Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovei Sondrai Šeršen,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. patikslintą ieškinį atsakovei I. L., institucijoms, teikiančioms išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS ir Vilniaus miesto VTAS dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, atsakovės bendravimo ir dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais yra įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris mažiau jį prižiūri, yra ne toks reiklus ir pan., tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais ( Teismų praktika 17, p. 357-360).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sūnus M. nuo 2020-04-01iki šiolei faktiškai gyvena su tėvu V. mieste, tėvui padedant bei prižiūrint mokosi, tėvas jį vienas visiškai išlaiko Be to, ieškovas vienas apmoka ir papildomas 800 Eur dydžio išlaidas, susijusias su sūnaus mokymusi privačioje mokykloje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ licėjuje bei papildomas išlaidas už sūnaus lankomus būrelius (baseinas 60 Eur, dziudo būrelis 15 Eur, jogos užsiėmimai 15 Eur už 1 mėn ((nuo 2021-10 jau nebereikės mokėti), nuo 2021-10 sūnus lanko papildomas pamokas ((lietuvių klb., pasaulio pažinimas, matematika)) po 30 Eur x 2 kartus per savaitę. Aplinkybę, kad šalių sūnus M. nuo 2020-04-01 faktiškai gyvena su tėvu byloje pagrindžia tai, kad: 1) nuo 2020-04-01 šalių sūnus M. toliau mokėsi nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 1-oje klasėje (tai patvirtina šie byloje pateikti duomenys: pateiktoje (duomenys neskelbtini). pagrindinės mokyklos ataskaitos 7 lapo grafoje pavadintoje „Nuotolinio mokymo apžvalga“ mokytoja G. K. nurodo, kad nuo 2020-03-30 dėl karantino pradėjus nuotolinį mokymą visą nuotolinio mokymosi laikotarpį mokinys virtualioms pamokoms jungėsi iš tėvo M. L. namų V. Šalia mokinio visuomet būdavo tėvas, jis paaiškindavo, padėdavo M., o atliktas užduotis laiku atsiųsdavo mokytojai G. K.; mokyklos logopedė R. B. prasidėjus nuotoliniam mokymui M. tėvams informaciją bei rekomendacijas dėl ugdymo teikė per elektroninį dienyną. M. virtualiems užsiėmimams su logopede visada jungėsi iš tėvo namų. Per nuotolinį mokymąsi logopedė pastebėjo, kad namų aplinkoje M. buvo labiau susikaupęs nei mokykloje. Nuotolinio mokymo laikotarpiu M., padedant tėvui, prisijungdavo prie nuotolinio mokymų platformų, laiku atlikdavo mokymosi užduotis. Minėta, kad ataskaitos 8 lape grafoje „Poveikio priemonių taikymas“ nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2019-10-23 iki 2020-03-09 (tai yra kuomet sūnus gyveno su motina/atsakove) dėl I a klasės mokinio M. L. netinkamo elgesio buvo pritaikyta 31 poveikio priemonė (žr. 2020-06-17 Ataskaitos 8 lapas); 2) pasibaigus 2020 m. mokslo metams vasarą šalių sūnus 2 savaites viešėjo pas motiną/atsakovę, po to gyveno pas tėvą V., o nuo 2020-09 pradėjo mokytis privačioje mokykloje V. mieste, tai yra - UAB „(duomenys neskelbtini)“ licėjuje - kartojo 1-os klasės kursą, o pasibaigus mokslo metams 2021-07 dvi savaites sūnus praleido pas atsakovę, po to visą vasarą gyveno su ieškovu, o nuo 2021-09 toliau tęsia mokslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ licėjuje – mokosi 2-oje klasėje ir faktiškai gyvena pas tėvą V., kuris jį vienas visapusiškai išlaiko bei vienas apmoka sūnaus mokymosi privačioje mokykloje išlaidas. Šalių sūnus M., išklausytas VTAS specialisto (DOK Nr.31365), aiškiai išreiškė norą gyventi su tėčiu ir bendrauti su seserimi ir mama. Duomenų, kad atsakovė galėtų geriau nei ieškovas pasirūpinti sūnumi M., jam gyvenant su atsakove, byloje nepateikta. Tokiu būdu, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad šiuo atveju, - atsižvelgus ir į nepilnamečio M. L., g. (duomenys neskelbtini), išreikštą norą gyventi su tėvu/ieškovu, o su motina/atsakove ir seserimi bendrauti, į kiekvieno iš tėvų galimybę bei pastangas įgyvendinti teisės normose įtvirtintas pagrindines vaiko teises ir pareigas, į kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, į kiekvieno iš tėvų dorovinius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą iki ginčo atsiradimo, į kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas - iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t.y. šalių sūnui nuo 2020-04-01 faktiškai gyvenant pas tėvą V. ir mokantis ugdymo įstaigoje V. mieste, kuomet iš esmės pagerėjo sūnaus ugdymo rezultatai bei jo elgesys, šalių nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamoji vieta nustatytina pas ieškovą, nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3. 174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai ( CK 3.192 str. 3 d. ).

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į CK 3.3 str. 1 d. numatytą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2004).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį; nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis.

Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Iš šalių aiškinimų , aukščiau nurodytų bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė yra sūnaus M. L., g. (duomenys neskelbtini), motina , o sūnus M., kurio gyvenamoji vieta V. miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalims nutraukiant santuoka bendru sutikimu buvo nustatyta su motina, nuo 2020-04-01 faktiškai gyvena su tėvu/ieškovu, kuris jį vienas visiškai išlaiko ir juo rūpinasi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta kad, kad atsakovė nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų nuo 2020-04-01. Be to, atsakovė gauna valstybės mokama išmoką vaikui, tai yra sūnui M nuo 2020-04-01 po 60 Eur, o nuo 2020-01-01 po 70 Eur kas mėnesį ir šios –išmokos vaikui- nei sūnui, nei ieškovui neperduoda, nors sūnus faktiškai gyvena su tėvu.

Iš ieškovo aiškinimo, bylos duomenų nustatyta, kad sūnaus M. poreikių patenkinimui mėnesiui reikalinga 640 Eur suma. O būtent: maistas 200 Eur, higienos priemonės 50 Eur, laisvalaikiui (gimtadieniai ir kt.) 150 Eur, rūbai/avalynė/sportinė apranga – 150 Eur, lavinimo priemonės/žaislai -100 Eur, vežiojimo į būrelius išlaidos 50 Eur, tenkanti komunalinių išlaidų dalis 100 Eur (su sūnumi gyvena 4-ių kambarių nuomojamam bute, nuoma 650 Eur), iš viso 800 Eur. Šalių sūnus M. lanko šiuos mokamus būrelius: robotikos 40 Eur, vasarą buvo Ž. vasaros stovykloje abu vaikai (tai yra ir dukra E.) – jis/ieškovas vienas sumokėjo po 320 Eur už kiekvieną vaiką atskirai, viso 640 Eur ( nes vaikai norėjo į šią stovyklą ir jis apie informavo motina/atsakovę). Be to, ieškovas kiekvieną mėnesį vienas sumoka: 500 Eur už sūnaus mokslą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 130 Eur už maitinimą pagal faktą, 120 Eur už popamokinę veiklą, baseinas 60 Eur, dziudo būrelis 15 Eur, jogos užsiėmimai 15 Eur už 1 mėn (nes nuo 2021-10 jau nebereikės mokėti), nuo 2021-10 nepilnametis M. lanko papildomas pamokas po 30 Eur x 2 kartus per savaitę (lietuvių klb., pasaulio pažinimas, matematika). Minėta, kad šalių sūnaus M. poreikiai, kurių patenkinimui abi šalys dar 2019-05-24 buvo sutarusios, jog yra reikalinga 320Eur suma gyvenant M., nesumažėjo, priešingai, jie su vaiko amžiumi (praėjo jau 2-eji metai) bei sūnui gyvenant ir mokantis V. - tik padidėjo.

Atsakovė nurodytų sūnaus vieno mėnesio 640 Eur dydžio poreikių iš esmės neginčijo, tačiau mano, jog išlaikymas sūnui iš jos turėtų būti priteistas adekvačiai jos turtinei padėčiai, nes, teigia, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini), nors ir yra įtraukta į (duomenys neskelbtini) sąrašą bei turi (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, nebedirba. Jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Mano, kad sūnus turėtų lankyti ne tokią „brangią“ mokyklą. Nesutinka su ieškinio reikalavimu, kad iš jos būtų priteista ½ papildomų būtinųjų sūnaus M. L. išlaikymo išlaidų, tai yra: a) ½ sūnaus vasaros stovyklos išlaidų, bet ne daugiau kaip 150 Eur, b) ½ būtinųjų ir valstybės nekompensuojamų medicininių išlaidų.

Bylos duomenys (VSDFV išrašas apie asmens darbovietę ir gautas išmokas) patvirtina, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), o jo mėnesinės pajamos yra apie 3500 Eur. Nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Gyvena su sūnumi M. nuomojamam 4 kambarių bute (nuomos mokestis 650 Eur).

Atsakovė yra (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini), nedirbanti, nors dar yra „prirašyta“ prie šios (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) nedirba nepateikė, nes neturi. Iš atsakovės aiškinimo seka, kad jos mėnesio pajamas sudaro jai priklausančio vieno kambario buto V. mieste nuoma - 400 Eur. Atsakovė turi nekilnojamąjį turtą - 1 kambario butą V. mieste ir M. mieste nuosavą 4 kambarių butą bei automobilį Opel I. U., 2013 m. laidos. S. M. valstybės mokamą nuo 2021-01-01 - išmoką vaikui – po 70 Eur - ir nuo 2020-04-01 iki 2020-12-31 po 60 Eur, t.y. kuomet šalių sūnus gyvena su ieškovu, gauna atsakovė. Atsakovė turi dar vieną išlaikytinį – dukrą E. L., g. g. (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ieškovas moka po 320 Eur kas mėnesį bei apmoka ½ papildomų būtinųjų dukros E. išlaikymo išlaidų, tai yra: a) ½ dukros vasaros stovyklos išlaidų, bet ne daugiau kaip 150 Eur, b) ½ būtinųjų ir valstybės nekompensuojamų medicininių išlaidų.

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Be to, CK 3.199 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-6/2007).

Nagrinėjamu atveju abiejų šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera: ieškovo gaunamos pastovios mėnesinės pajamos, jam dirbant net 5-kiose darbovietėse, yra didesnės negu atsakovės, tačiau jis vienas apmoka visas sūnaus ugdymo išlaidas privačioje mokykloje ir išlaidas už lankomus būrelius (viso daugiau nei 800 Eur), kurios bendrai netgi viršija prašomas priteisti sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra jauno amžiaus, sveika ir darbinga, turi itin paklausią profesiją – yra (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju yra reikalingos tik realios pačios atsakovės pastangos siekiant užsidirbti ir gauti didesnes darbines pajamas vaikams išlaikyti. O tai neabejotinai priklauso tik nuo pačios atsakovės noro ir pastangų. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai motina turės norą ar galimybę vaiko poreikius patenkinti.

Pažymėtina, kad tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaikų auklėjimą ir priežiūrą, privalantys veikti vaikų interesais (CK 3.156 str., 3.157 str. 3.159 str.), taigi abu tėvai turi teises ir pareigas išvardintas CK 3.155 str. (tėvų valdžios turinys), tarp jų ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis.

Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2020-01-01 minimali mėnesinė alga yra – 607 Eur , o nuo 2021-01-01 – 642 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. spręsti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑495/2009). Dėl to, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis leidžia priteisti sūnaus M.o poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, o šalių vaiko išlaikymo našta tarp šalių tenkinant būtinuosius vaiko poreikius paskirstytina lygiomis dalimis, nes nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos tenkinant būtinuosius sūnaus poreikius vienam ieškovui, kuris ir taip vienas apmoka visas sūnaus ugdymo išlaidas privačioje mokykloje, suteikiant galimybę atsakovei iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Teismo išreikalauti byloje esantys rašytiniai įrodymai (Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyrius (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie pajamas) patvirtina, kad valstybė atsakovei I. L. moka - išmoką vaikui – sūnui M. L. tokio dydžio: 1) nuo 2020-02-01 iki 2021-01-01 po 60 Eur; 2) nuo 2021-01-01 moka po 70 Eur.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020-04-02 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020, išaiškino , kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius.

Kadangi šalių sūnus M. gavo nuo 2020-02-01 iki 2021-01-01 imtinai kiekvieną mėnesį po 60 Eur, nuo 2021-01-01 gauna kiekvieną mėnesį po 70 Eur dydžio išmoką vaikui, todėl šiomis sumomis atitinkamai mažintinas nustatytas vaikui kas mėnesį reikalingas 640 Eur išlaikymo dydis (640 Eur – 60 Eur = 580 Eur; 640 Eur-70 Eur = 570 Eur). Nustačius, kad tėvų pareigos lygios, kiekvienam tenkanti išlaikymo dalis sudaro: nuo 2020-04-01 iki 2021-12-31 imtinai po 290 Eur ( 580 Eur:2), nuo 2021-01-01 po 285 Eur (570 Eur:2), - todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas sūnui M nuo ieškinio padavimo dienos – tai yra nuo 2021-08-18 - iki vaiko pilnametystės po 285 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias sumas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas ( CK 3.192 str.,3.196 str.1d.1 p., 3.200 str., 3. 208 str.).

Ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės ½ papildomų būtinųjų sūnaus M. L. išlaikymo išlaidų, tai yra: a) ½ sūnaus vasaros stovyklos išlaidų, bet ne daugiau kaip 150 Eur, b) ½ būtinųjų ir valstybės nekompensuojamų medicininių išlaidų, netenkintinas kaip nepagrįstas. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko. Teismas sprendžia, jog papildomos vasaros stovyklos išlaidos įeina į nurodytas vaiko kiekvieno mėnesio metų eigoje laisvalaikio išlaidas - 150 Eur, o reikalavimas dėl ½ būtinųjų ir valstybės nekompensuojamų medicininių išlaidų priteisimo yra nekonkretus/hipotetinis, būtinosios medicininės paslaugos/gydymas vaikams Lietuvos valstybėje yra nemokamos/-as. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus turi sveikatos ypatumų, kurie sąlygotų tokias būtinas ir valstybės nekompensuojamas medicinines išlaidas.

Iš atsakovės sūnui priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas. Re­mian­tis CK 3.200 straips­niu iš­lai­ky­mas tu­ri bū­ti pri­tei­sia­mas nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. To­kią tei­sę at­sa­ko­vės ne­pil­na­metis sūnus M. pa­gal kil­mę įgi­jo nuo jo gi­mi­mo die­nos ( CK 3.137 straips­nio 1 da­lis, 3 da­lis) . Pa­gal CK 3.192 straips­nio 1 da­lį tė­vai pri­va­lo ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos, t. y. nuo vai­kų gi­mi­mo die­nos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuo 2020-04 01 iki šiolei šalių sūnus M. gyvena pas tėvą V. mieste, ieškovas vienas visiškai išlaiko sūnų, atsakovė prie sūnaus išlaikymo neprisideda, išskyrus tai, ką sumokėjo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t.y. priteisus sūnui laikiną išlaikymą. Tokiu būdu nustatyta, kad at­sa­ko­vė, bū­da­ma sūnaus M. motina (pa­gal kil­mę), pa­rei­gos iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­metį vai­ką ne­vyk­do nuo 2020 m. balandžio mėnesio 1 d., to­dėl iš jos, re­mian­tis CK 3.200 straips­niu, pri­tei­sia­mas iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mas už lai­ko­tar­pį nuo 2020-04-01 iki 2021-12-31 po 290 Eur kas mė­ne­sį ( t.y. už 9 mėn x 290 Eur = 2610 Eur), o už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-08-17 imtinai po 285 Eur kas mėnesį (t.y. už 7 mėn.ir 17 d. x 285 Eur = 2157 Eur); iš viso 4767 Eur (2610 Eur + 2157 Eur) išlaikymo įsiskolinimo ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-10-07 konsultacija).

Tokiu būdu, priteisus iš ieškovės sūnui išlaikymo įsiskolinimą už lai­ko­tar­pį nuo 2020-04-01 iki ieškinio padavimo dienos – tai yra iki 2021-08-18, nustatytina, kad ieškovas yra įvykdęs Vilniaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo 2-ajame ir 3-ajame punktuose jam(ieškovui) nustatytą išlaikymo prievolę sūnui M. L. už laikotarpį nuo 2020-04-01 iki ieškinio padavimo dienos – 2021-08-18.

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.).

Dėl bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos.

CK 3.165 straipsnyje numatyta, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str.1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.); o tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku.

Nesant tarp šalių ginčo ir atsižvelgus į institucijos duodančios išvadą pateiktą byloje išvadą ,institucijos atstovės paaiškinimą teisme, bylos duomenis dėl atsakovės bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo – nustatoma 2021-09-02 patikslintu ieškiniu (DOK-31571) prašoma nustatyti ir teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakoreguota dalyje dėl sūnaus grąžinimo atgal laiko (grąžina 16 val., o ne 19 val. ) bei pakoreguota teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės pagal institucijos atstovės pastabas dėl ieškinio 5.4.2. punkto (- žiemos atostogas M. L. praleidžia kas antrus metus su tėvu, pradedant skaičiuoti nuo 2021 metų, kitus metus su motina) ir dėl ieškinio 5.6. punkto ( - šalių sūnus M. L. ½ dalį vasaros atostogų laiko skaičiuojant nuo kiekvienų metų birželio 3 d. praleidžia su tėvu, kitą ½ dalį praleidžia su motina) atsakovės bendravimo su sūnumi M. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka (CK 3.175 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 str. 1 d. nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškiniu ieškovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju jas sudaro ieškovo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Turėtų atstovavimo išlaidų (t.y. išlaidų advokato pagalbai apmokėti) ieškovas nepateikė.

Atsakovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų, dalį – 96% (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu patenkintas 100%, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis patenkintas 89%, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 93%, reikalavimas dėl nustatyti kad ieškovas yra įvykdęs išlaikymo prievolę sūnui M. už laikotarpį nuo 2020-04-01 iki 2021-08-18 patenkintas 100%, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkintas 100%) - ieškovui iš atsakovės priteistina 72 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Byloje susidarė 9,23 Eur dydžio (bylos viršelio kita pusė – pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybės naudai priteisiamos taip: iš atsakovės – 8,86 Eur, o iš ieškovo 0,37 Eur (tai yra proporcingai atmestų jų reikalavimų daliai) nepriteisiamos, nes neviršija minimalios 5 Eur sumos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyse dėl šalių sūnaus M. L., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo sūnui priteisimo ir bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo taip:

nustatyti šalių sūnaus M. L., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu M. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

priteisti iš atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnui M. L., g. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant po 285 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją, lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio 7 dienos už einamąjį mėnesį į ieškovo/tėvo nurodytą banko sąskaitą ir nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas M. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

priteisti iš atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnui M. L., g. (duomenys neskelbtini), 4767 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. (2020-04-01) iki ieškinio padavimo dienos -2021 m. rugpjūčio 17 d. imtinai (2021-08-17);

nustatyti, kad ieškovas M. L. a.k. (duomenys neskelbtini) yra įvykdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2-ajame ir 3-jame punktuose nustatytą M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo prievolę sūnui M. L., g. (duomenys neskelbtini)7, už laikotarpį nuo 2020-04-01 iki šio ieškinio padavimo dienos - tai yra iki 2021-08-17 imtinai;

nustatyti tokią atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) , bendravimo su sūnumi M. L., g. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

1. atsakovė su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimdama sūnų penktadienį tarp 16-17 val. iš sūnaus ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir grąžindama atgal į gyvenamąją vietą to pačio savaitgalio sekmadienį 16 val.,

2. siekiant užtikrinti dukros E. L., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. bendravimą, nustatoma, kad šalių bendravimo savaitgaliai su skyriumi gyvenančiais vaikais turi sutapti, o esant nesutampančiam savaitgaliui, bendravimas koreguojamas tokiu būdu, kad abu vaikai bendrautų su vienu iš tėvų ir būtų kartu,

3. atsakovė, negalėdama paimti M. L. bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka, privalo pranešti Tėvui mobiliuoju telefonu ne vėliau kaip prieš vieną dieną;

4. mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas M. L. praleidžia su atsakove/mama, M. L. paimant iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 16 val. tokia tvarka:

4.1. rudens atostogas M. L. poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais - su motina;

4.2. žiemos atostogas M. L. praleidžia kas antrus metus su tėvu, pradedant skaičiuoti nuo 2021 metų, kitus metus su motina;

4.3. papildomas mokslo metų metu suteiktas žiemos moksleivių atostogas M. L. poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais praleidžia su motina;

4.4. pavasario atostogas M. L. poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais metais praleidžia su tėvu;

5. atsakovė/mama kartu su M. L. kiekvienais metais praleidžia 1/2 vaikų vasaros atostogų dalį, kurios viena dalis gali būti iki 14 kalendorinių dienų. Apie tai kur bus M. L., šalys susitaria, kad viena kitą informuoja prieš 14 kalendorinių dienų ir užtikrina galimybę bendrauti su M. L. telefonu. Atostogoms mama M. L. paima pirmąją atostogų dieną 10 val. iš M. L. gyvenamosios vietos ir grąžina M. L. į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 16 val. Atostogų metu netaikoma įprastinė bendravimo su M. L. tvarka savaitgaliais;

6. šalių sūnus M. L. ½ dalį vasaros atostogų laiko skaičiuojant nuo kiekvienų metų birželio 3 d. praleidžia su tėvu, kitą ½ dalį praleidžia su motina;

7. abu tėvai turi teisę keliauti su M. L. į užsienį, tačiau privalo vienas kitą informuoti elektroniniu paštu prieš 14 dienų apie kelionės išvykimo laiką ir vietą (nurodant konkretų poilsio vietos adresą) ir be trukdymų bei kliūčių pateikti/grąžinti M. L. asmens dokumentus - pasą/asmens tapatybės kortelę, reikalingus kelionei;

8. M. L. T. dieną švenčia su tėvu, Motinos dieną - su motina. Motinos dieną mama M. L. paima iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 16 val., nepriklausomai, kurio iš tėvų bendravimo tvarka yra nustatyta šiuo grafiku;

9.visus pranešimus tėvas motinai siunčia elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir/arba telefonu.

10. visus pranešimus motina tėvui siunčia elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir/arba telefonu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti šio teismo 2021-09-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovės valstybės naudai 8,86 Eur (aštuonis eurus 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.