- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1968-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01155-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“, uždarajai akcinei bendrovei „MGJ“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Imber“
- Trečiasis asmuo
- M. Č.
Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“ atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1704-358/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imber“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MGJ“, trečiajam asmeniui M. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovės su atsakove 2011 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. rugsėjo 30 d. ir 2012 m. kovo 30 d. sudarytas transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovei buvo perleistos transporto priemonės VW Touareg, v/n (duomenys neskelbtini) VW Multivan, v/n (duomenys neskelbtini) ir Toyota RAV4, v/n (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė 113 370 Lt, taikyti restituciją, priteisti ieškovei iš atsakovės 113 370 Lt sumą, 6% dydžio metines procesines palūkanas ir nurodė, kad ginčijamus sandorius ieškovės vardu sudarė trečiasis asmuo, kuris tuo metu buvo ieškovės direktorius, nesilaikydamas kiekybinio atstovavimo reikalavimo, transporto priemonės buvo perleistos su trečiuoju asmeniu susijusiai įmonei, nėra jokių duomenų, kad sutartinė kaina realiai buvo sumokėta. Kadangi neaišku, ar transporto priemonės yra išlikę, kokia jų būklė, restitucijos natūra taikymas gali sukelti ieškovei nepatogumų, todėl restitucija taikytina įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovei transporto priemonių vertės ekvivalentą pinigais. Kartu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės turto ir piniginių lėšų areštą ginčo sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - ir pinigines lėšas, 113 370 Lt sumai, turtą surasti ir aprašyti pavesdamas ieškovės pasirinktam antstoliui. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė, nepritaikius suvaržymų atsakovė savo turtą gali perleisti, dėl ko galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Vadovaudamasis ekonomiškumo principu, teismas areštą pirmiausia pritaikė atsakovės turtui, ir tik paaiškėjus, jog turto atsakovė neturi ar turi nepakankamai - leido suvaržymus taikyti piniginėms lėšoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Priimdamas ginčijamą nutartį teismas nevertino ieškinio reikalavimų tikėtino pagrindimo. Laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi ieškovė be pagrindo pareiškė reikalavimą restituciją taikyti ne natūra, o priteisti iš atsakovės piniginį ekvivalentą.
2. Vykdant ginčijamą nutartį buvo aprašytos būtent sandoriais, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais, perleistos transporto priemonės. Tai parodo, jog restitucija natūra yra galima, o perteklinis turto areštas neproporcingai varžo atsakovės teises.
3. Visus procesinius dokumentus pasirašė ieškovės direktorė, nors, kaip ji pati nurodė ieškinyje, ieškovės įstatuose nustatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė.
4. Kauno rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1525-214/2012 yra ginčijamas ieškovės direktorės tapimo bendrovės akcininke teisėtumo faktas, kas leidžia abejoti jos teise veikti įmonės vardu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad su ieškiniu buvo pateikti visi sandorių negaliojimo pagrindus patvirtinantys įrodymai, grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui kelia nesąžiningas atsakovės ir trečiojo asmens elgesys, taip pat didelė ieškinio suma. Kiekybinio atstovavimo taisyklė taikytina sandorių sudarymui, o ne procesinių dokumentų pateikimui.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija ieškinyje nurodytų sutartinių santykių tarp ieškovės ir apeliantės egzistavimo fakto. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovė, ji ieškinyje įvardijo sandorių negaliojimo pagrindus ir argumentus, kurie, ieškovės nuomone, patvirtina šių pagrindų egzistavimą. Reikalavimas dėl restitucijos taikymo šiuo atveju laikytinas išvestiniu, pripažinęs sandorį negaliojančiu teismas privalo restituciją taikyti savo iniciatyva net ir nesant atitinkamo reikalavimo, teismo neriboja ieškovo pasirinkta restitucijos forma ar apimtis. Be to, ieškovės pasirinkimo reikalauti priteisti piniginį ginčijamais sandoriais perleisto turto vertės ekvivalentą, o ne grąžinti sandorių dalyką pagrįstumas taip pat priklauso nuo to, ar sprendimo priėmimo dieną turtas bus išlikęs, nebus nepataisomai sugadintas, jo vertė nebus ženkliai sumažėjus ir jis vis dar priklausys atsakovei. Pastarosios aplinkybės pačios savaime leidžia spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra susiję su ieškovės siekiu apginti savo teises nuo galimo pažeidimo, dėl ko pradinėje proceso stadijoje, neištyrus ir neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškų išvadų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Tai, kas nurodyta, leidžia kaip nepagrįstą atmesti atskirojo skundo motyvą, jog laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos dėl akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo.
Dėl proporcingumo principo taikant laikinąsias apsaugos priemones
Proporcingumo principas reikalauja, jog būtų taikomi tik tie suvaržymai, kurių taikymas sukurs didesnę naudą, nei žala, kuri galėtų atsirasti suvaržymų nepritaikius. Tokiu būdu užtikrinama šalių interesų pusiausvyra. Apeliantė neginčija fakto, jog ieškinyje reiškiami didelės vertės turtinio pobūdžio reikalavimai, jog reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkinimo atveju apeliantei atsiras turtinio pobūdžio prievolė ieškovės atžvilgiu. Nurodytos aplinkybės leidžia atmesti kaip nepagrįstą apeliantės poziciją, jog negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės. Sprendžiant klausimą, ar teismas parinko tinkamus suvaržymus, akcentuotina, jog teigdama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, galėjo būti areštuotos konkrečios ginčijamais sandoriais perleistos transporto priemonės, apeliantė kartu nurodo, kad vykdant ginčijamą nutartį ir buvo aprašytos būtent apeliantei priklausančios transporto priemonės. Jokių duomenų apie tai, jog po antstolės nustatyto konkretaus areštuojamo turto ir suvaržymų jam pritaikymo yra apribotos apeliantės teisės į kokį nors kitą jos turtą ar pinigines lėšas, byloje nėra. Akcentuotina ir tai, jog, kaip matyti iš Kelių transporto priemonių registro išrašo, ginčijamos nutarties pagrindu buvo areštuotos visos trys apeliantei priklausančios transporto priemonės - du automobiliai, kurių perleidimo sandoriai yra ginčijami, ir automobilis Peugeot Partner, v/n (duomenys neskelbtini) Nurodytos aplinkybės parodo, jog: pirma, savo esme ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės didžiąja dalimi atitinka suvaržymus, kurie galiotų, jeigu teismas būtų areštavęs ginčo sandorių dalyku esančias transporto priemones; antra, transporto priemonė VW Multivan, v/n (duomenys neskelbtini) kurios perleidimo sandoris ginčijamas, apeliantei nebepriklauso, kas leidžia abejoti apeliantės argumento, kad sandorius pripažinus negaliojančiais nebūtų jokių kliūčių restitucijai natūra taikyti, pagrįstumu bei pagrindžia ribojimų taikymą ne tik sandorių dalyko, bet ir kito apeliantės turto atžvilgiu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog apeliantė neįrodė neproporcingo jos interesų pažeidimo fakto, apeliantės argumentai dėl netinkamos suvaržymų formos parinkimo laikytini formaliais, neatitinkančiais realaus siekio ginti konkrečias apeliantės teises, kuris, vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi, vertintinas kaip privaloma bet kokio procesinio veiksmo pagrįstumo prielaida.
Dėl ieškovės teisės atlikti procesinius veiksmus
Ginčijamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantė sieja ir su ieškovės direktorės teise atlikti procesinius veiksmus. Pati apeliantė atskirajame skunde patvirtino, jog teismui pateiktus procesinius dokumentus pasirašė asmuo, juridinių asmenų registre nurodomas kaip ieškovės direktorė. Šio įrašo teisėtumo faktas yra ginčijamas teismine tvarka, bet kol kas nenuginčytas, todėl priimant teismui teikiamus procesinius dokumentus juo remiamasi pagrįstai, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1525-214/2012 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat neriboja ieškovės direktorės teisės atlikti ieškovės vardu procesinius veiksmus. Nurodytos aplinkybės leidžia atmesti kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog dėl lygiagrečiai vykstančio civilinio teisinio ginčo ieškovės direktorė negali pasirašinėti ir teikti teismui procesinių dokumentų. Priešinga išvada lemtų ne tik nepagrįstą ieškovės, kaip juridinio asmens, teisių savo teisėtus interesus ginti teismine tvarka ribojimą nagrinėjamoje byloje, bet ir sąlygotų logiškai nepateisinamą situaciją atskirajame skunde minimoje kitoje civilinėje byloje, kur ieškovė, kitų asmenų į procesą įtraukta dalyvaujančiu asmeniu, niekaip negalėtų įgyvendinti savo procesinių teisių.
Atmestinas ir skundo argumentas dėl kiekybinio atstovavimo taisyklės įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, CK 2.83 straipsnyje reglamentuojamas kiekybinis atstovavimas sietinas su materialinių sandorių įgyvendinimo sudarant civilinius sandorius tvarka, ir negali būti vertinamas kaip įtakojantis CPK 55 straipsnyje apibrėžtas vienasmenio juridinio asmens valdymo organo procesines teises.
Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.