- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- P-492-207-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01663-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A62-157/2011 pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, VAVPK) viršininko 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 10-TE-456 „Dėl vyresniojo inspektoriaus A. V. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti iš VAVPK tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2009 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas, pažeidžiant pagrindines procedūras. Anot pareiškėjo, VAVPK, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Tarnybos įstatymas) 30 straipsnio 4 dalies, Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. lV-308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 11 punkto nuostatas, kuriomis remiantis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra turėjo būti sustabdyta iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo Trakų rajono apylinkės teisme. Pažymėjo, kad tai pat buvo nesilaikyta Tvarkos 20 punkte išdėstytų tarnybinio patikrinimo išvados turiniui keliamų reikalavimų, nes nenurodyta, ar jo padarytas tarnybinis nusižengimas yra padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo. Kadangi už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo (Tvarkos 5.3 p.), o jo veikoje tyčios nebuvo, pati griežčiausia tarnybinė nuobauda paskirta nesant tam teisėto pagrindo. Taip pat, anot pareiškėjo, skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo deramai atsižvelgta į ankstesnę jo tarnybą, taip pažeidžiant Tvarkos 5.2. punktą. Nurodė, kad skundžiamas Įsakymas yra individualus administracinis teisės aktas, o jame nenurodyta apskundimo tvarka, aktas nepatvirtintas antspaudu, todėl vien tik dėl šių priežasčių yra negaliojantis.
2010 m. sausio 13 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš VAVPK tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2009 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 73).
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo A. V. skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-17) nurodė, kad pats faktas, jog pareiškėjas neblaivus vairavo automobilį bei vengė neblaivumo patikrinimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo elgesio neatitikimą moralės normoms bei teisėtiems visuomenės lūkesčiams dėl pareigūnų elgesio tarnybos ar ne tarnybos metu. Pareiškėjas, anot atsakovo, painioja tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, numatytą Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje, su pareigūno vardo pažeminimo konstatavimu ir to pasekmėmis, numatytomis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte, todėl nepagrįstai teigia, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė tarnybinė nuobauda. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas įtvirtintas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Taikant šį atleidimo pagrindą, nėra svarbu, ar poelgis, žeminantis pareigūno vardą, įvyko tarnybos metu ar ne tarnybos metu, taip pat neturi įtakos ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas. Pažymėjo, kad nei Vidaus tarnybos statute, nei kitame teisės akte nenumatyta alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Nurodė, kad pareiškėjas atsisakė tikrintis blaivumą ir jam Viešojoje įstaigoje „Elektrėnų ligoninė“ buvo konstatuotas vidutinis girtumo laipsnis. Tokio girtumą sukeliančio alkoholio kiekio negalima pripažinti itin nedideliu, galimai išgertu atsitiktinai. Atkreipė dėmesį, kad pats A. V. pripažino vartojęs alkoholį ir vertino savo veiksmus kaip neatsargumą. Atsakovas, atsiliepdamas į pareiškėjo argumentus dėl pažeistų procedūrinių taisyklių, nurodė, kad nebuvo būtina stabdyti tarnybinį patikrinimą ir jį atnaujinti tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą – pareigūno vardo pažeminimas nebūtinai gali pasireikšti tik teisei priešingais veiksmais. Nagrinėjamu atveju paties žeminančio poelgio fakto egzistavimas sudarė pagrindą pareigūno teisėtam atleidimui iš vidaus tarnybos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. sausio 25 d. sprendimu administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš VAVPK tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2009 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo nutraukė, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Anot teismo, minėtas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju išvada, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nes jis ne tarnybos metu vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką, anot teismo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas neginčijo fakto, jog vairavo automobilį neblaivus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, o būtinasis reikalingumas taip pasielgti byloje neįrodytas. Be to, anot teismo, Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus, kaip pareigūno vardo pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų eismo įvykio aplinkybių bei pasekmių. Nagrinėjamu atveju, anot teismo, taip pat neturi reikšmės pareigūno darbo stažas, ankstesnis jo darbas bei elgesys. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, viešai pademonstravo nepagarbą žmogui, valstybei, jos institucijai ir pareigūnams bei viešai ignoravo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė.
III.
Pareiškėjas A. V. apeliaciniu skundu (b. l. 83-86) nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu, prašė šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Teismas nurodė, jog tai, kad pareiškėjas ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavo automobilį, būdamas neblaivus, bei atsisakė pasitikrinti neblaivumą, patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės. Pareigūnai R. M. ir A. G. nurodė, kad automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris VVL 286, važiavo neįprastai lėtai, kelio viduriu, vingiuodamas po visą važiuojamąją dalį (b. l. 31-34). Pareigūnai L. S. ir Ričardas Jerašas tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 35-37) paaiškino, kad iš vairuotojo A. V. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios, svirduliavo, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, todėl vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatą neblaivumui patikrinti, A. V. neblaivumą pasitikrinti kategoriškai atsisakė. Viešosios įstaigos „Elektrėnų ligoninė“ Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte (b. l. 44) nurodyta, kad A. V. tyrimus atlikti atsisakė, o jo būklė apibrėžta tokiais požymiais – svyruoja, jaučiasi alkoholio kvapas, kalba nerišli. Pats A. V. paaiškino (b. l. 2, 42, 83), jog buvo vartojęs alkoholinių gėrimų (gėrė alaus) ir kad neblaivumą atsisakė pasitikrinti dėl ištikusio šoko (b. l. 42). Be to Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimu pareiškėjo atžvilgiu buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-491-838/2009 dėl tų pačių veiksmų, kurių pagrindu jis buvo atleistas ir iš tarnybos. Minėtame procesiniame sprendime, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, nustatyta, kad A. V. 2009 m. rugpjūčio 22 d., apie 21 val. 40 min., Draugystės gatvėje, Elektrėnuose, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, taip pat policijos pareigūnams jį sustabdžius vengė neblaivumo patikrinimo, tokiais veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Teisėjų kolegija nurodė, jog tai, kad byloje nenustatytas konkretus A. V. girtumo laipsnis ir dėl šios priežasties jo veiksmai (vairavimas, esant neblaiviam) negali būti vertinami neteisėtais administracinės atsakomybės taikymo prasme, savaime nepaneigia A. V. atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Nagrinėjamoje byloje A. V. veikos vertinimą kaip akivaizdžiai žeminantį vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantį pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, ją kompromituojantį lemia ne pareiškėjo atlikti pavieniai veiksmai, bet jų visuma. A. V., esant pagrįstiems įtarimams, kad jis vairavo automobilį neblaivus, atsisakė pasitikrinti neblaivumą ir taip pašalinti bet kokias abejones dėl jo būklės. Taigi konkretus girtumo laipsnis nebuvo nustatytas, tačiau tai yra tiesioginė A. V. pasirinkto priešingo teisei ir administracinę atsakomybę jam užtraukusio elgesio modelio – atsisakymo pasitikrinti neblaivumą – pasekmė. Aptarti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, ir yra pakankami Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam atleidimo iš tarnybos pagrindui taikyti.
Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas papildomai nurodė, kad tokia būsena jį ištiko dėl ligos, apie kurią tuo metu nežinojo (b. l. 84). Teisėjų kolegija pažymi, kad paties A. V. skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai neabejotinai paneigia jo teiginius dėl buvimo afekto būsenoje. Pareiškėjas nurodė, kad ryžosi vairuoti automobilį, siekdamas išvengti galimo gaisro, nors ir buvo prieš tai gėręs alaus, o sustabdytas policijos pareigūnų, staiga suprato, jog įkliuvo ir gali netekti visko, kas jam yra brangu. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog A. V. suvokė savo veikos pavojingumą ir iš anksto numatė tokio veikimo galimas neigiamas pasekmes (važiavo labai lėtai), todėl vėliau susiklosčiusi situacija – policijos pareigūnų sustabdymas ir prašymas pasitikrinti neblaivumą – jam, kaip policijos pareigūnui, taip pat negalėjo būti netikėta ir staiga sukelti stiprų emocinį susijaudinimą. Matyti, kad A. V., sulaikytas policijos pareigūnų, kritiškai ir teisingai įvertino situaciją bei, suvokęs galimas jam kilti neigiamas pasekmes, tikslingai atsisakė pasitikrinti neblaivumą, taip siekdamas išvengti atsakomybės. Tai, kad A. V. vėliau buvo išoperuota galvoje hematoma, situacijos nekeičia, nes, įvertinus aukščiau paminėtus byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjo elgesio jo sulaikymo metu, jo būklės, darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėjo nurodytas faktas galėjo turėti įtakos jo psichinei būsenai bylai aktualių įvykių metu.
IV.
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 128-129), kuriame prašo atnaujinti procesą byloje ir panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Įsakymą. Prašyme dėl proceso atnaujinimo yra nurodoma, jog byloje procesas turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 punktų pagrindais. Pažymima, jog pareiškėjui 2010 m. sausio 23 d. buvo išoperuota hematoma (krešulys galvoje). Tomografijos duomenys parodo, kad ši hematoma buvo sena, todėl galėjo susidaryti ir anksčiau kai jam buvo nustatytas tariamas girtumas vairuojant transporto priemonę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kadangi jam pasireiškė tokie išoriniai simptomai, kaip judesių bei koordinacijos sutrikimai, kalbos sutrikimai, nerišli kalba, neadekvatus elgesys, svyravimas, svirduliavimas, akių paraudimas. Šiuos simptomus teismas traktavo kaip girtumo įrodymą. Tačiau tokie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodyti išoriniai simptomai jam galėjo pasireikšti ir dėl ligos, o ne dėl girtumo. Nurodoma, jog pareiškėjo liga, galėjusi turėti įtaką jo elgesio sutikimams, jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Teigiama, jog liga jam buvo nustatyta jau po įvykio ir po to, kai jo skundą išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, todėl egzistuoja pagrindas atnaujinti administracinį procesą.
Pareiškėjas nurodo, jog teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pareigūno vardo pažeminimo sąvoką ir pažeminimo sąvoką atitinkančių veiksmų prasmę, o taip pat vadovavosi neleistinais įrodymais. Teigiama, jog teismo padaryta išvada, jog jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų nebuvo įrodyta ir konstatuota byloje esančiais leistinais įrodymais. Neblaivumas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, privalo būti nustatytas ir įformintas tik įstatymų nustatyta tvarka, tai yra tik alkotesterio parodymais arba kraujo tyrimo rezultatais. Tačiau nei alkotesterio parodymų, nei kraujo tyrimo rezultatų, kuriuose būtų užfiksuotas jo neblaivumas ir jo lygis, bylos medžiagoje nėra, todėl teisėjų kolegija negalėjo konstatuoti, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymima, jog atsisakymas pasitikrinti blaivumą nėra ir negali būti vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas, kadangi toks atsisakymas niekaip negali menkinti institucijos prestižo ir kirstis su visuomenėje galiojančiomis teisės normomis. Todėl teisėjų kolegija, vertindama neleistinus įrodymus, kurie nebuvo patvirtinti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir įrodymus, kurie nėra numatyti įstatymuose kaip žeminantys pareigūno vardą, padarė esminį materialinės teisės pažeidimą.
A. V. pabrėžia, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus remdamasis vien išoriškai pasireiškusiais jo elgesio simptomais. Šiuos simptomus teisėjų kolegija nepagrįstai įvertino kaip jo girtumo ir atitinkamai kaltės įrodymą, neatsižvelgusi į kitą objektyviai egzistavusią reikšmingą aplinkybę – jo ligą. Teisėjų kolegija neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, kad minėta hematoma galėjo jam atsirasti ir iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio, kadangi medicininiai dokumentai patvirtina faktą, kad hematoma buvo sena. Byloje nebuvo įvertinta tai, jog dėl nurodytos ligos jam galėjo pasireikšti visiškai identiški išoriniai elgesio simptomai kaip ir dėl girtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesas neatnaujintinas.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.
Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 punktų pagrindais.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog procesas byloje yra atnaujintinas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo, jog esminė paaiškėjusi aplinkybė yra tai, jog jam 2010 m. sausio 23 d. buvo išoperuota hematoma (krešulys galvoje). Tomografijos duomenys parodė, kad ši hematoma buvo sena, todėl galėjo susidaryti ir tuo metu, kai jam buvo nustatytas tariamas girtumas vairuojant transporto priemonę. Nurodoma, jog teismo traktuoti jo girtumo požymiai galėjo atsirasti dėl ligos, o ne dėl girtumo (b. l. 128-129).
Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-104/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje P502-187/2010). Esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Byloje būtina nustatyti, ar tam tikros aplinkybės turi esminę reikšmę, t. y. yra reikšmingos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-24/2008). Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė (t. y. jam diagnozuota liga) negali būti vertinama kaip esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi apie šią ligą pareiškėjas nurodė pateiktame apeliaciniame skunde (b. l. 84-85), pateikė argumentus, kad jo būsena vertinamo įvyko metu galėjo būti sukelta ne alkoholio, o ligos, taip pat šis pareiškėjo nurodytos ligos faktas buvo apeliacinės instancijos teismo įvertintas priimant nutartį. Į tai atsižvelgus teigtina, jog procesas byloje neatnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Be to, proceso atnaujinimas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą galimas, tik jei esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-117/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo, jog teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pareigūno vardo pažeminimo sąvoką ir pažeminimo sąvoką atitinkančių veiksmų prasmę (b. l. 128-129). Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, leidžiančių manyti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė konkretų materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis pateikia pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, pagal kurią tai yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodo, jog nėra pagrindo teigti, jog buvo padarytas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies aiškinimo ar taikymo pažeidimas. Teismas tinkamai taikė teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aiškinant pareigūno vardo pažeminimo sąvoką. Be to, įvertinus pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį teigtina, jog pareiškėjas išreiškia nesutikimą su teismo priimta nutartimi ir kelia faktinių aplinkybių bei įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu. ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas byloje nepagrindė, jog byloje buvo padarytas esminis materialinių teisės normų pažeidimas, todėl procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu neatnaujintinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr. A62-157/2011 neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A62-157/2011 neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.