Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant vertėjai Lilijai Dautarienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. O. (A. O.), jo atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. O. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriui dėl 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūno (toliau – ir Institucija) nutarimu A.O. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 192 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2010 m. spalio 18 d., privačiame garaže (duomenys neskelbtini), esančiame GSEB „Minija“ teritorijoje, adresu Šilutės pl 89A, Klaipėda, pažeidė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes laikė 275 litrus automobilio kuro (benzino), kai pagal teisės aktus galima laikyti ne daugiau kaip 40 litrų automobilio kuro. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 356 punkto reikalavimus.

panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus prevencinės veiklos poskyrio vyresniojo inspektoriaus nutarimą skirti administracinę nuobaudą Nr. 34.14-53.53.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė S.Baracevičienė palaiko skundą ir prašo jį tenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jokių duomenų, kad vyr.inspektorius surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą butų nuvykęs į įvykio vietą nėra. Taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad rastas kuras tikrai yra benzinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

2010 m. spalio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ir 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime (b.l.17-18) nurodyta, kad 2010 m. spalio 18 d. A.O. priklausančiame garaže, esančiame GSEB „Minija“ teritorijoje, Šilutės pl. 89a, Klaipėda, garažo (duomenys neskelbtini), buvo rasta 275 litrai automobilių kurio (benzino). Laikant tokį kiekį kuro kiekį garaže nesilaikyta Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Bendrųjų saugos taisyklių 356 punkto reikalavimų, numatančių kad garaže galima laikyti ne daugiau kaip 40 litrų automobilių kuro.

ATPK 192 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimą arba jų nevykdymą, išskyrus šio kodekso 77, 121 straipsniuose ir šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, taip pat priešgaisrinės saugos norminių aktų pažeidimą arba jų nevykdymą projektuojant ir statant statinius. Tai yra blanketinė teisės norma. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos gyventojai privalo laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 2010 m. liepos 27 d. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-223 patvirtinta nauja Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių redakcija (įsigaliojusi nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.), kurių 356 punkte numatyta, kad individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 40 litrų automobilių kuro ir ne daugiau kaip 10 litrų tepalų. Tokį automobilių kuro ir tepalų kiekį leidžiama laikyti sandariai uždarytoje tam skirtoje taroje.

Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn nurodo, kad nebuvo surinkta jo kaltę pagrindžiančių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad jis įvykdė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. A.O. teigimu administracinėn atsakomybėn jis patrauktas tik pagal Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinį pranešimą, nesurinkus jokių kitų faktinių duomenų jo kaltei pagrįsti.

2010 m. lapkričio 24 d. teismas kreipėsi į Instituciją skyrusią administracinę nuobaudą prašydamas pateikti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir teismui 2010 m. lapkričio 26 d. lydraščiu (gautu 2010-11-30) Nr. 1-15-1740(1.10) pateikta administracinės bylos medžiaga, susidedanti iš 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimo, 2010 m. spalio 28 d. protokolo, 2010 m. spalio 26 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus lydraščio, 2010 m. spalio 21 d. A. K. tarnybinio pranešimo, 2010 m. lapkričio 18 d. Institucinio pranešimo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriui apie taikytas poveikio priemones (b.l.16-21). Kaip matyti iš šios medžiagos, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius jokio savarankiško tyrimo neatliko ir tik pagal 2010 m. spalio 21 d. tarnybinį pranešimą konstatavo, kad A.O. įvykdė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 256 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitos aplinkybės turinčio reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio 2 dalį šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, įstatymas yra plačiai apibrėžęs įrodymų ratą, kuriais gali būti grindžiamas pažeidimas ir asmens kaltė dėl įvykdytojo teisės pažeidimo. Iš teismui pateiktos Institucijos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos akivaizdu, jog pareigūnas, priėmęs ginčijamą nutarimą nerinko jokių papildomų duomenų. Todėl būtina įvertinti ar šie faktiniai duomenys buvo pakankami asmeniui taikyti administracinę atsakomybę.

Kaip jau minėta nutarimas buvo grindžiamas vieninteliu įrodymu – 2010 m. spalio 21 d. MKT Klaipėdos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A.K. tarnybiniu pranešimu, kuriuo jis informavo, jog 2010 m. spalio 18 d. patikrinus A.O. priklausantį garažą Šilutės pl. 89a, bendrijoje „Minija“, garažo (duomenys neskelbtini), rasta 275 litrai benzino. Teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytoją A.K., pastarasis nurodė, kad vykdant kontrolę buvo užfiksuota, kad galimai yra prekiaujama įvežtais iš užsienio akcizu neapmokestinamais degalais, todėl apie užfiksuotas aplinkybes buvo informuota Klaipėdos apskrities VMI. Atliekant operatyvų patikrinimą buvo fiksuojama jo eiga ir suradus 275 litrus benzino, supilstyto į įvairias talpas, buvo informuoti priešgaisrinės tarnybos specialistai, apie galimai įvykdytus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus. Atvykęs Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas taip pat dalyvavo patikrinime. Tarnybinis pranešimas adresuotas Klaipėdos apskrities PGV buvo siunčiamas todėl, kad paaiškinti jog talpos buvo rastos garaže, o atvykus pareigūnui jos suskaičiavimui jau buvo išneštos į lauką.

Taigi liudytoju apklaustas A.K. nurodė, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistas dalyvavo patikrinimo metu ir tai akcentuoja Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba savo atsiliepime į skundą, nurodydama, kad pagal gautą pranešimą į pažeidimo fiksavimo vietą nuvyko vyr. inspektorius A.P. Tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra fiksuota jokių duomenų apie šio Institucijos atstovo dalyvavimą patikrinimo eigoje, o taip pat duomenų, kad šis pareigūnas veikdamas kaip Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas, būtų užfiksavęs aplinkybes, susijusias su priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimu. Todėl neaišku kodėl A.O. kaltė įvykdžius teisės pažeidimą yra grindžiama ne Institucijos pareigūno, kuris įvardijamas dalyvavęs patikrinimo metu ir fiksavęs pažeidimą paaiškinimais ir surinktais duomenimis, o išimtinai Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūno tarnybiniu pranešimu.

Teismas rengdamasis bylos nagrinėjimui kreipėsi į Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrių ir Klaipėdos apskrities VMI dėl papildomos medžiagos, kuri nebuvo išreikalauta ir ja nesivadovauta Institucijai nagrinėjant administracinę bylą, pateikimo. Iš pateiktos 2010 m. spalio 18 d. operatyvaus patikrinimo metu surinktos medžiagos nustatyta, kad 2010 m. spalio 18 d. skystų energetinių produktų mėginių paėmimo protokolu iš garažų kooperatyvo „Minija“ 140 – ajame garaže rastų įvairių tūrių talpų, atrankos būdu iš kilnojamos 30 litrų talpos, paimtas gelsvos spalvos skysčio, turinčio specifinį benzino kvapą mėginys siųsti Muitinės laboratorijai kokybei nustatyti. A.O. teisminio nagrinėjimo metu neigia, kad talpose buvo benzinas ir jo kiekis viršijo leistiną laikyti. Šios aplinkybės Institucijos nebuvo nei tiriamos nei vertinamos. Iš teismui pateikto 2010 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apskrities VMI rašto Nr. (.8)-D2-15248 nustatyta, jog tyrimo rezultatų aktas dėl mėginių, paimtų pagal 2010 m. spalio 18 d. protokolą Nr. 061-30A, ištyrimo ir skysčio identifikavimo iš Muitinės laboratorijos negautas. Kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos Institucija atskiro savarankiško tyrimo neatliko, o vadovavosi tik tarnybiniu pranešimu, duomenys, kad garaže rastas skystis yra kuras (benzinas) turėjo būti pagrįsti būtent išvada, dėl kurios pateikimo buvo kreiptasi mėginių paėmimo protokolu. Patikrinimo metu nebuvo konstatuota, kad laikomas skystis yra benzinas, o 2010-10-18 skystųjų energetinių produktų mėginių paėmimo protokole Nr. 061-30A nurodyta, kad paimtas gelsvos spalvos skysčio, turinčio specifinį benzino kvapą mėginys. Mėginio paėmimo tikslas – produkto identifikavimas. Taigi atsakomybė už skysčio, turinčio benzino kvapą, laikymą nėra numatyta, priešgaisrinės saugos taisyklių 356 punktas numato draudimą individualiame garaže laikyti daugiau kaip 40 litrų automobilių kuro ir daugiau kaip 10 litrų tepalų. Todėl 2010 m. spalio 18 d. protokolu Nr. 061-30A Klaipėdos apskrities VMI paėmus mėginius ir juos perdavus tyrimui Muitinės laboratorijai, Klaipėdos apskrities PGV spręsti A.O. atsakomybės klausimą galėjo tik po to kai bus pateiktas paimto mėginio tyrimo rezultatas ir atsakyta į klausimą koks skystis rastas talpoje.

Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nėra laikomasi nuostatos ir preziumuojama, jog pažeidimo įvykdymo aplinkybės yra žinomos visiems bylos dalyviams, tuo pačiu ir nutarimą priimančiam pareigūnui, ir atskirai nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, rinkti kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad yra įvykdytas teisės pažeidimas ir asmuo kaltas šio pažeidimo įvykdytu, o pakanka, kad pats pareigūnas yra įsitikinęs, kad pažeidimas įvykdytas. Tam, kad objektyviai nustatyti ar asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti surinkti visi objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima patikrinti tas faktines aplinkybes, kurios yra užfiksuotos protokole ir kitoje administracinės bylos medžiagoje.

Kaip jau minėta, analizuojant įrodymų apimtį, pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį, įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės apžeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės apžeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), todėl konstatavus, kad pažeidimo aplinkybių tyrimas atliktas neišsamiai, nesurinkti faktiniai duomenys pagrindžiantys asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos įvykdymo, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžinama įgaliotai institucijai ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis “Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, 2001 m. spalio 5 d. konsultacija, p. 319).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

A.O. skundą tenkinti dalinai.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr.34.14-53.53 panaikinti ir administracinę bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje A. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.