- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-64-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04727-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- UAB „Langų dizainas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Langų dizainas“ ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Langų dizainas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. V. 2 890,38 Eur skolos, 676,26 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad šalys 2016 m. birželio 20 d. sudarė sutartį, kuria susitarė, jog ieškovas pagamins, pristatys ir sumontuos gyvenamajame name 16 langų, o atsakovas sumokės už langus ir jų sumontavimo paslaugą bendrą 5 690,38 Eur kainą. Atsakovas sumokėjo ieškovui 2 800 Eur dydžio avansinį mokėjimą. Ieškovas pagamino, pristatė ir gyvenamajame name sumontavo 16 vienetų langų. Po langų sumontavimo atsakovas atsisakė pasirašyti atliktų darbų ir paslaugų priėmimo-pardavimo aktą, nes langų montavimo darbų rezultatas turėjo nežymių trūkumų. Visus nurodytus langų ir montavimo darbų kokybės trūkumus ieškovo darbuotojai pašalino, tačiau atsakovui ir toliau vengiant pasirašyti aktą, jis kartu su PVM sąskaita-faktūra buvo išsiųsti atsakovui paštu, kas laikoma tinkamu darbų perdavimu. Atsakovas atsisakė sumokėti ieškovui už langus likusią jų kainos dalį motyvuodamas tuo, jog faktiškai sumontuotų langų plotas neatitinka komerciniame pasiūlyme nurodyto langų ploto. Komerciniame pasiūlyme nurodyta, jog bus sumontuoti 16 vienetų langų, kurių bendras plotas 43,80 kv. m., tuo tarpu, atsakovo paskaičiavimu, faktiškai gyvenamajame name ieškovo sumontuotų langų bendras plotas yra 2,88 kv. m. mažesnis, t. y. 40,92 kv. m. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip siekis išvengti savo prievolių vykdymo. Faktinis langų ploto neatitikimas susidarė ne dėl ieškovo valios, o dėl to, kad atsakovas sutarties vykdymo eigoje, pats langų angas, kurios jau buvo ieškovo išmatuotos, apklijavo 3 cm storio polistireniniu putplasčiu, dėl ko langų angos sumažėjo. Pačiam atsakovui sumažinus langų angas, atitinkamai sumažėjo faktinis montuojamų langų plotas. Siekdamas geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją ir išvengti teisminių ginčų, ieškovas sutiko suteikti atsakovui 267,24 Eur dydžio nuolaidą ir pareikalavo sumokėti tik 2 623,04 Eur sumą, tačiau atsakovas nesumokėjo šios sumos. Atsakovui taip pat buvo pasiūlyta nutraukti sutartį ir grąžinti sumontuotus langus, tačiau jis nesutiko to padaryti, nors langais naudojasi. Atsakovas privalo sumokėti 676,26 Eur delspinigius už pradelstas atsiskaityti 117 dienų iki ieškinio pateikimo dienos.Atsakovas J. V. atsiliepimu už pagamintus langus sutiko sumokėti iš dalies ir nurodė, kad langai pagaminti ne pagal Sutartį, nes pamatavus pagamintus ir sumontuotus langus bei duris (jų matmenis), jų faktinis plotas yra 40,92 m², nors turėjo būti 43,80 m². Atsakovas taip pat kreipėsi į antstolį, kuris pamatavęs langų ir durų dydžius, surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pagal kurį bendras gaminių plotas yra 40,7 m², o ne 43,80 m², t. y. skiriasi net 3,10 m² (skirtumas net 7,07 %). Prieš pasirašant Sutartį, kaip kad ieškovas buvo nurodęs atsakovui, atsakovas langus apklijavo 3 cm storio polistireniniu putplasčiu ir tik tada ieškovas išmatavo kraštines. Ieškovui išmatavus langų ir durų kraštines gaminių gaminimui, atsakovas langų ir durų nelietė ir niekaip nemažino angų. Dėl to, kad ieškovas pagamino mažesnius nei pagal užsakymą gaminius, atsakovas patyrė 674 Eur nuostolių, kadangi tarp langų ir sienų esančius per didelius plyšius atsakovui reikėjo užpildyti. Atsakovas neneigia, kad mažesnių parametrų langus jis naudoti gali, tačiau tam, kad galėtų tinkamai juos naudoti, dėl ieškovo kaltės patyrė išlaidų. Ieškovas melagingai teigia, kad į langų kainą buvo įskaičiuoti ir montavimo darbai, kurie priklauso nuo langų vienetų, o ne nuo jų pločio. Ieškovas ne kartą siūlė atsakovui grąžinti langus, tačiau ieškovas nesutiko grąžinti 2 800 Eur avanso. Atsakovas nesutinka, kad jo atžvilgiu būtų skaičiuojami delspinigiai, jie yra aiškiai per dideli.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo J. V. ieškovui UAB „Langų dizainas“ 2 487,74 Eur skolos, 432,87 Eur delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2920,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. lapkričio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 475,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo atsakovui priteisė 102,83 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 20 d. šalys sudarė Sutartį Nr. 160618-02, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą pagaminti ir jam perduoti nuosavybės teise gaminius pagal specifikaciją (langus ir duris), pateiktą Priede Nr. 1 prie šios sutarties bei suteikti sutartyje nurodytas paslaugas (montavimo darbus), o atsakovas įsipareigojo priimti gaminius ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutartimi numatyta kaina 5 690,38 Eur (Sutarties 3 p.). Atsakovas sumokėjo 2 800 Eur avansą (Sutarties 4 p.). Pagal Sutarties 5 punktą likusią sutarties kainos dalį 2 890,38 Eur atsakovas įsipareigojo sumokėti gavus pagamintus gaminius, patikrinęs jų kokybę ir kiekį bei per tris darbo dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros pateikimo dienos. Pagal Sutarties priedą Nr. 1 (komercinį pasiūlymą) – plotas 43,80 kv.m. Atsakovas 2016 m. liepos 11 d. pranešimu ieškovui nurodė, kad gaminių matmenys neatitinka komercinio pasiūlymo matmenų, taip pat vienas langas yra subraižytas, todėl praprašė 3 darbo dienų laikotarpiu susisiekti dėl ginčo sprendimo. Taip pat atsakovas 2016 m. liepos 16 d. pranešime nurodė ieškovui, kad vieno lango rėmas yra subraižytas; lango tvirtinimo elementai (dziubeliai) viename iš namų nekokybiškai sumontuoti; langų ir durų matmenys pagal pateiktą komercinį pasiūlymą skiriasi nuo faktinio sumontuoto langų ploto; langai pagal sutartį L1-L7, 4CP-12AR-16AR, o įmontuoti 4CP-14AR-4GP14AR. Pažymėjo, kad V. L. 2016 m. liepos 13 d. atvažiavo į ginčo objektą ir pateisęs subraižytą langą kategoriškai atsisakė permatuoti sumontuotų langų ir durų plotus. Ieškovas 2016 m. liepos 19 d. išsiuntė atsakovui pasirašytą atliktų darbų ir paslaugų priėmimo-perdavimo aktą kartu su 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaita-faktūrą Serija LADI Nr. 0000642 bei paprašė juos pasirašytus grąžinti. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu ieškovui pasiūlė sumokėti už faktiškai pagamintus langų ir durų plotus (40,92 m²) – atitinkamai 5 316,21 Eur (atimant sumokėtą 2 800 Eur avansą) arba grąžinti sumokėta avansą ir demontuoti neatitinkančius pagal sutartį pagamintus langus ir duris. Ieškovas atsakovui išsiuntė 2016 m. liepos 18 d. raginimą dėl 2 890,38 Eur likusios kainos ir 40,47 Eur delspinigių sumokėjimo. Taip pat ieškovo atstovė 2016 m. rugpjūčio 17 d. raginimu pareikalavo atsakovą sumokėti 2 623,04 Eur skolos ir 157,38 Eur delspinigių ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir pažymėjo, kad vykdant sutartį dėl faktinės situacijos pokyčių statybos objekte, nepriklausančių nuo ieškovo, sumontuotų langų bendras plotas ieškovo paskaičiavimu yra 41,32 kv. m. – skirtumas tarp sutartimi sutarto langų ploto ir faktiškai pagaminto bei sumontuoto langų ploto yra 2,48 kv. m. Atsakovo užsakymu antstolis atlikto faktinių aplinkybių konstatavimą ginčo pastate ir konstatavo, kad lango (plane pažymėto L1) dydis yra 181 cm x 162 cm; lango (plane pažymėto L2) – 179 cm x 162 cm; lango (plane pažymėto L3) – 230 cm x 112 cm; lango (plane pažymėto L4) – 171 cm x 136 cm; lango (plane pažymėto L5) – 169 cm x 136 cm; lango (plane pažymėto L6) – 170 cm x 136 cm; lango (plane pažymėto L7) – 91 cm x 207 cm; lango (plane pažymėto L8) – 150 cm x 207 cm; lango (plane pažymėto L9) – 150 cm x 207 cm; lango (plane pažymėto L10) – 91 cm x 207 cm; lango (plane pažymėto L11) – 178 cm x 162 cm; lango (plane pažymėto L12) – 179 cm x 162 cm; lango (plane pažymėto L13) – 229 cm x 113 cm; lango (plane pažymėto L14) – 170 cm x 138 cm; lango (plane pažymėto L15) – 171 cm x 138 cm; lango (plane pažymėto L16) – 170 cm x 136 cm.; pagal duomenis bendras langų plotas yra 40,7 kv. m. (407103 kv.cm.). Atsakovo atliktu paskaičiavimu sumontuotų langų plotas yra 40,92 kv. m., o pagal sutartį - 43,80 kv. m. Teismas tokį paskaičiavimą vertino, kaip artimą nenuginčytam antstolio faktinių aplinkybių protokolui, todėl rėmėsi būtent antstolio atliktais matavimais.Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į ieškovą, reikalaudamas grąžinti sumokėtą avansą, nes jam ieškovas nepristatė ir nesumontavo pagal Sutartį langų. Ieškovo atstovė, atsakydama į reikalavimą, 2016 m. rugpjūčio 24 d. su juo nesutiko, nurodydama, kad faktinis neatitikimas prie sutarties pridėtame komerciniame pasiūlyme nurodytiems plotams yra minimalus ir atsirado dėl to, kad pats atsakovas sumažino langų angas, o faktiškai sudėti langų stiklo paketai savo savybėmis visiškai atitinka tuos, kurie buvo nurodyti prie sutarties pridėtame komerciniame pasiūlyme. Tai pat pasiūlė pasinaudoti savo teise nutraukti rangos sutartį, tačiau sumokėtas avansas nebus grąžintas.Pasak teismo, tarp šalių susiklostė statybos rangos sutarties teisiniai santykiai, todėl taikytinos teisės normos reglamentuojančios užsakovo pareigą sumokėti už rangovo atliktus ir perduotus statybos darbus.Teismas, įvertinęs byloje pateiktus šalių įrodymus ir paaiškinimus, nustatė, kad ieškovas pagal su atsakovu sudarytą sutartį dėl langų ir durų sumontavimo atsakovui pagamino ir jam priklausančiame name sumontavo 16 vnt. langų. Sutartimi buvo susitarta, kad langų plotas 43,80 kv. m., o kaina - 5 690,38 Eur (komercinis pasiūlymas), 129,92 Eur/kv. m. Teismui buvo akivaizdu, kad sutartyje numatyta sąlyga - 16 vienetų nėra pagrindinis sutarties dalykas. Užsakovui buvo reikalingi langai, kurie tilptų į jau pastatytas angas. Iš komercinio pasiūlymo aišku, kad spręsti apie lango kainos priimtinumą galima tik suderėjus lango kvadratinio metro kainą, nes langai buvo nevienodi, kas reiškia, jog negali būti kitu būdu nustatoma formalioji sandorio vertė pagal uždengiamą plotą, jeigu vertinsi atskirai kiekvieną langą. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad langų plotas nėra kainą nulemiantis ir kainai turintis įtakos duomuo. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad sutartyje nebuvo nustatyta kvadratinio metro kaina, nes to nėra pačioje sutartyje. Atsakovas būtent to siekė. Akivaizdu, kad ieškovas negalėtų įdėti didesnius langus į namo angas. Jis tegalėjo sumažinti langų dydį su išlyga, kad mažesni langai tenkins užsakovą ir bus įmontuoti į angokraščius.Atsakovas sumokėjo 2 800 Eur avansą. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažįsta, kad buvo sumontuota mažesnio ploto langai. Ginčo dėl to byloje nėra. Langų montavimo kaina, kaip paaiškino montavimo darbus atlikęs liudytojas V. L., taip pat priklausė būtent nuo kvadratūros, o ne nuo langų vienetų kiekio. Teismo vertinimu, atsakovo pretenzijos dėl kainos už pagamintus ir sumontuotus langus paskaičiavimo pagal faktinį jų plotą yra pagrįstos. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad faktinis langų plotas yra 41,32 kv. m., nors jo darbuotojas išmatavo dar mažesnį landų plotą. Atsakovas rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių protokolu ir langų plotą skaičiavo 40,7 kv. m. Ieškovas nesutiko su antstolio langų matmenų matavimais, tačiau juos paneigiančių įrodymų byloje neteikė. Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis faktinių aplinkybių konstatavimu, teismas sprendė, kad atsakovas įrodė, jog faktinis langų plotas yra 40,7 kv. m. Tai paneigiančių įrodymų byloje ieškovas nepateikė, todėl išsakytas abejones dėl antstolio matavimų laikė tik jo subjektyvus vertinimu. Taigi nustatyta, kad sumontuotų langų plotas 3,1 kv. m. (daugiau nei 7 proc.) mažesnis nei numatyta Sutartimi. Skaičiuojant pagal faktinį plotą sutarties kaina turėtų būti 5 287,74 Eur (40,7 kv. m. x 129,92 Eur/kv. m.).Teismas kaip neįrodytus atmetė ieškovo argumentus, kad langų matmenys atsakovo buvo sumažinti jau po sutarties pasirašymo, pastarajam angas apklijavus 3 cm polistireniniu putplasčiu. Ieškovas teigė, kad atsakovas jau po sutarties sudarymo paskambino ieškovo įgaliotam atstovui ir pranešė apklijavęs angas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, o atsakovas jas paneigė pateikdamas į bylą savo naudojamo mobilaus telefono numerio įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines. Iš pateiktų išklotinių matyti, kad atsakovas ieškovui į telefono numerį +37068717604 (nurodytą sutartyje kaip ieškovo kontaktinį numerį) po sutarties pasirašymo 2016 m. birželio 20 d. neskambino, nors atitinkamai buvo skambinta iki sutarties pasirašymo 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. birželio 10 d., 2016 m. birželio 15 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 2 487,74 Eur (5 287,74 Eur – 2 800 Eur) skolos už įstatytus langus pagal komercinį pasiūlymą. Teismas neanalizavo atsakovo tik galimą turėtą žalą dėl sumažintų langų, kaip nesusijusią su ieškiniu.Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 676,26 Eur delspinigių. Šalių sudarytos sutarties 6 p. atsakovas uždelsęs apmokėjimą įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną. Atsakovas delspinigius paskaičiavo už 117 dienų nuo 2016 m. liepos 24 d. dienos nuo 2 890,38 Eur sumos. Ieškovas laikė, kad išsiuntęs sąskaitą faktūrą po trijų dienų turi teisę sekančią dieną sekmadienį gauti pinigus už atliktą darbą. Tačiau realiai atsakovas net negalėjo tinkamai priimti atliktų darbų, nes ieškovas pateikė aktą, kurio priimti protingas ir apdairus asmuo neturėtų, ką ir padarė atsakovas. Savo akte ieškovas nurodė, kad atsakovas turi priimti langus ir duris su montavimo darbais 16 vnt. be jokių įstatytų langų ir durų identifikavimo aprašymo. 2016 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas surašė pretenziją ieškovui, iš esmės atsakovas 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsisakė vykdyti sutartį. Iki to laiko pats ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pasirašytas tinkamas darbų priėmimo-perdavimo aktas, todėl teismas laikė, kad nuo šios dienos turi būti skaičiuojami delspinigiai.Kaip nurodyta aukščiau, atsakovo neapmokėta suma ieškovui sudaro mažesnę sumą – 2 487,74 Eur, todėl delspinigiai nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuo minėtos sumos už 87 dienas sudarytų 432,87 Eur. Atsakovas prašė sumažinti delspinigius, nes jie aiškiai per dideli. Teismo vertinimu prašomi priteisti delspinigiai buvo sulygti abiejų šalių ir atsakovas galėjo įvertinti jų prasmę sandorio metu ir nepasirašyti tokios sutarties. Tokie delspinigiai iš esmės tokiuose sandoriuose nėra aiškiai per dideli, atitinka teismų formuojamą praktiką. Pažymėjo, kad nors atsakovas dalį ieškinio reikalavimo pripažįsta, tačiau net ir tos dalies su kuria sutiko iki teismo sprendimo nebuvo sumokėjęs ieškovui, tuo tarpu ieškovo pagamintais ir sumontuotais langais naudojasi. Teismas, vadovaudamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisė 432,87 Eur delspinigių (skaičiuojant nuo negrąžintos skolos už 87 dienas).Teismas, remdamasis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteisė 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. lapkričio 18 d. iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.Ieškiniu buvo prašoma priteisti 3 566,64 Eur įsiskolinimo. Sprendimu priteista 3 069,87 Eur, kas sudaro 81,88 proc. patenkintų reikalavimų (atmestų 18,12 proc.). Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 80,25 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 500 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 475,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (580,25 x 81,88 proc.). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėjo 350 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų ir 217,80 Eur išlaidų už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo priteisė 102,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (567,80 Eur x 18,12 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. V. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovui iš atsakovo priteistas 432,87 Eur delspinigių atlyginimas; netenkinus reikalavimo dėl delspinigių, prašo sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistiną delspinigių sumą; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – priteisti visas atsakovo patirtas 217,80 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas iš ieškovo bei, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalį, padidinti atsakovui iš ieškovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą bei sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.Skundžiamame sprendime teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jis negali pasirašyti ieškovo pateikto neteisingo atliktų darbų akto bei PVM sąskaitos-faktūros, ko, remiantis sutarties 5 punktu, nepasirašius, atsakovui neatsiranda pareigos mokėti delspinigių. Nei iki 2016 m. rugpjūčio 24 d., nei iki ieškinio pareiškimo ar iki pat šios dienos, kai yra priimtas teismo sprendimas, konstatuojantis, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja visos sumos už pagamintus mažesnių matmenų langus, ieškovas nėra pateikęs atsakovui pakoreguotos sąskaitos-faktūros. Taigi ieškovas ne tik kad elgėsi nesąžiningai, nepateikdamas sąskaitos už realiai atliktus darbus (už faktiškai pagamintą langų plotį), tačiau ir nesilaikė savo paties pasiūlytos sutarties sąlygų, kuriose (sutarties 5 p.) aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad likusią sutarties kainos dalį, užsakovas sumoka gavus pagamintus gaminius, patikrinęs jų kokybę ir kiekį bei patikrinus atliktas paslaugas, pasirašius priėmimo-perdavimo aktą, pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Pusę sutarties (langų) kainos atsakovas sumokėjo avansu, likusi neapmokėta dalis, teismui ją sumažinus, atsižvelgiant į mažesnį pagamintų langų plotą, siekia 2 487,74 Eur, tuo tarpu teismo priteista delspinigių suma - 432,87 Eur, kas sudaro net 17 % (432,87 Eur x 100 % / 2 487,63 Eur) nesumokėtos sumos. Tokia delspinigių suma, atsižvelgiant į tai, kad ji skaičiuojama vos už 3 mėn. laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad suma buvo nesumokėta dėl paties ieškovo kaltės, laikytina aiškiai per didėlė. Atsakovas galėjo nepatirti visiškai jokių bylinėjimosi išlaidų, jei ieškovas būtų ėmęsis situaciją spręsti gražiuoju, todėl tik dėl ieškovo užsispyrimo, atsakovas buvo priverstas kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, o vėliau teismine tvarka atsikirtinėti į ieškovo reikalavimus sumokėti pilną kainą, todėl yra pagrindas taikyti CPK 93 str. 4 d., ir priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukrypti nuo CPK 93 str. 1 ir 2 d. įtvirtintų principų, paskirstant teisinių paslaugų išlaidų atlyginimą. Atsakovui išlaidos, patirtos už antstolio konstatavimo protokolą, turėtų būti priteistos pilnai, nes pasinaudodamas šiuo įrodymu, atsakovas pilnai įrodė, kad ieškovo pagamintų langų bendras plotas yra mažesnis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Langų dizainas“ prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu ir teigė, kad jis yra skolingas ir privalo sumokėti ieškovui, tačiau ne visą sumą, o tik jos didžiąją dalį, todėl neaišku, kodėl atsakovas nesutinka su pareiga mokėti netesybas nuo šios skolos sumos, dėl kurios tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo. Sutarties 5 punktas numato, jog likusią sutarties kainos dalį atsakovas turėjo sumokėti ieškovui per 3 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Taigi, nesumokėjęs ieškovui įsiskolinimo, atsakovas pažeidė šalių pasirašytos Sutarties 5 punktą bei CK 6.256 straipsnį.Ta aplinkybė, kad sąskaitoje buvo nurodyta visa sutartyje nustatyta kaina, o ne sumažinta kaina, kurios pageidavo atsakovas ir dėl kurios vėliau kilo teisminis ginčas, nereiškia, jog atsakovui nekilo pareiga sumokėti ieškovui tą kainą, su kuria jis sutiko. Atsakovo interpretacija, jog jis neprivalo mokėti netesybų dėl to, kad jam nebuvo pateikta sąskaita sumažintai sumai, yra nepagrįsta jokiomis teisėmis normomis ir yra nesuderinama su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Faktai, kurie buvo nustatyti byloje ir dėl kurių tarp šalių nekyla ginčas - langai buvo sumontuoti, atsakovas langais naudojosi nuo pat su sumontavimo dienos, atsakovas sutiko, kad privalėjo sumokėti už faktiškai sumontuotų gaminių plotą, patvirtina, kad prievolė mokėti delspinigius buvo, tačiau atsakovas jo nevykdė, kol teismas nepriteisė. Atsakovas neįrodė aplinkybių sudarančių pagrindą mažinti netesybas, t. y. kad šalių susitarimu nustatytos ir atsakovo mokėtinos netesybos už prievoles įvykdymo termino praleidimą yra neprotingai didelės. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nesutikimą su sutartyje nurodytu netesybų dydžiu sutarties sudarymo metu. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas sutiko su visomis sutarties sąlygomis, sutartį pasirašė ir po sutarties pasirašymo nereiškė jokių prašymų ieškovui pakeisti netesybų dydį. Be to, atsakovas, nors ir sutikdamas su didžiąja dalimi skolos, ieškovui, jos nemokėjo, nors naudojosi ieškovo sumontuotais langais ir jų grąžinti ir nutraukti sutartį nesutiko, nors ieškovas tokią galimybę siūlė. Abi šalys ikiteisminiame šalių ginče buvo atstovaujamos advokatų - tai patvirtina byloje esančios advokatų pasirašytos pretenzijos. Taigi, atsakovas, nors ir būdamas vartotoju, turėdamas profesionalų teisės patarėją, turėjo žinoti ir suprasti, kad prievolės nevykdymas sukels jam teisines pasekmes ir pareigą mokėti sutartyje nustatyto dydžio netesybas yra viena iš tokių pasekmių. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, nes jis nesutiko nei nutraukti sutarties ir grąžinti gaminių, nei už juos atsiskaityti, taigi iš esmės atsisakė vykdyti sutartį. Tuo atveju, jei atsakovas būtų sąžiningai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir būtų sumokėjęs tą skolos dalį, kurios neginčijo, teisminio ginčo tikėtina visai nebūtų buvę. Atsakovo patirtos išlaidos antstoliui, kurias visas (netaikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės) prašo priteisti jam atsakovas, yra nepagrįstos jokiais kitais dokumentais - į bylą atsakovas pateikė tik šių išlaidų sumokėjimą antstoliui patvirtinantį dokumentą, tačiau už ką antstoliui buvo sumokėta ši suma - byloje nėra jokių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriomis teismas ieškovo naudai priteisė 432,87 Eur delspinigių bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis). Kitoje dalyje sprendimas pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.Dėl netesybų atsiradimo ir jų sumažinimo. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Sutartį Nr. 160618-02, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą pagaminti ir jam perduoti nuosavybės teise gaminius pagal specifikaciją (langus ir duris) bei suteikti sutartyje nurodytas paslaugas (montavimo darbus), o atsakovas įsipareigojo priimti gaminius ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutarties kaina 5 690,38 Eur (Sutarties 3 punktas). Atsakovas sumokėjo 2 800 Eur avansą (Sutarties 4 punktas). Pagal Sutarties 5 punktą likusią sutarties kainos dalį 2 890,38 Eur atsakovas įsipareigojo sumokėti gavęs pagamintus gaminius, patikrinęs jų kokybę ir kiekį bei per tris darbo dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros pateikimo dienos. 2016 m. birželio 20 d. Sutarties Nr. 160618-02 6 punkte šalys susitarė, kad atsakovas, uždelsęs apmokėjimą, įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną. Ieškovas 2016 m. liepos 19 d. išsiuntė atsakovui pasirašytą atliktų darbų ir paslaugų priėmimo-perdavimo aktą kartu su 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaita-faktūra Serija LADI Nr. 0000642 bei paprašė juos pasirašytus grąžinti. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu ieškovui pasiūlė sumokėti už faktiškai pagamintus langų ir durų plotus (40,92 m2) – atitinkamai 5 316,21 Eur (atimant sumokėtą 2 800 Eur avansą) arba grąžinti sumokėtą avansą ir demontuoti neatitinkančius pagal sutartį pagamintus langus ir duris. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių vyko derybos dėl gaminių trūkumų šalinimo ir atsakovas 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsisakė vykdyti Sutartį, nuo šios datos skaičiavo atsakovo prievolės mokėti netesybas pradžią.Apeliantas ginčija ieškovo teisę gauti delspinigius, teigdamas, jog ieškovas nėra pateikęs atsakovui pakoreguotos sąskaitos-faktūros už realiai atliktus darbus, kaip to reikalauja Sutarties 5 punktas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus ir pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas 2016 m. liepos 19 d. išsiuntė atsakovui pasirašytą atliktų darbų ir paslaugų priėmimo-perdavimo aktą kartu su 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaita-faktūra Serija LADI Nr. 0000642. Ta aplinkybė, kad minėtoje sąskaitoje-faktūroje yra nurodyta Sutartyje šalių susitarta kaina, o ne apskaičiuota kaina už sumontuotus mažesnio ploto langus, dėl kurios ir vyksta ginčas teisme, neleidžia daryti išvados, kad apeliantui iš vis nekilo pareiga mokėti už pagamintus ir sumontuotus langus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors atsakovas dalį ieškinio reikalavimo pripažino, tačiau net ir tos dalies su kuria sutiko iki teismo sprendimo nesumokėjo ieškovui, tuo tarpu ieškovo pagamintais ir sumontuotais langais naudojasi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, neginčijamai patvirtina, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti su ieškovu, t. y. netinkamai vykdė sutartinę prievolę ir jam kilo pareiga mokėti delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas vėlavo mokėti ieškovui už pagamintus ir sumontuotus langus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai delspinigius (Sutarties 6 punktas).Apeliantas taip pat nesutinka su netesybų dydžiu ir teigia, kad jos yra aiškiai per didelės ir turėtų būti mažinamos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas, – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).Ginčo atveju šalys buvo susitarusios dėl 0,2 procento dydžio delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną. Apeliantas teigia, kad toks delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes. Vien deklaratyviai nurodomi teiginiai, kad delspinigių dydis yra per didelis, nesudaro pagrindo jų mažinti (CPK 185 straipsnis). Spręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad delspinigiai buvo sulygti abiejų šalių, todėl atsakovas galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius bei laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, į tai, kad nors atsakovas dalį ieškinio reikalavimo pripažino, tačiau net ir tos dalies su kuria sutiko iki teismo sprendimo nesumokėjo, todėl nesumažino priteistinų delspinigių sumos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad sumažinus priteistus 0,2 procento delspinigius, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Mažinti netesybų nėra pagrindo. Priteistos 432,87 Eur netesybos pagal sutartį yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, užtikrinanti ieškovo teisėtus interesus.Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos instancijos teisme. Apeliantas J. V. apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. jo naudai turėtų būti priteistos 217,80 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos bei, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalį, padidinta atsakovui iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sprendimu priteista 3 069,87 Eur suma, kas sudaro 81,88 proc. patenkintų reikalavimų (atmestų 18,12 proc.) ir proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu patyrė 580,25 Eur (80,25 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur advokato pagalbos) bylinėjimosi išlaidų, atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 567,80 Eur (350 Eur advokato pagalbos ir 217,80 Eur už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą) išlaidų. Šiuo atveju, atsakovas nenurodė ir teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl netinkamo ieškovo procesinio elgesio. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų dydžių, o atsakovo turtinė padėtis nesudaro pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme priteisimo tenkinti, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 260 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėja
nutaria:
Atsakovo J. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. V. 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovui UAB „Langų dizainas“.