Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl administracinio nusižengimo bylų Nr. II-680-963/2021, Nr. II-681-963/2021, Nr. II-682-963/202, Nr. II-683-963/202, Nr. II-684-963/2021 sujungimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad V. G. neginčija kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, t. y. kad V. G. skundžia ne policijos priimtą nutarimą, V. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6478-2021 (ROIK 21131424182) atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. V. G. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, prašo panaikinti nutartis, priimtas administracinių nusižengimų bylose Nr. II-680-963/2021, Nr. II-681-963/2021, Nr. II-682-963/202, Nr. II-683-963/202, Nr. II-684-963/2021, ir klausimą dėl skundų priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo arba šį klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Visose nurodytose administracinių nusižengimų bylose nutarimai surašyti dėl tos pačios veikos, t. y. už tęstinę veiką, atliktą tuo pačiu būdu, tokiu pačiu veikimo modeliu, ta pačia transporto priemone ir tuo pačiu tikslu (apeliantas teikė viešojo transporto – taksi paslaugas). Todėl turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir vienas nutarimas, nes šie dokumentai buvo surašyti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką.

2.2. Teisinis reguliavimas, kai vienos rūšies paslaugos (taksi) teikėjai turi skirtingas sąlygas dėl galimybės naudotis „A“ juosta, nors jie atitinka visus elementus (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį ir kt.), diskriminuoja taksi paslaugų teikėjus. Todėl šiuo atveju būtina teisės aktų analizė bei kontrolė dėl atitikties aukštesnės teisinės galios teisės aktams, inter alia, Konstitucijai.

2.3. Klaipėdos apylinkės teismas administracinių nusižengimų bylose Nr. II-680-963/2021, Nr. II-681-963/2021, Nr. II-682-963/202, Nr. II-683-963/202, Nr. II-684-963/2021 priėmė identiškas nutartis, kuriomis atsisakė priimti apelianto skundus dėl nutarimų, todėl teikiami vienodi skundai visose šiose bylose.

2.4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neskundžia policijos nutarimo.

2.5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija jam priimto nutarimo. Pažymėtina, kad apeliantas laikosi pozicijos, jog visi užfiksuoti pažeidimai laikytini viena tęstine veika, už kurią jis jau nubaustas paskiriant baudą, kuri yra jau sumokėta.

2.6. Teismo išvada, jog šiuo atveju veika negali būti laikoma tęstine ir kad šiuo atveju nebuvo vieningos tyčios, yra nepagrįsta. Aplinkybė, kad veiksmai, už kuriuos apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn, atlikti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, neturi esminės reikšmės, nes administracinių nusižengimų padarymo sudėtis ta pati – važiavimas „A“ juosta teikiant taksi paslaugas.

2.7. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog administracinio nusižengimo bylų teisenoje nėra numatyta galimybė bylas sujungti į vieną, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

3. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba (toliau – ir Institucija) su apelianto atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 656 straipsnio 2 dalis).

5. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad apelianto skundas sistemoje įvardytas ir užregistruotas kaip apeliacinis skundas, tačiau, susipažinus su bylos duomenimis, nustatyta, kad skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK 21131424182), taip pat netenkintas V. G. prašymas sujungti administracinio nusižengimo bylas Nr. II-680-963/2021, Nr. II-681-963/2021, Nr. II-682-963/202, Nr. II-683-963/202, Nr. II-684-963/2021. Tai yra pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo administracinio nusižengimo bylos iš esmės, nevertino minėto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, o sprendė tik skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo priėmimo bei administracinio nusižengimo bylų sujungimo klausimus. Paminėtina ir tai, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad V. G. skundas savo esme yra atskirasis, o ne apeliacinis skundas, todėl turi būti nagrinėjamas pagal atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomas administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančias taisykles.

6. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso XXXVI skyriuje, kuriame reglamentuojama skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose ypatumai, nėra numatyta procesinė galimybė apeliacine tvarka (atskiruoju skundu) skųsti apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas dėl administracinių nusižengimo bylų sujungimo. ANK 640 straipsnyje, kuriame reglamentuoti teismo pasirengimo nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje veiksmai, nėra įtvirtinta asmens, nesutinkančio su teismo procesiniais sprendimais, priimtais rengiantis nagrinėti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teisė skųsti teismo nutartį, kuria išspęsti procesinio pobūdžio klausimai. Taip pat pažymėtina, kad klausimams, kurių nereglamentuoja ANK normos, mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Nesant ANK normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų galimybę (negalimumą) apskųsti nutartis, kuriomis išspęsti proceso dalyvių prašymai, vadovaujamasi BPK normomis. BPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad nutartis, kuria išspęstas proceso dalyvio prašymas, nėra skundžiama atskiruoju skundu.

7. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis, taip pat ir jos dalis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas dėl bylų sujungimo, gali būti skundžiama. Tačiau ši aplinkybė, t. y. jog klaidingai nurodyta, kad nutarties dalis, kuria atmestas prašymas sujungti bylas, yra skundžiama, nekeičia ANK ir šiuo atveju BPK normų turinio ir neeliminuoja jų privalomumo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek teismui. Įvertinus tai, kad šiuo atveju skundžiamas procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas sujungti bylas, nutrauktinas, o ši atskirojo skundo dalis paliktina nenagrinėta ir grąžintina ją padavusiam asmeniui.

8. Antra, įvertinęs tai, jog V. G. skundas yra atskirasis, o ne apeliacinis skundas, šiuo atveju apygardos teismas pasisakys tik dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti apelianto skundą dėl minėto Institucijos nutarimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Išaiškintina, kad Institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas bei atskirajame skunde keliamas apelianto kaltės klausimas (t. y. ar V. G. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad teikdamas taksi paslaugas naudojosi „A“ ženklinimo kelio juosta, kuri skirta viešajam transportui, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus) vertinamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, o, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo dėl šių klausimų pasisakyti.

9. Vienas iš atskirojo skundo argumentų, susijęs su motyvu, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar apeliantas nėra nubaustas antrą kartą už tą patį tęstinio pobūdžio administracinį nusižengimą (teikdamas taksi paslaugas važiavo „A“ juosta), ir, sujungus administracinio nusižengimo bylas, už visus nusižengimus apeliantui turėjo būti paskirta viena administracinė nuobauda.

10. Nustatyta, kad V. G. surašyti penki administracinio nusižengimo protokolai ir nutarimai už tai, kad jis, vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtingu laiku ir skirtingose vietose vairavo automobilį gatvėje su skiriamąja juosta ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą.

11. Įvertinus bylos duomenis, akivaizdu, kad visi pažeidimai yra padaryti atskirai, t. y. pirmasis pažeidimas padarytas, kai V. G., vairuodamas transporto priemonę (skundas dėl 2021 m. birželio 3 d. nutarimo (ROIK 21130300839)), 2020 m. gruodžio 10 d., 18.38 min. važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą; antras nusižengimas padarytas, kai V. G. vairuodamas transporto priemonę (skundas dėl 2021 m. liepos 8 d. nutarimo (ROIK 21131424182)), 2020 m. gruodžio 13 d. 12.15 val. važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą; trečias nusižengimas padarytas, kai V. G. vairuodamas transporto priemonę (skundas dėl 2021 m. liepos 22 d. nutarimo (ROIK 21134682786)), 2020 m. gruodžio 23 d. 9.49 val. važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą; ketvirtas nusižengimas padarytas, kai V. G. vairuodamas transporto priemonę (skundas dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo (ROIK 21135025985), 2020 m. gruodžio 26 d. 13.04 val. važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą; ir penktas nusižengimas – kai tą pačią dieną toje pačioje vietoje (skundas dėl 2021 m. liepos 22 d. nutarimo (ROIK 21134682828)), bet kitu laiku, praėjus daugiau nei 5 valandoms, t. y. 18.43 val., važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą.

12. ANK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja administracinės atsakomybės taikymą tais atvejais, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis.

13. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, visi apelianto padaryti administraciniai nusižengimai yra padaryti skirtingomis datomis ir (arba) laiku.

14. Todėl vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, visi apelianto administraciniai nusižengimai yra padaryti ne vienu metu, o skirtingomis dienomis ir (ar) laiku, konstatuotina, kad Institucijos pareigūnai neturėjo jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo už atskirus administracinius nusižengimus surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą), o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sujungti visų apelianto padarytų skirtingomis dienomis, skirtingu laiku, skirtingose vietose ir skirtingų administracinių nusižengimų nagrinėti vienoje administracinio nusižengimo byloje ir už juos skirti vieną administracinę nuobaudą. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apelianto prašymo sujungti administracinio nusižengimo bylas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

15. Apeliantas teisingai pastebi, jog atnaujintoje administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-19-719/2020 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad visos administracinio nusižengimo veikos, kurios yra analogiškos, turi būti nagrinėjamos vienoje administracinio nusižengimo byloje, tačiau apelianto nurodytos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad ta pati institucija – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, užfiksavusi 15 greičio viršijimo atvejų vairuojant tai pačiai įmonei priklausantį automobilį, dėl šių KET pažeidimų tą pačią dieną surašė pranešimus šiai įmonei su prašymu pateikti duomenis apie pažeidimus padariusius asmenis. Po to institucija, turėdama duomenų apie KET pažeidimus ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais negavusi iš atsakingo asmens informacijos apie asmenis, kurie vairuodami automobilį viršijo leistiną greitį, šiam atsakingam asmeniui surašė administracinio nusižengimo protokolus už kiekvieną informacijos nepateikimo atvejį, nors, pagal visų 15 pažeidimų padarymo metu galiojusią ANK 38 straipsnio 2 dalį tokie administraciniai nusižengimai turėjo būti išnagrinėti vienoje byloje. Pažymėtina, jog Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, skunde nenurodyta. Kaip minėta, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ir nusižengimas padarytas kitu laiku, kitoje vietoje, taip pat ir Institucijos nutarimas priimtas skirtingu laiku, negu priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose, su kuriomis apeliantas prašo sujungti bylas. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis skunde nurodyta atnaujintoje administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-19-719/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, apeliantui nekvestionuojant Institucijos nutarimo pagrįstumo, jo skundas nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nors apeliantas akcentuoja, jog tokiu būdu buvo pažeista jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų jo teisių gynimo, tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti V. G. skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškino, kad atsisakymas priimti šį jo skundą neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su skundu dėl Institucijos priimto nutarimo, kartu su tokiu skundu paduodant prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, šiame prašyme nurodant svarbias termino praleidimo priežastis, jei apskundimo terminas būtų praleistas. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia skundo argumentą dėl galimybės apeliantui ginti savo galimai pažeistas teises.

17. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalis, kuria V. G. skundas dėl 2021 m. liepos 8 d. nutarimo (ROIK 21131424182) nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos keisti ar naikinti, todėl skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista, o V. G. atskirasis skundas atmestinas (ANK 656 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. atskirojo skundo dalį, kuria jo skundas dėl 2021 m. liepos 8 d. nutarimo (ROIK 21131424182) nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį nepakeistą.

V. G. atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalies, kuria netenkintas V. G. prašymas sujungti administracinių nusižengimų bylas Nr. II-680-963/2021, Nr. II-681-963/2021, Nr. II-682-963/202, Nr. II-683-963/202, Nr. II-684-963/2021, palikti nenagrinėtą ir grąžinti ją padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.