- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- e2YT-2559-962/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- S. J., V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. J. ir V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo vaikai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėję jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodo, kad mirusysis nebuvo palikęs testamento, todėl po jo mirties likęs turtas buvo paveldimas pagal įstatymą. Palikėjo vaikai į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo bylą užvesta nebuvo, palikimą jie priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti, tai yra palikėjo vaikai priėmė ir faktiškai naudojosi jo asmeniniais daiktais. Palikėjas buvo garsus to meto dailininkas, jo palikimą sudarė vertingi meno kūriniai – paveikslai, po tėvo mirties jo vaikai S. J. ir V. J., atstovaujamas savo motinos A. R., pasidalino tėvo tapytus paveikslus ir pradėjo jais disponuoti. Pareiškėjai, priėmę visą jiems žinomą palikėjo turtą, laikomi priėmusiais visą palikimą.
Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, jų interesus atstovauja advokatė A. Žemeckė, kuri teismo posėdžio palaiko pareiškimą, prašo pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad palikėjas nekilnojamojo turto neturėjo, paveldimą turtą sudarė jo asmeniniai daiktai ir palikėjo tapyti paveikslai, kuriuos pareiškėjai pasidalino burtų keliu, dalį paveikslų valdo iki šiol, pareiškėjams pradėjus mokytis, dalis paveikslų buvo parduota tretiesiems asmenims. Į notarą dėl palikimo priėmimo kreiptasi nebuvo, pareiškėjai nežinojo, kad tai yra būtina. S. J. tuo metu taip pat buvo nepilnametė, jos motina tuo metu jau buvo mirusi, merginą užaugino teta, oficialaus globėjo ji neturėjo, todėl po palikėjo mirties likusius paveikslus pasidalino S. J., kuriai tuo metu buvo 17 metų, ir V. J., kuriam tuo metu buvo 3 metai, atstovaujamas motinos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarautų pareiškimui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po savo tėvo mirties pareiškėjai priėmė palikimą pradėję turtą faktiškai valdyti.
Suinteresuoto asmens atstovas posėdyje nedalyvavo, prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai S. J. ir V. J. yra R. J. vaikai (e. b. l. 10-12). R. J. (duomenys neskelbtini) mirė, mirė ištuokoje (e. b. l. 9, 26). Po R. J. mirties palikimo priėmimo faktų neužregistruota (e. b. l. 13). Ištraukoje iš R. J. 1994 metų darbų katalogo nurodyta, kad S. J. privačioje paveikslų kolekcijoje yra 20 R. J. tapytų paveikslų (e. b. l. 14-17, 18).
1964 m. redakcijos Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusį teisinį reguliavimą šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
S. J. ir V. J. laikomi R. J. pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą (CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu palikėjas buvo išsituokęs, palikėjo vaikai buvo nepilnamečiai. Apklausta liudytoja A. R. paaiškino, kad po palikėjo mirties jo vaikai S. J., kuriai palikimo atsiradimo metu buvo 17 metų ir V. J., kuriam buvo 3 metai, atstovaujamas savo motinos A. R., pasidalino asmeninius palikėjo daiktus ir paveikslus, kurie po palikėjo mirties buvo eksponuojami M. K. Čiurlionio meno galerijoje. S. J. motina tuo metu jau buvo mirusi, ją užaugino teta, oficialus globėjas paskirtas nebuvo. Tuo metu nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo. Byloje pateiktame 1994 metų darbų kataloge nurodyta, kad S. J. privačioje paveikslų kolekcijoje yra 20 R. J. tapytų paveikslų, kurie eksponuojami muziejuose, tai yra jais disponuojama, todėl laikoma, kad prieštaravimų tarp rašytinio įrodymo ir liudytojos parodymų nėra. Šios nustatytos aplinkybės įrodo S. J. ir V. J. valią patiems bei per kitus asmenis kaip savo valdyti jų tėvo R. J. sukurtą turtą ir tokiu būdu įgyti teises į tą jo dalį, kuri, jam mirus, laikoma jo palikimu. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjai priėmė R. J. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, kas sudaro pagrindą tenkinti pareiškimą.
Byloje susidarė 11,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (elektroninės bylos popierinės kopijos bylos lapas 2), kurios lygiomis dalimis (po 5,71 Eur) priteisiamos valstybei iš kiekvieno pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), jo vaikai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėję jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,14 Eur (vienuolikos eurų 14 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, tai yra po 5,71 Eur (penkis eurus 71 ct) iš kiekvieno pareiškėjo. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.