Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2020-02-24 · Civilinė byla Nr. e2-155-440/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
e2-155-440/2020
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00025-19-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“
Atsakovas
G. K., V. K., žemės ūkio bendrovei „Artumė“
Kategorijos
  • 2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-155-440/2020Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00025-19-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.1.6.1.; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,sekretoriaujant E. P.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ atstovėms I. K., advokatei V. S., atsakovui G. K., V. K., žemės ūkio bendrovės „Artumė“ atstovui V. K., atsakovo G. K. atstovui advokatui D. V..

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovams G. K., V. K., žemės ūkio bendrovei „Artumė“ dėl sandorių pripažinimo nesudarytais bei sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB „Baltic Agro“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti atsakovų V. K. ir G. K. 2018 m. vasario 19 d. Kreditorinių reikalavimų teisių perleidimo sutartį ir 2018 m. kovo 12 d. Kreditorinių reikalavimų teisių perleidimo sutartį negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Bei prašo pripažinti, jog 2017 m. balandžio 1 d. avanso apyskaitos ir atsakovės ŽŪB „Artumė“ sprendimų:

1) 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 5000 Lt);

2) 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 10.000 Lt);

3) 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 30.000 Lt);

4) 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 10.000 Lt);

5) 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 900 Lt);

6) 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 200 Lt);

7) 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 5.000 Lt);

8) 2012 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 15.000 Lt);

9) 2012 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 15.000 Lt);

10) 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 10.000 Lt);

11) 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 26.000 Lt);

12) 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 33.000 Lt);

13) 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 3.500 Lt);

14) 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 20.000 Lt);

15) 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 36.000 Lt);

16) 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 2.000 Lt);

17) 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 25.000 Lt);

18) 2013 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 26.100 Lt);

19) 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 20.000 Lt);

20) 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 15.000 Lt);

21) 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 2.000 Lt);

22) 2013 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 29.000 Lt);

23) 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 26.000 Lt);

24) 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 3.000 Lt);

25) 2013 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 7.500 Lt);

26) 2013 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 25.000 Lt);

27) 2013 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 10.000 Lt);

28) 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 52.000 Lt);

29) 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 6.000 Lt);

30) 2013 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 20.000 Lt);

31) 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 5.500 Lt);

32) 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 3.000 Lt);

33) 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 21.000 Lt);

34) 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 2.000 Lt);

35) 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 500 Lt);

36) 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 40.000 Lt);

37) 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 20.000 Lt);

38) 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 4.000 Lt);

39) 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 1.000 Lt);

40) 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 13.000 Lt);

41) 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 25.000 Lt);

42) 2013 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 36.000 Lt);

43) 2013 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 1.000 Lt);

44) 2013 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 14.970 Lt);

45) 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 3.000 Lt);

46) 2013 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 2.000 Lt);

47) 2013 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 500 Lt);

48) 2013 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 27.000 Lt);

49) 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 25.000 Lt);

50) 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 20.000 Lt);

51) 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 14.000 Lt);

52) 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 150,84 Lt);

53) 2014 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 2.000 Lt);

54) 2014 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 20.000 Lt);

55) 2014 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 7.200 Lt);

56) 2014 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 7.000 Lt);

57) 2014 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 16.000 Lt);

58) 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 11.000 Lt);

59) 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 9.431,83 Lt);

60) 2014 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 1.569,34 Lt);

61) 2014 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 6.072,49 Lt);

62) 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 9.797,32 Lt);

63) 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 7.860,20 Lt);

64) 2014 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 6.781,70 Lt);

65) 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 7.156,55 Lt);

66) 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 433,50 Lt);

67) 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 7.868,73 Lt);

68) 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 739,88 Lt);

69) 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos suma 7.680,21 Lt), ( toliau –Sprendimas) pagrindu atsakovo V. K. ir atsakovės ŽŪB „Artumė“ paskolos sutartys yra nesudarytos. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tiksliai nurodyti, kada UAB „Baltic Agro“ tapo „ŽŪB „Artumė“ kreditoriumi, bet 2016-04-22 Vilniaus miesto 3-asis notarų biuras išdavė ieškovei vykdomąjį įrašą, kuriuo pasiūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko atsakovės ŽŪB „Artumė“ ieškovei pagal sutartinės maksimalios jungtinės svetimo turto hipotekos sandorį, kurį 2013 m. gegužės 29 d. patvirtino Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Maksimali įkeistu turtu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma, apimanti: pagrindinį reikalavimą, 7 procentų dydžio metines palūkanas, 0,08 procento dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną, kreditoriaus patirtus nuostolius, kurių nepadengs minėtos netesybos, 1.303.290,08 Eur. 2016-04-22 ieškovė kreipėsi į antstolę V. Š. su prašymu vykdyti vykdomąjį dokumentą. 2016-05-04 antstolė V. Š., vykdydama išieškojimą kreditorės UAB „Baltic Agro“ naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), areštavo ŽŪB „Artumė“ turtą. 2018-07-04 ieškovė gavo antstolės R. A. patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. Iki šio patvarkymo gavimo dienos ŽŪB „Artumė“ išieškotojų sąraše nebuvo G. K.. Gavus minėtą antstolės patvarkymą paaiškėjo, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma išieškotojo G. K. naudai iš skolininko ŽŪB „Artumė“ pagal 2017-06-30 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2307-767/2017, 2018-02-21 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3816-766/2018. Pagal 2017-06-30 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2307-767/2017 V. K. iš ŽŪB „Artumė“ priteista 65.879,10 Eur skolos ir 402 Eur žyminio mokesčio, pagal 2018-02-21 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3816-766/2018 - 246.015,87 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-21 dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 705 Eur žyminio mokesčio.

3. Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, jog 2018-02-19 tarp atsakovo V. K. ir atsakovo G. K. buvo sudaryta kreditorinių reikalavimų teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas V. K. perleido atsakovui G. K. visas iš atsakovo V. K. ir atsakovės UAB „Artume“ paskolinių santykių, atsiradusių 2017-04-01 avanso apyskaitos, 2017-04-05 akto dėl skolų suderinimo, kylančias teises. 2018-03-12 tarp atsakovo V. K. ir atsakovo G. K. buvo sudaryta kreditorinių reikalavimų teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas V. K. perleido atsakovui G. K. visas iš atsakovo V. K. ir atsakovės UAB „Artume“ paskolinių santykių, atsiradusių 2018-02-13 tarp atsakovo G. K. ir atsakovės UAB „Artumė“ pasirašyto akto dėl skolų suderinimo kylančias teises.

4. Nurodė, kad atsakovai atliko visą eilę veiksmų, kurių atlikimui nebuvo absoliučiai jokio teisinio pagrindo ir šie veiksmai buvo nukreipti siekiant sumažinti galimybę atsakovės UAB „Artume“ kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Reikalavimo perleidimo sutartys, tariami paskoliniai santykiai, susiklostę tarp atsakovo V. K. ir atsakovės UAB „Artume“ pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises ir todėl yra ginčytini remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK 6.66 straipsniu) (actio Pauliana). Reikalavimo perleidimo sutartys pripažintinos niekinėmis bei negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, o tariamos paskolos sutartys - nesudarytomis CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu.

5. Nurodė, kad šiuo ieškiniu ieškovė neginčija 2017-06-30 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2307-767/2017 bei 2018-02-21, tačiau pareiškimą dėl teismo įsakymo priteisimo pateikė atsakovas V. K. būdamas UAB „Artumė“ vadovu, t. y. iš esmės nebuvo net teorinės galimybės atsakovei UAB „Artumė“ apsiginti nuo teismo įsakymų išdavimo. Jeigu ieškovės patikslintas ieškinys bus tenkintas - egzistuos objektyvus pagrindas kreiptis į teismus dėl proceso atnaujinimo nurodytose civilinėse bylose.

Šalies argumentai

6. Ieškovės nuomone, atsakovai, žinodami apie blogą ŽŪB „Artumė“ finansinę būklę, nesąžiningai ir neteisėtai, neturėdami tam pagrįsto pagrindo sudarė tariamas paskolos sutartis tarp V. K. ir UAB „Artumė“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymų išdavimo, vėliau sudarė Reikalavimo perleidimo sutartis ir kreipėsi dėl vykdymo veiksmų į antstolę taip akivaizdžiai mažindami atsakovės UAB „Artume“ kreditorių galimybes atgauti lėšas iš atsakovės UAB „Artumė“. Paskolos sutartys yra tariami (fiktyvūs), atsakovės UAB „Artumė“ bei jo kreditorių interesams prieštaraujantys sandoriai. Nesilaikyta rašytinės sandorių formos, jokie mokėjimai pagal tariamas paskolos sutartis nebuvo atlikti, paskolų egzistavimas yra grindžiamas Sprendimais, priimtais tik dėl akių. Paskoliniai santykiai grindžiami Sprendimais, t. y. ketinimais skolintis lėšas, tačiau nereiškia ir nepatvirtina, kad paskolos buvo suteiktos. 2017-04-01 avanso apyskaita nepatvirtina ir negali patvirtinti paskolų suteikimo bendrovei fakto. Actio Pauliana ieškiniui pareikšti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), prasidedantis nuo dienos kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Atsakovų pareiga sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartis bei tariamus paskolos sandorius nekilo nei iš įstatymo, nei iš teismo sprendimo, nei kitais pagrindais, todėl šių sandorių sudarymas nebuvo privalomas. Pagal CK 6.67 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos tarp artimųjų giminaičių, sūnaus ir tėvo, taigi jų abiejų nesąžiningumas yra preziumuojamas. Paskolos sutartis tariamai sudarė UAB „Artumė“ atstovaujama vadovo V. K. ir paties atsakovo V. K.. Atsakovai V. K. ir G. K. apie ŽŪB „Artumė“ finansinę padėtį, įsiskolinimus kreditoriams neabejotinai žinojo.

7. Ieškovė papildomai nurodė, kad Sprendimai buvo surašyti, bet sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, paskolos dalykas pinigai realiai nebuvo perduoti. Iš V. K. įmonė nėra pagal pateiktus dokumentus gavusi lėšų. Dėl priimtų sprendimų už 2012,2013m. nėra pateikta jokių dokumentų. Sprendimų teisėtumo klausimo nekelia, nurodo, kad jų pagrindu nesudaryti sandoriai. Taip pat nurodė, jei ir buvo sudaryti sandoriai, tai nebuvo reikalingumo, būtinumo paskolų gauti. Mano, kad įmonė turėjo lėšų nes klientai įmonei mokėjo grynomis lėšomis, taip pat ir iš banko išrašų matyti, kad įmonė lėšų gavo. Be to vadovas skolino lėšas pažeisdamas įmonės įstatų 5.4 reikalavimus, nes neturėjo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sandoriams virš 10 000 Lt, nesilaikė rašytinės formos reikalavimų sandoriams virš 2600 Lt, į bylą nėra pateikta nei viena rašytinė paskolos sutartis. Be to V. K. priimdamas Sprendimus ( pagal ieškinyje nurodytus, numeriais nuo 63 iki 69) neturėjo tam įgaliojimų, nepateikė įsakymo dėl jo paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas. 2017-04-01 avansinė apyskaita pasirašyta įgaliojimų neturinčio direktoriaus V. K..

Žemesnės instancijos teismas

8. Dėl V. K. ir G. K. sudarytų 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutarčių papildomai nurodė, kad perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, buvo sudarytos tik dėl akių. Teismui yra pateikti tik duomenys apie G. K. nuo 2017-01-01 iki 2017-12-01 iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos nuimtas lėšas bet jokių duomenų apie mokėjimus V. K. pagal perleidimo sutartis dėl 200 000 Lt ir 40 000 Lt nepateikta. Pagal sutarčių 3 punktą numatyta, kad mokėjimai privalėjo būti sumokėti per tris dienas. Be to pinigai 170,830 Eur negalėjo būti panaudoti perleidimo sandorių įvykdymui, nes perleidimo sutartys buvo sudarytos vėliau. Dėl akių sukurti sandoriai dėl paskolų, vėliau dėl akių sudarytos perleidimo sutartys, todėl iš neteisės negali kilti teisė, ir todėl turėtų būti sandoriai panaikinti. Šie reikalavimai yra susiję, dėl perleidimo sandorių yra išvestiniai reikalavimai. Pažeidžiami kreditorės ieškovės UAB „Baltic Agro“ interesai nes sudarius perleidimo sutartis atsiranda dar vienas, naujas kreditorius. G. K. žinojo arba turėjo žinoti, kad paskolos sandoriai neegzistuoja, todėl nebuvo ką ir perleisti.

Šalies argumentai

9. Atsakovai G. K., V. K., ŽŪB „Artumė“ su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nors ieškovė pagrindiniu savo skolininku, kurio pažeistą mokumą siekia atkurti pareikšdama actio Pauliana ieškinį, laiko atsakovę UAB „Artumė“, tačiau, teismo prašydama negaliojančiomis pripažinti tarp atsakovų V. K. ir G. K. sudarytas 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, remiasi būtent ta aplinkybe, kad ieškovės skolininkas yra minėtų sutarčių šalis - atsakovas G. K.. Atsakovai, pasisakydami dėl actio Pauliana instituto taikymo teisinio santykio, susiklosčiusio tarp ieškovės skolininkės atsakovės ŽŪB „Artume“ ir atsakovo V. K., atžvilgiu, pažymi, jog atsakovė ŽŪB „Artume“ nedalyvavo 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudaryme ir nebuvo šių sutarčių šalimi. Atsakovas G. K. nėra atsakovės ŽŪB „Artumė“ skolininku. Atsakovas G. K. dar iki ieškinio pareiškimo dienos buvo pilnai padengęs savo įsiskolinimą 9940,81 Eur skolą ir 178,09 Eur palūkanų išieškotojai UAB „ Baltic Agro“ , ką patvirtina pateikti duomenys apie 2018-02-19 antstolės R. A. vykdomosios bylos užbaigimą. Be to, atsakovas V. K. iki 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo buvo ne ieškovės skolininkas, o ieškovės skolininkės - atsakovės ŽŪB „Artumė“ - kreditorius. Todėl akivaizdu, kad 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra sudarytos tarp ieškovės skolininkės (atsakovės ŽŪB „Artume“) kreditoriaus (atsakovo V. K.) ir trečiojo asmens (atsakovo G. K.). Taigi, net jeigu teismas nuspręstų pripažinti negaliojančiomis 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir sugrąžinti šių sutarčių šalis į buvusią padėtį, atsakovas V. K. vis vien liktų ieškovės skolininkės atsakovės ŽŪB „Artume“ - kreditoriumi ir atsakovė ŽŪB „Artumė“ jam liktų skolinga 311.894,97 Eur sumą. Tenkinus ieškovės reikalavimą ir pripažinus 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartis negaliojančiomis, ieškovės skolininkė atsakovė ŽŪB „Artumė“ vis tiek liktų tokioje pačioje turtinėje padėtyje. Todėl šiuo atveju actio Pauliana institutas teisinio santykio, susiklosčiusio tarp ieškovės skolininko - atsakovės ŽŪB „Artumė“ - ir atsakovo V. K., atžvilgiu negali būti taikomas.

10. Iš atsakovės ŽŪB „Artumė“ 311.894,97 Eur įsiskolinimas atsakovui V. K. buvo priteistas įsiteisėjusiais 2017-06-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2307-767/2017 bei 2018-02-21 Šiaulių apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3816-766/2018. Įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu. (CPK 18 straipsnis). Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo, įsakymo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog teismo įsakymai nebuvo nuginčyti, šie teismo procesiniai dokumentai šiai dienai yra privalomi ir vykdytini. Šiuo atveju nėra nei vienos iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo teisiniam santykiui, susiklosčiusiam tarp tariamo ieškovės skolininko - atsakovės ŽŪB ,Artumė“ ir atsakovo V. K., sąlygų, t.y. ieškovės, kaip atsakovo G. K. kreditoriaus, teisių pažeidimo. Ieškovė prašydama sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškinyje nenurodė nei vienos teisės aktų normos, juo labiau imperatyvios įstatymo normos, kuriai galimai prieštarautų tarp atsakovo V. K. ir G. K. sudarytos 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartys.

11. Nurodė, kad pateikia teismui 2017-06-30 teismo įsakymu priteisto 65879,10 Eur įsiskolinimo susidarymą patvirtinančius dokumentus, buhalterės sudarytos avanso apyskaitos 2017-04-01 kopiją, bei 2018-02-21 teismo įsakymu priteisto 246,015,87 Eur įsiskolinimo susidarymą pagrindžiančius dokumentus, 2017-02-01 ŽŪB „Artumė“ sąskaitų aktyvumo ataskaitų kopiją, kas patvirtina, kad V. K. turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismus dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad iš esmės dėl ieškovės pritaikyto turto arešto ŽŪB „Artumė“ , įmonė negalėjo atlikti jokių mokėjimų susijusių su kasdienine įmonės veikla, todėl beveik visos kasdieninės ūkinės išlaidos būtinos veiklos vykdymui, buvo apmokamos iš V. K.. Todėl jis pagrįstai kreipėsi į UAB „Artumė“ dėl skolų priteisimo. Atsakovas V. K. nurodė, kad ieškovės prašymas pateikti ne tik su ieškinio reikalavimais susijusius dokumentus bet iš esmės visus įmonės ūkinės veiklos, buhalterinės apskaitos dokumentus yra nepagrįstas, pažeidžia UAB „Artumė“ interesus.

Šalies argumentai

12. V. K. paaiškino, kad pateikė visus dokumentus, kurie susiję su pareikštu ieškiniu išsamesnių ir detalesnių dokumentų neketina teikti dėl didelės apimties, be to mano, kad jie nesusiję su bylos nagrinėjimu. Dėl įmonės balansų už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2014 m. pateikimo nurodė, kad nėra tikslinga juos pateikti. Be to Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ( toliau –VMI) atliko patikrinimus, ir nustatė, kad jis teikė paskolas, kurių suteikimas buvo įformintas direktoriaus sprendimais. Už laikotarpį, už 2012,2013 VMI patikrinimo aktai patvirtina buvus paskolinius santykius tarp jo ir UAB „Artumė“, visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos teikė ieškovės prašymu, jie yra pateikti nuo 2014 m. Konkrečiai dėl kiekvieno sprendimo, kuris nurodytas ieškinyje paaiškinti negali, nes tam reikėtų analizuoti visus dokumentus. Dėl aplinkybių, kad 2014m. kai kuriose sąskaitoje yra ne jo paties parašas, o pvz. G. K. parašas, nurodė, kad jis, V. K. jam davė pinigus, ir jis G. K. apmokėjo už prekes. Tokia finansinė situacija susiklostė nes UAB „ Baltic Agro“ tiekė trąšas, atsirado sunkumų, įmonėje padidėjo įsiskolinimų dėl nepalankių oro sąlygų, dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ir kitų aplinkybių. Buvo areštuotos įmonės sąskaitos, tuomet jis iš savo lėšų mokėjo darbuotojams atlyginimus, pirko prekes ir kita, stengėsi pagerinti situaciją dėl ūkinės veiklos vykdymo. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad sprendimai buvo surašyti 2017 m. avansinės apyskaitos pagrindu tik prieš kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymų išdavimo, nes ir VMI patikrinimo aktuose yra nurodyta apie paskolas teiktas už ankstesnį laikotarpį. Kai kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymų išdavimo, įmonė nebuvo nemoki.

13. Perdavus priverstiniam išieškojimui Teismo įsakymus, yra keletą tūkstančių Eur išieškota. Dėl reikalavimų perleidimo sutarčių V. K. papildomai paaiškino, kad mano, kad ieškovė neturi pagrindo ginčyti sandorių, nes sandoriai sudaryti tarp fizinių asmenų. Susitarė kaip tėvas ir sūnus, kad sumokės pinigus tuomet kai sūnus turės. Sumokėjo dalį pinigų 2017 m., dalį 2018 m. Kad jis sumokėjo pinigus, patvirtina G. K. banko sąskaitos, kad jis turėjo pinigų. Jokių rašytinių susitarimų tarp jo ir sūnaus nebuvo. Dalį pinigų prieš tai buvo iš sūnaus pasiskolinęs, kai sudarė perleidimo sutartis, dalį skolų užskaitė. Nebuvo mokėjimai atliekami konkrečiai pagal perleidimo sutarties sąlygas, tiesiog panaudojo standartinę sutartį, abu žinojo, kad per tris dienas sumos nesumokės. Tarp jų ginčo nekilo.

Šalies argumentai

14. G. K. papildomai paaiškino, kad sudarė perleidimo sutartis su tėvu. Tiksliai negali paaiškinti, kada sumokėjo, nes raštu neformino pinigų sumokėjimo. Kokiems tikslams tėvas pinigus naudojo nežino. Jis nuimdavo lėšas nuo sąskaitos ir sumokėdavo tėvui pinigus. Buvo prieš tai skolinęs tėvui pinigų bet raštu to neįformino nes nebuvo tarpusavio ginčų. Nusipirko reikalavimo teises, sumokėjo pinigus. Patvirtino, kad įmonėje UAB „Artume“ nedirbo, neneigia, kad buvo 2014 m. atvejų, kai tėvas paprašydavo nupirkti prekes, duodavo pinigų, jis sumokėdavo, jam išrašydavo sąskaitą, jis apmokėdavo ir sąskaitą parvežęs paduodavo tėvui. Įmonės veikloje jis G. K. nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

15. Byloje nustatyta, kad 2017-05-05 V. K. raštu nurodė UAB „Artumė“ dėl 65879,10 Eur skolos sumokėjimo per septynias dienas, priešingu atveju nurodė, kad kreipsis į teismą. Raštas apie gavimą pasirašytas R. S..

16. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2017-06-30 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2307-767/2017 V. K. iš ŽŪB „Artumė“ priteista 65.879,10 Eur skolos ir 402 Eur žyminio mokesčio, pagal 2018-02-21 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3816-766/2018 - 246.015,87 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-21 dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 705 Eur žyminio mokesčio.

17. 2018-02-19 tarp atsakovo V. K. ir atsakovo G. K. buvo sudaryta kreditorinių reikalavimų teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas V. K. perleido atsakovui G. K. visas iš atsakovo V. K. ir atsakovės UAB „Artume“ paskolinių santykių, atsiradusių 2017-04-01 avanso apyskaitos, 2017-04-05 akto dėl skolų suderinimo, kylančias teises. 2018-03-12 tarp atsakovo V. K. ir atsakovo G. K. buvo sudaryta kreditorinių reikalavimų teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas V. K. perleido atsakovui G. K. visas iš atsakovo V. K. ir atsakovės UAB „Artume“ paskolinių santykių, atsiradusių 2018-02-13 tarp atsakovo G. K. ir atsakovės UAB „Artumė“ pasirašyto akto dėl skolų suderinimo kylančias teises.

18. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma išieškotojo G. K. naudai iš skolininko ŽŪB „Artumė“ pagal 2017-06-30 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2307-767/2017, 2018-02-21 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3816-766/2018. Pagal 2017-06-30 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2307-767/2017 V. K. iš ŽŪB „Artumė“ priteista 65.879,10 Eur skolos ir 402 Eur žyminio mokesčio, pagal 2018-02-21 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3816-766/2018 - 246.015,87 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-21 dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 705 Eur žyminio mokesčio.

19. 2014-07-02 Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame be kitų patikrinimo rezultatų nustatyta, kad bendrovės direktorius V. K. bendrovei teikė beprocentines paskolas, kurių suteikimas įformintas direktoriaus sprendimais. Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis paskolų likutis 2012-01-01-1777590,20 Lt, per 2012m. V. K. suteikė paskolų bendrovei 1251000 Lt, jam bendrovė gražino paskolų 1309000 Lt, negražintų paskolų likutis 2012-12-31 1719590,20 Lt. Per 2013m. V. K. suteikė bendrovei paskolų 519970 Lt , jam bendrovė gražino paskolų 965400 Lt, negražintų paskolų likutis 2013-12-31 124160,20 Lt.

20. 2016-06-10 Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini)1100 už 2015m. Be kitų duomenų nurodoma, kad išanalizavus bendrovės didžiosios knygos duomenis nustatyta skola bendrovei , taip pat bendrovės skola, tame tarpe ir UAB „ Baltic Agro“ . Nurodoma, kad išanalizavus 2015m. avansines apyskaitas nustatyta, kad bendrovės direktorius veikęs pagal įgaliojimą V. K. 2015 m. vasario mėnesį suteikė 2207 Eur paskolą, 2015-08-21 akcininkui gražinta 9842,Eur, V. K. paskolos likutis 2015-12-31 236174 Eur.

21. Liudytoja D. P. paaiškino, kad ji yra licenzijuota auditorė. Nurodė, kad susipažino su civiline byla, joje esančiais dokumentais. Dėl Avanso apyskaitos 2017-04-01 paaiškino, kad avanso apyskaitoje yra duomenys už tris metus, nuo 2014 m. sausio 1 d., todėl akivaizdu, kad neįtraukė dokumentų į apyskaitą per keturis mėnesius. Mano, kad pinigų įmonė turėjo gauti, tačiau duomenys nėra apskaityti, nėra išsamių duomenų. Yra pateikta tik V. K. avanso apyskaita, bet ji yra neišsami. Atsakovė teikė fragmentuotus dokumentus, neturint finansinės atskaitomybės už 10 metų, neturint didžiosios knygos ir kitų dokumentų byloje nėra galimybės pasakyti kokios yra skolos ir jos negalėjo būti padengtos. Gali būti, kad sandoriai tinkamai apskaityti bet jie nesimato visumoje apskaitos dokumentų nes byloje nėra pateikta jokių dokumentų dėl paskolos sandorių, duomenų dėl prekių įsigijimo, išmokėjimo darbuotojams. Direktorius nepateikė duomenų kas buvo pirkta, ar reikėjo pirkti ir pan. Pvz. imant pagal konkretų sprendimą nėra galimės pasakyti, kokia buvo konkreti situacija. Sandoris apskaitoje neatvaizduojamas, kol nesumokėti pinigai, apskaitoje nėra pagrindo juos atvaizduoti. Buhalterijoje turėtų būti atvaizduoti sandoriai kurie įvyko. Pvz. Avansinėje apyskaitoje yra nurodyta 65879,10 Eur skola, tačiau kaip pinigai išleisti nėra dokumentų. Nėra duomenų maždaug 34 000 Eur sumai, gal nėra pateikti visi dokumentai. Nėra pakankamai duomenų, kad jis surinkdavo pinigus iš pirkėjų ir už tuos pačius pinigus pirkdavo prekes, jis turėjo įnešti į įmonės sąskaitą, nėra duomenų, kad sumokėjo VMI. Byloje kasos dokumentų nėra todėl negalima konkrečiai pasakyti, kad įnešė ar ne, kalbama už 2014, 2015 m. Esamos aplinkybės kelia abejonių, skola gali būti mažesnė, tai galima spręsti ir iš VMI atliktų patikrinimų, kur nurodoma apie skolas. Mano, kad VMI netikrino skolų pagrįstumo, tik nurodė. Pateikta teismui 2017 m. Avansinė apyskaita yra ne pradinė, galimai pateikta ne ta, kuri yra buhalterinėje apskaitoje, ji tiesiog ištraukta apibendrintai. Bet jei yra pirminiai dokumentai, tai jie gal yra apskaityti ir galutinis rezultatas neturėtų pasikeisti. Turėjo būti sudarytos bent jau keturios avansinės apyskaitos nuo 2014 m., metų pabaigoje. Byloje nėra pagrindinių pirminiai dokumentų iš kurių būtų galima daryti išvados kokios konkrečiai skolos yra, ar jos yra. Pateikti dokumentai yra tarpiniai, išvestiniai, VMI aktus galima laikyti išvestiniais dokumentais. Spendimas nėra tas dokumentas pagal kurį pinigai įnešti ir kaip apskaityti. Sprendimų pagrindu nėra tų, konkrečių sprendimų, įvykdymo dokumentų. ( kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių, kokie darbuotojai gavo atlyginimą, bankinių pavedimų išrašų dėl paskirties ir kt.).

22. Liudytoja R. S. paaiškino, kad dirbo UAB „Artumė“ buhaltere iki 2018 m. Sprendimus priimdavo direktorius dėl pinigų paskolinimo bendrovei. Buvo įnešama ir į banką ir grynais pinigais įnešama į kasą. Pvz. dėl (duomenys neskelbtini) reikalavimo konkrečiai negali paaiškinti kaip paskola buvo suteikta. Paprastai būdavo, kad mokama už prekes, atlyginimams, buhalterijoje atsispindi kaip paskola bendrovės veiklai vykdyti. Buvo perkamas kuras, technikos dalys, atsiskaitoma už trąšas ir kita. Buvo ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų paimti iš banko paskolas, iš akcininko, kai didesnė suma. Paskolos pagal ieškinyje nurodytus sprendimus iki 2015-12-31 nebuvo gražintos V. K.. V. K. buvo atsakingas už kasą. VMI nuo 2019 m. tikrino kasmet. 2017m. apyskaitą ji sudarė ir ankstesnes apyskaitas nuo 2010 m. taip pat sudarė. Ant 2017m. avansinės apyskaitos yra V. K. parašas, kad jis sutinka, nes yra kaip atskaitingo asmens, ne direktoriaus. Tuo metu direktoriaus pareigas laikinai pagal įsakymą ėjo V. K.. Buvo atvejų, kad klientai mokėjo grynais pinigais į kasą. Pirkėjai atnešdavo pinigus, ji įformindavo, apskaitydavo pinigus. Sąskaitas pristatydavo V. K., kai būdavo sumokėta grynais, būdavo čekis, būdavo ir G. sumokėta, žinojo, kad direktorius duodavo pinigus, nes ne visur pats spėdavo, ji ir pati žinojo pirkinių reikalingumą, be to ir ji pati yra pirkusi. Dėl darbuotojams atlyginimų mokėjimo, ji apskaičiuodavo darbo užmokestį, yra žiniaraštis, sutikrindavo, visų darbuotojų parašai būdavo. 2014 m. kvitai, sąskaitos ir buvo apskaityti 2014 m. kiekvieną mėnesį buvo sudaroma apyskaita. Sudarė ir bendrą apyskaitą 2017 m., t.y. ją suformavo iš programos. Nuo 2009 m. neteikė įmonė registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nes ji neturėjo įgaliojimų, bet balansai buvo sudaryti. Kai buvo gautas prašymas dėl skolos priteisimo, ji tikrino visus duomenis dėl skolų, nes dirbo su buhalterine programa „Rivilė“ ir visi duomenys buvo. Įmonės banko sąskaitos buvo užblokuotos 2013 m. pabaigoje, 2014 m. pradžioje. Įmonė veiklos nuo 2017 m. nebevykdė, nebebuvo sėjos.

23. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016.)

24. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

27. Šiuo atveju ieškovė prašo pripažinti, jog 2017 m. balandžio 1 d. avanso apyskaitos ir atsakovės ŽŪB „Artumė“ sprendimų ( nurodytų šios nutarties 1 punkte) pagrindu atsakovo V. K. ir atsakovės ŽŪB „Artumė“ paskolos sutartys yra nesudarytos. Ieškovės vertinimu Sprendimai nors ir buvo surašyti, bet sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, paskolos dalykas pinigai realiai nebuvo perduoti, įmonė lėšų negavo. Be to jei ir buvo sudaryti sandoriai, tai nebuvo reikalingumo, būtinumo paskolų gauti. Be to vadovas skolino lėšas pažeisdamas įmonės įstatų 5.4 reikalavimus, nes neturėjo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sandoriams virš 10 000 Lt, nesilaikė rašytinės formos reikalavimų sandoriams virš 2600 Lt, į bylą nėra pateikta nei viena rašytinė paskolos sutartis. Be to V. K. priimdamas Sprendimus ( pagal ieškinyje nurodytus, numeriais nuo 63 iki 69) neturėjo tam įgaliojimų, nepateikė įsakymo dėl jo paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas. 2017-04-01 avansinė apyskaita pasirašyta įgaliojimų neturinčio direktoriaus V. K. ir kita. Nurodė, kad byloje yra nustatytos visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis kreditorė turi neabejotinos ir galiojančias reikalavimo teises į UAB „ Artumė“, jos interesai dėl be pagrindo išduotų teismo įsakymų yra pažeisti ir pan.

28. Byloje nekyla ginčo ir bylos duomenys patvirtina, kad 2016-04-22 Vilniaus miesto 3-asis notarų biuras išdavė ieškovei vykdomąjį įrašą, kuriuo pasiūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko atsakovės ŽŪB „Artumė“ ieškovei pagal sutartinės maksimalios jungtinės svetimo turto hipotekos sandorį, kurį 2013 m. gegužės 29 d. patvirtino Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Maksimali įkeistu turtu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma, apimanti: pagrindinį reikalavimą, 7 procentų dydžio metines palūkanas, 0,08 procento dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną, kreditoriaus patirtus nuostolius, kurių nepadengs minėtos netesybos, 1.303.290,08 Eur. 2016-04-22 ieškovė kreipėsi į antstolę V. Š. su prašymu vykdyti vykdomąjį dokumentą. 2016-05-04 antstolė V. Š., vykdydama išieškojimą kreditorės UAB „Baltic Agro“ naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), areštavo ŽŪB „Artumė“ turtą. Ieškovė nurodo, kad 2018-07-04 gavo iš antstolės patvarkymą ir iki šio patvarkymo gavimo dienos ŽŪB „Artumė“ išieškotojų sąraše nebuvo G. K.. Ieškovės vertinimu susiklosčiusi situacija sudaro pagrindo spręsti dėl ieškovės kaip kreditorės interesų pažeidimo.

29. Ieškovė actio Pauliana pagrindu pareiškusi ieškinį akcentuoja, kad buvo sumažintas atsakovės UAB „Artumė“ mokumas, galimybės ieškovei išsiieškoti skolas, atsakovai buvo nesąžiningi, iš esmės žinojo, kad UAB „ Artumė“ nėra skolinga, bet vis tiek, kaip galima spręsti iš ieškovės kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo. Ieškovės vertinimu tarp atsakovų V. K. ir G. K. sudarytos 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, nes sudarytos tik dėl akių. Byloje nėra jokių duomenų apie G. K. mokėjimus V. K. pagal perleidimo sutartis dėl 200 000 Lt ir 40 000 Lt. Reikalavimą dėl perleidimo sandorių grindžia iš esmės tuo, kad šie reikalavimai yra susiję su nesudarytomis paskolos sutartimis, yra išvestiniai reikalavimai, šiuo atveju nebuvo ką perleisti. Perleidimo sandoriais taip pat pažeidžiami kreditorės ieškovės interesai nes sudarius perleidimo sutartis atsiranda dar vienas, naujas kreditorius G. K. ir pan.

30. Teismo pažymėtina, kad atsižvelgiant į ieškovės reikalavimus teismui yra pagrindo spręsti, kad ieškovė ieškinio reikalavimus pareiškė siekdama įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūros. Nors ieškovė ir teigia, kad neginčija 2017-06-30 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2307-767/2017 bei 2018-02-21 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3816-766/2018. Tačiau viso bylos nagrinėjimo metu iš esmės kėlė klausimą, kad teismai nepagrįstai išdavė teismo įsakymus nes tam nebuvo teisinio pagrindo, nebuvo sudarytos paskolos sutartys, realiai pinigai nebuvo paskolinti ir pan. t.y. atsakovas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl teismo įsakymų išdavimų. Kaip minėta, teigia, kad šioje byloje prašo įvertinti galimai ieškovės interesus pažeidžiančių sandorių teisėtumą, o ne teismo sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu. (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra privalomas visiems teisės subjektams ir turi būti vykdomas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo, įsakymo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Šiuo atveju teismo įsakymai nėra nuginčyti. Atsižvelgiant į tai, jog teismo įsakymai nebuvo nuginčyti, teismo įsakymai yra privalomi ir vykdytini. Teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės argumentai sudaro pagrindo spręsti esant pagrindu šioje situacijoje ginčyti minėtus Sprendimus actio Pauliano pagrindu ir kad šiuo atveju įvertinus visumą įrodymų yra visos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

31. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Šalys turi galimybę prašyti atnaujinti procesą byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tačiau, kol galioja teismo procesinis sprendimas ir neatnaujintas procesas dėl jo pagrįstumo, bankroto byloje negali būti kvestionuojamas teismo nutartimi šio teismo procesinio sprendimo pagrindu patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Šie išaiškinimai suformuluoti, kasaciniam teismui aiškinant įsiteisėjusio teismo įsakymo res judicata galią, kita vertus, teismo įsakymo įsiteisėjimas sukelia tokius pačius teisinius padarinius, kokie atsiranda įsiteisėjus bet kuriam kitam baigiamajam teismo procesiniam sprendimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

32. Atsakovės atstovas nurodė, kad visi pirminiai dokumentai įmonėje yra, liudytoja R. S. nurodė aplinkybes dėl suteiktų paskolų, priimtų Sprendimų, suformuotos 2017 m. avansinės apyskaitos ir kita ( šios nutarties 22 punktas). Šiuo atveju įvertinus ieškovės reikalavimų esmę, argumentus, liudytojų paaiškinimus, bylos duomenis pažymėtina, kad ieškovė nors ir yra UAB „ Artumė“ kreditorė nėra sutartinių santykių tarp UAB „ Artumė“ ir V. K. šalimi. Byloje nėra duomenų apie tai ar minėtiems Sprendimams priimti buvo pagrindas ar ne, kad nebuvo reikalingumo, ir nėra duomenų, kad būtų pagrindas spręsti, kad minėtų ginčijamų Sprendimų pagrindu nebuvo sudaryta konkrečių sandorių, prekių pirkimo, atsiskaitymo atsakovo V. K. lėšomis ir kita, bei konkretūs dokumentai nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Iš esmės nors teismas atsakovės UAB „Artumė“ ir prašė pateikti dokumentus pagrindžiančius priimtų teismo įsakymų pagrįstumą ir atsakovas jų, kaip iš dalies pripažino nepateikė, ką paminėjo ir liudytoja D. P. ( šios nutarties 21 punktas), nes nemanė esant reikalinga, nesudaro pagrindo spręsti nei, kad Sprendimų pagrindu buvo sudaryti konkretūs sandoriai, nei kad nebuvo sudaryti. Tai iš esmės negalima spręsti, kad minimi Sprendimai nuo 2012m. ir jų pagrindu galimai paskolintos lėšos turėjo esminės reikšmės kreditorės ieškovės interesams dėl vykdymui 2016 m. perduotų reikalavimų. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad sprendimai buvo surašyti 2017 m. avansinės apyskaitos pagrindu tik prieš kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymų išdavimo, nes ir VMI patikrinimo aktuose yra nurodyta apie paskolas teiktas už ankstesnį laikotarpį. Byloje, atsižvelgiant į pateiktus duomenis, VMI išvadas nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad Sprendimai buvo surašyti atgaline data ir pan. Be to, kaip minėta šiuo atveju atsakovė ŽŪB „Artumė“ nedalyvavo 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudaryme ir nebuvo šių sutarčių šalimi. O atsakovas G. K. nėra atsakovės ŽŪB „Artumė“ skolininku, o atsakovas V. K. iki 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo buvo ne ieškovės skolininkas, o ieškovės skolininkės - atsakovės ŽŪB „Artumė“ - kreditorius. Todėl įvertinus tai, kad ieškovė nėra šių sandorių šalis, nes 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra sudarytos tarp ieškovės skolininkės, atsakovės ŽŪB „Artumė“ kreditoriaus atsakovo V. K. ir atsakovo (trečiojo asmens) G. K., teismo vertinimu nepaisant ieškovės nurodytų argumentų dėl jos teisių pažeidimo, neturi teisinio pagrindo ginčyti minėtas perleidimo sutartis. Šiuo atveju minėtų sutarčių panaikinimas dėl kreditorių pasikeitimo neturi jokios esminės reikšmės ieškovės interesams. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta plačiau nepasisakytina dėl pačių reikalavimo perleidimo sutarčių sąlygų, atliktų mokėjimų, atsakovų nesąžiningumo atsižvelgiant į giminystės santykius ir pan. Šiuo atveju ieškovės reikalavimams kaip išvestiniams, actio Pauliana institutas netaikytinas. Teismo vertinimu ieškovės prašymas sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu nenurodžius tam pagrindų, imperatyvių įstatymo normų, kurioms galimai prieštarautų tarp atsakovo V. K. ir G. K. sudarytos 2018-02-19 ir 2018-03-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartys, taip pat nepagrįstas.

33. Teismas ištyrė ir įvertino šalių paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus, bylos rašytinius įrodymus, visumą įrodymų. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįrodė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės ieškinio reikalavimai atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

35. Atsakovas G. K. pareiškė prašymą priteisti patirtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Įvertinus Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, dalyvavimą teisme, teismas sprendžia, kad įvertinus šioje konkrečioje byloje teiktus procesinių dokumentus, vykusių teismo posėdžių skaičių, prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl priteistinos. (CPK 88, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“, juridinio asmens kodas 111547089, adresas Perkūnkiemio g. 2, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur ( tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė