Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui J. V. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o su ieškinio reikalavimu dėl vaiko išlaikymo priteisimo sutiko iš dalies ir prašė sumažinti išlaikymo dydį iki 200 Lt per mėnesį.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovės ieškinys turėtų būti tenkinamas, nes jis yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra savo nepilnametės dukros A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, o tuo pačiu ir įstatyminė atstovė (b.l. 6). A. G., gimimo liudijime jos tėvu nurodytas A. G. ( b.l. 6). Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo matyti, kad A. G. nuginčijo savo tėvystę A. G. ir teismas pripažino, jog jis nėra jos tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės.

Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad J. V. yra A. G. tėvas su 99,99999 proc. tikimybe. Po ekspertizės atlikimo su tėvystės nustatymu sutiko ir atsakovas, todėl atsižvelgiant į rašytinius įrodymus ir atsakovo poziciją, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir atsakovas pripažintinas A. G. tėvu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.

Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad vaikas gyvena su ieškove, yra prižiūrėtas, juo tinkamai rūpinamasi, iki šiol tėvas vaiko auklėjime dalyvavo labai mažai, jis sutinka, jog vaikas gyventų su ieškove, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti, jog vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl A. G. išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus reglamentuoja CK 3.192–3.204, 3.208 straipsniai. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinti išlaikymo dydžio kriterijai. Juos ir iš jų išplaukiančius kitus išlaikymo dydžio kriterijus nuosekliai plėtoja kasacinis teismas, aiškindamas tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus reglamentuojančias teisės normas.

Kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. A. L., byla Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., byla Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas niekur nedirba, gauna 350 Lt socialinę pašalpą, transporto priemonių ir nekilnojamojo neturi. Jo specialybė paprastas darbininkas, jis registruojasi darbo biržoje, tačiau turi nedideles galimybes įsidarbinti, nes neturi įgijęs geresnės specialybės. Atsižvelgiant į tai, kad ir ieškovės finansinė padėtis labai bloga, ji dukrą išlaiko iš gaunamos 350 Lt pašalpos, gyvena ieškovės motinos name, išsamaus vaiko poreikių neteikė, teismas laiko jog šiuo atveju atsižvelgiant į sunkią abiejų tėvų turtinę padėtį, laikantis tėvo ir nepilnamečio vaiko teisių pusiausvyros principo, teismo vertinimu šioje byloje teisingas ir protingas išlaikymo dydis yra 300 Lt. Todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies.

Pažymėtina, kad pasikeitus situacijai, t.y. pagerėjus atsakovo finansinei padėčiai ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymui dydžio padidinimo.

Kadangi abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 392 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pripažinti J. V., a/k. (duomenys neskelbtini) A. G., a/k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o A. G. J. V. dukra.

Nustatyti A. G., a/k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina V. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. V., a/k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei A. G., a/k. (duomenys neskelbtini) gim. 2001 m. birželio 23 d., po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. balandžio 5 d.

A. G. šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaiko pilnametystės paskirti jos motiną V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri priteistą išlaikymą tvarkys uzufrukto teise.

Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.