Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: M. T. (išieškotojas), A. T. (skolininkė), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė Brigita Palavinskienė kreipėsi į teismą, prašydama teismo nuožiūra išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles bei skirti skolininkei A. T. tinkamo dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Nurodo, kad 2019-09-26 dienai nėra tinkamai vykdomas vykdomasis dokumentas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurį M. T. turi teisę bendrauti ir pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi E. T. bet kada, prieš tris dienas iki pasimatymo suderinus laiką su vaiko motina A. T.. 2019-06-25 patvarkymu dėl bendravimo su vaiku tvarkos A. T. buvo įpareigota laikytis nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos ir sudaryti visas galimybes M. T. matytis su nepilnamečiu vaiku E. T.. Išieškotojas M. T. 2019-06-30 kreipėsi į A. T. su prašymu 2019-07-02 susitikti su vaiku, bet A. T. atsisakė suderinti susitikimo laiką, nes vaikas nenori bendrauti su išieškotoju. Vėliau išieškotojas M. T. 2019-07-02 prašė paskirti susitikimą su vaiku 2019-07-05 dienai, tačiau atsakymo iš A. T. negavo. 2019-07-05 išieškotojas M. T. papildomai prašė susitikti su vaiku 2019-07-07, tačiau gavo atsakymą iš A. T., kad vaikas iki 2019-07-16 atostogauja. Pažymėjo, kad 2019-07-16 išieškotojas buvo susitaręs su A. T. susitikti su vaiku 2019-07-17 (duomenys neskelbtini) prekybos centre, tačiau prieš susitikimą paskambino A. T. ir informavo, kad vaikas atsisako pasimatyti su išieškotoju. 2019-08-21 buvo priimtas pakartotinis įpareigojimas dėl bendravimo su vaiku, kuriuo A. T. buvo pakartotinai įpareigota laikytis bendravimo su vaiku tvarkos ir sudaryti visas galimybes M. T. matytis su vaiku, o taip pat A. T. buvo įpareigota per penkias darbo dienas nuo patvarkymo gavimo sudaryti galimybes ir sąlygas M. T. susitikti su E. T., susitikimo laiką suderinant iš anksto su M. T. elektroninio ryšio priemonėmis. Patvarkymas įteiktas ir M. T., ir A. T., tačiau 2019-08-23 antstolės kontoroje buvo gautas A. T. atsakymas, jog nepilnametis vaikas nenori matytis su išieškotoju. 2019-09-06 antstolės kontoroje gautas išieškotojo prašymas kreiptis į teismą dėl sprendimo nevykdymo.

Teismo posėdyje antstolė nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama antstolei nedalyvaujant (CPK 771 str. 6 d.).

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) M. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su pareikštu prašymu, nes A. T. nesudaro galimybės matytis su vaiku E. T. jau kelis metus. Pažymėjo, kad A. T. prisiteisė iš jo didesnį išlaikymą, o su vaiku matytis neleidžia. Per kelis metus jis tik vieną kartą galėjo pasimatyti su vaiku, per kurį vaikas apsidžiaugė pasimatęs su tėvu. Vėliau A. T. priešiškai nuteikė vaiką ir nesudarė galimybių jam pasimatyti su sūnumi. Išieškotojas nori atsisakyti mokėti alimentus, jei nebus sudarytos galimybės matytis su vaiku.

Teismo posėdžio metu M. T. prašė skirti A. T. baudą, nes ji piktybiškai neleidžia jam matytis su vaiku. Papildomai paaiškino, kad kurį laiką buvo išvažiavęs į užsienį, todėl negalėjo matytis su vaiku.

Suinteresuotas asmuo (skolininkė) A. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti, priteisti jai iš ieškotojo M. T. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti antstolės prašymą skirti jai baudą, nes M. T. nebendravo ir nesimatė su sūnumi apie dešimt metų, tarp vaiko ir tėvo nėra užsimezgusio tarpusavio ryšio, vaikas nenori bendrauti su tėvu, o priverstinis vaiko bendravimas su tėvu neatitinka vaiko interesų ir traumuoja vaiką. Tame, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, yra ir išieškotojo M. T. kaltė, nes jis neatlieka jokių veiksmų, kad dėl savo neegzistuojančio ryšio su sūnumi atkūrimui ir užmezgimui būtų ėmęsis priemonių susidariusiai situacijai spręsti. Nors išieškotojui M. T. teisė matytis ir bendrauti su sūnumi E. T. bet kada, prieš tris dienas iki pasimatymo suderinus laiką su vaiko motina A. T., įtvirtinta dar (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, tačiau realiai tokį norą matytis su vaiku M. T. pradėjo reikšti tik nuo 2019 m. birželio 30 d., kai pradėjo jai rašyti elektroninius laiškus ir tartis dėl bendravimo su vaiku laiko. Po didelio laiko tarpo vaikas, pasimatęs su tėvu, patyrė neigiamus išgyvenimus, jis išsigando ir verkė, negalėjo užmigti naktimis, sakydamas, kad tėvas jo nesupranta, jie nesusikalba tarpusavyje, tėvas nežino jo pomėgių, nesistengia rasti su juo bendros kalbos, nesistengia su juo užsiimti kokia nors įdomia veikla. Pažymėjo, kad išieškotojas M. T. reikalavo pasimatyti su vaiku tą pačią dieną, nors pagal įsiteisėjusį sprendimą apie norą matytis su vaiku M. T. turi informuoti bent prieš tris dienas.

Teismo posėdžio metu A. T. prašė neskirti jai baudos, nes M. T. daugiau kaip dešimt metų buvo dingęs iš vaiko gyvenimo, jokio ryšio su vaiku nepalaikė ir matytis su vaiku jam nereikėjo tol, kol nebuvo padidinti alimentai. Dabar M. T. jai kerštauja, pats nedaro nieko, kad atkurtų prarastą ryšį su vaiku. Vaikas per tiek metų yra atpratęs nuo tėvo ir atsisako su juo matytis, nes per visus tuos metus tėvas nėra pasveikinęs vaiko su nė vienu gimtadieniu, nenupirkęs jokios dovanėlės, nemoka parodyti vaikui dėmesio, užperka valandą vaikui (duomenys neskelbtini) prekybos centre vaikų žaidimų kambarį, o pats su vaiku nežaidžia, sėdi toliau nuo vaiko ir nepakelia akių nuo mobilaus telefono.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad individualiai bendraujant su vaiku pastebėta, kad vaikas pyksta ant tėčio, jaučiasi įskaudintas, kalbant apie tėvą jo akyse kaupėsi ašaros. Berniukas pasakojo, kad buvo susitikęs su tėčiu (duomenys neskelbtini) prekybos centre, tačiau susitikimas jam nepatiko, tėtis jam neskyrė dėmesio, nesiteiravo, kaip sekasi, visą laiką naudojosi mobiliuoju telefonu. Berniuko teigimu, tėtis visai juo nesidomi, neperka dovanų, nepasveikina net gimtadienio proga, o būnant kartu jie nieko neveikia. Vaikas norėtų kokybiško bendravimo su tėvu, kad tėvas būtų dėmesingas jam, domėtųsi jo pasiekimais, kartu užsiimtų kokia nors aktyvia veikla. Tarnybos vertinimu, teismo procesinio sprendimo vykdymas nepriklauso vien nuo skolininkės valios ir atsakomybė už tai negali būti perkeliama vien tik skolininkei, kadangi abu tėvai turi dėti pastangas dėl sūnaus pasitikėjimo tėvu, jų tarpusavio bendravimui atkurti, ieškoti galimybių, išeičių savo ir/ar pasitelktų trečiųjų asmenų pagalba sukurti nepilnamečiui tokią aplinką, kuri skatintų jį išsaugoti ryšį su abiem tėvais. Tuo atveju, jei vaiko motina nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima daryti pagrįstą išvadą, jog nesilaikydama teismo patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos motina pažeidžia nepilnamečio teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, tokie motinos veiksmai/neveikimas prieštarauja vaiko interesams. Teismui nusprendus tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti baudą A. T., nustatant baudos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad baudą motina turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko kasdieninių poreikių tenkinimui. Į teismo posėdį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant (CPK 771 str. 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. T. 2019 m. birželio 3 d. pateikė Antstolių Brigitos Palavinskienės ir E. S. kontorai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą dėl M. T. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi E. T.. Teismo sprendimu patvirtinus (duomenys neskelbtini) sutartį dėl A. T. ir M. T. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.3.1 p. nustatyta tokia M. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka: „M. T. turi teisę bendrauti ir pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi E. T. bet kada, prieš 3 dienas iki pasimatymo suderinus laiką su vaiko motina A. T.“.

Antstolė Brigita Palavinskienė 2019 m. birželio 4 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė jai pateiktą vykdomąjį raštą vykdyti konstatuodama, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

2019 m. birželio 7 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė įpareigojo suinteresuotus asmenis (skolininkę A. T., Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių ir išieškotoją M. T.) kuo skubiau raštu pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui žinomą informaciją, kuri yra aktuali ir gali būti reikalinga, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), raštu pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir vykdomosios bylos motyvuotą ir pagrįstą nuomonę dėl psichologo dalyvavimo būtinumo, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), raštu pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę dėl vykdymo priemonių pobūdžio, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, šiuo patvarkymu A. T. išaiškinta, kad ji turi teisę pradėti geranoriškai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie tai raštu informuoti antstolę.

2019 m. birželio 12 d. išieškotoja A. T. pateikė antstolei prašymą, kuriame nurodė, kad ji netrukdo M. T. bendrauti su sūnumi, sudaro ir sudarys galimybes M. T. matytis su vaiku, jeigu M. T. bent prieš tris dienas iki pasimatymo su vaiku suderins laiką elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis.

2019 m. birželio 25 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kuriuo įpareigojo A. T. laikytis vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir sudaryti visas galimybes M. T. matytis su nepilnamečiu vaiku E. T., o M. T. įpareigojo informuoti antstolę raštu, jeigu nebus sudaromos galimybės matytis su nepilnamečiu vaiku bei pateikti informaciją, kuri patvirtintų A. T. bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą. Į vykdomąją bylą pateikti fragmentiniai M. T. elektroniniai laiškai, tame tarpe ir tokie, kuriais derinamas susitikimas su vaiku tai pačiai, ar kitai dienai, o ne po trijų dienų.

2019 m. rugpjūčio 21 d. antstolė pakartotinai įpareigojo A. T. laikytis vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos ir sudaryti visas galimybes M. T. matytis su nepilnamečiu vaiku E. T., per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo sudaryti galimybes ir sąlygas M. T. susitikti su E. T., susitikimo laiką suderinant iš anksto su M. T. elektroninio ryšio priemonėmis, o M. T. įpareigojo informuoti antstolę raštu, jeigu nebus sudaromos galimybės matytis su nepilnamečiu vaiku bei pateikti informaciją, kuri patvirtintų A. T. bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, (toliau tekste - CPK) 18 str.)). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Pagal CPK 771 str. 5 d. teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. 5 d. numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t.y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų M. T. ir A. T. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.3.1 p. M. T. nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku tvarka – „M. T. turi teisę bendrauti ir pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi E. T. bet kada, prieš 3 dienas iki pasimatymo suderinus laiką su vaiko motina A. T., ir surašė 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė teismą savo nuožiūra išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles bei skirti skolininkei A. T. tinkamo dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų, kuomet bendru šalių sutarimu buvo nutraukta M. T. bei A. T. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išieškotojas M. T. praktiškai nebendravo su sūnumi, nes, kaip teigė pats išieškotojas, kurį laiką buvo išvykęs į užsienį. Duomenų, kokiu konkrečiu laikotarpiu išieškotojas M. T. buvo išvykęs į užsienį, o kada grįžo į Lietuvą, į bylą nepateikta. Kaip patvirtina pats išieškotojas M. T., su vaiku jam nėra galimybės susitikti nuo 2019 m. sausio 1 d. (vykd. b.l. 1). Duomenų, kad iki 2019 m. sausio 1 d. išieškotojas M. T. būtų nepertraukiamai bendravęs su sūnumi, nėra. Nors išieškotojas M. T. nurodo, kad jis valandai 2018 m. gruodžio mėnesį per Kalėdas buvo pasimatęs su sūnumi ir vaikas buvo apsidžiaugęs pasimatymu su tėvu, tačiau byloje esantis 2019 m. spalio 24 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad kalbant apie tėvą berniukas buvo labai jautrus, jam kaupėsi ašarosi, akivaizdu, kad vaikas jaučia didelę nuoskaudą ir pyktį tėvui, nes tėtis susitikimų metu su juo net nekalba, įnyksta į savo telefoną ir net nepasiteirauja, kaip jam sekasi, nieko su juo neveikia, per gimtadienius nepasveikina, nieko nepadovanoja, negražiai kalba su mama, rėkia ant jos. Norėtų, kad tėtis su juo kalbėtųsi, domėtųsi juo, žaistų su juo, užsiimtų aktyvia veikla. Teismo vertinimu, atotrūkis tarp vaiko ir išieškotojo ir berniuko nenoras matytis su tėvu įvyko dėl kaltų paties išieškotojo veiksmų, jo sąmoningo ir ilgalaikio pasitraukimo iš sūnaus gyvenimo bei nesidomėjimo juo, o išieškotojo M. T. siekis nuo 2019 m. sausio 1 d. intensyviai bendrauti su vaiku siejamas su alimentų padidinimu, ką patvirtina ir išieškotojo M. T. atsiliepime nurodyta pastaba, kad jis norėtų atsisakyti mokėti alimentus A. T., jeigu nebus sudarytos galimybės matytis su vaiku. Be to, skolininkės A. T. į bylą pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad išieškotojas M. T. nesilaikė pareigos pranešti prieš tris dienas apie planuojamą susitikimo su vaiku laiką: 2019 m. birželio 30 d., 8.25 val. M. T. pranešė, kad 2019 m. liepos 2 d. nori pasimatyti su sūnumi; 2019 m. liepos 5, 9.26 val. M. T. pranešė, kad nori pasimatyti su vaiku 2019 m. liepos 7 d.; 2019 m. liepos 16 d., 11.29 val. M. T. pranešė, kad 2019 m. liepos 17 d. nori pasimatyti su vaiku; 2019 m. rugpjūčio 24 d., 16.53 val. M. T. pranešė, kad 2019 m. liepos 17 d. nori pasimatyti su vaiku, o A. T. pastebėjus dėl jau praėjusios datos – 2019 m. rugpjūčio 27 d. M. T. vėl pakartojo savo pranešimą dėl susitikimo su vaiku 2019 m. liepos 17 d. Dar kartą A. T. pastebėjus, kad M. T. nurodo jau praėjusią datą, pastarasis 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešė, kad nori susitikti su vaiku 2019 m. rugpjūčio 18 d., t.y. praėjusį laikotarpį. 2019 m. rugsėjo 2 d., 15.01 val. M. T. reikalavo leisti pasimatyti su vaiku tą pačią dieną arba kitą dieną, 2019 m. rugsėjo 3 d., 14.01 val. vėl prašė pasimatyti su vaiku tą pačią dieną arba kitą dieną (b.l. 17-27).

Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas laiko, kad nėra skolininkės A. T. kaltės, jog vaikas po daugiau nei septynerių nebendravimo su tėvu metų, atsisako matytis su tėvu, juo labiau, kai išieškotojas M. T. neužtikrina kokybiško ir dėmesingo bendravimo su vaiku. Be to, išieškotojas M. T., iš esmės pasikeitus aplinkybėms, neinicijavo proceso pakeisti nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, kad būtų nustatyta nauja, vaiko interesus bei poreikius atitinkanti jo bendravimo su tėvu tvarka. Nepasitvirtinus duomenims, kad A. T. sąmoningai, kaltais savo veiksmais nevykdo teismo sprendimu nustatytos M. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti skolininkei A. T. piniginę baudą, todėl antstolės Brigitos Palavinskienės prašymą skirti skolininkei A. T. tinkamo dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai atmeta, kaip nepagrįstą.

Antstolė taip pat prašo teismo nuožiūra išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 str. numatytas taisykles. Vadovaujantis CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendru abiejų sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta M. T. ir A. T. santuoka bei patvirtinta (duomenys neskelbtini) pareiškėjų A. T. bei M. T. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išaiškinant sutuoktiniams, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 str. 3 d. iš esmės pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarimo sąlygų pakeitimo. Kadangi išieškotojo M. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka įtvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.3.1 punkte, todėl ji gali būti keičiama CK 3.53. str. 3 d. nustatyta tvarka, o ne vadovaujantis CPK 284 str. 1 d. Duomenų, kad šalys būtų kreipęsi į teismą su prašymu ir ar/ieškiniu pakeisti aukščiau nurodytu teismo sprendimu nustatytą M. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nėra. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, antstolės reikalavimas teismo nuožiūra išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 str. numatytas taisykles atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi antstolės prašymas atmestas, kaip nepagrįstas, todėl iš išieškotojo M. T. skolininkės A. T. naudai priteistina 400 Eur jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 27,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl išieškotojui M. T. procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas, atmetęs antstolės prašymą, kaip nepagrįstą, šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš išieškotojo M. T..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 771 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti antstolės Brigitos Palavinskienės prašymą, kaip nepagrįstą.

Priteisti iš išieškotojo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) skolininkės A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei Brigitai Palavinskienei.

Priteisti iš išieškotojo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 27,40 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 40 euro centų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Nutarties kopijas išsiųsti antstolei Brigitai Palavinskienei (paštu), išieškotojui M. T. (paštu), skolininkei A. T. (paštu), išvadą byloje teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (paštu).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.