- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- 1-899-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35750-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- V. R.
- Nukentėjusysis
- Č. B.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė, Andžejaus Sinicynas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), suvirintoju–šaltkalviu, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 23 val., lauke, prie naktinio klubo „Žvaigždžių Takas“ adresu, Rudaminos g. 1, Skaidiškių k. Nemėžio sen., Vilniaus r., žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą Č. B. atžvilgiu, tyčia, kumščiu sudavė Č. B. keletą smūgių į veido sritį ir susigrūmė su pastaruoju, tokiais tyčiniais veiksmais ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais padarydamas Č. B. junginės kraujosruvą kairėje akyje, poodines kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimus veide, odos žaizdą kairės akies apatiniame voke, kairės akiduobės dugno, nazoetmoidalinio komplekso ir kairiojo skruostinio lanko lūžimą, t. y. sužalojimą vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2025 m. lapkričio 10 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Čia buvo provokacija iš nukentėjusiojo pusės, pradėjo pirmas, jis pradėjo muštynes, jis bandė grabalioti V. R. žmoną, būnant klube pasakė nukentėjusiajam nelįsti, todėl, jog lendant prie moters reikia žinoti, gal ji turi vyrą, ar berną. Tada A. jam pasakė, kad Č. B. yra provokatorius, gali parašyti pareiškimą, jei susimuš, taip jis pelnosi pinigų. Tada A. palydėjo nukentėjusįjį link išėjimo ir po kurio laiko V. R. išėjo į lauką. Č. B. buvo su P. K., pradėjo jį visaip pravardžiuoti, sakė jį sulaužys. Išėjo į lauką, buvo kokių 15 m–20 m nuo diskotekos įėjimo, norėjo pakalbėti su juo tiesiog, jog negalima taip daryti, kabinėtis prie moterų ir nukentėjusysis jam smūgiavo į veidą. V. R., gindamasis, sudavė pastarajam atgal. Ir jie taip susimušė, minutę maksimumas, nebuvo taip, kad jie ten 10 minučių mušėsi, kokias 1?2 minutes ir išsiskyrė. Rugsėjo 16 d. į klubą atėjo gal 22 val.–23 val., tiksliai nepamena. Atėjo su draugais, kurie dalyvavo šventėje Skaidiškėse. Šventė kažkokia ten buvo. Ž. buvo, neprisimena visų. Per šventę buvo kartu ir atėjo į diskoteką. Nukentėjusįjį pamatė jau tik kai buvo diskotekoje, kai pradėjo kabinėtis prie jo žmonos. Kai atėjo į diskoteką, žmona nuėjo į viršų šokti su kitomis merginomis, jis lauke stovėjo, kalbėjo, po to kai nuėjo, pamatė, kad Č. B. kabinėjasi prie jo žmonos. Pasakė, ką daro, tada priėjo A. prie V. R., sakė nelįsti prie nukentėjusiojo, jis provokatorius. Kaltinamasis pasakė gerai, nes nenorėjo turėti problemų. Tada A. palydėjo Č. B. prie išėjimo, kad pastarasis išeitų, nebūtų konflikto, tada po kokių 15 min. ir V. R. išėjo į lauką. Laiptinėje buvo Č. B. su P. Jam rodos, buvo ir A., prie išėjimo iš diskotekos į laiptinę. Č. B. pamatė jį ir pradėjo ant jo šaukti, su P. K. stovėjo apačioje, o A. P. prie išėjimo, prie durų stovėjo, kur įeini, ir jis kaip tik įėjo į laiptinę. Kai Č. B. pamatė jį, pradėjo šaukti, ir jis pagalvojo, kad specialiai paėmė P. K., jog jį sumuštų. Jis taip ar taip ėjo į lauką, tai galvojo paaiškins nukentėjusiajam, kad taip negalima daryti. Kiekvienas vyras duotų jam pastabą, kad bando prisikabinti prie jo žmonos ar merginos. Č. B. kai šaukė, V. R. vienas bandė su juo pasikalbėti, o po to Č. B. jam smūgiavo. Laiptinėje A. P. pradžioje tik buvo, o paskui nematė jau jo, Č. B. su P. pradėjo rėkti ant jo, o A. P. pasiliko diskotekoje. Kai buvo lauke, P. K. buvo kartu, šalimais stovėjo, Č. B. priešais V. R., o P. K. šalia, nuo jo 1?2 metrus. Nežino kodėl P. K. nesakė tiesos, nes jis stovėjo šalia ir viską girdėjo. Pradėjo su Č. B. kalbėtis ir tada pastarasis jam smūgiavo į veidą. Č. B. rėkė, kad sulaužys jį, rėkė „velnias, gaidys, ožys“. Jam smūgiavo į veidą, jis užsidengė rankomis, nukentėjusysis pataikė į pirštą, ir kaltinamasis smūgiavau atgal. Į galvą nesitaikė niekur, į tikslias vietas nesitaikė. Nepamena, 3?4 kartus gal sudavė nukentėjusiajam ir pats gal patyrė 5 smūgius. Jis buvo išgėręs truputį, buvo šventė, po to diskotekoje. Č. B. matėsi, kad buvo labai girtas. Ir liudytojai sakė, kad Č. B. buvo girtas, jis buvo labai agresyviai nusiteikęs, o V. R. nenorėjo nei muštis su juo, nei ką. Porą minučių truko muštynes ir viskas, V. R. į vieną pusę nuėjo, Č. B. į kitą ir išsiskyrė. Jam atrodo buvo jo žmona lauke kai vyko muštynės. Gal ji ir buvo atsistojusi tarp jų su B., bet nepamena to tiksliai, labai seniai buvo, gal afekto būsenoje buvo, gal muštynėse matė, kad žmona buvo. Jie nuėjo į viršų su žmona po muštynių, o K. kur buvo nežino, kur dingo. B. kaip atrodė po muštynių nematė, tamsu buvo. Nepamena ar ant jo buvo kraujo žymių. Nebuvo laiptinėje muštynių ir niekas B. ten nesmūgiavo. Jis kai išėjo į lauką, Č. B. pradėjo pravardžiuoti, rėkti ant jo. Jie gal buvo susikabinę su juo, per muštynes galima kažko ir nepastebėti, gal susikabino, ar kai jau skyrėsi, ir dėl to žastuose atsirado jam kraujosruvos. Nematė kokį sužalojimą padarė nukentėjusiajam, nežinojo, kad greitoji atvažiuoja. Jis po to sužinojo, kad Č. B. nukentėjo, o kitą dieną paskambino V. Ž., nes žinojo, jog jie klasiokai buvo, sakė nuvažiuos, pakalbės su Č. B. Čia buvo antra diena po įvykio, nuvyko. Jis irgi buvo su mėlyne po akimi, nuėjo pas Č. B. su V. Ž., galvojo gal susitaikys, nukentėjusysis jam atsakė, kad nežino, pažiūrės ir nieko neatsakė. Nepamena ar tuo metu jau žinojo, kad į policiją kreipėsi jis. Jis pradėjo dirbti ir jam atrodo, diena po ar po pusantros dienos, kreipėsi į policiją ir ligoninėje Lazdynuose buvo, kad pirštas lūžęs. Truputį vartojo alkoholio įvykio dieną. Jis dirbo, dėl to nesikreipė į ligoninę tą pačią dieną. Dirba kine – specialiuosius efektus kuria, t. y. dūmus, sniegą. Reikalinga ranka, abi rankos reikalingos dirbant. Tuo metu nereikėjo fizinio darbo, tiesiog spausti mygtuką, kad paleisti dūmus. Negali patikslinti, kuriuo metu buvo žmona lauke, buvo tamsu. Jie stovėjo trise, ir gal ji ir stovėjo šalia, o jis stovėjo su Č. B. priešais, gal ji ir stovėjo šalia, kai vyko muštynės, nežino. Jis nežino po kiek laiko žmona atėjo į lauką. Antrą dieną važiavo pas Č. B., norėjo susitaikyti, kad nebūtų teismo, sakė, jog ir jis, ir Č. B. nukentėjo, buvo paprastos muštynės. Č. B. pasakė ne. Dėl to, kad nori pinigų, A. tą ir patvirtino. Neturi giminaičių policijoje. Į sporto salę vaikšto, svorius kilnoja, bėgioja. Boksą kažkada jaunystėje lankė. A. būna klube, kaip M. prašo pažiūrėti, kad būtų tvarka, jeigu kas nors mušasi, jog nebūtų muštinių. Kad jis ten dirba, kaltinamasis nežino, gal tik padeda M., klubo savininkui. A. kariuomenėje dirba daug metų. Jam Č. B. smūgiavo pirmas, bandė kalbėti su juo, bet pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, nesitikėjo pirmo smūgio. Ranka buvo smūgis jam į galvą, veido sritį. Jam sunku pasakyti, kuriuo smūgiu buvo kraujosruva padaryta, bet po muštynių gavo mėlynę po akimi. Jis negali žinoti kaip nukentėjusysis jautėsi, buvo agresyvus, užsivedęs. Jis skausmą jautė, kai jam smūgiavo, didelį skausmą. Nesitikėjo pirmo smūgio, gal refleksas buvo, kad užsidengė. Nepamena į kurią pusę buvo smūgiai. Gal abiem rankoms užsidengė tiesiog veidą. Jis bandė pakalbėti su nukentėjusiuoju pradžioje, bet ten labai greitai viskas buvo, kaip ir muštynės, apsikeitė smūgiais ir viskas, išsiskyrė.
2025 m. lapkričio 24 d. vykusiame teismo posėdyje kaltinamasis V. R. savo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino visiškai. Nurodė pripažįstantis, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus, atlygins visą žalą nukentėjusiajam patirtą už procesą, taip pat civilinį ieškinį ligonių kasai. Norisi kuo greičiau pabaigti tą procesą, jaučiasi kaltas ir yra kaltas, labai gailisi.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Č. B. parodė, kad ten kur jis gyvena, Vilniaus raj., Skaidiškėse, buvo derliaus šventė. Buvo šventėje iki 20 val., ėjo namo, sutiko bendraklasį, jį pakvietė pasėdėti parke, sėdėjo iki 22 val. ar 22.30 val. paskui nuėjo į klubą „Žvaigždžių takas“, jis buvo netoliese. Nuėjo į klubą, paėmė butelį alaus, ten buvo daug merginų, moterų ir jis prisijungė. Pradėjo šokti ir po to iš niekur nieko, be priežasties atbėgo apsaugos darbuotojas, paėmė jį už kaklo ir šaukė necenzūriniais žodžiais, išvedė jį už durų, iš klubo. Už durų stovėjo nepažįstamas žmogus, po to sužinojo, kad tai buvo V. Pastarasis jam pasakė, kaip jis drįso šokti su jo žmona, ir jis nesitikėjo, bet iš karto gavo smūgį iš apsaugos darbuotojo į kairę akį, ir po to iš karto smūgis V. į tą pačią kairę akį. Po to apsaugos darbuotojas paėmė jį už kaklo ir numetė nuo laiptų. Su apsaugos darbuotoju prieš tai dar buvo konfliktų, prieš tai buvo tris kartus tame klube, apsauginis jam rėkdavo, gąsdino, kad jį sulaužys dėl karo tarp Rusijos ir Ukrainos, jog čia jam už Rusiją. Po tokių smūgių jis buvo visas kruvinas, kraujuotas, blogai matė, išėjo į lauką. Po to paskui jį atbėgo nepažįstamas žmogus, kaip vėliau paaiškėjo V. Pradėjo mušti jį, gal kokių 10 smūgių buvo iš viso, kokie 5?6 smūgiai į veidą buvo. Ir jis kaip be sąmonės buvo, stovėjo ant kojų, beveik nieko nematė, visas veidas buvo sutinęs, dėl kraujo blogai matė. V. tada kažkur išėjo sumušęs jį, jis nuo tos vietos kokių 30 metrų nuėjo. Nežinojo ką daryti, akinius jam sudaužė, be jų visai blogai matė, taip pat dėl kraujo blogai matė. Vėliau prie jo priėjo jaunos merginos, galbūt nepilnametės, paklausė, ar reikia pagalbos. Pasakė, kad reikia ir jos iškvietė greitąją pagalbą jam. Kai iškvietė greitąją pagalbą, tos merginos kažkur valandą laukė prie jo, stovėjo, nepaleido jo, nes jam buvo labai blogai. Kažkur 1 val. laukė kol atvyko greitoji pagalba. Atvažiavusi greitoji pagalba nuvežė jį į Lazdynus. Po akimi viską užsiuvo, patikrino ir pasakė, kad reikia vežti į Žalgirio klinikas. Atvažiavo į kliniką naktį ir ten irgi patikrino ir pasakė, kad reikės po kurio laiko atvažiuoti ir nuvažiavo namo. Po kelių dienų vėl nuvažiavo į Žalgirio klinikas, vėl patikrino ir pasakė, jog reikia operacijos, nes visi kaulai sutrupėję. Dėl sulaužytų kaulų jei nedaryti operacijos, bus pažeistas akies obuolys. Operacijos tą dieną nedarė, sakė negali daryti, nes reikia dviejų savaičių, kol praeis patinimai, nes akis buvo kraujuota, gydytojams nieko nesimatė. Po dviejų savaičių nuvažiavo, padarė operacija, pakėlė akį, apie dvi, dvi su puse valandos darė operaciją, gulėjo ligoninėje dvi savaites, paskui grįžo namo, sakė, kad niekur nedirbtų 2 mėnesius, nieko sunkaus nekelti. Operacija buvo 2023 m., dar nebuvo žiema, po įvykio praėjus 2 savaitėms. Po operacijos nejuto kairės pusės veido, lūpa buvo nejautri iš kairės pusės. Per kairę nosies šnervę negalėjo kvėpuoti, tai tęsėsi iki pusės metų. Važinėjo pas gydytojus, sakė, kad tai buvo įvykio pasekmės. Dabar kairė akis patinusi ir nepraeina, ir viršutinė lūpa tokia kaip užšalusi, nepraeina. Ir pusę metų gal ir daugiau skaudėjo kairę akį žiūrint į šonus ir viršun aukštyn. Pūliavo dažnai akis. Dabar dar būna pūliuoja, bet jau ne taip, dažniau kai šaltas oras. Dėl lūpos sakė gydytojai, kad gal praeis, taip yra gal dėl to, jog nervai buvo pažeisti. Dabar dirba jis. Po 3 mėnesių kokių pradėjo dirbti. Kai keldavo kažką jautėsi, kad skauda jam. Bandė eiti anksčiau į darbą, bet negalėjo pakelti, tai grįžo vėliau. Civilinį ieškinį palaiko. Civilinį ieškinį grindžia patirtais sužalojimais, tuo, ką papasakojo dabar. Kai sudavė apsauginis jam į kairę akį iš karto po to ir V. sudavė, viskas vyko viduje, tokiame kaip koridoriuje, antrame aukšte, prie laiptų. Daugiau ten jokių asmenų nebuvo. Apsaugos darbuotojas pagriebė už kaklo ir sviedė jį laiptais žemyn. Kai buvo jau jis lauke, atbėgo V., pradėjo jį mušti. Kai V. mušė jį, lauke buvo gal kokių 15 žmonių aplink, apytiksliai sako. Jo pažįstamų ten nebuvo, nematė ten nieko. Jam buvo tamsu akyse, matė, kad daug žmonių, bet nematė pažįstami ar ne. Jie gal buvo susikalbėję, apsaugos darbuotojas šaukė, iš klubo išvedinėjo, o iš karto už durų stovėjo V. tame koridoriuje. Abu smūgiai labai stiprūs buvo, kuriuos jam sudavė tiek kitas asmuo, tiek V. V. jam atrodo paprašė, kad apsaugos darbuotojas jį išvestų, jog niekas nematytų. Jį reikėjo išvežti, kad V. sakė, jog šoko su pastarojo žmona, ten daug buvo merginų, moterų. Buvo išgėręs gal pusė butelio brendžio, jautėsi normaliai. Jis vienas ėjo į klubą, netoliese ten buvo jo draugo pažįstamas. Klube jis šoko vienas, nežino ar sutiko pažįstamų. Su P. K. jie buvo prie klubo kokia 20 val.–21 val., prieš užeinant į klubą, vėliau jo jau nebuvo sutikęs, nebendravo su juo. Kai jį numetė nuo laiptų, kažkaip ėjo į lauką, tamsu buvo, kokių metrų 15?20 buvo nuo ten, pats išėjo į lauką. Apsaugos darbuotojo lauke nematė. Kai atsikėlė ir ėjo į lauką, pribėgo V. R. ir pradėjo jį mušti. Koridoriuje su V. nekalbėjo, jis tik spėjo jam pasakyti, kad jis su V. R. žmona ir po to buvo smūgiai ir metė jį nuo laiptų apsaugos darbuotojas. Po tokių smūgių, tokioje būsenoje neįmanoma buvo jam suduot kažkokių smūgių atgal, nesudavė jiems atgal. Jo telefonas buvo sudaužytas, jis gulėjo kišenėje, norėjo skambinti, bet jis buvo sudaužytas. Vėliau po kokių dviejų dienų, praėjus įvykiui, paskambino bendraklasis V. pasakė, kad nori susitikti su juo ir atvažiuos V., nori pasikalbėti. Jis pasakė, jog sutinka, jie atvažiavo, V. pradėjo negražiai kalbėti su juo, kad atsiimtų pareiškimą, jei neatsiims irgi parašys sakė. Po to V. sakė V. pasakyt, kad turi brolį policininką ir pasakyti, kad nieko jis čia nelaimės. Tą pačią naktį parašė pareiškimą, policija atvažiavo pas jį kai grįžo po ligoninės. Tas asmuo, kurį vadina apsaugos darbuotoju, jis visada apsaugoje ten dirbo, galbūt nelegaliai. Po dviejų smūgių suduotų negalėjo nieko atlikti, jokių veiksmų, nes iš karto veidas patino, akys sutino, kraujas bėgo ir labai skaudėjo. Kai buvo suduoti smūgiai, jis buvo su akiniais, jis juos visada nešiojo. Po smūgių jie nukrito, išėjo į lauką be akinių. Be akinių iš toli blogai mato, jo regėjimo aštrumas -3. P. K. ir V. R. yra draugai. Iš matymo jis žino P. K. Veidas buvo patinęs jo, kraujas akyse dėl to nieko nematė, matė, kad lūžiai bet tik tiek. Dar buvo smūgiai į krūtinę, į galvą, galvoje buvo guzai. Operacijos metu jam buvo susiūta po akimi. Liko randas po operacijos. Dabar irgi yra randas. Po įvykio, po operacijos, nosies nejautė, lūpa buvo kaip užšalusi, pusę veido iš kairės pusės. Dėl fizinio skausmo gali pasakyti, kad labai skaudėjo kažkiek laiko. Derliaus šventėje jie buvo nuo 20 val., kažkur prie šito naktinio klubo, kokių 100 metrų iki klubo, jį pakvietė jo klasiokas V., buvo dar kiti asmenys, kitų asmenų nepažįsta. Jį kai pakvietė, jis jau namo ėjo, pakvietė pabūti su jo kompanija, V. R. nematė kompanijoje, buvo moterų kompanijoje, 4?5 gal moterys joje. Jis kiek pamena, vienas ėjo į klubą, be kompanijos. Užėjo į klubą, pradėjo šokti, kokį pusvalandį šoko, šoko kartu su merginomis penkiomis ar šešiomis, ratu kažkaip stovėjo. Šoko, jokių pastabų dėl savo elgesio nesulaukė, jokių pastabų nebuvo jo atžvilgiu. Jis tik šoko, nei vieno karto neišėjo iš naktinio klubo. Jam šokant prie jo pribėgo apsaugos darbuotojas A., paėmė jį už kaklo ir nutempė į koridorių prie laiptų. Apsaugos darbuotojas necenzūriškai jį pavadino. Nuvedė už durų, į laiptinę, kur atsidaro durys, iš kairės pusės stovėjo V. R., apsaugos darbuotojas jį toje vietoje paleido ir sudavė smūgį į kairę akį. Jis buvo labai stiprus, nežino nuo kokio smūgio patyrė lūžį nuo apsauginio, ar nuo V. Pusantro metro gal to koridoriaus plotis. Matė, kad jam antrą smūgį sudavė V. R., nuo laiptų jį nustūmė apsaugos darbuotojas. Kai išvedė jį iš klubo, paleido jį ir sudavė smūgius. Aiškiai matė, kas jam sudavė smūgius. V. R. ėjo į lauką iš paskos, paskui jį. Ar lauke tuo metu buvo P. K. nematė, klube ar buvo jis irgi nematė. Apie dvi savaites gulėjo ligoninėje. Iki įvykio akiniai buvo -2,5 dioptrijų. Po įvykio regėjimas pablogėjo jam, dioptrijos nepasikeitė po įvykio. Nepažįsta A. R., jokie santykiai jų nesieja. Po įvykio niekur nedirbo, individualia veikla neužsiiminėjo, ligoninėje gulėjo kaip jis galėjo dirbti. Po 20 val. tą dieną su P. K. jis visiškai nebendravo tą vakarą. Po įvykio jį apklausė pareigūnai 4 val. ryte, tą pačią dieną po įvykio, atvažiavo namo, sėdo į mašiną ir atvažiavo prie naktinio klubo. Iš jo pusės nebuvo naudoti smūgiai. Jis šoko ir jį išvedė, jis smūgius gavo, nei vieno smūgio V. R. nedavė. Pamena, kad pradėjo veidą jam mušti, lauke jau čia buvo. O kai išvedė jį į laiptinę, jam A. smūgiavo, o V. R. laukė jo jau koridoriuje. Lauke V. vienas buvo, A. nebuvo, negalėjo jam niekaip duoti smūgių, V., buvo prastoje būsenoje, po dviejų smūgių jam jau blogai buvo. Diskotekoje jis šoko su merginomis, nekalbėjo su V. klubo viduje. Jį A. paėmė už maikės ir išsivedė, ir už durų stovėjo V. R. Nežino, ar buvo sužalojimų ant jo, greitai du smūgius gavo, nematė nieko. Jis neinicijavo konflikto, pamatė V. R., kai laiptinėje jis laukė jo, kai jį išvedė apsaugos darbuotojas ten. Neįžeidinėjo jo, dėl ko jam V. R. įžeidinėti. V. R. pamatė laiptinėje, jis stovėjo, laukė jo. A. liko klube, kai jį išvedė iš klubo. Kai ištempė jį, tik V. R. ir apsaugos darbuotojas stovėjo ten, jis kai sumuštas buvo, nematė V. R. žmonos lauke. Nesigrūmė su V. R., tik nuo jo smūgius gavo, jis nesudavė jam smūgių, po tokių smūgių, kokius gavo laiptinėje, negalėjo, jo galva buvo kraujuota, daug buvo kraujo, akys užmerktos, galva sukosi. Į tokią galvą kaip jo, trenkiant jam galėjo sulūžti pirštų galiukai. Nematė ant jo kūno sužalojimų, tik ranką matė, veido nepastebėjo. Atvažiavęs pas jį į namus V. R. sakė atsiimti pareiškimą. Jam labai viską skaudėjo, merginos, kurios kvietė greitąją, davė jam ragelį, o jis negalėjo normaliai šnekėti, dėl to, gal ir pasakė pradžioje, kad jį apsaugos darbuotojas sumušė, o tada sakė, jog jo pažįstamas. Apsaugos darbuotojas, tai A. turėjo omeny. Šiuo metu pagal verslo liudijimą dirba. Pirmą smūgį koridoriuje jam sudavė A. Ranka, kumščiu. Į jo veido kairę dalį du smūgiai buvo. Antrą smūgį sudavė ponas V. R. Toje pačioje vietoje stovėjo, kai sudavė pirmą smūgį, po to jį paėmė ir numetė nuo laiptų, po antro smūgio, t. y. po V. R. smūgio numetė jį nuo laiptų. Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio metu laiptinėje nežinojo, kad tai V. R., po to tik sužinojo, dėl to, sakė, jog apsaugos darbuotojo pažįstamas jį sumušė. Gal ne taip išsireiškė. Norėjo pasakyti taip, kaip buvo, bet labai skaudėjo viską, norėjo, kad greičiau greitoji atvažiuotų, policijoje normaliai viską paaiškino. Nežino kaip čia už kojos moterį grabalioti reikia. Jie sėdėjo, kalbėjo ir už kojų paėmė galbūt, bet nieko negrabaliojo. V. R. buvo atvykęs, dvi dienos kažkur praėjo nuo įvykio. Po trijų dienų jam skambino puse devynių iš policijos, neatsiliepė, parašė žinutę, kad iš policijos, tada perskambino, sakė V. R. sumuštas ar ką, kad atsiimtų pareiškimą. Pusę devynių vakaro buvo. Vėlesnio teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad atleidžia V. R. Neturės pretenzijų jam ateityje, patvirtino, kad viskas teisingai surašyta jų susitarime. Priima kaltinamojo atsiprašymą. Sutinka su suma, kuri nurodyta susitarime. Sumažino ją palyginus su pinigų suma, nurodyta civiliniame ieškinyje.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad žino dėl ko yra kviestas. Pažįsta V., pažįsta irgi šį sėdintį žmogų (Č. B.). Buvo matęs Č., ir vieną kartą jisai buvo prie jo priėjęs, kai prasidėjo karas tarp Rusijos ir Ukrainos. Nukentėjusysis pradėjo jį provokuoti ir liudytojas atsitraukė paprasčiausiai, maža diskusija buvo ir ta provokacija tęsėsi, vėliau baigėsi ta diskusija ir tokia pažintis buvo, o sekantį kartą pamatė nukentėjusįjį, kai ši situacija buvo. Buvo vakaras, susirinko klube. Jis dažnai būna ten, dažnai ten lankosi, pamatė didelę kompaniją draugų ir moterų, didelis ratas šoko, buvo momentas kai nukentėjusysis praeidamas perbraukė per P. žmonos užpakalį, nieko nebuvo sureaguota, o sekantį kartą jis vėl per jo pažįstamo moters sėdmenis praėjo. Paklausė, kodėl taip daro ir prasidėjo tokia kalba, jis buvo gerai apgirtęs, bet A. P. provokacijom nepasiduoda nuo to pirmo karto. Jis iš karto sakė priduos policijai, A. P. atsitraukė ir tada V. sako, kodėl taip daro, sakė V. tikrai neliesti jo, tada P. išėjo ir A. P. pasakė jam tvarkytis, nes jo draugas, jį į šventę pasikvietė pats. Tada P. jam pasakė, jog Č. jau parke pritūpęs bandė jo žmonai už kojų paimti. Kitą liudytoją – P. K. mini. Dažnai būna tame klube, nes jo draugas to klubo direktorius, arba mieste, arba šitame klube būna. Yra dirbęs apsaugoje prieš išvažiuodamas į Prancūziją, bet čia labai seniai buvo, vėliau niekada nedirbo. Tame klube dirbo apsaugos darbuotoju 1995 m.–1996 m. iki 1997 m. pavasario. Paprasčiausiai tuo metu klube buvo draugų žmonos, tai jam buvo labai negražu stebėti tai, ką darė nukentėjusysis. Gali būti, kad susidarė nukentėjusiajam įspūdis, jog liudytojas yra apsaugos darbuotojas tame klube. Jis ten labai gerai jaučiasi, gal dėl to. Kol koridoriuje stovėjo, jis tiesiog Č. B. paprašė, kad taip jis nedarytų moterims, tada labai greitai atėjo P. P. pasakė, kad Č. yra jo draugas. Todėl liudytojas ir liepė P. tvarkytis. Gali būti, jog jie ir klasiokai, bet tiksliai nežino. Fizinio konflikto tarp jo ir Č. B. nebuvo, vertina savo darbą ir tarnybą, ne jo tikslas yra kažką sumušti ar sužeisti. Jie su Č. buvo tokioje mažoje patalpoje, kur yra išėjimas į laiptinę, ten kur tyla, nėra muzikos. Jie tuo momentu ten buvo su nukentėjusiuoju, kadangi jis pradėjo kalbėti kur muzika grojo, vienas kito negirdėjo ir parodė abu gražiai, kad gali išeiti. Nukentėjusysis savo valia ėjo į tą koridorių. Maksimumas minutę truko pokalbis tarp jų. V. buvo tame koridoriuje, tada jam pasakė nesileisti būti provokuojamam. Ta vieta, kurioje buvo, tai durys užsidaro ir mažas koridorius yra, ir laiptinė apačioje. O V. nežino iš viršaus, ar iš apačios grįžo, tuo metu V. sakė, kad neliestų Č. Iš Č. pusės buvo daug negražių pasisakymų. Tuo metu jokio fizinio kontakto nebuvo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Po pokalbio jis atgal sugrįžo gerti arbatos, tada girdėjo, jog įvyko konfliktas, jam atėjo kažkas iš apačios ir pasakė, kad įvyko konfliktas, smulkmenų nežino kas įvyko. O paskui jį 5 val. pasikvietė policija. Policija gal net pakvietė jį vardu, sakė: „A. prieik“, ar jo duomenis paėmė užsirašė, jau jis buvo sąraše ir pasakė, kad jis sumušė. Jokie santykiai jo nesieja su Č., porą kartų yra jį matęs. Pas juos regione nemažai tų „vatnikų“ ir jie puikiai žino A. P. Jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo nematė. Kai jis po pokalbio grįžo atgal į vidų, klube jie, t. y. P., Č. ir V., tikrai neužėjo į vidų, jie liko ten. Jie trise liko toje patalpoje arba į lauką išėjo, nežino. Tol, kol bendravo, nepasakytų, kad V. girtas buvo. Kažkiek išgėręs buvo, nebandys meluoti ar fantazuoti. Nukentėjusiojo po konflikto nematė tik suprato, kad kažkas jau įvyko, nes 5 val. jis buvo su policija. V. po konflikto irgi nematė. Kadangi turi nemažą autoritetą nuo senų laikų ir M. (klubo savininkui) imponuodavo ir būna jis paskambina, paklausia ar gali atvažiuoti arbatos pagerti, tai dėl to ir nuvažiavo į klubą. Stebėti aplinką, tai yra tikslas stebėti ir pasakyti jei kažkas blogai elgiasi. Atlygio už tai negaudavo. Jis tarnauja nuo 1993 m. (duomenys neskelbtini) vyr. instruktorius yra. Jis mano, kad negalėtų ten dirbti, jei būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei turėtų teistumą. Greitosios pagalbos nematė atvykusios. Pačioje derliaus šventėje jis nebuvo, tai negali pasakyti kiek ten buvo žmonių, bet klube buvo nemažai žmonių, nuo 50 iki 70. Tuo metu nebuvo išėjęs į lauką, nežino kiek ten žmonių buvo, o šventė buvo parke. P. galėjo matyti įvykį. Mažytė patalpa. Kol jis kalbėjo su Č., kažkur per 20 sekundes išėjo jo draugas P. Jie kol šnekėjo, sakė jam pasižiūrėti savo draugą. Antras aukštas iš karto klubas, mažytis koridorius, laiptinė, turėklai žemyn ir toje vietoje stovėjo. Kai P. tai pasakė, jis išėjo atgal į klubą. Kaip jis gali žinoti, ką jie darė, kai išėjo. V. praeidinėjo pro jo nugarą, kai kalbėjo su Č. Ta patalpa, kurioje buvo, dar vadinama „tambūru“. Neatsimena, ar buvo Č. su akiniais. Klausė kodėl už sėdmenų moterims taip daro, tada Č. atsakė, kad nieko negirdi, parodė ranka link išėjimo į „tambūrą“, ir jis pirmas nuėjo, o Č. iš paskos nuėjo, ten girdėti buvo labai sunku todėl gestais parodė, kad eiti. Tikrai nenaudojo fizinės jėgos nukentėjusiojo atžvilgiu, vertina tarnybą ir savo poziciją. Jokių fizinių, smurtinių veiksmų nebuvo atlikta. Jis puikiai žino Č. pirmąją provokaciją ir puikiai atsiminė tai.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojo A. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. sausio 14 d., kuomet jis nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. į klubą atvyko vienas. Nežino kaip tiksliai vadinasi minėtas klubas, bet ant pastato sienos matė užrašą „Orange“. Į klubą atvyko pasimatyti su draugu, M. B., kuris yra šio klubo savininkas. Būdamas klube bendravo su M. žmona A. Jam būnat klube matė, kad į klubą atėjo didelė žmonių kompanija, apie 40 žmonių, tarp jų buvo V. R., bei pareiškėjas Č., kurio pavardės tiksliai neprisimena. Minėtame klube būna dažnai, kadangi gyvena tame pačiame miestelyje ir kartais ten lankosi. Prisimena, kad įvykio dieną miestelyje vyko derliaus šventė ir miestelyje buvo daug švenčiančių žmonių. Būdamas klube pamatė, kad Č. kabinėjosi prie klube buvusių moterų, čiupinėjo jas už sėdmenų, o moterims tai nepatiko. Prisimena, kad Č. kabinėjosi ir prie V. žmonos. Taip pat Č. kabinėjosi ir prie vyro vardu P., pavardės nežino, žmonos, nors į klubą tą vakarą atėjo kartu su minėtu P., jie galimai buvo klasiokai. Kiek prisimena vėliau tas pats P. ir V. buvo išėję į lauką pasikalbėti su Č., jis liko klube. Po to, kai prie klubo atvyko pareigūnai sužinojo, kad Č. su kažkuo susimušė kažkur netoli minėto klubo, tačiau jis tų muštynių pats asmeniškai nematė. Kas galėjo matyti muštynes, kurių metu nukentėjo Č., nežino ir nurodyti negali. Minėtame klube niekada nedirbo ir šiuo metu nedirba apsaugos darbuotoju, tačiau būdamas klube yra ne kartą sprendęs konfliktus, kadangi yra toks žmogus, t. y. matydamas neteisybę ar kai vaikinai kabinėjasi prie merginų, kurios negali apsiginti, įsikiša, tačiau niekada nėra nieko mušęs. Dėl to, kad dažnai įsikiša į klube vykstančius konfliktus, galimai lankytojai pamanė, kad jis yra klubo apsaugos darbuotojas. Nežino ar klube išvis yra apsaugos darbuotojai, mano, kad tokią informaciją gali suteikti pats M. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. t. 1, b. l. 178–180). Atsakydamas į teismo klausimus A. P. patvirtino savo duotus parodymus ir nurodė, kad kaip oficialiai vadinasi klubas nežino, jie jį vadina „barbiku“. Pirma buvo L., P. žmona pro kurios sėdmenis Č. praėjo ir ji parodė ženklą, kad taip nedarytų, o vėliau dar pro kitą, bet nesureagavo, nes jos ratu šoko. Čia tas momentas, jis nematė, kad Č., V. ir P. užeitų atgal į klubą po pokalbio, vėliau iš žmonių išgirdo, jog jie išėjo į lauką. Toje patalpoje „tambūre“ yra tik laiptai žemyn ir durys į klubą, tai jie neužėjo į klubą, tai logiška, jog matyt nuėjo į lauką. Tame klube būdavo apsaugos darbuotojai samdomi nelegaliai ir savaitgaliais, kurie gali atstovėti, nes siausdavo kelios grupuotės. Užtenka pasakyti aiškiai vaikinams, žodžiais, kurie nederamai elgiasi klube, ir jie atsiprašo merginų, neteko prieš nieką jam panaudoti fizinio smurto. Jis du kartus sakė V., kad nebandytų liesti Č., o jis toliau tęsė kolioti Č. Tas momentas, kai stovėjo per tas 60 sekundžių, tada V. bandė griebti Č. už peties, jie vienoje vietoje tik ir stovėjo, kalbėjo, čia tame pačiame „tambūre“. V. net nepaėmė už peties Č., per jo petį bandė paimti, ir jis atsisuko į V. Ar prilietė nukentėjusįjį, tikrai neatsakys. Mano negalėjo priliesti, jis stovėjo su Č. atstumu per 60 cm–80 cm.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. K. (P. K.) parodė, kad iš matymo pažįsta V. ir Č. 2023 m. rugsėjo 16 d. buvo koncerte, derliaus šventėje, su draugu V., nuėjo į parduotuvę, ten sutiko Č., jie mokėsi kartu su V., draugai buvo. Č. prie jų prisijungė ir toliau grįžo į šventę, šoko. Buvo momentas, kai prie jo žmonos kabinėjosi Č., bet V. pasakė jam ramiai būti ir Č. pasakė, kad nelįstu. Kai koncertas pasibaigė, atėjo į diskoteką, į klubą, prie baro stovėjo, būdavo parūkyti išeidavo į lauką. Kai stovėjo klube, priėjo Č. prie jo, ir nors jie nebendrauja, pastarasis priėjo prie jo ir pasakė, kad prie jo prisikabino. Išėjo į laiptinę, paklausė kas prisikabino, nurodė, jog V. Tada priėjo prie V., klausė kas buvo, V. sakė, kad prie žmonos lenda, tada praėjo kažkiek laiko ir Č. sakė eiti į lauką V. Išėjo trise, o kadangi ten tamsu, nieko nesimato gal 20 m – 30 m nuo tos patalpos. Ir pradėjo Č. necenzūriniais žodžiais ant V. sakyt, tą tik ir girdėjo, ten apšvietimo nėra, nieko nematė, 4?5 metrų atstumu nuo jų buvo. Kažkokie judesiai, garsai buvo, pastovėjo dar ir nuėjo į viršų atgal. Neįsivaizduoja kuo ten viskas baigėsi, jis vienas nuėjo atgal. Klube dar gal 15 min–20 min pabuvo ir namo išėjo. Nukentėjusysis su kaltinamuoju turbūt lauke liko, kai grįžo į klubą. Jis po to jų nebematė. Pasakė Č., kad prisikabino prie jo, nežino kodėl jam jisai pasakė, neįsivaizduoja, tada išėjo į laiptinę, jam atrodo dar A. buvo toje patalpoje kur jie. V. dar buvo, o daugiau neatsimena, ten visada žmonės vaikšto. Tada parodė Č., kad P. K. ir jis prie V. priėjo. Jam atrodo, Č. toje patalpoje prie A. stovėjo. Nepasakys ar A. bendravo su Č., ten garsu labai buvo. Tada kai išėjo į tą patalpą, paklausė V. kas atsitiko, jis pasakė, ir Č. pasakė eiti į lauką. Kažką jam A. sakė. V. pasakė jam, kad prie žmonos lenda. Nebuvo jokių sužalojimų ant veido nukentėjusiojo ir ant kaltinamojo. Fizinio smurto nematė. Pakalbėt norėjo žmogus, dėl to jis atsiliko nuo jų, kai išėjo į lauką, jeigu nori pakalbėti tai į akis nelindo. Kažkas ryte sakė, kad greitoji buvo, bet kas, ką neįsivaizduoja. Dėl V. negali pasakyti ar buvo išgėręs, su Č. šventėje vartojo vienoje kompanijoje alkoholį. Visi buvo girti, kas kompanijoje buvo. Jam atrodo abu, Č. ir V., normalūs buvo, kai ėjo kalbėti į „tambūrą“ be agresijos, jie tarpusavyje nebendravo jam atrodo ten. „Einam į lauką pakalbėt“ pasakymą, tai suprato, kad žmonės nori pakalbėti, nes ten tyliau. Kažkokie judesiai buvo lauke, bet nieko tokio. Kai atėjo į „tambūrą“ beveik iš karto Č. ant V. blogais žodžiais sakyt pradėjo, jis girdėjo žodžius – ožys, gaidys, įžeidžiančius žodžius sakė. Jam atrodo A. iš viso nevartojantis alkoholio, visi ten jo draugai klube yra. A. yra M., klubo savininko, draugas. Su kuo jis dar bendrauja nežino, nepažįsta jo. Už teisybę A., kaip visą laiką nei jis mušasi, nei ką, bet, kad teisybė būtų. Jokie santykiai jo nesieja su Č. ir V. Ant kojų stovėjo nukentėjusysis, vaikščiojo dar, tai taip apibūdintų jo neblaivumo laipsnį. Šventėje Č. prie jo žmonos kabinėjosi, klube lygtais ne, žmona nieko nesakė. Č. jam sakė, kad prie jo prisikabino ir kaip ir pagalbos paprašė. Jis irgi ramus žmogus, pabendrauti, paklausti kas ten buvo tiesiog norėjo. Ant Č. veido nematė sužalojimų, ramu ten buvo viskas. Pats Č. pasiūlė V. išeiti į lauką. Č. buvo agresyviai nusiteikęs, po tokių kalbų gali būti, jog pirmas ir pastūmė, jis pats nematė, tamsa ten. Neatsimena kur kas stovėjo iš jų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Ž. (V. Ž.) parodė, kad žino dėl ko yra kviestas į posėdį. Pažįsta V. ir Č., kartu mokėsi vienoje mokykloje. Skaidiškėse visi visus pažįsta. Buvo derliaus šventė rugsėjo 16 d., nusprendė su P. nueiti į parduotuvę ir stovėjo ten Č. Matė jį ir šventėje, paklausė jų ar gali prisijungti, sakė gerai, kaip ir klasiokas. Jie bendravo su juo, tai galvojo tegul prisijungia prie jų. Šventėje sėdėjo, jis iš viso negėrė alkoholio tada. Č. buvo girtas, pradėjo prie P. žmonos lįsti, ji tiesiog sėdėjo, o jis glostė jai kojas, priėjo prie jo, klausė, kodėl taip daro, apramino ir viskas taip ir pasibaigė. P. išėjo su visa kompanija į namus, o jie kartu su Č. išėjo į diskoteką, priėjo prie įėjimo, buvo dar pora merginų ten. Jis vėl pradėjo jų kojas liesti, viena mergina pasakė stop, Č. sustojo ir viskas, nuėjo į viršų, į klubą, gal 30 min buvo su juo. Tada Č. kažkur nuėjo, grįžo ir pradėjo keiktis, kad su telefonu kažkas ten, sudužo ar ką, jis pasakė, jog eina namo. Prieš išeidamas pasakė Č., kad visos klube esančios moterys ištekėjusios ir kad jis prie nieko nelįstų. Iš ryto paskambino P., jis iš karto suprato kas nutiko, nes buvo turbūt Č. agresyvus, ir P. jam pasakė, kad susimušė ir viskas. Tik dviese ėjo su Č. į klubą. P. buvo pas draugą, kai kurie išėjo namo iš viso. Kai P. grįžo į klubą, jis nuėjo namo. A. pažįsta, matė jį klube tą vakarą. Nebuvo jokių konfliktų. Jokių konfliktų nematė. Kai matė, kad Č. lenda prie moterų, tai čia dar buvo lauke, kai moteris pasakė stop. Jie buvo truputį kartu su Č. klube, biliardinėje stovėjo, jis tada išėjo į lauką, o grįžęs pasakė, kad su telefonu kažkas atsitiko, o jis tada iš karto išėjo, tuo metu atėjo P. ir jis išėjo namo. Kitą rytą P. paskambino ir pasakė, kad susimušė, dar pasakė, jog Č. priėjo prie jo ir sakė, kad jam reikia pagalbos, nes prie jo kabinėjasi. P. pasakė jiems tiesiog apkalbėti šitą reikalą ir Č. ant V. visokiais žodžiais pradėjo sakyti, ir sakė, kad po to jie susimušė. Jis po įvykio su abiem jais bendravo, norėjo juos sutaikyti. V. paskambino, paklausė jo ar pažįsta Č., ar žino kur gyvena, sakė gali nuvažiuoti. Pradėjo jie kalbėtis ir V. suprato, kad nenori taikytis Č. ir tuo pasibaigė. V. paaiškino kas atsitiko, V. pats buvo su mėlyne, pirštu sulaužytu, sakė, kad aiškino nelįsti Č. prie žmonos. Kai nuvažiavo pasikalbėti su Č., jis tiesiog tylėjo, pasakė, kad jis sumuštas dabar, V. irgi pasakė, jog ir jis sumuštas. Kai sutiko Č. tą dieną, jis jau girtas buvo, o ten dar šventėje gėrė. Nematė, kad V. gertų alkoholį, jis buvo kitoje kompanijoje ir kitam šventės gale. Nematė ar vyko tarp jo žmonos ir Č. kažkas. Kai nuvažiavo pas Č., jis pasakė, kad pastarasis sumuštas, nors nesimatė net tų mėlynių, nepamena po kelių dienų vyko pas jį. Nieko jis nematė, prie laiptinės stovėjo, kai kalbėjo su Č. Tamsu buvo, jokio apšvietimo ten nėra. Jis pasakė Č. išeidamas iš klubo, kad nelįstų prie nieko, nes visos ištekėjusios moterys. Pasakė jam, kad elgtųsi padoriai. Vėliau dar kartą bendravo su Č., kai sužinojo, kad jį ten šmeižia, sakė, jog jis Č. gąsdino savo broliu, kadangi jo brolis dirba policijoje, bet to gyvenime nebuvo, daugiau apie įvykį nekalbėjo su juo. Policijoje dirba jo brolis, labai mažai bendrauja, mažai matosi, nežino kur tiksliai ir kokios jo pareigos.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. M. parodė, kad žino dėl ko yra kviesta. Nelabai atpažįsta asmenis iš čia esančių asmenų. Tą dieną ji su draugėmis ėjo į autobusą, bet pavėlavo į paskutinį autobusą, ruošėsi užsisakyti taksi ir priėjo vyras prie jų, ir paprašė iškviesti greitąją ir K. iškvietė. Palaukė su juo, kol atvažiuos greitoji, nes paprašė jų pabūti su juo ir palaukti kol atvažiuos greitoji, kad vyras niekur neišeitų ir kai greitoji atvažiavo, jos išėjo. Skaidiškėse buvo, nepamena kaip stotelė vadinosi į kurią ėjo, arba jos tiesiog ėjo pasivaikščioti, ar dar su drauge viena buvo susitikusios, dabar tiksliai neatsimena, ką darė kol tas vyras priėjo prie jų. Vyras priėjo prie jų, jis buvo sumuštas, iš veido bėgo kraujas, buvo truputį girtas jai atrodo. Arti tos vietos, kur buvo ji su draugėmis, buvo klubas „Alimar“, jis ėjo iš jo ir kalbėjo neaiškiai. Iš tos pusės ėjo. Prie vyro nematė nieko kito daugiau, jis buvo vienas. Jis prašė iškviesti greitąją, nes dabar tiksliai nepamena, bet sakė, kad jo telefonas arba neveikia, arba nusėdo. Nepamena ar kažką pasakojo jis apie tai kas įvyko, jos neklausinėjo jo nieko. Jos buvo prie „Alimar“ klubo, prie vartų netoli, visą laiką ten buvo kol atvažiavo greitoji, vaikščiojo ten kiti žmonės, ar į klubą, ar iš klubo. Niekas nekalbėjo apie įvykį, niekas nieko nesakė. Jos sulaukė greitosios ir viskas, išvažiavo. Sprendė, kad jis girtas dėl to, jog jo nelabai aiškūs kai kurie sakiniai buvo, ar dėl šoko, ar dėl kažko kito, bet tokia nuomonė susidarė. Nelabai pamena, kaip jis ėjo. Buvo sužalotas jo veidas, nelabai pamena, kuri dalis, bet ant veido tiksliai pamena, kad buvo kraujas. Apie pusvalandį, valandą laukė greitosios. Niekas neprieidinėjo prie jų, tik praeidavo, jos kaip laukė, taip laukė tiesiog. Ji su draugėmis buvo viename šone, jis kitame, kaip jų prašė greitoji pastovėti su juo, taip ir darė. Ji jau nepamena kas buvo su jo akimi. Seniai jau buvo. Buvo priėjo trys vaikinai prie vyro, priėjo ir su juo kalbėjo, bet kokie vaikinai nepamena, bet ten jiems buvo mano kažkur 17 m.–18 m., neilgai buvo tie vaikinai prie jo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos G. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 30 d., kuomet ji nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. su draugėmis A. D., K. K., K. S. vaikščiojo po Skaidiškes. Apie 22?23 valandą, tiksliai neprisimena, nespėjo į paskutinį autobusą, dėl to norėjo išsikvieti Boltą, tačiau jo nebuvo. Tuo metu Snapčiate K. pamatė, kad prie kavinės Alimar, kur antrajame pastato aukšte yra klubas, yra jos pažįstami. Nusprendė nueiti su K. draugais pasisveikinti, tačiau joms nespėjus prieiti prie kavinės, prie vartų sutiko vyriškį, kurio ji nepažįsta. Vyriškis buvo apie 40 m. amžiaus. Vyriškio išvaizdos neprisimena, vyriškis buvo neblaivus, vaikščiojo keistai, kalbėjo neaiškiai ir iš to suprato, kad jis neblaivus. Vyro veidas buvo kraujuose, buvo kažkas su akimi, buvo baisu į jį žiūrėti. Vyras galimai neturėjo telefono, tiksliai neprisimena, bet jis paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. K. iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino 112 ir iškvietė greitąją, jų paprašė pabūti kartu su nukentėjusiuoju vyru. Greitosios laukė labai ilgai, apie 40 minučių. Su nukentėjusiu nekalbėjo, o bendravo tarpusavyje. Prie nukentėjusiojo buvo priėję kažkokie trys vaikinai, kurių ji nepažįsta ir su juo bendravo, tačiau apie ją ji neklausė. Ilgai nesulaukus greitosios, A. paskambino dar kartą į 112, nes labai ilgai laukė, bet jai pasakė, kad reikia skambinti iš to paties telefono, iš kurio skambino pirmą kartą, dėl to paskambino vėl K. Kiek žino nukentėjusysis su kažkuo susimušė, tačiau su kuo nežino, tik girdėjo nuogirdas, kažkas apie tai kalbėjo. Pačių muštynių nematė, pažįstamų aplink taip pat nematė. Atvykus GMP išvyko į namus. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. t. 1, b. l. 117–119). Atsakydama į teismo klausimus, G. M. nurodė, kad nepamena, ką turėjo omeny sakydama, jog vaikščiojo keistai. Ji nepamena, kad su akimi kažkas jam buvo, jai K. buvo pasakiusi, bet pati to neprisimena. Nebuvo arti prie vyro, iš jų niekas nebuvo priėjęs prie jo, pirmą kartą jis priėjo, iš pradžių iš arti priėjo, metro atstumu gal prie jų. Buvo tamsu, nepamena tiksliai ar toliau buvo šviesa, nelabai pamena. Buvo priėję vaikinai prie jo, dabar prisiminė. Ji neprisimins, ar buvo alkoholio kvapas nuo jo. 2023 m. liepos mėnesį geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Jai atrodo kažkas iš jų, ar K., ar K. pasakė, kad joms pasakojo apie ten įvykusias muštynes.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. D. parodė, kad žino dėl ko kviesta, dėl skambučio į greitąją. Vaikščiojo su draugėmis ir sutiko vyrą, kuris paprašė iškviesti jam greitąją, buvo sumuštas. Iškvietė ir sėdėjo, laukė kol atvažiuos. Čia buvo Skaidiškėse, netoli restorano „Alimar“. Jos vaikščiojo su draugėmis, pavėlavo į paskutinį autobusą, ir laukė jai atrodo taksi, tiesiog priėjo vyras ir paprašė iškviesti greitąją. Nepažįsta nieko iš čia esančių asmenų. Atsimena, kad to vyro veidas buvo stipriai sumuštas, kraujo daug buvo. Jai atrodo kairė veido dalis buvo kraujyje. Nemažai buvo kraujo, veido ne iki galo atsimena, nes daug kraujo buvo. Mano, kad nesiskundė jis niekuo, tik pasakė, kad jam bloga ir prašė iškviesti greitąją. Neatsimena ar pasakojo kas nutiko, tiesiog pasakė, kad su kažkuo susimušė. Iškvietė greitąją, jos su juo daugiau nekalbėjo, buvo netoliese jo ir tiesiog laukė, apie 2?3 metrus atstumu buvo nuo jo. Buvo ir suaugusiųjų, ir paauglių buvo aplink, bet kad kažką pažinotų, tai ne. Prie vyro buvo keletą berniukų priėję, bet negirdėjo apie ką jie kalbėjo, prie jų nebuvo niekas priėjęs. Nesakė kodėl pats negali iškviesti greitosios. Nieko ypatingo jo elgesyje nebuvo, jis buvo labai ramus. Jos keturios visą laiką kartu buvo. Neatsimena, bet atrodo, kad kartu buvo, niekas neišeidinėjo kažkur kitur. Neįsidėmėjo ar vyras buvo girtas. Ne greitai atvažiavo greitoji, apie pusvalandį, valandą laukė. Po pirmo skambučio, dar vieną kartą skambino, nes žmogui bloga buvo. Kalbėjo ji, o kai tik iškvietė, arba ji, arba K. kalbėjo. Negirdėjo kaip nukentėjusysis kalbėjo su greitąją, kai ji atvažiavo. Jai atrodo jam dėl sužalojimų buvo bloga, kad judintis pradėjo, negalėjo ant kojų stovėti. Kai priėjo prie jų, jis paprašė iškviesti greitąją, jis pasakė, kad ten kažkas su kažkuo susimušė. Gal ikiteisminio tyrimo metu arba dabar klysta dėl to, kad kažkas sakė jog susimušė. Paprašė iškviesti greitąją, jos iškvietė. Daugiau jis nieko nepasakė, gal jis kažką ir sakė iš to atsiminė, kad sakė, jog susimušė. Daugiau nieko neprisimena. Nerišli kalba sakydama turėjo omeny, kad jo kalba buvo ne tokia aiški, nelabai aiškiai kalbėjo, tiesiog paprašė greitosios. Jis laukdamas greitosios arba stovėjo, arba trupučiuką vaikščiojo šalia jų. A. P., P. K., V. Ž., V. R. ji nepažįsta. Kai jis vaikščiojo ne taip tiesiai, lygiai, jis tiesiog svirduliavo, nebuvo tiesi jo eisena. Kraujo buvo daug, bet jo nedaugėjo, nesakytų, kad kraujas nesustodamas bėgo. Dėl jo regėjimo nieko negali pasakyti. Matė, kad sužalota pusė veido, tikriausiai viena akimi jis galbūt ir nematė.
Teisiamojo posėdžio metu specialistas Sigitas Laima parodė, kad yra prisiekęs Teisingumo ministerijoje ir įtrauktas į ekspertų sąrašą. Kalba apie V. R. kairės akies sritį, apie šią hematomą, apžiūra buvo po daugiau nei dviejų savaičių po galimo įvykio ir tada jau apžiūrint kūną buvo matoma plaštakoje. O surašant nustatytus sužalojimus, išvadoje, greičiausiai įvykus techninė klaida, kai neįtraukta kairės akies srities hematoma. Esminių pasikeitimų ir atsakymuose net jei būtų įtraukta, tai nebūtų buvę. Prie kraujosruvų turėtų būti nurodyta, kad kairės akies srityje stebėta hematoma. Vizualiai apžiūros metu spalio 4 d. išorinių sužalojimų nebuvo matyti. Apie tikslesni laiką sužalojimų, kurie buvo konstatuoti gydymo įstaigoje teikiant medicininę pagalbą, yra tik fiksuojami faktai, kad yra kairės akies kraujosruva kaip ir kraujosruvos žastuose, kaip ir lūžis, bet tiksliau pasisakyti jie čia negali. Tik tiek, kad šie sužalojimai buvo padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos, o kada tiksliai jie buvo padaryti, negalima pasakyti, nes nėra medicininiuose dokumentuose užfiksuoto makromorfologinio vaizdo. Nedetalizuos į kurią žmogaus kūno sritį pataikant galėjo būti delno viršutinės dalies lūžis, avulsinis lūžis, t. y. kaulinės dalelės atskilimas toje vietoje, kur tvirtinasi sausgyslė, detalizuoti apie padarymo mechanizmą negali. Tokie sužalojimai, avulsiniai lūžiai, sprendžiant apie sausgyslę, kadangi tiesiamoji, tiesiai maksimaliai įsitempiant sausgyslei gali įvykti tas atplyšimas, suspaudžiant, kai atsipalaidavus galima maksimaliai perlenkiant arba jos pasipriešinimas kita kryptimi, gali turėti tokį rezultatą koks jis yra ir vienokiu, ir kitokiu būdu, galima padaryti. Pats sau pasipriešindamas žmogus negali to padaryti, kontaktas turi įvykti, statinis ar gyvas daiktas nepasakys. Hematoma kairėje akyje tai kraujosruva, nėra nubrozdinimas ar žaizda, todėl padarymo mechanizmas irgi yra kontaktas kietais bukais daiktais. Kad izoliuoti nugriuvus ir pasidaryti kraujosruvą, mažai tikėtina, nes griuvimas yra dinaminis procesas. Turėtų būti platesni ir įvairesni sužalojimai. Turi akį, kuri yra giliau anatomiškai ir su plokštuma jie turėtų labiau antakyje aplink nosį, tokių sužalojimų nėra. Šiuo atveju nepasisakys konkrečiai, ar turėtų būti riboto paviršiaus daiktas, nėra specifinių požymių, nurodančių ar ribotas, ar briauną turintis daiktas, iš aprašymo nekonkretizuotų. Savęs žalojimui, sau užsimojus yra galimybė pasidaryti, bet griuvimui tai ne. Nugriuvus kontakto vietoje būna daugiau sužalojimu, ne vienas. Prisidėtų dar vienas trauminis poveikis specialisto išvadoje, pridėjus akies hematomą. Avulsinis lūžis buvo galinėje pirštų dalyje. Pirštų viršus arba nagai. Užkabinus galima pasidaryti, įvairiai. Tokių duomenų nėra ar buvo kraujo ant veido, tiek medicininiuose dokumentuose, sužalojimų nematė, iš kur kraujas, tai kai yra vientisumo išorinio pažeidimas, susiformuoja nubozdinimas ar žaizda, tokiu atveju ir nosies lūžis gali būti, šiuo atveju kraujavimo šaltinio nemato. Kaip ir minėjo, tas sausgyslės plyšimas tiek nuo smūgio sudavimo, tiek priverstinai ištiesinus pirštą gali įvykti. Sausgyslės plyšimas ir lūžis kaip vienas sužalojimas vertinamas, kai plyšta sužalotos sausgyslės prisitvirtinimas prie kaulo vietos. Tuo pačiu poveikiu padaroma, tai kompleksinis sužalojimas. Toks sužalojimas tiek suduodant, tiek besiginant gali įvykti jei užkliuvo pirštas, tai daug veiksmų galėjo sukelti sužalojimą. Teismui parodžius kaltinamojo sužalojimų nuotraukas, specialistas nurodė, kad nuotraukose matomas vaizdas neprieštarauja, jog galėjo būti padaryti sužalojimai, tarp jų ir kaitės akies hematoma, įvykio metu. Dėl visų matomų kraujosruvų. Įtraukiant į išvadą kairės akies srityje matomą hematomą, patikslinant, jog keturiais trauminiais poveikiais buvo padaryti sužalojimai. Hematomos iki 12 val., poodinės kraujosruvos būna rausvos spalvos, tada įgauna melsvą atspalvį, jį po paros iki trijų parų keičia melsvai violetinis, toliau įgauna po 2–4 parų, pakraščiai pradeda žalsvėti, tampa žalios ir dar toliau geltonos ir sugyja. Nuotraukoje matome dominuojanti violetinį atspalvį. Jie apžiūrų metu, kai ateina asmenys su savo nuotraukomis, jie pagal vidaus tvarką nevertina jų ir nesiremia, nes skirtinguose objektuose užfiksuota nuotrauką turės skirtingai atvaizduotas spalvas. Matoma nuotrauka atitinka 1?3 paros laikotarpį sužalojimo padarymo. Ši hematoma turėtų atsispindėti išvadoje, lokalizacija įtraukta ir trauminiai poveikiai turėtų būti įtraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos K. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 25 d., kuomet ji nurodė, kad įvykis buvo Skaidiškėse, datos tiksliai neprisimena, maždaug prieš pusę metų rugsėjo mėn. Ji su draugėmis K. K., A. ir G. M. nespėjo į paskutinį autobusą, kuris turėjo būti po 23 val., todėl nusprendė nueiti prie klubo „Alimar“, adresu Rudaminos g. 1, kur per „Snapchat“ programėlę pamatė, kad jie ten yra. Šių pažįstamų ji kontaktų neturi, kadangi jos telefoną pervažiavo automobilis ir dabartiniame telefone kontaktų nėra, o ir apie muštynes klube jai niekas nieko po įvykio nesakė. Taigi, joms nepriėjus prie klubo, prie posūkio, prie jų priėjo vyras, maždaug 40 m. amžiaus, nepažįstamas ir nematytas, kuris buvo girtas, kadangi sunkiai vaikščiojo, negalėjo nustovėti vietoje, nerišliai kalbėjo. Jis jų paprašė iškviesti jam greitąją pagalbą. Jos pasiūlė iš jo telefono iškviesti pagalbą, tačiau vyras nurodė, kad telefono jis neturi ir klube jam sulaužė akinius. Lauke buvo tamsu, tačiau matėsi, kad vyras buvo visas kruvinas, veidas atrodė baisiai, taip pat kruvinas. Jis atsisėdo ant gatvės ir apie įvykį nieko nepasakojo, prie jų buvo priėję kiti, joms nepažįstami asmenys, pasiteirauti kaip vyras laikosi, jie minėjo, kad jį sumušė klubo apsauga. Kadangi vyras savo telefono neturėjo, tai ji iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį, kur jų paprašė su juo pabūti, kad jis niekur neišeitų. Greitoji pagalba ilgai neatvažiavo, todėl jos draugė A., kuriai (duomenys neskelbtini) m., mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu, pasiteirauti kada atvyks greitoji pagalba. Su draugėmis visuomet buvo kartu su tuo vyru, visos kartu jį prižiūrėjo. Kai atvyko greitoji pagalba, jos išsikvietė taksi ir išvyko. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b. t. 1, b. l. 98–99).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos K. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 30 d., kuomet ji nurodė, kad ji yra K. K., jai (duomenys neskelbtini) m. 2023 m. rugsėjo 16 d. kartu su draugėmis G. M., K. S. ir A. D., vaikščiojo Skaidiškėse. Vakare, apie 23 val., nespėjo į autobusą ir norėjo išsikvieti taksi, tačiau taksi nebuvo. Nusprendė eiti prie Alimaro, kur buvo pažįstami, kurių buvimo vietą pamatė K. per „Snapčiatą“. Kokie pažįstami tuo metu buvo prie Alimaro, neprisimena ir nurodyti negali. Norėjo su pažįstamais pasisveikinti. Einat link Alima, prie posūkio, kuris yra prie Alimaro, prie jų priėjo vyras, kurio nepažįsta. Vyras buvo apie 40 m. amžiaus, atrodo, kad vyras buvo neblaivas, ėjo ne tiesiai, kalbėjo nerišliai, iš to sprendė, kad jis buvo neblaivus. Vyrui iš akies bėgo kraujas. Vyras paprašė iškvieti GMP. Prie vyro priėjo kažkokie berniukai, 16?17 metų amžiaus, kurie jai yra nepažįstami ir su juo kalbėjosi, apie ką nežino, negirdėjo. K. iš savo telefono paskambino 112 ir iškvietė GMP. Jų paprašė likti su vyru ir palaukti kol atvyks GMP. GMP laukė labai ilgai, apie 40 minučių. Nukentėjęs vyras kažką kalbėjo, tačiau neprisimena ką. Praėjus maždaug 20 minučių, A. vėl paskambino 112, jai pasakė, kad reikia skambinti iš to numerio, iš kurio skambino pirmą kartą dėl to vėl 112 skambino K. Ji su savo draugėmis visuomet buvo kartu, niekur išėjusios nebuvo, buvo netoli minėto vyrio. Jokių pažįstamų aplink nematė. Taip pat nematė jokių muštynių. Kai atvyko GMP jos išvažiavo namo. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. t. 1, b. l. 127–129).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. R. parodė, kad apie 2023 m. rugsėjo 16 d. įvykio aplinkybes gali pasakyti, jog vakare apie 22 val., ji kartu su savo vyru V. R. gim. (duomenys neskelbtini), nuėjo į naktinį klubą, esantį Skaidiškių k., Vilniaus r. Ji minėtame naktiniame klube buvo antrą kartą, jo pavadinimo ir tikslaus adreso nežino. Kai jie su vyru atėjo į klubą, linksmai leido laiką, šoko, vartojo alkoholinius gėrimus. Jie šoko šokių aikštelėje ratuku su kitais klubo lankytojais. Kai jie šoko šokių aikštelėje į jų ratuką atėjo jai nepažįstamas vyras, kuris šokių metu pradėjo jai čiupinėti už užpakalio. Ji minėtam vyrui, kuris buvo tvirto kūno sudėjimo, tamsių plaukų, sakė, kad jis nelįstų prie jos. Bet jis jos nepaklausė ir paskui vėl kai jie šoko kabinėjosi prie jos. Tai matė jos vyras V. Ji nori pasakyti, kad minėtas vyras, kuris kabinėjosi prie jos, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jis buvo arogantiškas, jai atrodo, kad jis ieškojo prie ko prisikabinti. Vienu momentu ji pastebėjo, kaip vyras V. su tuo vyru, kuris čiupinėjo ją, išėjo iš patalpų, kuriose vyko šokiai. V. prieš išeidamas jai nieko nesakė. Ji dar nori pasakyti, kad jos vyras tą dieną irgi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Praėjus kažkokiam laikui, apie 15?20 min., ji nusprendė nueiti paieškoti savo vyro ir išėjus iš klubo į lauką, pamatė, kaip tas vyras, kuris čiupinėjo ją, suduoda jos vyrui smūgį į veido sritį. Ji tada greit pribėgo prie savo vyro, pradėjo šaukti apsiraminti, atsistojo priekyje savo vyro, kad daugiau minėtas vyras jos vyrui nesmūgiuotų. Tas vyras apsiramino, bet toliau prasivardžiavo, tačiau jie su V. nuėjo atgal į naktinio klubo vidų. Minėtas vyras liko lauke. Ji dar nori pasakyti, kad tuo metu lauke buvo nemažai jaunimo, bet jie nesikišo. Ji neatkreipė dėmesio ar minėtas vyro veidas buvo sudaužytas. Jos vyro veidas buvo kraujuotas, paskui ir kairė akis pradėjo tinti. Daugiau ji apie įvykį neturi ką pasakyti (b. t. 1, b. l. 70–72).
Nukentėjusiojo protokole–pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 23 val. naktinio klubo „Žvaigždžių Takas“ laiptinėje adresu Rudaminos g. 1, Skaidiškių k. Nemėžio sen., Vilniaus raj. jį sumušė du asmenys, iš kurių vienas buvo naktinio klubo apsaugos darbuotojas vardu A., kurį pažįsta iš matymo. A. vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į veido sitį, po to jis jį pastūmė ir jis nukrito nuo laiptų. Po šių A. veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Jam išėjus į lauką jį užpuolė ir sumušė kitas jaunas jam nepažįstamas vyras, kuris mažiausiai 20 kartų rankų kumščiais sudavė jam į veidą, dėl ko jis taip pat pajuto fizinį skausmą. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje po apžiūros jam diagnozavo kairės akiduobės lūžimą ir kairiojo skruostikaulio lūžį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą(b. t. 1, b. l. 19–25).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra naktinio baro-klubo kiemas, laiptinė ir salė adresu Rudaminos g. 1, Skaidiškių k., Vilniaus raj. Apžiūrimas klubas-baras yra dviejų aukštų pastate antrame aukšte, neaptvertas, nesaugomas, vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas. Šio pastato Rudaminos g. pusėje yra įsikūrusi kavinė „Alimar“, o dešinėje nuo įėjimo į „Alimar“ kavinę po stogeliu yra įėjimas į apžiūrimą naktinį klubą-barą. Įėjimas į naktinį klubą-barą po stogeliu, be jokių užrašų. Priešais įėjimą į klubą yra asfaltuotas kelias, vedantis link aptvertos įmonės teritorijos. Ant asfaltuoto kelio kairėje ir dešinėje matomi stovintys automobiliai. Įėjus pro duris, kairėje yra laiptai į antrą aukštą. Sienos nudažytos mėlynos ir geltonos palvos dažais. Pakilus laiptais į antrą aukštą ir įėjus į klubo-baro salę joje matomi staliukai prie kurių minkšti suolai, kiek dešiniau gale matomas baro stalas, už kurio matomos lentynos su įvairiais alkoholio buteliais. Naktinio klubo-baro salė vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Salės viduryje matoma šokių aikštelė. Salėje palei sieną visur staliukai ir sėdimos vietos. Apžiūrint naktinio klubo-baro salę, laiptinę ir kiemą jokių bylos tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta (b. t. 1, b. l. 28–32).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Vilniaus rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo T. Statkaus tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad tyrimo metu papildomai patikrinta informacija dėl vaizdo kamerų klube „Alimar“ ar jo prieigose. Klubo vadovas M. B. patvirtino, kad klube ar jo prieigose vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Tyrimo metu nustatyta, kad įvykio vietoje bei jos prieigose vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo (b. t. 1, b. l. 38).
V. R. pateiktuose nuotraukose užfiksuoti jam padaryti sužalojimai (b. t. 2, b. l. 134–138).
Specialisto išvadoje Nr. G2935/2023(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Č. B. nustatyta junginės kraujosrūva kairėje akyje, poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimai veide, žaizda kairės akies apatiniame voke, kairės akiduobės dugno lūžimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku 2023 m. rugsėjo 16 d. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairės akiduobės dugno lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir esant konkrečioms aplinkybėms – suduodant smūgius, griovimo metu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu. Neatmetama galimybė, kad Č. B. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgius kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiam griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (b. t. 2, b. l. 30–31).
Specialisto išvadoje Nr. pG1476/2023(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 1. Č. B. nustatyta junginės kraujosruva kairėje akyje, poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimai veide, odos žaizda kairės akies apatiniame voke, kairės akiduobės dugno, nazoetmoidalinio komplekso ir kairiojo skruostinio lanko lūžimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku 2023 m. rugsėjo 16 d. 2.Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 16 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl veido kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Č. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Č. B. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgius; griovimo metu; susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. 5. Č. B. nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu. Neatmetama galimybė, kad Č. B. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir suduodant smūgius kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiam nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (b. t. 3, b. l. 8–10).
Akistatos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad paklausus Č. B. kas inicijavo 2023 m. rugsėjo 16 d. konfliktą bei įvykio aplinkybių, Č. B. atsakė, jog jis nuėjo į klubą, ten šoko, nusipirko alaus, tačiau jo negėrė. Šoko ir vienu momentu klubo apsaugos darbuotojas A. paėmė jį už kaklo ir ištempė iš klubo, įžeidinėdamas jį necenzūriniais žodžiais. A. ištempė jį į koridorių. Koridoriuje pamatė, kaip dabar jau žino V. R.. Koridoriuje matant V. A. jam sudavė kumščiu vieną smūgį į kairią akį, sakydamas rusiškai „čia už Rusiją“. Po ko iš karto gavo dar vieną smūgį į kairę akį nuo V., kaip suprato dėl jo moters. Po to A. jį nustūmė nuo laiptų, kai jį nustūmė jokių kitų asmenų nematė. Dėl stiprių smūgių jo viena akis buvo užlieta krauju ir jis nieko nematė. Atsidūrė lauke, pribėgo V. ir pradėjo jį mušti, dėl savo moters, o būtent kumščiu maždaug 6 kartus trenkė jam į veido sritį, maždaug 2 smūgius į viršutinę galvos sritį, maždaug 2?3 smūgius į krūtinę ir daugiu neprisimena. Po ko prie jo priėjo merginos, kurios iškvietė greitąją, V. jau šalia nebuvo. Konflikto tarp jo, A. ir V. niekas nematė, koridoriuje nieko nebuvo. V. R. nurodė, kad atsakymą girdėjo, su juo nesutinka. Nori paaiškinti, kad į klubą atėjo su savo draugais ir jų sutuoktinėmis. Jų kompanijoje buvo, arba gal jau prie diskotekos prie jų kompanijos prisijungė Č. B. klasiokas, V. Ž., ryšium su tuo prie jų kompanijos norėjo prisijungti Č. B. Moterys šoko antrajame aukšte esančiame klube, o jie su vaikinais buvo lauke, bendravo. Po to jis nuėjo į antrą aukštą pas savo žmoną, kur pamatė, kad Č. B. kabinėjasi prie jo žmonos. Būnant šokių salėje priėjo prie Č. B. ir paklausė, ką jis daro. Tuo metu prie jų atėjo A. ir pasakė, kad nelįstų prie Č. B., kadangi jis yra provokatorius ir jeigu jis jam trenktų iš jo paprašys pinigų ir parašys pareiškimą. Dėl to jis nieko nedarė, o A. palydėjo Č. B. prie išėjimo, kad jis išeitų ir nekiltų konfliktas. Nori atkreipti dėmesį, kad įvykio metu Č. B. buvo girtas ir tai, kad jis sako, jog buvo negėręs yra visiškas melas. Jis liko šokių salėje šokti su savo žmona. Po 15?20 minučių nusprendė išeiti į lauką parūkyti. Kai leidosi laiptai į lauką, pamatė Č. B. ir P. K., kurie laiptais kilo į antrą aukštą. Č. B. pamatė jį ir pradėjo jį įžeidinėti, sakė eiti į lauką, išsiaiškinti, suprato, kad Č. B. norėjo jį sumušti. Kaip suprato Č. B. ėjo pas jį su tikslu jį sumušti, o P. K. paėmė kartu kaip pastiprinimą. Jie išėjo į lauką, paėjo apie 10 metrų į šoną nuo įėjimo į diskoteką ir tuomet Č. B. kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą sritį, tačiau jis spėjo užsidengti veidą rankomis ir smūgis teko jo dešinei rankai, pajuto skausmą ir galvoje, ir rankoje. Pradėjo gintis. Jis sudavė kelis kartus Č. B., o Č. B. kelis smūgius sudavė jam. Viskas vyko labai neilgai, mano maksimumas 1 minutę. Č. B. jam sudavė smūgius į krūtinę, veidą. Šias muštynes matė minėtas P. K.. P. K. stovėjo šalia, niekam smūgių nesudavė, ar kažką jiems sakė neprisimena. Po konflikto nuėjo atgal į klubą, tačiau ar tuo metu kas nors buvo lauke prie klubo neprisimena. Gal kažkas ir buvo kažkur automobiliuose, tačiau jis tiksliai nežino ir asmenų mačiusių įvykį apart P. nurodyti negali. Č. B. nurodė, kad pirmą smūgį sudavė A., antrą smūgį sudavė V., viskas vyko koridoriuje, antrajame aukšte. Abu smūgiai buvo į kairę akį. Smūgiam pasiruošęs nebuvo, jam labai skaudėjo. Jokių veiksmų pats neatliko. V. R. nurodė, kad laiptinėje jokių smūgių nesudavė Č. B. ir ten net nebuvo. Pašokęs su žmona išėjo į laiptinę, kad išeitų į lauką ir ten pamatė Č. B. ir P. K., kurie kilo laiptais į viršų. Laikosi prieš tai duotų parodymų. Č. B. nurodė, kad kai laiptinėje jam buvo suduoti du smūgiai, A. jį nustūmė nuo laiptų, nukritęs nebuvo ir pats išėjo į lauką. Kadangi po laiptinėje jam suduotų smūgių jo akis pradėjo stipriai kraujuoti, dėl to nieko nematė, prisimena, kad aplinkui buvo daug žmonių. Būdamas tokiame stovyje negalėjo suduoti jokių smūgių. Smūgius jam sudavinėjo V., jis jį šiek tik matė. Apie suduotus smūgius esant jiems lauke jau papasakojo prieš tai. V. R. toliau laikosi savo parodymų. Č. B. atsakydamas į klausimus nurodė, kad akinių nebebuvo, jam buvo tamsu akyse, labai skaudėjo, smūgiai buvo labai stiprūs. Kairė akis patino ir kraujavo. P. K. ir V. R. jo žiniomis yra pažįstami. Jo su P. K. niekas nesieja, jis jam yra pažįstamas iš matymo. Praėjus maždaug dviem dienom po įvykio pas jį atvyko V. su jo klasioku V. Ž.. V. Ž. jam paskambino, jis išėjo į lauką, tuo metu iš automobilio išlipo V. Ž. ir V. R.. V. R. grubiai pradėjo kalbėti su juo, sakė atsiimti pareiškimą. V. sakė, kad pas jį yra pažįstamas žmogus policijoje, kuris yra V. Ž. brolis ir kad tas policininkas paaiškins, jog jam nieko nepavyks įrodyti, kad V. jį sumušė. V. pasakė, kad rašys pareiškimą ant jo. Dar būnat kaimo šventėje jį prisijungti prie kompanijos, kurioje buvo V. Ž. pakvietė pats V. Ž. Šioje kompanijoje buvo ir P. K. Pažymi, kad V. R. nei šventėje, nei klube iki smūgio jam į akį sudavimo nematė. Į diskoteką ėjo kartu su V. Ž., P. K. ir moterimis, kurių nepažįsta. Jie visi krūvoje kartu šoko. Jis negirdėjo, kad jam kas nors būtų sakęs dėl prie merginų kabinėjomosi. Laiptų koridoriuje ilgis yra apie 3 metrus, o plotis apie 2 metrus. Kai gavo pirmąjį smūgį nuo A., Č. B. buvo laiptinės aikštelėje. Jam iš kairės pusės, toje pačioje laiptinės aikštelėje stovėjo V. R.. A. nebuvo. Jis buvo tokiam stovyje, kad jokių smūgių suduoti negalėjo. Č. B. išgėrė apie 200 g brendžio, gėrė apie 16 val.–17 val. V. R. nurodė, kad pradėjo vartoti alkoholį apie 19 val.–20 val., išgėrė vieną 0,5 l talpos butelį alaus būnant kaimo šventėje, o būnant diskotekoje nusipirko bokalą alaus ir iki įvykstant konfliktui spėjo išgerti šiek tiek daugiau nei pusę bokalo. Nesutinka su tuo, kad jis Č. B. sakė, jog turi pažįstamų policijoje, jis tik atvažiavo pas jį, nes norėjo susitaikyti, tai gali paliudyti šalia buvęs V. Ž. (b. t. 1, b. l. 61–67).
Vilniaus apsk. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo K. Kondratovič tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-35750-23, vadovaujantis liudytojų G. M., K. K., A. D., K. S. parodymais siekiant nustatyti jaunuolių, kurie buvo priėję ir bendravo su nukentėjusiuoju po įvykio asmenybes, buvo papildomai bendrauta su klubo „Žaibo takas“ direktoriumi M. B. ir klubo darbuotojais, tačiau pastarieji pagal nurodytus požymius jaunuolių identifikuoti negalėjo. Taip pat buvo bendrauta su Skaidiškių k. atsitiktiniais gyventojais bei asocialų gyvenimą vedančiais asmenimis, apie įvykio aplinkybes bei nurodyti galimų įvykio liudytojų požymiai, tačiau jaunuolių priėjusių ir bendravusių su nukentėjusiuoju po įvykio asmenybių nustatyti nepavyko. Tyrimo metu buvo atlikti visi procesiniai veiksmai ir paieškos priemonės, pagal kuriuos galima būtų nustatyti papildomus įvykio liudytojus, tačiau papildomų liudytojų tapatybių ar kitų duomenų, nustatyti nepavyko (b. t. 2, b. l. 49).
2023 m. spalio 17 d. perklausius BPC pateiktus garso įrašus nustatyta, kad į BPC paskambina moteris, prisistačiusi kaip K. S. ir nurodo, jog Vilniaus raj., Skaidiškių k., Rudaminos g. 1, prie klubo, vyras paprašė iškviesti greitąją, nes visas sudaužytu veidu, teigia nieko nemato. Ką tik sutiko vyrą ir paprašė iškviesti. Toliau girdisi kaip vyras nurodo, kad jį sumušė klubo apsaugos darbuotojo pažįstami, dviese buvo, jo telefonas neveikia dabar. Toliau pranešėjas nurodo, kad klubas yra „Oranč maxi klub“. Perklausius antrąjį garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina moteris ir klausia už kiek laiko bus pagalba, nes čia žmogui labai bloga, veidas ten, pusę veido kraujyje. Perklausius trečiąjį garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina vėl moteris, kuri klausia už kiek bus pagalba, dar neatvažiavo, bet čia žmogui pusė veido kraujyje. Jis visą laiką sako, kad jam skauda akis, nieko nemato ir taip toliau (b. t. 1, b. l. 36–38).
Specialisto išvadoje Nr. G3143/2023(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad V. R. nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos kairio ir dešinio žastų srityse ir dešinės plaštakos II-o piršto tolimosios falangos avulsinis atskilimas su tiesiamosios sausgyslės plyšimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais iki hospitalizacijos ir dėl sausgyslės bei piršto lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose nėra aprašyto sužalojimų makromarfologinio vaizdo, tiksliau pasakyti apie sužalojimo padarymo seka nėra galimybės. Kadangi sužalojimas užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai, todėl identifikuoti žalojantį įrankį nėra pagrindo. Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais. Kadangi sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu ar koks tuo metu buvo tinkamiausiais užpuoliko ir nukentėjusiojo išsidėstymas, į šį klausimą atsakyti nėra galimybės. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją kūne mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į plokštumą. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Įprastinėmis sąlygomis nustatytų sužalojimų padarymo metu yra juntamas fizinis skausmas (b. t. 2, b. l. 14–15).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo V. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, V. R., veikdamas tyčia, kumščiu sudavė Č. B. keletą smūgių į veido sritį ir susigrūmė su pastaruoju, taip ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais padarydamas Č. B. junginės kraujosruvą kairėje akyje, poodines kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimus veide, odos žaizdą kairės akies apatiniame voke, kairės akiduobės dugno, nazoetmoidalinio komplekso ir kairiojo skruostinio lanko lūžimą, t. y. sužalojimus vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje teigė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo pirmiau suduotų smūgių, tačiau 2025 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje V. R. visiškai pripažinus savo kaltę bei teismui pateikus susitarimą dėl susitaikymo, teismas plačiau nepasisako dėl būtinosios ginties teisės instituto (ne)taikymo šioje byloje.
Įrodymais, pagrindžiančiais V. R. kaltę, laikytini jo paties parodymai, nukentėjusiojo Č. B. duoti parodymai, kuris patvirtino, kad jam nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė, t. y. fizinį smurtą prieš jį kaltinime nurodytoje vietoje vartojo, V. R.; liudytojo A. P. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad buvo išėjęs pasikalbėti su nukentėjusiuoju į koridorių, ten buvo ir kaltinamasis, po pokalbio A. P. grįžo atgal į klubą, koridoriuje palikdamas nukentėjusįjį su kaltinamuoju, tada girdėjo, jog įvyko konfliktas; liudytojų P. K. bei V. Ž. duoti parodymai; liudytojos G. M. duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad įvykio dieną prie jos su draugėmis priėjo vyras, kuris buvo sumuštas, jam iš veido bėgo kraujas, prašė jam iškviesti greitąją, buvo sužalotas jo veidas; liudytojos A. D. parodymai, kur ji taip pat nurodė, kad prie jos ir jos draugių priėjo vyras, jo veidas buvo stipriai sumuštas, kraujo daug buvo, pastarasis pasakė, jog su kažkuo susimušė, matė, kad sužalota pusė veido, vyras prašė iškviesti greitąją, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų K. S. ir K. K. duoti parodymai, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis prašė iškviesti greitąją, jo veidas buvo kruvinas, bėgo kraujas; specialisto išvadose Nr. G2935/2023(01) ir Nr. pG1476/2023(01) užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; BPC garso įrašuose užfiksuoti duomenys, kur pranešėja nurodo, jog nukentėjusiajam sudaužytas veidas, pusė veido yra kraujyje, taip pat girdisi vyro balsas, kuris nurodo, jog jį sumušė; nukentėjusiojo protokole–pareiškime užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad V. R. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas, kaltinamasis V. R., nukentėjusysis Č. B. bei jo atstovė advokatė pateikė teismui susitarimą dėl susitaikymo, kuriuo prašoma atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Susitarime nurodoma, kad V. R. ir Č. B. susitaikė, kaltinamasis įsipareigoja atlyginti Č. B. padarytą neturtinę žalą ir proceso išlaidas už advokato atstovavimą – iš viso 5 200 Eur. Nurodytą sumą kaltinamasis įsipareigoja sumokėti tokiu būdu: 3 000 Eur iki 2025 m. lapkričio 21 d. ir 2 200 Eur iki 2025 m. gruodžio 24 d., sumokant pinigus į Č. B. banko sąskaitą. V. R. patvirtina, kad neturi jokių pretenzijų ir reikalavimų bei jų neturės ateityje Č. B. atžvilgiu dėl specialisto išvadoje Nr. G3143/2023(01) nustatytų sužalojimų. Apklausiamas teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad atleidžia kaltinamajam, nurodė, jog gerai, kad susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės. Kaltinamasis teismo posėdyje nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė, V. R. nurodė, kad atlygins likusią pinigų sumą. Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė teismo taikyti kaltinamajam V. R. BK 38 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam Č. B. susitaikius.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) ir susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas.
Pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika padaryta iki 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK 38 straipsnio pakeitimų, tačiau, įvertinus byloje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo sudaryto susitarimo turinį, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK 38 straipsnio pakeitimus, teismas daro išvadą, kad pastarieji nesunkina V. R. teisinės padėties. Esant šioms aplinkybėms, pasisakydamas dėl BK 38 straipsnio taikymo išnagrinėtoje byloje, teismas vadovausis šiuo metu galiojančia BK 38 straipsnio redakcija.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis), susitaikė su nukentėjusiuoju, šis jam atleido.
Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nepripažino savo kaltės padarius nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Teismų praktikoje yra suformuluota, kad asmuo savo kaltę gali pripažinti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025). Nagrinėjamu atveju V. R. teismo posėdžio metu, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad labai gailisi dėl įvykio, palaiko nukentėjusįjį, kuomet jis nurodė, jog gerai, kad jie susitaikė. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis teismui pateikė mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina, kad V. R. 2025 m. lapkričio 20 d., 19.21 val., vykdydamas tarp jo ir nukentėjusiojo sudarytą susitarimą, Č. B. sumokėjo 3 000 Eur (b. t. 3, b. l. 153), o 17.37 val. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 1 718,50 Eur, t. y. atlygino pastarosios byloje pareikštą civilinį ieškinį (b. t. 3, b. l. 154).
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nustatyti V. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Byloje nustatyta ir tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, pastarasis patvirtino neturintis pretenzijų kaltinamajam, priima jo atsiprašymą ir jam atleidžia.
Pirmiau nurodyti duomenis patvirtina ir tai, kad V. R. atlygino byloje Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir Č. B. patirtą neturtinę žalą, kuri, vadovaujantis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo pateiktu susitarimu, sudaro 2 800 Eur. Atsakydamas į teismo klausimus, Č. B. patvirtino, kad jis sumažino savo reikalavimus, palyginus su pinigų suma, nurodyta civiliniame ieškinyje, 2 800 Eur V. R. jam atlygino, dėl to jam pretenzijų neturi.
BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga įtvirtina, kad kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kuomet yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, toks pagrindas šiuo atveju yra. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis buvo praeityje, 2000 m. (b. t. 2, b. l. 68–69), teistas vieną kartą, tačiau teistumas yra išnykęs. Šiuo metu kaltinamasis yra laikomas neteistu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jo atžvilgiu nėra nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. R. nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, taip pat byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po 2023 m. rugsėjo 16 d., būtų pažeidęs kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ar teisės aktų reikalavimus. Administracine tvarka pastarųjų penkerių metų laikotarpiu kaltinamasis buvo baustas tris kartus, paskutinį kartą 2023 m. gegužės 20 d., visos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi. V. R. darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas ir sąžiningas darbuotojas. Laikosi darbo drausmės ir įmonės vidaus tvarkos taisyklių (b. t. 3, b. l. 68). Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. R. nėra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes ir teismui nustačius visas BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju Č. B. ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamąją poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Byloje nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne mažiau nei penkiais trauminiais poveikiais, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis ilgai gydėsi nuo patirtų sužalojimų. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atleidžiant V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, jam yra tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.
Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo Č. B. civilinis ieškinys dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2 400 Eur proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti bei prašoma priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio padavimo iki visiško jo įvykdymo (b. t. 3, b. l. 55–58).
Minėta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo pasirašytas susitarimas dėl susitaikymo, kuriuo nukentėjusiojo iš V. R. reikalautas priteistinos sumos dydis buvo sumažintas iki 5 200 Eur, t. y. 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir 2 400 Eur proceso išlaidų už advokato atstovavimą byloje. Susitarime dėl susitaikymo nurodoma, kad šiuo susitarimu V. R. įsipareigoja atlyginti Č. B. neturtinę žalą ir proceso išlaidas už advokato atstovavimą – viso 5 200 (penkis tūkstančius du šimtus) Eur, kuri apima Č. B. dėl nusikalstamos veikos patirtas išlaidas (neturtinė žala 2 800 Eur ir proceso išlaidos už advokato atstovavimą 2 400 Eur). Nurodytą 5 200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Eur sumą V. R. įsipareigoja sumokėti tokiu būdu: 3 000 (tris tūkstančius) Eur iki 2025 m. lapkričio 21 d., likusius 2 200 (du tūkstančius du šimtus) Eur iki 2025 m. gruodžio 24 d., sumokant pinigus į Č. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „AB Artea bankas“.
Kaltinamasis pateikė mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad V. R., vykdydamas pirmiau nurodyto susitarimo sąlygas, jau sumokėjo nukentėjusiajam 3 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė – žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-899-1199/2025 (b. t. 3, b. l. 153). Esant šioms aplinkybėms, civilinis procesas dalyje dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, nutrauktinas.
Taip pat susitarime dėl susitaikymo, susitaikius kaltinamajam V. R. ir nukentėjusiajam Č. B., kaltinamasis įsipareigojo atlyginti 2 400 Eur nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas dėl advokato dalyvavimo procese. Byloje nustatyta, kad šią dieną V. R. jau yra sumokėjęs nukentėjusiajam 3 000 Eur, tad nukentėjusiojo įvardinta neturtinė žala (2 800 Eur) jam yra atlyginta visiškai. Likusi dalis, kurią V. R. turi atlyginti ir kurią sudaro nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos, sudaro 2 200 Eur.
Teismui pateiktas 2025 m. lapkričio 24 d. susitarimas dėl susitaikymo tvirtintinas. Atsižvelgiant į šią dieną jau įvykdytą minėto susitarimo dalį, susitarimas tvirtintinas tokiomis sąlygomis: V. R. įsipareigoja sumokėti likusią neatlygintą proceso išlaidų dalį, t. y. 2 200 (du tūkstančius du šimtus) Eur iki 2025 m. gruodžio 24 d., sumokant pinigus į Č. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „AB Artea bankas“; V. R. patvirtina, kad neturi jokių pretenzijų ir reikalavimų bei jų neturės ateityje Č. B. atžvilgiu dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje specialisto išvadoje Nr. G3143/2023(01) esamų sužalojimų.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 1 718,50 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad Č. B. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1 718,50. Taip pat prašo iš kalto asmens priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo (b. t. 2, b. l. 34–35).Kaip jau minėta, kaltinamasis V. R. teismui pateikė mokėjimo nurodymą, kuriame nurodoma, kad jis 2025 m. lapkričio 20 d. į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą sumokėjo 1 718,50 Eur, paskirtyje nurodant – civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 1-899-1199/2025. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.
Dėl kitų proceso klausimų
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 2, b. l. 63–64), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
V. R., padariusį nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju Č. B. (Č. B.), ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Civilinį procesą pagal nukentėjusiojo Č. B. (Č. B.) civilinį ieškinį dėl jo patirtos neturinės žalos atlyginimo nutraukti.
Patvirtinti 2025 m. lapkričio 24 d. susitarimą dėl susitaikymo, pasirašytą tarp kaltinamojo V. R. ir nukentėjusiojo Č. B. (Č. B.) dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: V. R. įsipareigoja sumokėti likusią neatlygintą proceso išlaidų dalį, t. y. 2 200 (du tūkstančius du šimtus) Eur iki 2025 m. gruodžio 24 d., sumokant pinigus į Č. B. (Č. B.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „AB Artea bankas“; V. R. patvirtina, kad neturi jokių pretenzijų ir reikalavimų bei jų neturės ateityje Č. B. (Č. B.) atžvilgiu dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3143/2023(01) esamų sužalojimų.
Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtinto susitarimo nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.