Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-290/2015;

Teisėja Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00411-2013-2;

2015 m. kovo 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nukentėjusiajai D. K., nuteistojo D. K. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir nubaustas: pagal BK 182 str. 1 d. – 10 MGL (1300 litų) (376 eurų) bauda, pagal BK 214 str. 1 d. – 13 MGL (1690 litų) (489 eurų) bauda, pagal BK 215 str. 1 d. – 15 MGL (1950 litų) (564 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., subendrintos jas apimant, paskirta subendrinta bausmė – 15 MGL (1950 litų) (564 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie šios bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 214 str. 1 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (2600 litų) (753 eurų) bauda.

D. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš D. K. priteista 600 litų (173,77 eurų) neturtinei žalai atlyginti.

UAB „Bobutės paskola“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš D. K. priteista 777,06 litus (225,05 eurų) turtinei žalai atlyginti.

UAB „Moment credit“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš D. K. priteista 1328,76 litų (384,84 eurų) turtinei žalai atlyginti.

UAB „4finance“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš D. K. priteista 1827,95 litų (529,41 eurų) turtinei žalai atlyginti.

UAB ,,MCB Finance“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš D. K. priteista 3263,13 litų (945,06 eurų) turtinei žalai atlyginti.

D. K. kaltintas pagal BK 178 str. 4 d. – išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

D. K. civilinis ieškinys dėl 150 litų turtinės žalos atlyginimo atmestas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad BK 182 str. numatytos veikos kvalifikavimu yra būtina nustatyti apgaulę, priežastinį ryšį tarp apgaulės ir veikos nustatymo. O tai reiškia, kad kaltininko apgaulė sąlygojo nukentėjusiojo suklydimą ir buvo svetimo turto ar turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo priežastimi. Sukčiavimas yra padaromas tik esant kaltinamojo tiesioginei tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose). Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę. BK 214 ir 215 str. numatytos nusikalstamos veikos yra padaromos tik tiesiogine tyčia, tai yra bylos nagrinėjimo metu yra būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokė veikų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tuo tarpu teismas teisingai nustatęs, jog 2012-12-21, 2012-12-29, 2013-01-25, 2013-02-22, 2013-02-25, 2013-03-13 veikiant vieninga tyčia, panaudojant D. K. elektroninės bankininkystės slaptažodžius, prisijungimo kodus, buvo sudarytos paskolos sutartys su UAB „4finance“, UAB „Bobutės paskola“, UAB „MCB Finance“. Tačiau nepagrįstai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų apie pačios nukentėjusiosios D. K. sveikatos būklę, tai yra nukentėjusioji pati pripažino vartojanti raminamuosius vaistus nuo 2012 m. gruodžio mėnesio, kurie sukelia ir neigiamus veiksmus. Kas tik patvirtina faktus, jog pati nukentėjusioji gali duoti tretiesiems asmenims galimybę pasinaudoti jos elektroninės bankininkystės duomenimis ar pati sudaryti aukščiau nurodytas paskolos sutartis.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Tačiau priimant nuosprendį dėl aukščiau nurodytų motyvų nebuvo tinkamai nustatytos visos bylai turinčios reikšmės aplinkybės, ko pasekoje buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas nuosprendis.

Nukentėjusioji D. K. pateikė atsikirtimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtime nurodoma, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų apie pačios nukentėjusiosios sveikatos būklę, jog ji vartoja raminamuosius vaistus nuo 2012 m. gruodžio mėnesio, kas patvirtina faktus, jog pati nukentėjusioji galėjo duoti tretiesiems asmenims galimybę pasinaudoti jos elektroninės bankininkystės duomenimis ar pati sudaryti aukščiau nurodytas paskolos sutartis, yra tik nepagrįstos prielaidos ir baudžiamojoje byloje esančių atskirų duomenų vertinimas, nevertinant baudžiamosios bylos įrodymų visumos. Aplinkybė, jog D. K., vartojo raminamuosius vaistus nėra niekaip susijusi su jos vardu nusikalstamu būdu paimtomis paskolomis iš įvairių kredito įstaigų, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai yra tik apelianto niekuo nepagrįstos prielaidos, kurių jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina. Apelianto kaltė dėl visų nusikalstamų veikų už kurias jis yra nuteistas yra pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais. O apeliaciniame skunde pateikiama D. K. versija, esą nukentėjusioji tretiesiems asmenims dėl vaistų poveikio leido pasinaudoti elektroninės bankininkystės duomenimis, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kuriuos būtų įmanoma objektyviai patikrinti, tai yra tik apelianto gynybiniai argumentai ir gynybinė pozicija, todėl atmestini.

Atsikirtime taip pat nurodoma, kad teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo apklausta D. K. dukra, kadangi pats apeliantas turėjo visas teises ir galimybes kviesti ją apklausai tiek ikiteisminio tyrimo tiek teismo proceso metu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nepagrįsti argumentai, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių faktus, jog pats apeliantas D. K. iš savo banko mokėjimo kortelės nuėmė jam nukentėjusiosios pervestas pinigines lėšas. Bylos medžiaga patvirtina, kad kredito sutartis nukentėjusiosios vardu sudarė buvęs jos sugyventinis D. K., kuris visas iš kredito bendrovių gautas pinigines sumas pervesdavo į savo sąskaitą. 2013-02-26, kai iš banko sąskaitos buvo pervesta 1 098 Lt į D. K. banko sąskaitą, šiuos pinigus D. K. nusiėmė 11:16:15 val. AB SEB banko bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. K. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini), 2013-02-26 11:24:35 val. veikė mobilaus ryšio operatoriaus bazinės stoties Nr. 415C veikimo zonoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šios bazinės stoties veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini). 2013-03-13 12:38:09 val., kai UAB „MCB finance“ suteikė 845 Lt paskolą, nustatyta, kas D. K. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini), 2013.03.13 12:24:16 val. veikė mobilaus ryšio operatoriaus bazinės stoties Nr. 208B veikimo zonoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šios bazinės stoties veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios namų adresas, kur tuo metu gyveno D. K.). 2013-03-13 kai iš banko sąskaitos buvo pervesta 840 Lt į D. K. banko sąskaitą, kuriuos D. K. nusiėmė 13:43:59 val. AB SEB banko bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. K. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2013-03-13 13:35:07 val. veikė mobilaus ryšio operatoriaus bazinės stoties Nr. 802B veikimo zonoje, adresu (duomenys neskelbtini), o 15:28:57 val. veikė mobilaus ryšio operatoriaus bazinės stoties Nr. 203C veikimo zonoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šios bazinės stoties veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini). 2013-03-13 16:15:38 val., kai D. K. nusiėmė dar 20 Lt nuo savo AB SEB banko kortelės (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. K. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2013-03-13 15:56:13 val. veikė mobiliojo ryšio operatoriaus bazinės stoties Nr. 203C veikimo zonoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šios bazinės stoties veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini). (11., b. 1. 169-170). 2013-06-26 AB SEB banko raštas Nr. 07.04.08-11145 patvirtina, kad D. K. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė pinigus: 2012-12-21 13 val. 20 min. - (duomenys neskelbtini); 2012-12-31 9 val. 18 min. - (duomenys neskelbtini); 2013-01-24 15 val. 59 min. - (duomenys neskelbtini); 2013-01-25 17 val. 43 min. - (duomenys neskelbtini); 2013-02-26 11 val. 16 min. - (duomenys neskelbtini); 2013-03-13 13 val. 43 min. - (duomenys neskelbtini) (1 t, b. 1. 109-110). Paminėti įrodymai paneigia apeliacinio skundo autoriaus argumentus, jog byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių faktus, jog pats apeliantas iš savo banko mokėjimo kortelės nuėmė pinigus, kuriuos jam neva pervedė nukentėjusioji.

Atsikirtimo autorės teigimu, apeliantas visiškai užmiršta ir nevertina baudžiamojoje byloje nustatytų faktų, jog nukentėjusiosios, parodymus byloje patvirtina surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, kitų liudytojų parodymai, telefonų aparatų bei abonentinių numerių kontrolės pažymos. Apeliantas taip pat užmiršta tai, jog svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiosios prašymus apeliacinį skundą atmesti, bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., t. y. kad be D. K. žinios ir leidimo pasiėmė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, taip pat neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis D. K. vardu sudarė paskolų sutartis, neteisėtai paimtas paskolų sumas pervedė į savo banko sąskaitą, taip apgaule įgydamas svetimą turtą. Tačiau su D. K. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais sutikti negalima.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas D. K. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. K. kaltės. Iš to daroma išvada, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas nepagrįstai, nes byloje nėra surinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o jo kaltė pagrįsta tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurie nepatvirtina, o sukelia abejones dėl nuteistojo padarytų veikų, taip pat, kad nevertinti visi paties nuteistojo, civilinio ieškovo pateikti įrodymai, neapklausta nukentėjusiosios duktė, todėl nuosprendis nėra pagrįstas neabejotinais įrodymais ir pažeistas BK 305 straipsnio nuostatos, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pažymima, jog visi apeliacinio skundo argumentai buvo motyvuotai atmesti skundžiamame nuosprendyje, jokių naujų aplinkybių apeliantas nenurodo. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą

Nors nuteistasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, tačiau toks jo kaltės neigimas laikytinas jo gynybine taktika. Apeliaciniame skunde nesutinkant su veikų kvalifikavimu nurodoma, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, būtina nustatyti apgaulę priežastinį ryšį, kad būtent ši apgaulė sąlygojo nukentėjusiojo suklydimą ir buvo svetimo turto įgijimo priežastis, o pagal 214 ir 215 straipsnius būtina nustatyti tyčią, nes šios veikos padaromos tik tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti.

Įvertinus skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, aukštesnysis teismas sprendžia, jog veikos dėl kurių padarymo yra nuteistas D. K. kvalifikuotos teisingai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-197/2011; 2K-508/2014); toks pats aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013). Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas nėra išreiškęs sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Pagal bylos aplinkybes neabejotina, kad D. K. tokie naudotojos D. K. duomenys (banko sąskaitos numeris, elektroninės bankininkystės slaptažodžiai, prisijungimo kodai) buvo svetimi – jis juos neteisėtai įgijo t.y. be D. K. žinios ir leidimo pasiėmė.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama ne už duomenų panaudojimą, bet už neteisėtą finansinės operacijos atlikimą panaudojant tokius duomenis. Būtinasis veikos požymis apgaulė pasisavinant svetimą turtą teismų buvo nustatytas ir atskleistas, tai pasireiškė tuo, kad buvo pateikti kredito įmonėms kito asmens duomenys, prisistatant juo elektroninėje erdvėje ir taip suklaidintos UAB „Bobutės paskola“, UAB „Moment credit“, UAB „4finance“ ir UAB „MCB Finanse“, kurios, apgaule įtikintos, pervedė atitinkamas kaltinime nurodytas sumas. Kadangi veikiant nusikalstamai buvo ne tik pateikti tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys kredito įstaigoms, bet ir bylos duomenimis patvirtinant apie disponavimą D. K. sąskaitoje esančiomis minėtų kredito įmonių pervestomis lėšomis (apie sąskaitoje esančių lėšų pervedimą į konkrečią, būtent nuteistajam priklausančią sąskaitą), tai nuteistojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą apeliantas nurodo, jog teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad D. K. nuo 2013-02-14 iki 2013-04-12 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju ekspeditorium (darbo laikas nuo 6 iki 16 val., pietų pertrauka nuo 10.30 val. iki 11.15 val.), nes šie duomenys patvirtina, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu t.y. 2013-02-25 ir 2013-03-13 nebuvo nukentėjusiosios namuose. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas šiuos D. K. minimus įrodymus įvertino ir pasisakė apie jų įrodomąją galią. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. K. kaltės - UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko grafikas bei žiniaraštis - nepaneigia, nes įvertinus jo darbo pobūdį t.y. tai, kad D. K. dirbo vairuotoju ekspeditorium, darbdavio pateikti dokumentai nepatvirtina kokioje konkrečioje vietoje apeliantas buvo 2013-02-25 ir 2013-03-13 nusikalstamų veiksmų atlikimo metu.

Apelianto versiją, kad 2013-02-25 ir 2013-03-13 jis nebuvo D. K. namuose ir todėl negalėjo pasinaudoti nukentėjusiosios internetine prieiga, paneigia byloje esantys duomenys. Byloje esantis UAB „MCB Finance“ raštas (t. 1, b.l. 56) patvirtina, kad 2013-02-25 15.56 val. D. K. vardu gauta registracija, sutikimas patvirtintas 16.04 val., paskolos suma į D. K. sąskaitą banke pervesta 16.41 val., taip pat minėtas raštas patvirtina, kad 2013-03-13 12.38 internetu gauta papildoma paskolos paraiška ir paskolos suma pervesta į D. K. sąskaitą. Imant šias paskolas nurodytas mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad ir kitose paraiškose paskoloms gauti, kontaktinis numeris nurodytas (duomenys neskelbtini). Apeliantas apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad naudojasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Vėliau jis nurodė, kad pasikeitė abonentinį numerį į (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad paraiškose paskoloms gauti nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas telefono aparatuose, kuriuose buvo naudojami ir apelianto valdomi telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi D. K.. Apeliacinio skundo argumentai, jog duomenys, kad į D. K. telefono aparatą buvo įdedama kita SIM kortelė, nepatvirtina kad nusikalstamas veikas padarė A. K. yra atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi šis įrodymas vertinamas kitų įrodymų visumoje. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad D. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje pažymėjo, kad dirbdamas vieną telefoną palikdavo namuose, dviejų telefonų nesivežiojo, todėl kažkas galėjo naudoti jo telefono aparatu. Byloje esanti informacija apie SIM korteles naudotas su pateiktu IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 143-148) patvirtina, kad šiuo telefonu aparatu buvo naudojamos tiek D. K. naudojama SIM kortelė, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), tiek ir numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodomas ir paraiškose paskoloms gauti. Svarbu tai, kad šios kortelės buvo naudojamos tame pačiame telefono aparate, o jų naudojimo laiko tarpas labai mažas t.y. 2013-02-25 telefono aparate (kurio IMEI (duomenys neskelbtini)) iki 15.31 val. buvo naudojamas telefono numeris, kuriuo naudojasi D. K., o jau nuo 16.23 val. SIM kortelė pakeista ir tuo pačiu telefono aparatu naudojosi telefono numeris (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis SIM kortelių pakeitimo laikas atitinka nusikalstamų veiksmų atlikimo laiką, naudojant telefono numerį (duomenys neskelbtini).

Byloje esantis Mobilaus ryšio abonentų numerių apžiūros protokolas (t.1, b.l. 170) patvirtina, kad apelianto ginčijamu laiku t.y. 2013-02-25 kai 15.43 val. UAB „Moment credit“ suteikė 300 litų ir 16.14 val. - 100 Lt paskolas, taip pat 2013-02-25 16.41 UAB „MCB finance“ suteikė 700 Lt paskolą, D. K. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) - 2013-02-25 15.31 val. veikė mobilaus ryšio operatoriaus bazinės stoties Nr. 208E veikimo zonoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šios bazinės stoties veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini). Taip pat apelianto ginčijamu laiku t.y., 2013-03-13 12.38 val., kai UAB „MCB finance“ suteikė 845 Lt paskolą, nustatyta, kad D. K. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) – 2013-03-13 12.24 val. veikė mobilaus ryšio operatoriaus bazinės stoties NR. 208B veikimo zonoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šios bazinės stoties veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini) (t.y. nukentėjusiosios D. K. namų adresas, kur gyveno ir D. K.).

Taigi mobilaus ryšio telefono abonentų numerių jungimosi prie bokštų duomenys paneigia apeliacinio skundo autoriaus argumentus, kad ginčijamu nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas nebuvo nukentėjusiosios namuose, kadangi jo telefonas veikė būtent bazinės stoties Nr. 208E ir 208B veikimo zonose, į kurias patenka ir (duomenys neskelbtini). Taip pat paneigta versija, jog jo telefono aparatu galėjo pasinaudoti kažkas kitas, nes jis į darbą pasiimdavo tik vieną telefoną, kadangi matyti, jog SIM kortelės minėtame telefone buvo pakeistos mažiau nei vienos valandos laikotarpyje iš ko seka išvada, jog telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi ne kas kitas, o D. K..

Byloje nustatyta, kad pagal kredito sutartis į nukentėjusiosios sąskaitą pervesti pinigai buvo pervedami į D. K. sąskaitą.

Visiškai nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių jog pats D. K. nuėmė pinigus iš savo banko mokėjimo kortelės, kurie buvo pervesti iš D. K. sąskaitos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė apie byloje esančius įrodymus patvirtinančius, kad pinigus iš D. K. sąskaitos nuėmė pats nuteistasis, apygardos teismas pritaria šioms teismo nustatytoms aplinkybėms, pateiktam D. K. telefonų išklotinių patvirtinančių nuteistojo telefono numerio veikimo zonas bei jų sugretinimu su pinigų nuėmimu bankomatuose, kurių adresai sutampa su D. K. telefono numerio veikimo zonomis būtent pinigų nuėmimo bankomatuose metu. Apygardos teismas pritardamas šioms išvadoms, jas pagrindžiančių įrodymų bei jų vertinimo, kuris išsamiai atliktas pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, nekartoja.

Apeliacinio skundo autoriaus teiginiai nukreipti prieš nukentėjusiąją, bandant sumenkinti jos paaiškinimus teisme, pasisakant apie jos vartojamus vaistus, kurie anot apelianto sukelia neigiamas pasekmes ir galėjo lemti pačios nukentėjusiosios veiksmus t.y. galimybę duoti savo asmens duomenimis tretiesiems asmenims ar sudaryti paskolos sutartis pati, tėra apelianto subjektyvus aplinkybių vertinimas, kuris nėra pagrįstas bylos duomenimis ir nesuteikiantis teismui pagrindo abejoti D. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotais nuosekliais paaiškinimais. Taip pat visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusioji D. K. nuėmė pinigines lėšas iš D. K. asmeninės banko sąskaitos. Tuo tarpu apelianto gynybinės versijos paneigtos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kurie priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde patvirtina nukentėjusiosios D. K. nurodytas aplinkybes.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, bei padarius išvadą, jog būtent D. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo apklausta nukentėjusiosios dukra, kuri neva galėjo pasinaudoti elektroninės bankininkystės duomenimis atmetami kaip deklaratyvūs niekuo nepagrįsti teiginiai. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Šiuo atveju įrodymų dėl D. K. kaltės buvo surinkta pakankamai. Pažymima ir tai, kad D. K. dukra E. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nėra mačiusi ir nežino, kur jos mama (nukentėjusioji D. K.) laiko banko dokumentus, nežino, kaip šie dokumentai atrodo ir nemoka jais naudotis (1 t., b.l. 66). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. K. nuo pat nagrinėjimo teisme metu pradžios nei pats nei jį ginanti advokatė prašymo apklausti nepilnametę liudytoją neišreiškė.

Iš tiesų UAB „MCB finance“ 2014-10-05 rašte yra pateikta informacija apie, kad prieš suteikiant paskolą, buvo bendrauta telefonu, atsiliepęs telefonu asmuo žinojo asmeninę D. K. informaciją ir ją teisingai nurodė, buvo įvertintas lyties sutapimas. Tačiau pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl tapatybės buvo įsitikinta telefonu, o ne bendraujant tiesiogiai. Tai, kad kredito įstaigos darbuotojai yra savo srities specialistai ir anot apelianto negalėjo būti apgauti dėl lyties yra subjektyvus apelianto vertinimas, nes bendraujant telefonu išlieka rizika, kad asmuo gali prisistatyti kitu asmeniu ir suklaidinti dėl lyties tapatumo. Aplinkybę apie D. K. sugebėjimą pakeisti balsą patvirtino ir liudytoja V. M..

Apeliaciniame skunde nesutinkant su priteistos neturtinės žalos dydžiu išvardijamos įstatyme numatytos aplinkybės į kurias teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti, teigiama, jog kitas turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes turi nustatyti pats teismas ir deklaratyviai nurodoma, jog teismas nenustatė visų turinčių reikšmės aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus, kuriais pagrįstas nukentėjusiajai D. K. priteiststos neturtinės žalos dydis (173,77 eurų) konstatuoja, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas D. K. baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, todėl keisti jo priimtą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

nutarė:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.