- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-1832-324/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00570-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- D. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6544-445/2018 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui D. B. dėl kompensacijos pilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame jai iš atsakovo prašė priteisti 1215 Eur kompensaciją už sūnaus išlaikymui teiktas išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1215 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Nurodė, kad abiejų šalių sūnus 2017 m. balandžio 7 d. sulaukė pilnametystės, bet dar nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo, mokėsi gimnazijoje, gyveno kartu su ieškove, 2018 m. liepos 13 d. baigė mokyklą. Nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. liepos 13 d., kol įgijo vidurinį išsilavinimą, nors ir darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, dėl mokymosi negalėjo savęs išlaikyti. Atsakovas jam teikė paramą po 94 Eur kas mėnesį, tačiau šio išlaikymo nepakako pilnamečio sūnaus minimaliausiems būtiniems poreikiams tenkinti. Kadangi ieškovė vykdė savo ir dar dalį atsakovo prievolės, įgijo teisę reikalauti atsakovo kompensuoti minimalias pilnamečiam vaikui tenkančias išlaikymo išlaidas 1215 Eur už laikotarpį nuo sūnaus tapimo pilnamečiu iki gimnazijos baigimo, t. y. nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. liepos 13 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu bei vadovaudamasis CPK 425 straipsnio 1, 2 dalimis.
4. Teismas nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2000 m. liepos 10 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-0609 išieškoti iš atsakovo D. B. alimentus iš visų jo darbo užmokesčio (pajamų) rūšių kas mėnesį ¼ dalį iki sūnaus A. B. pilnametystės, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Ieškovės ir atsakovo sūnus A. B. 2017 m. balandžio 7 d. sulaukė pilnametystės. Atsakovo prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra pasibaigusi, nėra reiškiami reikalavimai dėl neįvykdytos prievolės išieškojimo. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas teikė paramą savo pilnamečiui sūnui po 94 Eur kas mėnesį. Atsakovas mokėjo žymiai didesnę paramą, negu nustatyta bazinė socialinė išmoka. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes išlaikymas pilnamečiam vaikui Civilinio kodekso 3.192 ¹ straipsnio pagrindu nebuvo priteistas teismo sprendimu. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Tinkamo ieškovo pareiga, prašant bylą nagrinėti dokumento proceso tvarka, yra reikalavimo pagrindimas leistinais rašytiniais įrodymais (nagrinėjamu atveju – reikalavimų dydžio). Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad atsakovas turi mokėti jos nurodyto dydžio išlaikymo kompensaciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį, ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti reiškiamas dokumentinio proceso tvarka. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo kompensaciją už sūnaus išlaikymui teiktas išlaidas. Tam nebūtinas pilnamečio sūnaus reikalavimas priteisti jam išlaikymą – tokį reikalavimą pagal teismų praktiką gali teikti ir sūnaus motina kompensacijos pavidalu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2661-611/2013). Negalima tokia teisinė situacija, kai tas pats klausimas skirtinguose teismuose sprendžiamas skirtingai.
1.2. Pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už minimalų darbo užmokestį, t.y. 380 Eur, todėl kiekvienas iš tėvų privalo skirti vaiko išlaikymui ne mažiau kaip 190 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepagrindė ieškinio leistinais įrodymais ir kad atsakovas mokėjo žymiai didesnę paramą, negu nustatyta bazinė socialinė išmoka.
1.3. Ieškovė pateikė visus leistinus įrodymus, patvirtinančius, kad sūnus yra ir atsakovo vaikas, kad nuo gimimo atsakovas geranoriškai neteikė jam išlaikymo, ieškovės nurodomu laikotarpiu sūnus mokėsi gimnazijoje, gavo brandos atestatą, kas sudaro pagrindą priteisti ieškovės prašomą kompensaciją už jo išlaikymui teiktas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pilnamečio asmens motinos ieškinį to asmens tėvui dėl piniginės kompensacijos už pilnamečio vaiko išlaikymui teiktas išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl ieškinio priėmimo
7. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CK) ir kituose įstatymuose.
8. CK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį šiuo pagrindu atsisakė priimti nepagrįstai. Minėta, kad ieškinio reikalavimas yra ne išlaikymo priteisimas šalių pilnamečiam vaikui, o piniginė kompensacija ieškovei už jos įvykdytą atsakovo prievolę išlaikyti pilnametį vaiką, kol jis mokėsi vidurinėje mokykloje. Tai reiškia, kad, pareikšdama tokį reikalavimą, ieškovė įgyvendina ne pilnamečio vaiko, o savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis). Dėl to, vertinant pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra svarbi apeliantės nurodoma kito teismo bylų analizė. Jose aptariamos aplinkybės (piniginės kompensacijos reikalavimas už nepilnamečiam vaikui teiktą išlaikymą) ir įvardinta kasacinio teismo praktika galėtų būti aktuali nagrinėjant bylą iš esmės.
9. Dokumentinio proceso tvarka gali būti nagrinėjami reikalavimai priteisti pinigų sumą, jeigu visi reikalavimai yra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Pastarieji ieškininio pareiškimo elementai turi būti aiškūs, konkretūs ir nurodyti taip, kad būtų galima apibrėžti jų individualumą bei užkirsti kelią tapačių reikalavimų pareiškimui ateityje. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 punktą piniginiai reikalavimai apmokestinami žyminiu mokesčiu).
10. Nurodytos įstatymų leidėjo nuostatos pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas, dokumentinio proceso tvarka prašomą nagrinėti ieškinį atsisakęs priimti, be kita ko, ir CPK 424 straipsnio 1, 2 dalyse nurodomais pagrindais, pastarąsias proceso teisės normas pritaikė netinkamai
Apeliacinės instancijos teismo išvados
11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu bei vadovaujantis CPK 425 straipsniu, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.