Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01480-2012-4

2014 m. lapkričio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-10-05 iki 2012-10-06 (1 para), suėmime išbūtas laikas nuo 2014-05-08 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei pagal 2014 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. B., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 5 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), prie baro (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. B. ir nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką, t. y., priėjęs prie nukentėjusiojo J. Š., tyčia smogė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius kumščiais į veidą, J. Š. pargriuvus ant žemės, ne mažiau kaip tris kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas, tuo J. Š. padarydamas viršutinės lūpos kairės pusės muštinę žaizdą ir apatinės lūpos sumušimą, tai jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam K. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikaltimų yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiųjų S. G. ir J. Š. parodymais, liudytojų policijos pareigūnų A. B. ir V. S. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat S. G. ir J. Š. policijai pateiktais protokolais – pareiškimais, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros protokolu, specialisto išvadomis Nr. G 2013/12 (03) ir Nr. G 2201/12 (03) ir kitais įrodymais.

Nors K. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme neigė, tvirtindamas, jog jokio smurto prieš nukentėjusįjį J. Š. nevartojo, muštynėse nedalyvavo ir apskritai jų nematė, nes iš baro išėjo konfliktui pasibaigus, tačiau tokie nuteistojo parodymai vertintini kaip nuteistojo gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog K. B. kaltę pagrindžia nuoseklūs ir vienareikšmiai nukentėjusiojo S. G. parodymai, duoti tiek apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jog jiems su J. Š. išėjus iš baro parūkyti, jis pamatė pažįstamą ir nuėjo prie jo apie 3–4 metrus, o J. Š. liko rūkyti prie baro įėjimo. Atsisukęs pamatė, kaip iš baro išėjo M. B., K. B. ir trečias nenustatytas asmuo, kurie iškart nuėjo tiesiai prie J. Š. ir pradėjo jį mušti, t. y. smūgius pirmiausia rankomis, o paskui, kai jis pargriuvo ir kojomis nukentėjusiajam J. Š. sudavė visi trys asmenys – tiek K. B., tiek M. B., tiek trečias nenustatytas asmuo (b. l. 183–184, t. II). Iš nukentėjusiojo J. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, jog jis, nors ir negalėjo tiksliai įvardyti prieš jį pavartoto fizinio smurto aplinkybių ir apimties, kadangi po pirmojo M. B. jam suduoto smūgio kumščiu į galvą prarado sąmonę, tačiau jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog jiems su S. G. rūkant lauke, iš baro išėjo trys asmenys – K. B., M. B. ir dar vienas asmuo, kurie netrukus ėmė jį mušti (b. l. 184–185, t. II). Policijos pareigūnas V. S. parodė, jog atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis S. G. mojavo jiems rankomis, o kitas nukentėjusysis gulėjo ant žemės ir jį spardė du asmenys, visi trys asmenys, kurie vartojo smurtinius veiksmus prieš gulintįjį, pamatę juos, policijos pareigūnus, pradėjo bėgti, o vieną iš jų, bėgantį iš įvykio vietos, jis netrukus sulaikė ir tai buvo būtent K. B. (b. l. 33–34, t. III). Kitas policijos pareigūnas A. B. parodė, jog jis matė, kaip ant žemės gulinčiam asmeniui kitas asmuo sudavė smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, ir kad juos kaip policijos pareigūnus pastebėję trys asmenys iš įvykio vietos pradėjo bėgti, o netrukus vienas iš asmenų visiškai šalia įvykio vietos buvo sulaikytas, ir tai buvo K. B. (b. l. 187, t. II).

Pažymėtina, jog kitas nuteistasis M. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog jis vienas sudavė smūgius J. Š., o K. B. konflikte apskritai nedalyvavo ir jokių veiksmų būnant lauke prieš nukentėjusįjį J. Š. neatliko, tačiau patvirtino, jog konflikto metu K. B. buvo lauke, stovėjo už 2–3 metrų nuo jo ir J. Š. ir rūkė (b. l. 32–33, t. III). Tokie nuteistojo M. B. parodymai iš esmės neatitinka paties nuteistojo K. B. parodymų, kadangi jis apskritai kategoriškai neigė, jog konflikto metu buvo lauke ir galėjo matyti muštynes (b. l. 34–35, t. III). Toks nuteistųjų M. B. ir K. B. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, neatitikimas dar labiau kelia abejonių dėl K. B. pateiktos įvykio versijos ir verčia abejoti jo nuoširdumu, duodant parodymus.

Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas vyko paviršutiniškai ir kryptingai. Kaip matyti iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas kruopščiai ir detaliai, atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, patikrintos visos galimos įvykio versijos, surinkti visi įmanomi duomenys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad teisme liudiję policijos pareigūnai ar prokuroras S. G. yra suinteresuoti neigiama K. B. atžvilgiu baudžiamosios bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog aplinkybė, kad S. G. yra prokuroras, jo parodymų teisingumo savaime neeliminuoja. Pažymėtina ir tai, kad tiek abu nukentėjusieji, tiek policijos pareigūnai nurodė anksčiau nuteistųjų nepažinoję, jų nematę ir su jais jokių bendrų interesų nei asmeniniu, nei darbiniu aspektu neturėję, o šios aplinkybės nepaneigė ir nuteistieji. Taigi nukentėjusiojo S. G. kaip prokuroro ar liudytojų A. B. ir V. S. kaip policijos pareigūnų suinteresuotumo, apkalbėjimo galimybė visiškai atmestina.

Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo K. B. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų. Paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pavojingumą, todėl nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.