs nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 17 d., pagal kurį V. N. negalėjo artintis prie pareiškėjos namų ir jai grasinti. I. J. sutiko ir neprieštaravo, kad vaiko tėvas kas antrą savaitgalį ir trečiadieniais po darbo galės susitikti ir bendrauti su sūnumi. Tačiau jai pradėjus draugauti su kitu vyru, o V. N. tai tapus žinoma, šis vėl ėmė reikšti pyktį, grasinti, kad atims vaiką. Bijodama dėl savo ir vaiko ateities, I. J. 2021 m. balandžio 23 d. kartu su vaiku grįžo į Lietuvą ir savo bei vaiko gyvenamąją vietą deklaravo jos tėvams priklausančiame name. Preliminariai jau susirado darbą ir pradės veiklą grožio srityje. V. N. šiuo metu yra Airijoje. Nurodė, jog turi tikslą bendru su vaiko tėvu susitarimu išspręsti visus klausimus, susijusius su vaiku, t. y. nustatyti jo gyvenamąją vietą, išspręsti vaiko ir jo tėvo bendravimo tvarką, išlaikymo dydį. Sumokėjo CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą 38 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjai yra žinoma, kad iki ieškinio pareiškimo teisme būtina atlikti mediacijos procedūrą, bandyti visais vaiko klausimais susitarti su vaiko tėvu, tačiau, žinant vaiko tėvo charakterį ir būdą, šis susitarimas gali būti ir nepasiektas. 2021 m. balandžio 24 d. pareiškėjos pasirinktas atstovas skambino V. N. į mobilų telefoną, tačiau šis į skambutį neatsiliepė. Todėl šiuo prašymu pareiškėja teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, o teismui jas taikius, ji atliks privalomas procedūras, kad susitarti su V. N. taikiai.
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas, 13 punkte nurodant, kad kituose įstatymuose gali būti numatytos (arba teismas gali savo iniciatyva pritaikyti) ir kitos laikinosios apsaugos priemonės (kitas laikinąsias apsaugos priemones). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato teismo galimybę taikyti laikinąją vaiko apsaugos priemonę – kol bus išnagrinėta byla nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Lietuvos apeliacinio teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Todėl, nagrinėjant tokio pobūdžio klausimą įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, teismas neturi objektyvios galimybės, o apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839/2009; 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-157/2015; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-653-614/2019, kt.). Taigi, minėta, asmuo, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, pirmiausia, privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu, sprendžia, jog pareiškėja prašyme nenurodė konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Pareiškėja tik išreiškė siekį, teismui pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę, išspręsti su vaiko tėvu visus ginčų klausimus (dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko ir jo tėvo bendravimo tvarkos, išlaikymo dydžio) bendru susitarimu, kreiptis dėl mediacijos atlikimo. Nors pareiškėja nurodė aplinkybę – būtinumą su ieškiniu pateikti ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus, todėl tam būtiną laiką dalies dokumentų vertimams atlikti iš užsienio kalbos, tačiau CPK nenumato asmeniui pareigos kartu su procesiniu dokumentu (pavyzdžiui, ieškiniu) teismui pateikti visus be išimties įrodymus, kuriais yra grindžiamas reikalavimų pagrįstumas. Kadangi pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), todėl pareiškėja turėjo visas galimybes pareikšti teismui ieškinį, kuriame būtų suformuluotas aiškus ieškinio pagrindas ir dalykas, ir atitinkamai tuo metu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Be to, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas iki bus priimtas sprendimas byloje, yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Duomenų apie tai, jog vaiko tėvo V. N. elgesys, gyvenimo būdas, kitos aplinkybės prašymo nagrinėjimo metu darytų neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams, ir kokios neigiamos pasekmės būtų, jei laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų imtasi, pareiškėja teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Su prašymu yra pridėtas užsienio valstybės teismo išduotas apsaugos orderis, kuris nebegalioja jau daugiau kaip dešimt mėnesių, be to, vaiko tėvas gyvena užsienio valstybėje. Todėl daroma išvada, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, keliančių pavojų vaikui ir pagrindžiančių egzistuojančią grėsmę, neginčijamą būtinumą nustatyti laikinąją apsaugos priemonę (nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su pareiškėja) iki bus priimtas sprendimas byloje, nepagrindė ypatingos laikinosios apsaugos priemonės taikymo skubos, t. y. būtinybės ją taikyti dar nepareiškus ieškinio, kaip ir būtinybės prašymą nagrinėti teisme skubos tvarka.
Kartu pažymima, jog tuo atveju, kai bylose šalis privalo pasinaudoti mediacija, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, tačiau: visų pirma, privaloma mediacija neturi būti pasibaigusi; antra, nuo privalomos mediacijos pabaigos turi būti nepraėjęs keturiolikos dienų terminas. Teismo vertinimu, esant privalomam ikiteisminiam mediacijos proceso taikymui šeimos bylose, ir nagrinėjamu atveju tarp tėvų kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos (iš pareiškėjos prašymo turinio sprendžiant, kad ir dėl kitų šeimos klausimų, t. y. vaiko ir jo tėvo bendravimo tvarkos bei išlaikymo dydžio), teikiant prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, pagal CPK 147 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kaip minėta, turi būti pateikti duomenys, jog buvo kreiptasi dėl privalomosios mediacijos. Pareiškėja prašyme tik nurodė, jog jai yra žinoma, jog iki ieškinio pareiškimo teisme būtina atlikti mediacijos procedūrą, ir kad, teismui taikius laikinąją apsaugos priemonę, ji atliks privalomas procedūras, bandydama susitarti su sūnaus tėvu taikiai, tačiau duomenų, kad kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjos pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui, neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalies sąlygų, todėl prašymas netenkinamas.
Išaiškinama pareiškėjai, kad šis atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, neuždraudžia pareiškėjai pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui kartu su pateiktu ieškiniu, suformulavus aiškų ir konkretų ieškinio pagrindą ir dalyką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsniu,
nutarė:
pareiškėjos I. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.