Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.9.1; 2.3.4.2.; 2.3.4.3; 2.3.4.5.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2026 m. kovo 2 d.

civilinio ieškovo Gyvenamųjų namų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei Gintarei Linkevičei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, M. J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

jis, 2025 m. rugpjūčio 15 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), tyčia kojomis spardė dekoraciją – šviečiantį, iš atskirų tūrinių raidžių sudarytą, užrašą „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu sugadino užrašo tūrinę raidę „A“, kurios pagaminimo ir montavimo kaina – 254,10 Eur, bei tyčia, spardydamas kojomis, nulaužė ir tokiu būdu sugadino tris lauko šviestuvus, kurio vieneto vertė – 239 Eur, tokiais savo tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, teritoriją prižiūrinčiai gyvenamųjų namų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 971,10 Eur vertės turtą,

tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. J. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, o būtent:

jis, 2025 m. rugsėjo 8 d., apie 00.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,05 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą koja spyrė įmotei I. G. į pilvo sritį, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, smurtaudamas, dešine ranka sugriebė įtėvio H. G. kaklą ir jį spaudė bei ne mažiau kaip du kartus tyčia kumščiu sudavė įtėviui į kairės pusės veido sritį. Tokiais smurtiniais veiksmais, M. J. G., savo šeimos nariams - įtėviams I. G. ir H. G. sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

II. Byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamasis M. J. G. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai.

2025 m. rugsėjo 8 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta, labai gėda bei gailisi, ką padarė. Paaiškino, jog 2025 m. rugsėjo 7 d., apie 14.30 val., išėjo iš namų ir nuėjo į parduotuvę, nusipirkti alaus. Prie namų yra parduotuvė „Rimi“, ten nuėjęs, nusipirko alaus 1 l, kokio būtent, neprisimena. Turėjo planuose su viešuoju transportu nuvažiuoti pas draugę P. Č., todėl pasiėmė alaus, galvojo, išgers, kol važiuos, bet, važiuodamas į Jeruzalę, nespėjo į autobusą, kuris važiuoja pas draugę, ir nusprendė, kad važiuos į Riešę. Pirmą kartą atidarė butelį alaus prieš važiuojant į Jeruzalę ir išgėrė truputį. Atvažiavęs į Jeruzalę, eidamas į kitą stotelę, gėrė alų. Važiuodamas į Riešę, autobuse, negėrė. Atvykęs į Riešę, iš karto nuėjo į parduotuvę ,,Maxima“ ir nusipirko 2 l sulčių pakelį ir pakelį cigarečių. Išėjęs iš parduotuvės, sutiko pažįstamą, vardu T. (duomenų jo nežino), o su juo buvo dar jam nepažįstami du vaikinai. Jis iš namų turėjo su savimi pasiėmęs 1 l butelį degtinės, „Stumbras“ aviečių skonio ir pasiūlė minėtiems asmenims išgerti kartu, jie sutiko. Jie gėrė lauke, netoli Riešės gimnazijos. Kažkuriuo tai momentu jie nusprendė važiuoti gerti pas T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Važiuodami autobusu, dar gėrė degtinę. Autobuso vairuotojas, pamatęs, kad jie vartoja alkoholinius gėrimus, sustojo ir paprašė juos išeiti, jie ir išėjo. Jie pėsčiomis nuo tos vietos, kur juos išlaipino vairuotojas, ėjo pas T., gerti. Atėję pas T., apie valandą laiko jis ten buvo, gėrė tą pačią degtinę. Kažkuriuo tai momentu pradėjo visi konfliktuoti, dėl kokios priežasties, nežino, nes buvo tuo metu labai girtas, po ko jie visi susimušė. Jis nenorėjo toliau tęsti jų konflikto ir nusprendė išeiti iš ten ir eiti namo. Išėjęs, jis nuėjo iki stotelės ir tada įsėdo į autobusą. Kiek prisimena, kad žmonės pamatė, kad jis visas kruvinas, taip pat ir autobuso vairuotojas buvo išlipęs paklausti, ar jam viskas gerai, bet jis išlipo toje stotelėje, kur tuo metu sustojo autobusas ir išėjo. Vėliau jis neprisimena, kaip jis atsidūrė namie, gal pėsčiomis ėjo, gal kažkas atvežė jį, tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena. Grįžęs namo, pradėjo rėkti ant įtėvio, kad duotų degtinės, o jis (teismo pastaba – kaltinamasis) jam raktą nuo vieno kambario namie. Jam įtėvis davė degtinę, bet nenorėjo išleisti iš namų. Kiek prisimena, kad jie toliau konfliktavo, tada atbėgo įmotė, su kuria irgi prasidėjo žodinis konfliktas, o dėl ko, neprisimena, nes buvo labai girtas. Pirmiausiai jis su savo dešine koja atstūmė įmotę, kažkur pataikė į pilvą, kiek atsimena, o vėliau su savo dešine ranka 2 kartus trenkė įtėviui į kairę veido sritį, po 5 minučių dar kartą trenkė į tą pačią vietą jam, nes įtėvis nenorėjo jo išleisti iš namų. Vėliau, išėjęs į lauką, iš pykčio su savo dešine koja spyrė į duris (per durų vidurį buvo langas, kurį sudaužė) ir nuėjo, galvojo, važiuos pas draugę. Einant gatve, pamatė, kad važiuoja policija ir pasislėpė po krūmu, prie miškelio. Vėliau jį pareigūnai vis tiek rado ir sulaikė. Labai gėda už savo tokį elgesį bei labai gailisi dėl to, ką padarė. Kaltas yra alkoholis, kadangi tuo metu buvo stipriai išgėręs ir nekontroliavo savęs, todėl taip išėjo, bet tikrai, būdamas blaivus, jis su savo įtėviais niekada gyvenime taip nepasielgtų, labai nori jų atsiprašyti už tokį elgesį (2 t., b. l. 84-87).

2025 m. lapkričio 7 d. apklausos metu nurodė, kad jis bando pakeisti savo gyvenimą ir dėl to atsisakė jam neigiamą įtaką darančių draugų, vengia alkoholio vartojimo, pradėjo sportuoti. Supranta, kad dėl alkoholio vartojimo prisidarė sau daug problemų. Neblaivus jis buvo ir šių metų rugpjūčio 15 dieną, kuomet, grįždamas į namus, išspardė tris gatvės apšvietimo žibintus ir apspardė šviečiantį gyvenvietės užrašą. Tą vakarą buvo neblaivus, susipyko su draugais ir tokiu būdu išliejo savo pyktį. Ta vietovė yra visai netoli nuo jo įtėvių namų. Ir įtarime nurodytas konfliktas su įtėviais įvyko dėl panašios situacijos. Vėl buvo neblaivus, su kažkuo buvo susimušęs, po ko ir buvo agresyvus. Įvykio smulkmenų nepamena, nes, kaip minėjo, įvykio metu buvo neblaivus. Žino, kad grįžęs neblaivus į namus, pradėjo konfliktuoti su įtėviu, nes jo reikalavo dar duoti degtinės. Įtėvis degtinės jam davė, tačiau nenorėjo išleisti iš namų. Į konfliktą įsivėlė ir įmotė. Pripažįsta, kad jai atėjus prie jų, jis koja spyrė jai į pilvą, taip norėdamas ją atstumti į šalį. Jei gerai pamena, tai po to jis ranka sudavė du ar tris smūgius įtėviui į veidą. Kai taip pradėjo smurtauti, tai įtėviai jam leido išeiti. Policijos pareigūnai jį sulaikė jam jau būnant lauke. Kaip ir buvo sakęs, dėl tokio elgesio jam labai gėda ir įtėvių jis atsiprašė. Jie susitaikė ir įtėviai jam jokių pretenzijų nereiškia. Dėl sudaužytų gatvės žibintų ir sugadintos užrašo raidės padarytą žalą jis stengsis atlyginti bei bandys susitarti dėl galimybės žalą atlyginti per kelis kartus. Dėl savo poelgių jis tikrai labai gailisi (2 t., b. l. 94-97 ).

2025 m. lapkričio 24 d. apklausos metu parodė, kad apie visas įtarime aprašytų nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes jis jau buvo apklaustas ir yra davęs išsamius parodymus. Savo parodymų jis nekeičia ir jų neturi kuo papildyti. Patvirtino, kad jis informuotas apie į ikiteisminio tyrimo medžiagą pateiktą civilinį ieškinį, kurio dydis 1121,1 Eur. Susitarti dėl žalos atlyginimo jam nepavyko, nes dar nesusirado darbo. Darbo jis aktyviai ieškosi ir, radęs darbą, padarytą žalą tikrai atlygins. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jis labai gailisi (2 t., b. l. 104-106).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. J. G. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Parodė, kad buvo girtas, ėjo namo, buvo piktas, pradėjo muštis. Nežino dėl ko piktas buvo, labai girtas buvo. Pradėjo mušti šviestuvus, mušė su kojomis, spardė, apgadino tris šviestuvus ir vieną raidę pavadinimo. Šviestuvai buvo sugadinti. Buvo stipriai girtas, vartojo alkoholį, nepamena, kiek vartojo ir ko. Teigė, kad neteko gydytis nuo priklausomybių ligų. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį, dabar dirbs, už 10 dienų, degalinėje, dirbs degalinės operatoriumi. Gailisi dėl nusikaltimo. Dėl skausmo sukėlimo įtėviams, paaiškino, jog buvo girtas, grįžo, pradėjo agresyviai elgtis, susipyko su tėvu, nepamena dėl ko susipyko. Spardė tėvą ir mamą, du kartus į veidą davė. Mama bandė padėt išspręsti jų su tėvu konfliktą, dėl to jai spyrė. Tada išbėgo iš namų. Iškart mamai davė iš kojos į pilvą, tada tėvui du kartus iš kumščio davė, tada policija atvarė jį namo, nes po konflikto išėjo į lauką iš karto. Į lauką išėjo per duris, paspyrė jas ir nubėgo. Policija jį pagavo netoli namų, einantį gatve. Gailisi dėl nusikaltimo. Parodė, kad nežino dėl ko konfliktas kilo, dėl to, kad girtas buvo. Degtinės buvo išgėręs. Apie litrą Stumbro degtinės turėjo, su draugais išgėrė, kažkur trise, dar nuvarė pas draugelį į namus, susipyko visi ir tada namo piktas grįžo. Paaiškino, jog bandė tartis dėl žalos atlyginimo, tarėsi, kad dalimis išmokės per pusę metų (2 t., b. l. 148 – 151).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Dėl veikos, kaltinime kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį

Liudytojas P. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) bendrijos administruojamame kvartale, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugpjūčio 15 d., išėjęs į lauką, apie 23:11 val., gatvėje išgirdo triukšmą. Garsas buvo toks, kad kažkas kažką daužo ir rėkia. Jis nusprendė pažiūrėti, kas vyksta ir išėjo iš kotedžo teritorijos, nuėjo link vaikų žaidimo aikštelės, kuri yra greta kotedžo, maždaug per dvi automobilių stovėjimo aikštelės vietas. Nuėjęs prie žaidimų aikštelės, pamatė jaunuolį, kuris dėvėjo pilkos spalvos kelnes, juodos spalvos marškinėlius, buvo trumpai kirptų, šviesių plaukų, rankose turėjo juodai baltos spalvos maišelį, šachmatų formos išdėstymu, galimai parduotuvės „New Yorker“. Kiek spėjo įsidėmėti, vaikinas buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,80 cm ūgio. Jis matė, kaip šis vaikinas spardė žaidimų aikštelėje esančio užrašo „(duomenys neskelbtini)“ A raidę. Tai pamatęs, jam garsiai sušuko „Ei, ką čia darai“ ir pradėjo bėgti link jo. Tas asmuo, atsisukęs ir pamatęs, kad jis bėga link jo, pradėjo bėgti ir šalintis, jis jo nepavijo. Tada jis grįžo atgal link namų ir galvojo, kad savo automobiliu pavažinės po šalia esančias gatves. Nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės ir pamatė šaligatviu ramiu žingsniu einantį vaikiną, kuris atitiko tuos pačius požymius vaikino, kuris buvo prie žaidimų aikštelės ir spardė užrašo raides. Privažiavęs prie asmens, jis išlipo iš automobilio, sustojo maždaug (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, ir vaikino paklausė kelio, kad jį pristabdytų ir kad jis nepabėgtų. Vaikinas nespėjo nieko atsakyti ir jis jį griebė ranka už kaklo, sakė „Ką ten darei?“, turėdamas omenyje apie suspardytas raides. Tas vaikinas pasakė „Ką aš padariau, ką aš padariau, kam tu mane laikai?“. Viena ranka jis vaikiną laikė už kaklo, o kitoje rankoje laikė telefoną ir skambino pagalbos telefonu 112. Jam skambinant, asmuo bandė kąsti, tuomet jis jo kaklą paleido ir tuomet, kai jis vaikino jau nekontroliavo, vaikinas pabėgo į krūmus ir dingo. Jis dar apvažiavo ratą aplink kvartalą, tačiau pabėgusio asmens nepastebėjo. Asmuo krūmuose buvo nubėgęs link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kai laikė asmenį už kaklo, tai nuo asmens sklido alkoholio kvapas. Vėliau jis grįžo prie savo kotedžo, nuėjo pasižiūrėti sugadinto užrašo „(duomenys neskelbtini)“ ir grįžo į namus. Apie sugadintus gatvėje esančius žibintus sužinojo kitą dieną, bendrijos socialinio tinklo bendroje gyventojų grupėje. Jam asmeniškai turtinė žala nepadaryta, jo žiniomis, užrašas su raidėmis ir apšvietimo stulpeliai priklauso (duomenys neskelbtini) bendrijai, kurie patys turi įvertinti padarytą turtinę žalą. Kvartale yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Užrašą spardžiusį vaikiną jis galėtų atpažinti (1 t., b. l. 116-119).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa su prieigomis, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrima (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa prasideda atsišakojime, ties (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtos pradžia, dešinėje pusėje, ties (duomenys neskelbtini) gatvės puse, matoma žaidimų aikštelė. Prieš įėjimą į aikštelės zoną, ant betoninio pamato, matomos išdėliotos baltos raidės, kurių bendras tekstas paeiliui sudaro užrašą „(duomenys neskelbtini)“. Virš raidžių yra banguotas, baltos spalvos stogelis. Raidės yra sudėtos ant betoninio pamato, ant pamato, jo apačioje matomas tekstas „KVARTALAS“. Užrašo pirma raidė „A“ apgadinta. Raidės korpusas suskilęs ir sulūžęs, ypač ties apatine raidės dalimi, dešinėje pusėje. Korpuso viduje matomi elektros instaliacijos laidai. Raidės priekinė dalis yra sulūžusi ir pasislinkusi iš savo buvimo vietos. Už pirmos „A“ raidės, iš aikštelės pusės, ties pamato viršutine dalimi, matosi prisukta elektros instaliacijos dėžutė, kuri apvyniota juoda izoliacija. Iš viršaus išeina elektros instaliacijos laidai. Užėjus į žaidimų aikštelės zonos vidų, kairėje pusėje matomas rombo formos kubas ar figūra, kuri skirta laipiojimui. Viduryje aikštelės yra stalo futbolo betoninis stalas, už jų, supynės, iš dešinės pusės laiptai link (duomenys neskelbtini) g. Žaidimų aikštelės prieigos stebimos vaizdo stebėjimo kameromis, kurios yra ant metalinio stulpo. Išėjus iš aikštelės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir pasukus į dešinę pusę, yra šaligatvis. Perėjus įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) g., už gatvės, už šaligatvio, kur yra (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoji dalis, ant vejos matosi gulintys trys apšvietimo stulpai, kurie yra pilkos spalvos, padaryti iš plastiko medžiagos, forma apvali. Matoma, kad apšvietimo stulpų apatinė dalis buvo pritvirtinta metaliniais varžtais. Iš apačios matomi išeinantys į žemę elektros instaliacijos laidai. Žemėje matomas išlietas betonas, prie kurių buvo pritvirtinti apšvietimo stulpai. Vidurinio sugadinto apšvietimo stulpo apatinė dalis yra visai pažeista ir praradusi apatinės dalies apvalią formą. Iš apačios matosi išsikišę įvairūs elektros instaliacijos laidai. Teritorija ir prieigos aplink apšvietimo stulpus taip pat yra stebimi vaizdo stebėjimo kameromis, kurios yra ant metalinio stulpo ( 1 t., b. l. 51-71 ).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas P. R. asmenį, kurį įvykio metu buvo sugavęs už kaklo, atpažino iš jo akių ir jų formos, nes su juo turėjo artimą kontaktą akimis. Taip pat jis tuo metu buvo vidurinio ilgio, šviesių plaukų (1 t., b. l. 120-124).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota gyvenamųjų namų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų apžiūra.

Vaizdo įrašas Nr.1, pavadintas „Home NVR-1-Langai-0-20250815231027- 20250815231224“. Vaizdo įrašo trukmė – 01 min. 57 s. Vaizdo įraše matoma įrašo pražios data ir laikas, kuris yra 2025 m. rugpjūčio 15 d., 23:10 val. Įraše matomas juodai baltas vaizdas, namo siena su skaičiumi Nr. (duomenys neskelbtini) ir vidinis kiemas. Vaizdo įraše girdimi įvairūs neaiškūs šūksniai ir dūžių garsai 23:11 val.

Vaizdo įrašas Nr. 2, pavadintas „Home NVR-0-Durys-0-20250815231027-20250815231224“. Vaizdo įrašo trukmė – 01 min. 59 s. Vaizdo įraše matomas laikas ir data 2025 m. rugpjūčio 15 d., 23:10 val. Įraše matomas vaizdas taip pat yra juodai baltas. Matomas aptvertos teritorijos vidinis kiemas, viduje automobilis, už tvoros matoma gatvė, kiek toliau matosi apšvietimo stulpas. Šiame vaizdo įraše taip pat yra girdimi įvairūs šūksniai ir dūžių garsai, kurie buvo užfiksuoti vaizdo įraše Nr. 1. Vaizdo įrašo 01 min. 14 s., t. y. 23:11:42 val., gatvėje, tolumoje matosi ateinantis asmuo, šviesiomis kelnėmis, rankose turėdamas juodos ir baltos spalvos, šachmatų išdėstymą primenantį, maišelį. Matosi, kaip asmuo prieina prie šalia gatvės esančio apšvietimo stulpo ir į jį spiria dešine koja. Apšvietimo stulpas sujuda, tuomet tas pats asmuo, antru dešinės kojos spyriu apšvietimo stulpą nuverčia ir nueina toliau gatve. Asmeniui pasišalinus iš filmuojamos zonos, toliau girdimi įvairūs šūksniai ir dūžių garsas.

Vaizdo įrašas Nr. 3, pavadintas „ScreenRecording_08-16-2025 14-19-18_1“. Vaizdo įrašo trukmė – 4 s. Vaizdo įrašas trumpas, spalvotas, matoma, jog esantis vaizdas yra gatvėje, šalia pakelto užtvaro (šlagbaumo). Įraše pasirodo gatve einantis vyriškos lyties asmuo, kuris yra dėvintis šviesios spalvos kelnes bei juodos spalvos marškinėlius, dėvi juodos spalvos sportinius batelius, yra šviesiai trumpai kirptų plaukų ir ant dešinio peties yra užsimetęs šachmatų formos, juodos ir baltos spalvos langelių maišelį. Asmuo, pasisukęs į dešinę pusę, gatve nueina.

Vaizdo įrašas Nr. 4, pavadintas „20250816141201050“. Vaizdo įrašo trukmė 35 s, įrašas nespalvotas. Vaizdo įraše matoma gatvė ir gatve einantis ankščiau aprašytas vyriškos lyties asmuo. Gatvėje matomi du apšvietimo stulpai, vienas šalia šaligatvio užsisukimo, kitas toliau, vaizdo įraše matomo kiemo ir viduje esančių tujų. Įraše matosi kaip vyras kojos spyrių mostais du kartus spiria į šviečiantį objektą, kurio vėliau šviesos šaltinis dingsta ir asmuo nueina toliau.

Vaizdo įrašas Nr. 5, pavadintas „ScreenRecording_08-16-2025 13-37-10_1“. Vaizdo įrašo trukmė – 01 min. 05 s, vaizdas spalvotas. Vaizdo įraše matomas laikas ir data 2025 m. rugpjūčio 15 d., 23:11 val. Įraše matoma gatvė ir gatvės užsisukimas, taip pat pakeliamas užtvaras (šlagbaumas), kuris yra pakeltas. Iš gatvės tolumos matosi ateinantis asmuo, kuris yra prie gatvės šaligatvio užribyje esančių apšvietimo stulpų, kurie yra išsidėstę įvairiu atstumu. Matosi, kaip aprašytas asmuo dviem kojos spyriais nuverčia vieną apšvietimo stulpą, po smūgio kojomis šviesos šaltinis nublanksta ir asmuo nueina šaligatviu toliau, tada, prieidamas prie kito apšvietimo stulpo, į jį spiria dešine koja du spyrius ir apšvietimo stulpas tokiu būdu nuverčiamas, šviesa prigęsta ir asmuo, šaligatviu paėjęs, nulipa nuo jo ir eina gatve pro užtvarą (šlagbaumą) ir nueina ant dešinio peties nešdamas aprašytą maišelį.

Vaizdo įrašas Nr. 6, pavadintas „ScreenRecording_08-16-2025 14-07-38_1“. Vaizdo įrašo trukmė – 9 s, vaizdas spalvotas. Vaizdo įraše matomas laikas ir data 2025 m. rugpjūčio 15 d., 23:12 val. Įraše matoma, kaip tas pats aprašytas asmuo praeina gatve ir nueina toliau gatve tiesiai.

Vaizdo įrašas Nr. 7, pavadintas „ScreenRecording_08-16-2025 14-08-44_1“. Vaizdo įrašo trukmė – 58 s, vaizdas nespalvotas. Vaizdo įraše matomas laikas ir data 2025 m. rugpjūčio 15 d., 23:12 val. Vaizdo įraše matoma gatvė. 23:13 val. matomas gatve bėgantis ankščiau aprašytas vyras, kuris yra šviesiomis kelnėmis, juodais marškinėliais, juodais sportiniais bateliais. Iš paskos šiam asmeniui matosi bėgantis asmuo su šviesios spalvos marškinėliais ir juodos spalvos šortais. Prabėgus asmenims iš filmuojamos zonos, vaizdo įrašas pasibaigia.

Vaizdo įrašas Nr. 8, pavadintas „ScreenRecording_08-16-2025 00-02-31_1“. Vaizdo įrašo trukmė – 01 min. 30 s, vaizdas spalvotas. Vaizdo įraše matomas laikas ir data 2025 m. rugpjūčio 15 d., 23:12 val. Įraše matosi ankščiau aprašytas asmuo, šviesiomis kelnėmis, juodais marškinėliais, juodais sportiniais bateliais, kuris eina gatve, t. y. važiuojamąja dalimi ir pasisuka į dešinę pusę. Vėliau, 23:13:30 val., bėgdamas, grįžta atgal į gatvę ir nubėga tiesiai, tolyn. Šiam asmeniui iš paskos bėga asmuo su šviesios spalvos marškinėliais ir juodos spalvos šortais.

Vaizdo įrašas Nr. 9, pavadintas „ScreenRecording_08-15-2025 23-58-06_1“. Vaizdo įrašo trukmė – 34 s, vaizdas nespalvotas. Vaizdo įraše matomas laikas ir data 2025 m. rugpjūčio 15 d., 23:12:56 val. Įraše matoma žaidimų aikštelė, tolumoje matosi supynės, viduryje stalas, netoliese laipiojimui skirta figūra. 23:13:07 val. aikštelėje pasirodo vyras su šviesiomis kelnėmis, juodais marškinėliais, juodais sportiniais bateliais ir juodai baltu maišeliu. Matosi, kaip asmuo apsidairo ir vėl dingsta iš filmavimo zonos. Apžiūrint vaizdą, taip pat pastebėta, jog vyras turi per petį pasikabinęs juodą rankinę. 23:13:22 val. matosi, kaip tolumoje, iš dešinės pusės laiptais nusileidžia ir link asmens nubėga asmuo, šviesios spalvos marškinėliais ir juodos spalvos šortais.

Vaizdo įrašas Nr. 10, pavadintas „ScreenRecording_08-16-2025 00-01-02_1“. Vaizdo įrašo trukmė – 22 s, vaizdas nespalvotas. Vaizdo įraše matomas laikas ir data 2025 m. rugpjūčio 15 d., 23:13 val. Vaizdo įraše užfiksuota medžiaga yra analogiška vaizdo įraše Nr. 7 (ScreenRecording_08-16-2025 14-08- 44_1) užfiksuotai medžiagai (1 t., b. l. 101-114).

2025 m. rugpjūčio 16 d. gyvenamųjų namų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narės R. K. pareiškime, ROIK: 0125000479080, nurodyta, kad gyventojas P. R. pranešė, jog 2025 m. rugpjūčio 15 d., 23:11 val., išėjęs į lauką parūkyti, pamatė, kad teritorijoje siaučia vandalas, kuris nuvertė ir sulankstė apšvietimo stulpelius, esančius prie gatvės, taip pat, spardant, sulaužė šviečiančią dekoraciją „(duomenys neskelbtini)“. Gyventojas P. R. bandė jį pagauti, bet asmuo staigiai bandė jam kąsti į ranką ir, ištrūkęs, pabėgo. Prie pareiškimo pridėta fotonuotrauka (1 t., b. l. 39-40, 45).

2025 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo gautas gyvenamųjų namų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), valdybos narės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimas ROIK: 0125000479080, kad gyventojas P. R., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė jog 2025 m. rugpjūčio 15 d., 23:11 val., išėjęs į lauką, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad teritorijoje asmuo vandališkais veiksmais nuvertė ir sulankstė apšvietimo stulpelius, esančius prie gatvės, taip pat, spardant, buvo sulaužyta šviečianti dekoracija „(duomenys neskelbtini)“. Gyventojas P. R. bandė pagauti įžūlų elgesį demonstravusį asmenį, bet asmuo staigiai bandė jam kąsti į ranką ir, ištrūkęs, jis pabėgo. Šiais savo veiksmais, nenustatytos tapatybės asmuo, viešoje vietoje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Pradedamas aplinkybių patikslinimas pagal BK 284 straipsnį (1 t., b. l. 48).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

Nukentėjusysis H. G. ikiteisminio tyrimo metu paaaiškino, kad, pasinaudodamas savo teisėmis ir pareigomis, jis atsisako duoti parodymus prieš savo globotinį M. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir pretenzijų dėl jam 2025 m. rugsėjo 8 d. sukelto fizinio skausmo, neturi (1 t., b. l. 171).

Nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad, pasinaudodama savo teisėmis ir pareigomis, ji atsisako duoti parodymus prieš savo globotinį M. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir pretenzijų dėl jai 2025 m. rugsėjo 8 d. sukelto fizinio skausmo, neturi (1 t., b. l. 187).

2025 m. rugsėjo 8 d. Policijos registruojamų įvykių registre registruotame pranešime užfiksuota, kad pranešėjos sūnus muša tėvą. Skambučio data ir laikas 2025 m. rugsėjo 8 d., 00:56 val. ROĮK 0125000529560 (1 t., b. l. 128-130).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Perklausytas ir aprašytas garso įrašo failas, pavadintas „BPC skambu io ra as (ID 92417988948, skambu io prad ia_ 2025-09-08 00_54_01).mp3“. Įrašo trukmė – 46 sekundės. Įraše girdimi BPC operatorės ir pranešėjos balsai. Nustatytas toks pokalbio turinys: susijaudinusi pranešėja kviečia policiją ir greitąją adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, jog (duomenys neskelbtini) sūnus muša tėvą, taip pat ir ją. Teigia, kad užmuš, jeigu neiškvies pagalbos. Taip pat nurodo, jog mažų vaikų namuose nėra (1 t., b. l. 131-133).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūno R. Žegunio 2025 m. rugsėjo 8 d. naudotos kūno kameros įrašo apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašo failas, pavadintas „export-d974b.mp4“. Įrašo trukmė – 2 minutės 24 sek. Įrašo pradžioje rodoma informacija apie įrašą. Informacija rodoma 10 sek. Nuo įrašo 11 sek. vaizdas matomas kambaryje. Įraše matoma, pagal bylos aplinkybes, nukentėjusioji I. G. ir nukentėjusysis H. G.. Pareigūnas sako su peiliais bėgiojo, bet jus irgi mušė, I. G. atsako nu į pilvą, taip. Pareigūnas klausia, ar fizinį skausmą pajuto, I. G. atsako, jog pajuto. Pareigūnui paprašius skausmą įvertinti balais nuo vieno iki dešimt, I. G. nurodo, kad gal penki. Toliau I. G. ranka parodo kairėn ir sako, kad vyrui irgi skaudėjo, taigi tu laikeisi (parodo delną priglaudusi sau prie veido). H. G. į tai atsako, kad jau neskauda. Pareigūnas tikslinasi, ar tuo metu jautė skausmą, H. G. atsako gal kažkiek skauda. Toliau pareigūnas bendrauja su I. G. ir H. G. bei įrašo 2 min. nuo jų nueina. Įrašo pabaigos laikas 01:50:46 (1 t., b. l. 137-139).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota gyvenamojo namo apžiūra. Nurodyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkama nuo (duomenys neskelbtini) g. esančio kelio, užėjus per elektroninius vartus į nurodyto namo kiemo teritoriją. Praėjus per vartus, tiesiai yra ūkinės paskirties pastatas, kairiau nuo jo yra gyvenamasis namas. Priėjus prie įėjimo durų į gyvenamąjį namą, matosi, kad dekoracinis stiklo durų elementas yra sudaužytas, stiklo šukės guli prie durų, ant žemės. Užėjus į butą, matoma betvarkė, išmėtyti buitiniai daiktai bei namo dekoro elementai. Namuose matosi grumtynių požymiai (1 t., b. l. 140-151).

Tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, patvirtina, kad I. G. kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu dėl savo globotinio M. J. G. elgesio. Kaip paaiškino I. G., M. J. G. žodinio konflikto metu koja spyrė jai į pilvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat konflikto metu H. G. kumščiu trenkė į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. I. G. taip pat paaiškino, kad vėliau konflikto metu M. J. G. virtuvėje paėmė peilį bei pradėjo peiliu mosikuoti. Kaip paaiškino I. G., iki policijos atvykimo M. J. G. iš namų pradėjo bėgti, bėgdamas, koja spyrė į įėjimo duris ir sudaužė durų stiklą. I. G. bei H. G. pretenzijų neturi, pareiškimų nerašo (1 t., b. l. 152-155, 156-159).

Tarnybiniame pranešime „Smurtas artimoje aplinkoje“, nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 8 d., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyr. patrule G. Asanavičiūte iš vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus ((duomenys neskelbtini) metų) muša tėvą. Pranešė motina. Informacija perduota GMP ir policijai. Vos tik atvykus nurodytu adresu, į kiemą išbėgo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai H. G.. Vyras pranešė, kad jo sūnus M. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris jį mušė, vos tik buvo iškviesta policija, po kelių minučių pasišalino iš namų. Kartu su H. G., pagal jo nurodytus požymius (baltos spalvos marškinėliai be rankovių, šviesios kelnės, rūbai kraujuoti, praskelta lūpa), pradėjo ieškoti M. J. G.. Paieškos metu sutiko ekipažą V1873, kurių paprašė apvažiuoti teritoriją ir, pastebėjus asmenį pagal nurodytus požymius, nedelsiant pranešti. Ieškant asmens, telefonu susisiekė su pranešėja, kaip paaiškėjo tai I. G.. Moteris iš balso atrodė labai susijaudinusi, todėl jai buvo nurodyta nedelsiant užsirakinti namus ir, jei M. J. G. grįžtų, apie tai iš karto juos informuoti. Tuo metu per radijo ryšį ekipažas V1873 pranešė, kad (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo asmenį, atitinkantį jų ieškomo M. J. G. požymius. Privažiavus prie kolegų, paaiškėjo, kad tai tas pats ieškomas asmuo. Jis buvo su praskelta lūpa, ant rūbų matėsi raudonos spalvos dėmės, prie savęs turėjo nepilną stiklinį butelį alkoholinio gėrimo. M. J. G. buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Asmuo buvo akivaizdžiai stipriai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, elgėsi neadekvačiai: rėkė, keikėsi, spardė tarnybinį automobilį (transporto priemonė neapgadinta). Bendraujant su H. G. ir I. G., paaiškėjo, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. I. G. nepažįstamas asmuo, paskambino iš nežinomo tel. Nr. ir paprašė atvykti prie PC „Vilniaus Outlet“, pasiimti jų sūnaus. H. G. ten ir nuvyko. Pasak H. G., sūnaus rūbai buvo ištepti krauju, jis pats elgėsi agresyviai, automobilyje nuolat šūkavo. Grįžus namo M. J. G. nuėjo į kambarį, pagriebė alkoholio butelį. Tėvai bandė jį atimti, tačiau M. J. G. spyrė I. G. į pilvo sritį. Moteris dėl smūgio pajuto fizinį skausmą, kurį įvertino 5 balais iš 10. Vėliau jis dešine ranka pradėjo smaugti H. G., o po to kumščiu 1-2 kartus trenkė jam į veido kairę pusę. Vyras taip pat pajuto fizinį skausmą, kurį įvertino 2 balais iš 10. Patikrinus visų asmenų blaivumą, nustatyta: H. G. ir I. G. 0.00 prom., M. J. G. – 2.05 prom. neblaivumas. Tiek H. G., tiek I. G. atsisakė medikų pagalbos. Į įvykio vietą atvykusi GMP brigada Nr. 0864, įvertinusi M. J. G. būklę, nusprendė jį nuvežti į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę bendrinei apžiūrai ir į toksikologijos skyrių (1 t., b. l. 160-164).

Tarnybiniame pranešime dėl asmens apžiūros užfiksuota, kad nukentėjusieji medikų pagalbos atsisakė ir pretenzijų neturėjo. Ant asmenų jokių sužalojimų nepastebėta (1 t. b. l. 164).

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos rašte nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruotas iškvietimas, nukentėjusiems I. G. ir H. G. medicininė pagalba nebuvo teikiama (1 t. b. l. 168).

2025 m. spalio 30 d. prašymuose I. G. ir H. G. nurodo, kad pretenzijų M. J. G. neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (1 t. b. l. 200 – 201).

III. Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Kartu pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Kaltinamasis M. J. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, kitų objektų apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis M. J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,05 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą koja spyrė įmotei I. G. į pilvo sritį, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, smurtaudamas, dešine ranka sugriebė įtėvio H. G. kaklą ir jį spaudė bei ne mažiau kaip du kartus tyčia kumščiu sudavė įtėviui į kairės pusės veido sritį. Tokiais smurtiniais veiksmais, M. J. G., savo šeimos nariams – įtėviams: I. G. ir H. G. sukėlė fizinį skausmą. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. tyčia vartojo smurtą prieš nukentėjusiuosius, suprato, kad gali sukelti nukentėjusiems fizinį skausmą, ir to siekė. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. M. J. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamu atveju M. J. G. kaltinimas buvo pateiktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, dėl to, kad jis, 2025 m. rugpjūčio 15 d., apie 23.10 val., būdamas viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusį tuo, kad eidamas (duomenys neskelbtini), tyčia kojomis spardė dekoraciją – šviečiantį, iš atskirų tūrinių raidžių sudarytą, užrašą „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu sugadindamas užrašo tūrinę raidę „A“, kurios pagaminimo ir montavimo kaina – 254,10 Eur, bei tyčia, spardydamas kojomis, nulaužė ir tokiu būdu sugadino tris lauko šviestuvus, kurio vieneto vertė – 239 Eur, viso teritoriją prižiūrinčiai gyvenamųjų namų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 971,10 Eur turtinę žalą.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Tačiau įžūlus elgesys ar vandališki veiksmai net ir viešoje vietoje nebūtinai reiškia viešosios tvarkos bei rimties pažeidimą.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-308-942/2017). Atsižvelgiant į tai, kad padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, yra būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, teismas nuosprendyje turi konkrečiai įvardyti kuo pareiškė įžūlaus poelgio padariniai viešosios tvarkos aspektu, o ne apsiriboti abstrakčiu teiginiu apie viešosios tvarkos ar rimties pažeidimą.

Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad rugpjūčio 15 dienos vakarą buvo neblaivus, susipyko su draugais, todėl buvo piktas. Grįždamas į namus, pradėjo mušti šviestuvus, mušė su kojomis, spardė, apgadino tris šviestuvus ir vieną raidę pavadinimo. Šviestuvai buvo sugadinti. Tokiu būdu išliejo savo pyktį. Teismo vertinimu, tokie jo parodymai rodo, kad jo veiksmai buvo nukreipti į turto sugadinimą, o ne visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymą, ar nepagarbos rodymą aplinkai ar aplinkiniams asmenims.

Liudytojas P. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d., išėjęs į lauką, apie 23:11 val., gatvėje išgirdo triukšmą. Garsas buvo toks, kad kažkas kažką daužo ir rėkia. Jis nusprendė pažiūrėti, kas vyksta. Nuėjęs prie žaidimų aikštelės, pamatė vaikiną, kuris spardė žaidimų aikštelėje esančio užrašo „(duomenys neskelbtini)“ A raidę. Tai pamatęs, jam garsiai sušuko „Ei, ką čia darai“ ir pradėjo bėgti link jo. Tas asmuo, atsisukęs ir pamatęs, kad jis bėga link jo, pradėjo bėgti ir šalintis, jis jo nepavijo. Tada jis grįžo atgal link namų ir savo automobiliu važinėjo po šalia esančias gatves, pamatė einantį vaikiną, kuris atitiko tuos pačius požymius vaikino, kuris buvo prie žaidimų aikštelės ir spardė užrašo raides. Privažiavęs prie asmens, jis išlipo iš automobilio, paklausė vaikino kelio, kad jį pristabdytų ir kad jis nepabėgtų, paskui jį griebė ranka už kaklo, ir klausė „Ką ten darei?“, turėdamas omenyje apie suspardytas raides. Tas vaikinas pasakė „Ką aš padariau, ką aš padariau, kam tu mane laikai?“. Viena ranka jis vaikiną laikė už kaklo, o kitoje rankoje laikė telefoną ir skambino pagalbos telefonu 112. Jam skambinant, asmuo bandė kąsti, tuomet jis jo kaklą paleido ir tuomet, kai jis vaikino jau nekontroliavo, vaikinas pabėgo į krūmus ir dingo. Vėliau jis grįžo prie savo kotedžo, nuėjo pasižiūrėti sugadinto užrašo „(duomenys neskelbtini)“ ir grįžo į namus. Apie sugadintus gatvėje esančius žibintus sužinojo kitą dieną, bendrijos socialinio tinklo bendroje gyventojų grupėje. Kaip matyti, dėl įvykio buvo pranešta policijai, tačiau liudytojas, duodamas parodymus, nenurodė, kad dėl tokių M. J. G. veiksmų jis būtų pasijutęs nesaugiai, išsigandęs, šokiruotas, pažemintas ar panašiai, taip pat jam nebuvo padaryta kitokia reikšminga žala, niekas šioje byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Įvykis įvyko nakties metu (23 val.), gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini) bendrijos administruojamo kvartalo, įvykį galėjo stebėti kiti asmenys, tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaltinamojo veiksmus matė tik vienas liudytojas P. R., kuris nenurodė dėl tokių kaltinamojo veiksmų patyręs neigiamų padarinių, taigi per šį laiko tarpą nenustatyta, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sutrikdytas žmonių poilsis ar veikla. Šios aplinkybės rodo, kad padariniai savo pobūdžiu nesiekė tokio pavojingumo, kokio reikalaujama kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį kaip realų viešosios tvarkos sutrikdymą.

Teismas kartu pažymi, kad iš prokuroro suformuluoto kaltinimo matyti, jog kaltinamojo veiksmai, dekoracijos – šviečiančio, iš atskirų tūrinių raidžių sudaryto, užrašo „(duomenys neskelbtini)“ bei lauko šviestuvų spardymas, buvo įvertinti kaip įžūlus elgesys, o padaryti sugadinimai įvertinti kaip visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymas. Teismas atkreipia dėmesį, jog nurodyti kaltinamojo padaryti veiksmai, t. y. lauko šviestuvų bei dekoracijų spardymas, neatitinka teisinės įžūlaus elgesio sampratos. Pagal teismų praktiką, veiksmai, pasireiškę svetimo turto niokojimu, vertinami kaip vandališki, o ne įžūlūs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010, 2K-37/2012, 2K-303/2014), tačiau tokio pobūdžio veiksmai M. J. G. iš viso nebuvo inkriminuoti.

Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, yra būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, jo veiksmų pobūdį, trukmę, bei intensyvumą, sukeltus padarinius, liudytojo parodymus, jo reakciją, kitas aplinkybes, sprendžia, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad dėl M. J. G. veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti pavojingi padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamojo veiksmuose nesant viešosios tvarkos pažeidimo požymių, jam negalimas BK 284 straipsnio inkriminavimas.

Visgi, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei remiantis išdėstytu, teismo vertinimu, kaltinamojo M. J. G. veiksmai, sugadinant gyvenamųjų namų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – užrašo tūrinę raidę „A“ bei tris lauko šviestuvus, sudaro BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį. Tuo pagrindu M. J. G. veika iš BK 284 straipsnio perkvalifikuotina į BK 187 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad M. J. G. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. rugpjūčio 15 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), tyčia kojomis spardė dekoraciją – šviečiantį, iš atskirų tūrinių raidžių sudarytą, užrašą „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu sugadino užrašo tūrinę raidę „A“, kurios pagaminimo ir montavimo kaina – 254,10 Eur, bei tyčia, spardydamas kojomis, nulaužė ir tokiu būdu sugadino tris lauko šviestuvus, kurio vieneto vertė – 239 Eur, tokiais savo tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, teritoriją prižiūrinčiai gyvenamųjų namų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 971,10 Eur vertės turtą.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas, tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Kaltinamasis M. J. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad buvo neblaivus, susipyko su draugais, todėl buvo piktas. Grįždamas į namus, pradėjo mušti šviestuvus, mušė su kojomis, spardė, apgadino tris šviestuvus ir vieną raidę pavadinimo. Šviestuvai buvo sugadinti. Tokiu būdu išliejo savo pyktį. Tokius kaltinamojo patvirtina liudytojo P. R. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje. Todėl teismas daro išvadą, kad minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. J. G. kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis sugadino svetimą, teritoriją prižiūrinčiai gyvenamųjų namų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 971,10 Eur vertės turtą. Tokia žala viršija 10 MGL dydžio sumą, atitinka BK 190 straipnsio 2 dalies nustatas ir yra pakankama baudžiamajai atsakomybei kilti. Teismo vertinimu, M. J. G. suvokė, kad elgiasi neteisėtai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų „(duomenys neskelbtini) bendrija“ patirs turtinę žalą, ir, to norėdamas, veikė tiesiogine tyčia. Todėl M. J. G. veiksmai šioje dalyje kvalifikuotini ne pagal BK 284 straipsnį, bet pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į M. J. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, turtinės žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (2 t., b. l. 1 – 3), 19 kartų baustas administracine tvarka, dalis paskirtų baudų nesumokėtos (2 t., b. l. 12 – 27), psichiatrinėje įskaitoje įrašytas bei gydytas (2 t., b. l. 6 – 7, 10), nevedęs, nedirbantis, (2 t., b. l. 28), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 30, 148). Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytų nusikalstamos veikų pavojingumui, tarp padarytų nusikalstamų veikų ir už šias veikas nustatytų bausmių, siekiamų tikslų ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmę už abi nusikalstamas veikas, įtvirtintą BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, jo trukmę parenkant artimą įstatyme numatytai vidutinei.

Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. J. G. padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog praeityje M. J. G. neteistas, be to, jis 19 kartų baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo asmenybė nėra charakterizuojama itin neigiamai, dėl ko manytina, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nuteistajam netaikant intensyvios priežiūros. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktuose, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. J. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugsėjo 8 d. 2 val. 00 min. iki 2025 m. rugsėjo 9 d. 15 val. 40 min. (1 diena) (2 t., b. l. 40 – 42, 74 – 75), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Tai pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieškovas Gyvenamųjų namų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. J. G. priteisti 1121,10 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d., apie 23.10 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) - asmuo, kuriam ikiteisminio tyrimo metu yra pareikšti įtarimai, tyčia spardė dekoraciją – šviečiantį, iš atskirų tūrinių raidžių sudarytą, užrašą „(duomenys neskelbtini)“, sugadindamas tūrinę raidę „A“, taip pat tyčiniais smūgiais kojomis sugadino tris lauko šviestuvus, priklausančius bendrijai ir skirtus teritorijos apšvietimui. Vadovaujantis pateikta informacija ir turimais duomenimis, bendrijai padaryta 971,10 Eur turtinė žala, kuri susideda iš tūrinės raidės „A“ pagaminimo ir montavimo kainos – 254,10 Eur, trijų lauko šviestuvų sugadinimo (239 Eur x 3) – 717 Eur bei montavimo (50 Eur x 3) – 150 Eur. Iš viso – 1121,10 Eur. (1 t., b. l. 83 – 84). Su ieškiniu buvo pateikti kainas patvirtinantys dokumentai (1 t., b. l. 79 – 80, 82). Teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovė savo ieškinį palaikė (2 t., b. l. 150).

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. J. G. ieškinį sutiko atlyginti. (2 t., b. l. 149).

Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Gyvenamųjų namų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ argumentus bei byloje pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad turtinės žalos dydis yra įrodytas. Visos patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos yra tiesiogiai susijusios su kaltinamojo veiksmais, kurie tiesiogiai lėmė turtinės žalos padarymą, t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pagal CK 6.263 straipsnį padarytą žalą privalo atlyginti žalą padaręs asmuo. Esant nurodytomis aplinkybės, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis sutiko atlyginti žalą, darytina išvada, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 70 – 73), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame DVD-R laikmena su vaizdo įrašais (prisegtas prie 2 bylos tomo viršelio) – paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. G. (M. J. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

M. J. G. (M. J. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir M. J. G. (M. J. G.) skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti M. J. G. (M. J. G.) 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai M. J. G. (M. J. G.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugsėjo 8 d. 2 val. 00 min. iki 2025 m. rugsėjo 9 d. 15 val. 40 min. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Civilinio ieškovo Gyvenamųjų namų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. J. G. (M. J. G.) 1121,10 eurą (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt vieną eurą dešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame DVD-R laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.