Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 19 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino neatlikęs išsamios jų analizės, nepalyginęs jų iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis bei nepašalinęs prieštaravimų, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas. Šie esminiai pažeidimai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nors paduotame kasaciniame skunde nurodomas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, tačiau išvada dėl to grindžiama ne teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bylos nagrinėjimo ir apskundimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, bet nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir juo remiantis teismo padarytomis išvadomis apie faktines bylos aplinkybes. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde pateikiama kasatoriaus asmeninė versija ir įvykio aplinkybių interpretacija, kuria keliami fakto klausimai bei ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados, tačiau nenurodoma jokių teisinių argumentų pagrindžiančių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad klausimus, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar bylos įrodymai yra patikimi ir ar jų pakanka išvadoms pagrįsti, galutinai sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-7-82-699/2018). Tuo tarpu, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, o padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.