Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. Ž. ir 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. Ž. ir 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas pažymėjo, kad E. K. įgaliojimai veikti šioje byloje Bendrijos vardu yra grindžiami būtent minėto Protokolo pagrindu, taigi jis yra neįgaliotas veikti Bendrijos vardu; Protokolas E. K. teisės veikti Bendrijos vardu nepatvirtina. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad patikslintas skundas ir Bendrijos vardu yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Todėl teismas pareiškėjų patikslintą skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjai nurodo, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, O. Ž. pagal įstatymą ir Bendrijos įstatus atstovauja ne Bendrijos įgaliotinių susirinkimą, o ją išrinkusios namo laiptinės Bendrijos ir viso namo Bendrijos narių interesams (Bendrijų įstatymo 13 str. 4 d., Bendrijos įstatų 7.4 p.). Taigi pareiškėjai O. Ž. yra suteikta teisė perįgalioti, nes 2020 m. sausio 30 d. Bendrijos įgaliotinių susirinkimo metu ji įgaliota sudaryti sutartį su advokatu, kad būtų galimybė išsireikalauti iš visų institucijų reikalingus dokumentus, pagrindžiančius ar paneigiančius V. J. namo bokšto ir jo priklausinių, terasos bei laiptinės aikštelės įsigijimą bei esant reikalui atstovauti butų ir kitų patalpų savininkus teisiniame procese (1-asis nutarimas). Įstatymas nenumato, kokia tvarka ir forma atstovui pagal įstatymą yra suteikiama teisė perįgalioti atstovauti kitą asmenį, įskaitant atstovą advokatą, taigi perįgaliojimui turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.145 straipsnio 1 dalies nuostatos. Todėl teismo argumentai, kad į bylą nėra pateikta jokio notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo, kuriuo O. Ž. būtų įgaliota atstovauti Bendrijos butų ir kitų patalpų savininkams bei dar perįgalioti atstovauti kitą asmenį, nagrinėjamu atveju – advokatą, yra nepagrįsti. Pažymi, kad su skundu pateikti įrodymai (O. Ž. su atstovu advokatu G. B. sudaryta atstovavimo sutartis) patvirtina, kad O. Ž. į teismą kreipėsi ne tik kaip O. Ž. išrinkusios namo laiptinės Bendrijos ir viso namo Bendrijos atstovė, tačiau taip pat kaip viena iš pastato (duomenys neskelbtini), savininkių (savininkų sąrašas pridedamas). Tokią teisę O. Ž. garantuoja Konstitucijos 30 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Taigi skundžiama nutartimi O. Ž. nepagrįstai apribota teisė kreiptis į teismą.

Pareiškėjai nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, jog 2020 m. vasario 20 d. Bendrijos įgaliotinių susirinkime dalyvaujant Bendrijos įgaliotiniams O. Ž., L. J. H., E. K., A. B., B. L. J., E. B., buvusiam Bendrijos pirmininkui V. J., revizorei P. M., Bendrijos nariams B. S., A. J., I. J., A. G., E. K., S. G., L. P., K. L., B. C., G. B., T. K., N. D., J. Š. buvo nutarta pareikšti V. J. nepasitikėjimą, remiantis Bendrijos įstatais, tai pat papildyti susirinkimo darbotvarkę, kad Bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų, laikinai paskirti eiti pareigas kitą Bendrijos narį iki naujo pirmininko išrinkimo. Taip pat nutarta laikinai Bendrijos pirmininko pareigas pavesti E. K. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Bendrijos įstatų 8.8 punkte nustatyta, kad kai vienasmenis valdymo organas – Bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, šias pareigas gali laikinai, iki naujo Bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš Bendrijos narių. Šios nuostatos įgyvendinimo tvarką nustato įgaliotinių susirinkimas. Bendrijos įstatų 7.8.10 punkte nustatyta, kad įgaliotinių susirinkimas nustato laikino atstovavimo Bendrijai tvarką, kai vienasmenis Bendrijos valdymo organas – Bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų. Ieškiniui dėl 2020 m. vasario 20 d. įgaliotinių susirinkimo protokolo nuginčijimo senaties terminas yra 3 mėnesiai (CK 2.82 str. 4 d.). Šis įgaliotinių susirinkimo protokolas yra įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl teisėtas ir galiojantis (CK 2.82 str. 4 d.). Galiojant 2020 m. vasario 20 d. datos įgaliotinių susirinkimo protokolui, E. K. atstovavimas Bendrijai atitinka Bendrijos įstatų 8.8 punkto, 7.8.10 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-442/2019).

Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą (naują vientisą procesinį dokumentą), kuriame būtų nurodytos tinkamos proceso šalys (pareiškėja, atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys), suformuluotas tinkamas ir aiškus reikalavimas (prašant panaikinti registratoriaus (teritorinio ir centrinio) sprendimus bei įpareigoti registratorių jos 2020 m. spalio 9 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, o ne atlikti konkrečius veiksmus), nuosekliai ir aiškiai nurodytos visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundžiamų sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas), t. y. pagrįsti, kad jos 2020 m. spalio 9 d. teiktas prašymas registratoriui dėl teisių registravimo nėra tapatus jos 2020 m. balandžio 17 d. prašymui dėl teisių registravimo; taip pat pareiškėja turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjams pateikus patikslintą skundą, teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjams O. Ž. ir Bendrijai dar kartą nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuris būtų tinkamai pasirašytas, kuriame būtų nurodytos tinkamos proceso šalys ir pagrįstas jų dalyvavimas procese; pateikti dokumentus, patvirtinančius E. K. teisę atstovauti 149-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mokslininkų namas“; pateikti Bendrijos įstatus.

Iš pareiškėjų 2021 m. kovo 5 d. patikslinto skundo turinio ir jo priedų matyti, kad pareiškėjai iš esmės ištaisė visus minėtose teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartis ir 2021 m. vasario 17 d. nutartimis nustatytus trūkumus. Tačiau teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad abu pareiškėjai yra neįgalioti vesti bylą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu jį suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas pareiškėjo (-ų) materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas.

Iš patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėja O. Ž. teikė teismui skundą kaip fizinis asmuo. Kartu su skundu ji taip pat pateikė atstovavimą patvirtinančius dokumentus (2020 m. vasario 3 d. atstovavimo sutartį su advokatu G. B.). Taigi teismas skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisę ginti interesus teisme (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad E. K. nėra tinkamas asmuo veikti Bendrijos vardu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl E. K. tinkamumo atstovauti Bendrijai, skundžiamoje nutartyje pabrėžė, kad E. K. įgaliojimai veikti šioje byloje Bendrijos vardu yra grindžiami tik 2020 m. vasario 20 d. įgaliotinių susirinkimo protokolo pagrindu. Tačiau šiuo atveju nepagrįstai konstatuota, kad E. K. nėra tinkamas asmuo veikti Bendrijos vardu, nes prieiti prie tokios išvados byloje esančių duomenų nepakanka. Jeigu teismui kilo abejonių, ar E. K. turi teisę veikti Bendrijos vardu, teismas galėjo išsireikalauti papildomų duomenų arba pats patikrinti duomenis Juridinių asmenų registre.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl patikslinto skundo priėmimo išspręsti, ir netinkamai taikė proceso teisės normas. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir patikslinto skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų O. Ž. ir 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.