Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

- 2003 m. vasario 21 d. Švedijos K. M. apylinkės teismo pagal BK 6 paragrafo 3 pastraipą – 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2010-03-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 3 punktu, LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, paleistas lygtinai neatlikus 2 metų 11 mėnesių 11 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir

K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

-2005 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

-2014 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (4 epizodai) – 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. B. ir K. B. pažeidė viešąją tvarką.

2012 m. spalio 5 d., apie 20.00 val., Klaipėdoje, H. M. g. 4, prie baro „Laikraštis“, viešoje vietoje, kaltinamieji M. B. ir K. B., su nenustatytu asmeniu, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką, tai yra, priėję prie nukentėjusiojo J. Š., tyčia, smogė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius kumščiais į veidą, po ko, J. Š., pargriuvus ant žemės, ne mažiau kaip tris kartus spyrė nukentėjusiajam J. Š. į įvairias kūno vietas, tuo J. Š. padarydami viršutinės lūpos kairės pusės muštinę žaizdą ir apatinės lūpos sumušimą, kas nukentėjusiajam J. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, kaltinamasis M. B. smogė į veidą nukentėjusiajam S. G., tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairio žando srityje su žando gleivinės įtrūkimu, odos nubrozdinimais kairės plaštakos I ir V pirštų nugariniuose paviršiuose, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. M. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies ir parodė, jog 2012 m. spalio 5 d., vakare, užėjo į barą „Laikraštis“ atsigerti kavos, kur sutiko iš matymo pažįstamą K. B.. Jiems būnant bare, prie šalia buvusio staliuko sėdėję asmenys triukšmavo, todėl, pirmiausia, K. B. priėjęs prie pastarųjų, asmenis mėgino apraminti, vėliau priėjo ir jis, bei paprašė, kad pastarieji apramintų nukentėjusįjį J. Š., nes pastarasis buvo neblaivus. Tačiau jam buvo atsakyta necenzūriniais žodžiais. Po kiek laiko, išgėrus kavos, jis nuėjo į lauką parūkyti. Tuo metu lauke taip pat buvęs ir J. Š., kuris jam kažką pasakęs, dėl ko jis įsižeidė, ko pasėkoje ir sudavė pastarajam kelis smūgius kumščiais. M. B. nurodė, jog kiek smūgių sudavė kumščiais nukentėjusiajam J. Š., nepamena. M. B. nurodė nepamenąs ir aplinkybės, jog J. Š. būtų spyręs, vienu momentu netgi pats buvo pargriuvęs. Tačiau patikslino, jog jei byloje nurodyta ir kaltinamajame akte parašyta, jog jis nukentėjusiajam J. Š. spyręs, vadinas gal ir spyręs.

Asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad S. G., kaip asmenį, kuris sumušė jį ir J. Š., atpažino prie durų pirmą sėdintį M. B.. Nustatyta, kad S. G. M. B. atpažino iš veido bruožų, kūno sudėjimo. Nustatyta, jog asmens atpažinimas atliktas 2012 m. spalio 10 d. (I t., b.1. 13- 17).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad J. Š. iš atpažinimui pateiktų šešių nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 1, esančią K. B. nuotrauką. Nustatyta, kad J. Š. K. B. atpažino kaip patį vyriausią iš juos užpuolusių asmenų. Nustatyta, jog asmens parodymas atpažinti iš nuotraukų atliktas 2012 m. spalio 12 d. (I t., b.1. 22-25).

Asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad J. Š., kaip asmenį, kuris sumušė jį ir S. genį, atpažino per vidurį sėdintį M. B.. Nustatyta, kad J. Š. M. B. atpažino iš veido bruožų, plaukų. Nustatyta, jog asmens atpažinimas atliktas 2012 m. spalio 11 d. (I t., b.1. 26-30).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas M. P. iš atpažinimui pateiktų šešių nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 1, esančią K. B. nuotrauką. Nustatyta, kad liudytojas M. P. K. B. atpažino kaip patį vyriausią iš trijų prie jų bare priėjusių asmenų. Nustatyta, kad liudytojas K. B. atpažino iš veido bruožų, nurodė, jog asmuo buvo neagresyvus, šypsojosi. Nustatyta, jog asmens parodymas atpažinti iš nuotraukų atliktas 2012 m. spalio 18 d. (I t., b.1. 50- 53).

Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad 2012 m. spalio 5 d., 20.41 val. S. G. nustatyta – 0.00 promilių (I t., b.1. 62).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros protokolu nustatyta, kad S. G. pateikė kelnes, kurios apžiūrėtos, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Nustatyta, jog kairės kelnių klešnės apačioje, 4,5 cm. nuo vidinės siūlės yra 2 cm. skylutė. Kelnės gražintos nukentėjusiajam (I t., b.1. 60- 61, 116- 119).

2012 m. spalio 12 d. specialisto išvada Nr. G 2013/12 (03) nustatyta, kad S. G. konstatuota - poodinė kraujosruva kairio žando srityje su žando gleivinės įtrūkimu, odos nubrozdinimai kairės plaštakos I ir V pirštų nugariniuose paviršiuose. Nustatyta, jog S. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b.1. 121).

2012 m. spalio 5 d. specialisto išvada Nr. G 2201/12 (03) nustatyta, kad J. Š. konstatuota - viršutinės lūpos kairės pusės muštinė žaizda ir apatinės lūpos sumušimas. Nustatyta, jog sužalojimas J. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta ir tai, kad KUL 2012-10-05 20 val. 35 min. iš J. Š. paimtame kraujyje rasta 2,42 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (I t., b.1. 123).

Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad 2012 m. spalio 5 d., 20.47 val. K. B. konstatuotas 1.27 promilių girtumas (I t., b.1. 132).

Kaltinamasis K. B. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neigia, ir nurodo nukentėjusiojo J. Š. atžvilgiu ne tik jokio fizinio smurto nenaudojęs, bet ir apskritai įvykyje nedalyvavęs, ir jo nematęs, o iš baro į lauką išėjęs, jau konfliktui pasibaigus. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija, ir atmestini kaip akivaizdžiai neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, tiek pateikiant protokolą – pareiškimą dėl įvykio, tiek pirminės apklausos metu, nukentėjusysis S. G. nuosekliai, analogiškai ir vienareikšmiai nurodė, jog smūgius pirmiausia rankomis, o paskiau ir kojomis nukentėjusiajam J. Š. sudavė trys asmenys – tiek K. B., tiek M. B., tiek nenustatytas asmuo (t. 1, b. l. 1, 6-7). Nustatyta, jog nukentėjusiojo S. Genio protokolas – pareiškimas pateiktas 2012 m. spalio 5 d., 21.10 val. Taigi visiškai nedelsiant po įvykio. Nustatyta, jog nukentėjusiojo apklausa atlikta 2012 m. spalio 10 d. Taigi, irgi praėjus itin trumpam laiko tarpui nuo įvykio. Imant šias aplinkybes domėn, laikytina, jog S. G. įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu prisiminė gerai ir jas įvardijo teisingai, kaip atitinkančias tikruosius faktus. Neabejoti S. Genio ikiteisminio tyrimo metu išdėstytomis aplinkybėmis ir duotais parodymais objektyviai suponuoja ir kitos konstatuotos aplinkybės - S. G., kuomet J. Š. buvo suduoti smūgiai, stovėjo vos kelių metrų atstumu nuo įvykio. Taigi S. G. įvykio aplinką stebėjo betarpiškai, iš esmės pačioje įvykio aplinkoje. Nustatyta, jog S. G. buvo blaivus. Šis neginčytinai konstatuotas faktas taipogi pagrindžia nukentėjusiojo S. Genio dėmesingumą ir nuoseklų įvykio aplinkybių užfiksavimą. Galiausiai nustatyta, jog S. G. ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir išsamiai ne tik nurodė įvykio aplinkybes, jas savarankiškai ir itin detaliai prisiminė netgi praėjus (šiuo atveju) nemažam laiko tarpui po įvykio, bet ir kategoriškai patvirtino, jog smūgius rankomis ir kojomis J. Š. sudavė visi trys asmenys – abu kaltinamieji ir trečias nenustatytas asmuo. Vertinant nukentėjusiojo S. Genio parodymus, dėstant esmines ir reikšmingas įvykio aplinkybes, akivaizdu, jog S. Genio parodymai, apibrėžiant kaltinamųjų M. B., K. B. (ir nenustatyto asmens) veiksmus J. Š. atžvilgiu yra nuoseklūs ir identiški tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, turint omeny išdėstytą, nesiremti nukentėjusiojo S. Genio parodymais, teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo nesivadovauti S. Genio parodymais ir kitu aspektu – procesinių veiksmų atitikimo įstatymui aspektu. Nukentėjusiojo apklausos atliktos ir parodymai užfiksuoti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų. Tokiu būdu, S. Genio parodymų kaip įrodymų leistinumas ir teisėtumas šiame baudžiamajame procese neabejotinas. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis S. G. parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu, kaltinamieji šios pareigos sakyti tiesą nėra saistomi.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis J. Š. įvykio aplinkybių, svarbiausia – jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybių, fizinio smurto apimties, nuosekliai ir tiksliai neįvardijo nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu, kadangi, kaip nustatyta, nuo patirtų smūgių J. Š. buvo netekęs sąmonės. Vienok, baudžiamosios bylos medžiaga atkreiptina objektyviai nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu J. Š. kategoriškai nurodė ir neabejojo, jog, jiems su S. G. rūkant lauke, iš baro išėjo trys asmenys – J. B., M. B. ir dar vienas asmuo, kurie netrukus ėmė jį mušti (t1, b. l. 2, 19-20). Pažymėtina, jog ne tik S. G., bet ir pats J. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaip asmenis jo atžvilgiu panaudojusius fizinį smurtą atpažino kaltinamuosius M. B. ir K. B.. Tai logiškai patvirtina, jog nukentėjusysis J. Š. J. B. ir M. B. kaip asmenis įsidėmėjęs. Nesiremti ar atmesti nukentėjusiojo J. Š. parodymais, kaip įrodymais, taipogi nėra jokio pagrindo – nei atitikimo įstatymui, nei baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio, nei parodymų nenuoseklumo ar prieštaringumo aspektu.

Aplinkybę, jog atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis S. G. mojavo jiems rankomis, tuo tarpu antrasis nukentėjusysis gulėjo ant žemės, ir jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo, tai yra kojomis spardė du asmenys, teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir liudytojas policijos pareigūnas V. S.. Nors teisminio nagrinėjimo metu liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti ir įvardinti, kiek smūgių, kaip, kokiu būdu, ir būtent kuris iš trijų asmenų J. Š. sudavė, vienok ši aplinkybė liudytojo parodymų nei kaip įrodymų iš esmės, nei jų patikimumo neeliminuoja. Juolab, kad liudytojas kategoriškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie savo esme buvę analogiški išdėstytiems teisme (t. 1, b. l. 45-46). Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog netrukus V. S. kaip asmenį bėgantį iš įvykio vietos sulaikė būtent kaltinamąjį K. B.. Tai, jog matė, kad ant žemės gulinčiam asmeniui kitas asmuo sudavė smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, tai, kad juos kaip policijos pareigūnus pastebėję, trys asmenys iš įvykio vietos pradėjo bėgti, ir galiausiai tai, kad netrukus vienas iš asmenų visiškai šalia įvykio vietos buvo sulaikytas, ir kad tai buvęs K. B., tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir liudytojas policijos pareigūnas A. B. (t. 1, b. l. 41-42). Analizuojant ir vertinant liudytojų V. S. ir A. B. parodymus, matyti, jog jie nėra visiškai tikslūs ir detalūs, vienok, akivaizdu, jog savo esme jie atitinka nukentėjusiųjų išdėstytas aplinkybes. Pažymėtina, jog liudytojai parodymus taipogi davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Galiausiai kaltinamojo K. B. parodymus tam tikra apimtimi paneigia ir kaltinamojo M. B. parodymai. Kaltinamasis K. B. nurodė, jog konflikto metu jis dar buvęs bare ir konflikto nematęs. Šiuos K. B. parodymus dėl jo buvimo vietos konflikto metu iš esmės paneigia kaltinamojo M. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog K. B. tuo metu, kai jis sudavė smūgius J. Š., stovėjo ir rūkė lauke, už 2-3 metrų nuo jų, todėl konfliktą tikrai matė.

K. B., ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, nurodo, jog tiek policijos pareigūnai, tiek ir nukentėjusysis S. G. kaip prokuroras yra jo atžvilgiu priešiškai nusiteikę ir tai įtakojo jų parodymus neigiama jo atžvilgiu linkme. Tokie kaltinamojo K. B. argumentai atmestini kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai baudžiamojoje byloje jokių duomenų, juolab įrodymų policijos pareigūnams, ar S. G. esant suinteresuotiems neigiama baudžiamosios bylos baigtimi K. B. atžvilgiu nėra. Aplinkybė, jog S. G. yra prokuroras, jo parodymų teisingumo savaime neeliminuoja. Pažymėtina ir tai, kad tiek abu nukentėjusieji, tiek ir policijos pareigūnai nurodė anksčiau kaltinamųjų nepažinoję, jų nematę ir su jais jokių bendrų interesų, nei asmeniniu, nei darbiniu aspektu neturėję. Šios aplinkybės kreiptinas dėmesys nepaneigė ir kaltinamieji. Tokiu būdu, nukentėjusiojo S. Genio kaip prokuroro, ar liudytojų A. B. ir V. S. kaip policijos pareigūnų suinteresuotumo, apkalbėjimo galimybė visiškai atmestina.

Kaltinamasis K. B., neigdamas pareikštus kaltinimus, akcentuoja, jog policijos pareigūnus iškvietė S. G. ir į įvykio vietą jie atvažiavo su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais. Bylos medžiaga, vaizdo įrašu, betarpiškai peržiūrėtu ir teisminio nagrinėjimo metu, iš tiesų nustatyta, kad policijos pareigūnų ekipažas tarnybiniu automobiliu į įvykio vietą atvyko su įjungtais įspėjamaisiais švyturėliais. Vienok, ši aplinkybė nusikalstamų veiksmų traktavimui, jų kvalifikavimui reikšmės neturi, ir juolab nepašalina kaltinamųjų kaltės. Kaltės konstatavimui ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui jokios reikšmės neturi ir kokiu būdu policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą – ar patruliuojant pastebėjo, ar piliečiui, nesvarbu, ar nukentėjusiam asmeniui, ar kuriam nors kitam asmeniui, pranešus apie įvykį.

Nors kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažįsta iš dalies, ir, neneigdamas sudavęs smūgius J. Š., nurodė S. G. smūgio į veidą nesudavęs.

Bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis S. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios analogiškai ir pažymėtina kategoriškai nurodė, jog, norint išskirti fizinį smurtą J. Š. atžvilgiu naudojusius asmenis, ir atsidūrus tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo J. Š., smūgį ranka kumščiu į kairės pusės žandikaulį jam sudavė būtent kaltinamasis M. B.. Pažymėtina, jog nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai, kategoriškai ir atkreiptina logiškai paaiškino, kodėl darąs išvadą, kad smūgį kumščiu į veidą jam sudavė M. B.. Nukentėjusysis nurodė, jog būtent M. B. buvęs vienintelis asmuo, kuris buvęs įvykio vietoje, buvęs šalia jo ir vienintelis iš trijų smurtą J. Š. atžvilgiu naudojusių asmenų nebuvęs jo akivaizdoje, tuo tarpu K. B. ir trečiasis asmuo buvę jo akivaizdoje, ir būtent tuo metu J. Š. spardę kojomis. Tai, jog stovinčiam asmeniui, taigi S. G., vienas iš asmenų sudavė smūgį kumščiu į veidą ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas V. S.. Tokiu būdu, konstatuotina, jog S. G. smūgį kumščiu į veido sritį sudavė būtent kaltinamasis M. B..

Nustatyta, kad kaltinamieji K. B. ir M. B. fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo viešoje vietoje, nes laikoma, jog viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog konfliktas vyko miesto centre prie baro “Laikraštis”, esančio H. M. g. 4, apie 20:00 val., penktadienio vakare, kai šalai galėjo būti, o kaip nustatyta, ir buvo ir pašaliniai asmenys, todėl akivaizdu, kad jie galėjo pasijusti nesaugūs, o kaltinamųjų veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Smūgio sudavimas kitam žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtos 2012-10-12 specialisto išvados Nr. G 2013/12 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam S. G. padaryta poodinė kraujosruva kairio žando srityje su žando gleivinės įtrūkimu, odos nubrozdinimai kairės plaštakos I ir V pirštų nugariniuose paviršiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (I t., b.l. 121), iš 2012-11-05 specialisto išvados Nr. G 2201/12 (03) nustatyta, kad J. Š. padaryta viršutinės lūpos kairės pusės muštinė žaizda ir apatinės lūpos sumušimas, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b.1. 123). Akivaizdu, jog buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiųjų kūno neliečiamumas, minėti veiksmai atlikti viešoje vietoje, be jokios paaiškinamos, juolab pateisinamos priežasties ar motyvo, taigi veiksmai laikytini įžūliais.

Sprendžiant klausimą, ar padaryti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, būtina atsižvelgti ir į tokio elgesio paskatas. Bylos medžiaga – pačių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojo M. P. parodymais nustatyta, kad M. B. ir K. B. jau bare “Laikraštis” dar prieš įvykstant konfliktui lauke, ėjo prie nukentėjusiųjų ir jų draugų staliuko, reiškė pretenzijas dėl per garsaus jų bendravimo tarpusavyje, o nukentėjusiesiems išėjus į lauką parūkyti, išėjo paskui juos, ko pasėkoje sukėlė konfliktą lauke. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog K. B. ir M. B. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. jie suprato, kad miesto centrinėje gatvėje be jokios aiškios ir pateisinamos priežasties suduodami smūgius kitiems asmenims kitų žmonių akivaizdoje, elgiasi įžūliai ir tokiu būdu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, suvokė, jog bus sutrikdyta viešoji tvarka ir norėjo taip veikti. Visa išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja, jog kaltinamieji vienareikšmiai veikė bendrininkų grupėje, turėdami bendrą tyčią, net jei tyčia iš anksto ir nebuvo susiformavusi ar suplanuota.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, kaltinamųjų M. B. ir K. B. kaltė padarius jiems inkriminuojamą veiką laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamųjų K. B. ir M. B. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

M. B. buvo kaltinamas tuo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats M. B., o taip pat ir K. B. nurodė, jog tą vakarą bare M. B. gėrė kavą, jokie kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina M. B. buvus neblaiviu, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Nustatyta, kad specialisto išvada Nr. G 1968/12(03) nustatyta, jog galimai 2012 m. spalio 5 d. kaltinamajam K. B. padaryti konstatuoti kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas virš dešinės girnelės, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 3, b. l. 27). Kaltinamasis K. B. nurodė, jog šiuos specialisto išvada konstatuotus sužalojimus jam padarė jo atžvilgiu fizinį smurtą naudoję policijos pareigūnai, jį sulaikę 2012 m. spalio 5 d. K. B. atžvilgiu kūno sužalojimai konstatuoti specialisto išvada, taigi laikytina objektyviai. Vienok, ši aplinkybė kaltinamojo K. B. kaltės nukentėjusiojo J. Š. atžvilgiu, viešosios tvarkos atžvilgiu 2012 m. spalio 5 d. neeliminuoja.

Skiriant bausmes, teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. B. ir K. B. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris nukreiptas ne tik pažeisti viešąją tvarką, bet ir sutrikdyti kitų asmenų sveikatą. Nusikalstami veiksmai padaryti ignoruojant visuomenėje susiformavusias normas, be jokios pagrįstos priežasties, viešoje vietoje, aplink esant pašaliniams žmonėms, panaudojant fizinio pobūdžio veiksmus prieš kitus asmenis.

K. M. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas ir lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Vis tik pažymėtina, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Duomenų apie padarytus administracinius teisės pažeidimus byloje nėra. Analizuojant ir vertinant M. B. parodymus, akivaizdu, jog iš esmės savo kaltę jam pareikštų kaltinimų apimtimi (plačiąją prasme), kaltinamasis pripažino visiškai, ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. M. B. savo iniciatyva atsiprašė nukentėjusiųjų, maža to, geranoriškai savo noru ir iniciatyva atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą. Visa šių aplinkybių visuma, leidžia teigti, jog M. B. nuo pat nusikalstamo įvykio suprato nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, suprato ir suvokė to pasėkoje kilsiančias pasekmes, ir ne tik jo paties kaip asmens atžvilgiu, bet ir jo šeimos aplinkos atžvilgiu. Būtent to pasėkoje laikytina kaltinamasis nuo pat ikiteisminio pradžios iš esmės kaltu prisipažino, savo elgesį vertino kritiškai, ir tokiu būdu savo veiksmais bei elgesiu, aktyviai, teigiama prasme, siekė sušvelninti galimas neigiamas pasekmes sau ir savo aplinkai. Įvertintina tai, jog nors kaltinamasis nedirba, tačiau registruojasi darbo biržoje. M. B. šeimoje auga mažametis vaikas, kurio priežiūroje, auginime M. B. dalyvauja aktyviai. Laikytina, jog kaltinamojo M. B. socialiniai ryšiai yra stiprūs, ir paties kaltinamojo pastangomis.

Kaltinamasis M. B.. kaip minėta, teistas. Vienok šiuo atveju kreiptinas dėmesys, jog M. B. teistas vieną kartą, prieš vienuolika metų. Per laikotarpį, kuomet buvo paleistas, kaltinamojo atžvilgiu neigiami apkaltinamieji sprendimai nei baudžiamąja, nei administracine tvarka nepriimti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, jog šiuo atveju yra pagrįstas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šioje baudžiamojoje byloje M. B. atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumas šiuo atveju gali būti pasiektas ir įgyvendintas ir be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Vienok, turint omeny padarytą nusikalstamą veiką, tyčinį pobūdį, kaltinamojo teistumą, nustatant maksimalų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Kaltinamasis K. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nebuvo teistas (teistumas buvo išnykęs). Tačiau pažymėtina, po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis buvo nuteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir tai, kad ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Įvertintina ir tai, kad K. B. nedirba, augina tris vaikus, iš kurių vienas nepilnametis. Savo kaltės nepripažįsta ir nusikalstamo elgesio neigiamai nevertina. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esantys vokuose, I t., b.l. 73, 86, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. B.pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoneriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2003 m. vasario 21 d. Švedijos K. M. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius M. B. paskirti – laisvės atėmimą trejiems metams ir dvejiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metus ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius K. B.paskirti – laisvės atėmimą trejiems metams ir dvejiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. B. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

K. B. suimti teismo posėdžių salėje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-10-05 iki 2012-10-06 (1 parą), suėmime išbūtą laiką nuo 2014-05-08 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei pagal 2014 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmė pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius vokuose, (I t., b .l. 73, 86), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.