Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad 2020 m. birželio 4 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl tarp jo ir rangovo kilusio ginčo dėl statybos darbų galimai netinkamos kokybės ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir tuo pagrindu pareiškėjo keliamo reikalavimo nutraukti statybos rangos sutartį, grąžinti sumokėtus pinigus (išskaičiuojant už faktiškai suteiktus darbus), sumokėti sutarties netesybas ir išvežti rangovui priklausančius daiktus iš pareiškėjui priklausančios teritorijos, siekdama sudaryti sąlygas ginčą išspręsti taikiai ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi pradėjo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą ir 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į rangovą ir pasiūlė su pareiškėju kilusį ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu paprašė iki 2020 m. liepos 24 d. pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių ir keliamo reikalavimo, per nustatytą terminą negavusi rangovo atsakymo, 2020 m. liepos 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreipėsi į rangovą, visgi, ir po pakartotinio kreipimosi atsakymo iš rangovo nesulaukė, todėl ėmė pareiškėjo prašymą nagrinėti iš esmės, atliko dokumentinį atraminės sienelės įrengimo (tvoros stulpų įbetonavimo) paslaugos vertinimą. Pabrėžė, kad dokumentinio vertinimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad susisiekus su pareiškėju telefonu, jis paaiškino, kad faktiškai rangovo atlikti darbai yra pašalinti, todėl, atsižvelgdama į tai, elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti faktinės situacijos nuotraukų ir papildomų paaiškinimų dėl rangovo atliktų darbų bei pareiškėjo žemės sklype rangovo paliktų daiktų, pareiškėjas, atsakydamas į paklausimą, 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. elektroniniais laiškais pateikė pretenzijos rangovui nuotraukas, elektroninio laiško, kuriame nurodyti rangovo patirtų išlaidų skaičiavimai, kopiją ir tris rangovo atliktų darbų nuotraukas bei paaiškino, kad pareiškėjo žemės sklype yra palikta rangovui priklausanti armatūra, be to, nurodė, kad rangovas bandė gręžti skyles stulpams įbetonuoti, tačiau šios skylės buvo išgręžtos kas 2,5 m, 30–45 cm gylio, nors pagal statybos technologijų reikalavimus minėtos skylės turėjo būti gręžiamos kas 2 m ir 120 cm gylio, todėl, pareiškėjo teigimu, jis išgręžtas skyles turėjo užlyginti ir dėl to patyrė papildomų išlaidų, taip pat pareiškėjas papildomai 2020 m. gruodžio 16 d. elektroniniu laišku paaiškino, kad rangovas nukasė 25 m ilgio ir 0,7 m pločio šlaitą (iškastų žemių tūris 15–17 m³) ir išgręžė 11 skylių. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų nustatyta, kad jose matyti iškastos žemės nuotraukos ir išręžtos kelios negilios skylės (20–30 cm gylio). Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu ji kreipėsi į rangovą, prašydama iki 2020 m. gruodžio 21 d. pateikti pareiškėjo teritorijoje atliktų darbų aktą arba sąmatą bei pateikti paaiškinimus, rangovas elektroniniu laišku atsakė, kad minėtus dokumentus pateiks, tačiau jokių dokumentų ar paaiškinimų nepateikė, todėl dokumentinio vertinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu buvo surašyta išvada, kurioje konstatuota, jog pagal pareiškėjo pateiktas nuotraukas negalima nustatyti, kokios apimties darbus atliko rangovas, bei ar atraminė sienelė atliko teisės aktų reikalavimus, kadangi trūkumai faktiškai yra pašalinti. Nurodė, kad nustačiusi, jog nėra objektyvių galimybių įvertinti statybos darbų kokybės bei nustatyti, kokios apimties darbus atliko rangovas, priėmė teisės aktais pagrįstą, teisėtą sprendimą nutraukti tarp pareiškėjo ir rangovo kilusio ginčo nagrinėjimą. Teigė, kad ginčo nagrinėjimo metu buvo dedamos pastangos, siekiant kuo operatyviau išnagrinėti pareiškėjo prašymą, tačiau sprendimas dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo buvo priimtas praleidus teisės aktuose įtvirtintus terminus dėl objektyvių priežasčių, kurias sąlygojo susiklosčiusi neįprasta situacija dėl koronaviruso bei dėl to gauto didelio vartotojų prašymų kiekio (2020 m. vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka išnagrinėjo 5 919 vartotojų ir pardavėjų, paslaugų tiekėjų ginčų, t. y. 25 proc. daugiau nei 2019 m.), todėl, atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus didelį darbo krūvį tenkantį vienam specialistui, nagrinėjant vartotojų prašymus, ji neturėjo objektyvių galimybių išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir priimti sprendimo dėl jo pagrįstumo vadovaujantis įstatyme įtvirtintais terminais, be to, sprendimo dėl vartojimo ginčo esmės priėmimas praleidus įstatyme įtvirtiną terminą galėtų būti laikomas procedūriniu pažeidimu, tačiau savaime nelemia sprendimo neteisėtumo. Nurodė, kad VTAĮ 23 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai vartotojui, ketinančiam kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti ne tik prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, bet ir kitus dokumentus, reikalingus ginčo nagrinėjimui, į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją besikreipiantis asmuo privalo aktyviai veikti, t. y. teikti įrodymus, kuriais remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, pareiškėjas apie pareigą pateikti įrodymus, reikšmingus ginčo nagrinėjimui, buvo informuotas 2020 m. birželio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjimu atveju sprendimas buvo priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus (nuotraukas), paaiškinimus bei vadovaujantis išvada, kuri vartojimo ginčo nagrinėjimo procese laikytina rašytiniu įrodymu. Pabrėžė, kad pareiškėjas teismui nėra pateikęs naujų įrodymų, kuriuos ji galėtų (turėtų) vertinti iš naujo ir kurie galėtų nulemti kitokį jos sprendimą dėl ginčo esmės.