Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, K. G., jo gynėjui advokatui V. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinčiam (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, teistam:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 65 straipsnį, 66 straipsnį, paskirta 26 MGL (979,16 Eur) dydžio bauda, bausmę atlikęs;

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. 2021 m. spalio 22 d. apie 19 val. 39 min. (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve visuotinai pavojingu būdu, tyčia apipylęs degiu skysčiu savo transporto priemones – motociklą „Kawasaki ZRX 1200“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), automobilius „Mercedes-Benz C180“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „Mercedes-Benz C180“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir panaudojęs ugnies šaltinį – degtukus, šias transporto priemones padegė, dėl ko įvyko gaisras, kurio metu apdegė gretimai esančių garažų durys, tokiu būdu sugadino svetimą, tai yra V. P. priklausantį turtą – garažo Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kurių vertė 100 Eur; J. R. priklausantį turtą – garažo Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kurių vertė 200 Eur; A. Š. priklausantį turtą – garažo Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kurių vertė 500 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. P. bendrą 100 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam J. R. bendrą 200 Eur turtinę žalą, A. Š. bendrą 500 Eur turtinę žalą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu K. G. savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, jog tuo laikotarpiu jam buvo sunku su emocijomis, buvo daug nerimo, kurį laiką jautė baimę, aplinka jį neigiamai veikė, galvojo apie savižudybę. Vedinas šių negatyvių emocijų, sudegino savo turtą. 2021 metų galimai spalio mėnesį, vakare jis pasiėmė benzino iš savo automobilio, juo apipylė automobilį ir motociklą, kuriuos pats ir padegė. Buvo minčių susideginti, bet kai prasidėjo gaisras, išsigando ir ketinimo nusižudyti atsisakė. Automobilis ir motociklas buvo laikomi prie Alytuje nuomojamo garažo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o gatvės tiksliai nepamena. Jo nuomojamo garažo kaimynai buvo Š., o kito neprisimena. Prasidėjus gaisrui, jis pagalvojo iškviesti ugniagesius, bet jo telefonas buvo išsikrovęs. Tada jis sugalvojo eiti į namus ir iškviesti pagalbą, tačiau pakeliui sutiko važiuojančias gaisrines. 2022 m. balandžio 14 d. jis buvo patalpintas į ligoninės stacionarinį skyrių, nes sužalojo save. Gyvena kartu su tėvais, kurie juo rūpinasi, padeda prižiūrėti jo sveikatą. Dėl gaisro padarytas žalas atlygino jo tėvas. Šiuo metu jis lankosi pas gydytojus, kasdien geria raminamuosius vaistus, kuriuos jam išrašė gydytojai. Medikamentinis gydymas paskirtas iki 2022 m. liepos 11 d., o po to jis eis pas (duomenys neskelbtini). Gydymas jam padeda, nes pagerėjo jo psichikos sveikatos būklė, nejaučia baimės ir nerimo.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2021 m. spalio 22 d. įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve, kuriame degė automobiliai, buvo nustatyta, kad degė automobiliai „Mercedes Benz“ ir nenustatytos markės automobilis, kurių valstybinio numerio ženklai ir identifikaciniai numeriai nenustatyti. Šalia šių automobilių buvo rastas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šalia minėtų automobilių taip pat buvo ir apdegęs motociklas, kurio valstybinio numerio ženklas ir identifikacinis numeris nenustatyti. Visos nurodytos transporto priemonės priklauso K. G., su kuriuo nepavyko susisiekti. Įvykio vietoje buvo atvykęs ir K. G. tėvas A. G., kuris patvirtino, kad nurodytos transporto priemonės priklauso K. G., kurio buvimo vieta tuo metu nebuvo žinoma. Įvykio vietoje buvęs A. D. nurodė matęs K. G. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, einantį link nurodytų garažų ir rankoje nešusį maišelį (1 t., b. l. 37 – 38).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto, atliekančio tarnybos viršininko funkcijas, vidaus tarnybos majoro V. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl 2021 m. spalio 22 d. kilusio gaisro garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, lengvųjų automobilių ir motociklo, esančių (duomenys neskelbtini), patikrinimas. 2021 m. spalio 22 d. informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, jog lengvieji automobiliai „Mercedes-Benz“, iš kurių vienas buvo išardytas, ir motociklas „Kawasaki“ priklauso K. G. Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. Š., o trečią garažą Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo A. G. Gaisro metu sudegė lengvasis automobilis „Mercedes-Benz“, lengvojo automobilio „Mercedes-Benz“ kėbulas, motociklas „Kawasaki“ bei apdegė garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vartai. Apžiūrint gaisravietę, nustatyta, jog gaisravietė yra įvažiavus į garažų bendrijos teritoriją, pirmame įvažiavime į garažų eilę, kairėje pusėje. Lengvieji automobiliai stovėjo nuo garažo eilės, 2 metrų atstumu, vienoje eilėje. Tarpe tarp garažų ir lengvųjų automobilių gulėjo ant šono motociklas ir garažo vartai. Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartai apkalti skarda, apdegę, medinė dalis, kuri matosi pro atlenktą skardą yra apdegusi. Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) viduje matėsi baldai ir kiti įvairūs daiktai, garažo vidus ugnies nepaliestas. Ant žemės gulintys garažo vartai buvo apdegę. Ant šono gulintis motociklas buvo sudegęs, likę tik metalinės apdegusios dalys. Automobiliai „Mercedes-Benz“ stovėjo priekiu į vakarus vienoje eilėje, vienas paskui kitą, tarp jų buvo apie 1 metro tarpas. Pirmas automobilis, kuris stovėjo eilėje, matėsi, kad buvo išardytas, jo rėmas buvo smarkiai apdegęs, ant galinio dangčio matėsi apdegusios medienos liekanos. Apdegusio medžio liekanų buvo matyti ir ant žemės tarp automobilių. Antras automobilis gaisro metu buvo sudegęs. Tarpe tarp automobilių ir motociklo buvo matyti apdegę metaliniai vamzdeliai. Siekiant išaiškinti gaisro kilimo priežastis, buvo iškeltos kelios versijos. Gaisro židinio zona buvo tarpe tarp automobilių. Apžiūrint gaisravietę, gaisro kilimo priežasties dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (rūkymo) požymių nepastebėta, nerasta nuorūkų apžiūrint gaisravietę ir prie jos. Todėl ši versija mažai tikėtina, bet neatmestina. Tyčinė žmogaus veikla (padegimas), kadangi, įvertinus meteorologines sąlygas – drėgnas (lietus) ir tai, kad gaisro židinio zona yra kieme, todėl manytina, kad gaisras yra sukeltas panaudojant atvirą ugnies šaltinį tyčia, todėl ši versija tikėtina ir neatmestina. Apibendrinus iškeltų versijų rezultatus ir įvertinus visas gaisro aplinkybes, labiausiai tikėtina tyčinė žmogaus veika. Į gaisravietę buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Dalyvaujant garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui A. Š. ir garažo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkui A. G., buvo surašytas aktas dėl kilusio gaisro. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos ir fotolentelės (1 t., b. l. 42, 43 – 44).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto V. G. surašytame akte dėl kilusio gaisro Nr. 129 (765) nurodyta, jog 2021 m. spalio 22 d. kilusio gaisro garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje priežastis labiausia tikėtina yra atviras ugnies šaltinis. Apie šį gaisrą buvo pranešta 2021 m. spalio 22 d. 19 val. 39 min., pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyko 19 val. 48 min., gaisras lokalizuotas 19 val. 52 min., gaisras užgesintas 20 val. 11 min. (1 t., b. l. 45 – 49).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. P.; garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. R.; garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. Š. (1 t., b. l. 94, 104, 105, 106).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų įrodymų visumą, daro išvadą, jog šioje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad K. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, t. y., jis kaltinime nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve, turėdamas tikslą sunaikinti motociklą ir automobilius visuotinai pavojingu būdu, apipildamas degiu skysčiu savo transporto priemones, panaudojo ugnies šaltinį – degtukus ir šias transporto priemones padegė, dėl ko įvyko gaisras, kurio metu apdegė ir gretimai esančių garažų durys, tokiu būdu sugadino svetimą turtą – V. P., J. R., A. Š. priklausančias garažo duris, tuo padarydamas jiems turtinę žalą. Tokie K. G. veiksmai visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Baigiamųjų kalbų metu K. G. gynėjas prašė išteisinti kaltinamąjį, motyvuodamas savo prašymą tuo, jog K. G. veiksmuose galėtų būti tik baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 188 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Visgi neatsargaus turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant didelei turtinei žalai, todėl nenustačius tyčios sunaikinti svetimą turtą, K. G. turi būti išteisintas. Teismas nesutinka su gynėjo prašoma veikos kvalifikacija ir šiuos motyvus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas pažymi, kad atliekant įrodymų vertinimą, nėra galimybės įvertinti K. G. veiksmų motyvų, kadangi dėl turimo psichinio sutrikimo negalėjo tiksliai paaiškinti savo veiksmų paskatų. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo motyvo nenustatymas nėra kliūtis sprendžiant dėl asmens tyčios turinio. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-7-54-628/2020, 2K-141-303/2020). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus duomenis, atliktų veiksmų pobūdį, pasiruošimą šiems veiksmams bei K. G. naudotas priemones, tai, kad tarp garažų vartų ir jo uždegtų transporto priemonių, ant šono gulinčio motociklo, kurie stovėjo priekiu į garažų duris, vienoje eilėje, vienas paskui kitą, tarp jų buvo apie 1 metro tarpas, teismas daro išvadą, kad K. G. veiksmuose yra visi baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Pakaltinamumas – tai fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos subjekto – fizinio asmens, požymių. BK 17 straipsnis nustato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis). Nustačius šiuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019, 2K-5-976/2021). Nepakaltinamumo negalima preziumuoti, jį reikia nustatyti kiekvienu atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, be kita ko, remiantis specialiosiomis žiniomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2021).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-149/2022 nurodyta, jog K. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu K. G. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. K. G. nėra konstatuojamos būklės, dėl kurios jis būtų galėjęs nevisiškai suprasti nusikalstamos veikos pobūdį ar valdyti savo veiksmus, kaip nurodyta BK 18 straipsnyje. K. G. šiuo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. K. G. šiuo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis gali dalyvauti procese. K. G. gali suteikti faktines įvykio aplinkybes. K. G. šiuo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme. K. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 37 – 40).

Teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė L. A. visiškai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą ir rekomendacijas dėl K. G. gydymo sąlygų. Teismo psichiatrė ekspertė paaiškino, jog šio įvykio metu K. G. buvo konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų, o šiuo metu psichikos sutrikimų jam nekonstatuojama, nes jis gali suprasti savo veiksmų esmę, tačiau kadangi veikos padarymo metu buvo nustatytas psichikos sutrikimas, todėl rekomenduoja taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir stebėti jį ambulatoriškai. 2022 m. balandžio 14 d. įvykis, kai K. G. persipjovė venas, neturi esminės reikšmės jų išvadai, tačiau tuo metu pasikartojo (duomenys neskelbtini). Ambulatorinio gydymo metu gydytojas sprendžia, ar reikalinga psichologo, gydytojo psichiatro kompleksinė pagalba. Gydytojai neapsiriboja vien tik stebėjimu. Toks gydymas apima platų spektrą. K. G. būsena įvykio metu yra aiškiai aprašyta medicininėje dokumentacijoje. Tas aprašas yra itin artimas juridiškai reikšmingam laikotarpiui. Šių aplinkybių pagrindu K. G. rekomenduojama paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Teismo vertinimu, abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra jokio pagrindo, nes ji yra išsami ir motyvuota, teismo psichiatrė ekspertė šią išvadą teisme patvirtino ir ją palaikė. K. G. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, vadovaujantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pripažįstama, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir dėl to jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Visgi, įvertinus padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat K. G. galimą socialinį pavojingumą, tai, kad dėl nustatyto psichikos sutrikimo jo elgesys gali būti neprognozuojamas, taip pat reikšminga aplinkybė, jog prieš šios bylos nagrinėjimą teisme sužalojo save, o savo elgesiui nėra pakankamai kritiškas, nurodė, kad nevartojant medikamentų, jam kyla suicidinės mintys, teismas daro išvadą, jog dėl psichikos sutrikimo K. G. reikia stebėti ir gydyti ambulatoriškai, todėl jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Pažymėtina, jog teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1, 2 dalys).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu K. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 14 – 16). Minėta K. G. paskirta kardomoji priemonė panaikinama įsiteisėjus šiai nutarčiai (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinamas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – apdegusio rąsto dalis, kuri saugoma Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 1 t., b. l. 34 – 35, 36).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 – 404 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, jog K. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti K. G. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti K. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – apdegusio rąsto dalį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2021 m. gruodžio 3 d. kvitą B, serija AVPK Nr. 005301.

Išaiškinti, jog šią nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.