Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Konstantinas Gurinas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. 2A-1417-259/2017, Nr. 2A-1076-638/2017, Nr. 2-13871-894/2017 ir pareiškėjo M. Č. nušalinimo pareiškimu Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. gegužės 16 d. gautas pareiškėjo M. Č. nušalinimo pareiškimas Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams. Nušalinimo pareiškime teigiama, kad Kauno apylinkės teismas turi būti nušalintas nuo civilinės bylos Nr. 2-13871-894/2017, o Kauno apygardos teismas nuo civilinių bylų Nr. 2A-1417-259/2017 ir Nr. 2A-1076-638/2017, nagrinėjimo. Pareiškėjas paaiškino, kad iš Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje išnagrinėtų bylų, kurių procese dalyvavo M. Č., matyti, jog teismai akivaizdžiai pažeidžia rungtyniškumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus. Nušalinimo pareiškime aprašomi bylų, kuriose dalyvavo pareiškėjas procesai, atkreipiant dėmesį į galimus proceso pažeidimus, bei pateikiamas pareiškėjo ir bylose dalyvaujančių asmenų tarpusavio santykių vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byloje dalyvaujantis asmuo, manydamas, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. Č. nušalinimo pareiškimu siekia nušalinti Kauno apylinkės teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-13871-894/2017, o Kauno apygardos teismą nuo civilinių bylų Nr. 2A-1417-259/2017 ir Nr. 2A-1076-638/2017, nagrinėjimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nušalinimo pareiškimas teikiamas ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2S-18308-924/2017, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog tokia byla Kauno apylinkės teisme nėra nagrinėjama. Susipažinus su pateiktu nušalinimo pareiškimu, matyti, kad nors pareiškėjas detaliai aprašo Kauno apylinkės bei Kauno apygardos teismuose nagrinėtų bylų procesus, tačiau jokių konkrečių motyvų dėl teisėjų šališkumo nenurodo. Pažymėtina, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su civilinių bylų nagrinėjimu bei nepalankių procesinių sprendimų pareiškėjo atžvilgiu priėmimu, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis).

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų pagrindžiami visų Kauno apylinkės bei Kauno apygardos teismų Civilinių bylų skyrių teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog šioje nutartyje nurodytos civilinės bylos gali būti išnagrinėtos pažeidžiant teismų ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

nutaria:

Pareiškėjo M. Č. pareiškimo dėl visų Kauno apylinkės bei Kauno apygardos teismų Civilinių bylų skyrių teisėjų nušalinimo netenkinti.