Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fsoft“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 425 straipsnio nustatyta tvarka ir prašė priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REIKALAVIMAS.LT“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fsoft“ 638,62 Eur negrąžintos skolos, 184,60 Eur delspinigių, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Altas IT“ ir ieškovės buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 397 ir 2017 m. liepos 10 d. jos priedas Nr. 2, kurių pagrindu pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Altas IT“ perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fsoft“, o ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę 638,62 Eur sumai su netesybomis, nuostoliais (žala), palūkanomis ir kitais privalomais mokėjimais pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitas-faktūras.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. spalio 12 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Altas IT“ ir ieškovės buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 397 ir 2017 m. liepos 10 d. jos priedas Nr. 2, kurių pagrindu pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Altas IT“ perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fsoft“, o ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę 638,62 Eur sumai su netesybomis, nuostoliais (žala), palūkanomis ir kitais privalomais mokėjimais pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitas-faktūras.

Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi laikytina, kad cesijos būdu ieškovės įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka šioje civilinėje byloje laikytinas tinkamu atsakovės informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013). Nenustatyta, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl netinkamo sutarties vykdymo. Taip pat nenustatyta, kad atsakovė savo prievolę pagal reikalavimo perleidimo sutartį būtų įvykdžiusi (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis).

Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Atsakovė, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, už ieškovei perleistą reikalavimo teisę su pastaruoju neatsiskaitė (CK 6.59 straipsnis), nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Nesant duomenų, kad atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove, yra pagrindas ieškovės reikalavimus patenkinti – priteisti iš atsakovės 638,62 Eur skolą.

CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis Sutarties 4.2. punktu, atsakovė už kiekvieną uždelstą mokėti kalendorinę dieną ieškovei moka 0,2 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius, todėl pagal delspinigių apskaičiavimo pažymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 184,60 Eur delspinigių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš atsakovės priteistina 8,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (863,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. liepos 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 310,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 10,00 Eur žyminio mokesčio, 300,00 Eur už teisinę pagalbą..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „REIKALAVIMAS.LT“, j. a. k. 302642184, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fsoft“, j. a. k. 303246202, 638,62 Eur (šešis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 62 ct) skolos, 184,60 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis Eur 60 ct) delspinigių, 40,00 Eur (keturiasdešimt Eur) skolos išieškojimo išlaidų, 8,00 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (863,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 310,00 (tris šimtus dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.