- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-983-309-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00073-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- S. G.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
nukentėjusiajai S. G.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir jai nuteista laisvės apribojimu 9 mėnesiams, uždraudžiant lankytis bare „(duomenys neskelbtini)“.
Priteista S. G. iš V. K. 1000 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteista už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: 2012-02-10 apie 24 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bare ,,(duomenys neskelbtini)“, vieną kartą ranka pastūmė į krūtinę ir vieną kartą ranka sudavė S. G. į nosį, padarydama jai poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir dešinėje krūtinės ląstos pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji V. K. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nuosprendį, sumažinant iš jos priteistos 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. G. dydį.
Skunde nurodo, kad ji nuteista teisėtai, nusikaltimą padarė, savo kaltės neneigia ir nuoširdžiai gailisi nesusivaldžiusi bei sudavusi S. G.. Teismas laisvės apribojimo bausmę paskyrė teisingai, bausmės pakeisti neprašo.
Prašo aukštesniojo teismo atsižvelgti į aplinkybes, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas, ir sumažinti iš jos priteistos neturtinės žalos dydį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iš jos S. G. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad S. G. nukentėjo dėl savo provokuojančio elgesio, t. y. ji pati priėjo prie jos, norėdama nutraukti jos ir jos draugo pokalbį, ją įžeidinėjo, parodė nepadorų gestą, dėl ko apeliantė nesusivaldė, nukentėjusiąją pastūmė ir sudavė į veidą. Konfliktas truko neilgai, viešoji tvarka buvo pažeista trumpam, niekas neatkreipė didesnio dėmesio. Jos smūgis buvo nestiprus, S. G. dėl jo jokių rimtesnių pasekmių neatsirado. Turtinės žalos S. G. padaryta nebuvo, dėl suduoto smūgio kreiptis į medikus nereikėjo. Taip pat apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į jos šeiminę padėtį ir turtinę padėtį. Nurodo, kad ji gyvena viena, augina mažametį vaiką, nedirba, gyvena iš socialinės pašalpos. Kadangi turi sveikatos problemų, jai sunku bus susirasti darbą. Todėl ji negali ir ateityje negalės nukentėjusiajai sumokėti 1000 Lt. Esant tokiai jos padėčiai, žalą galėtų atlyginti tik mokėdama iš socialinės pašalpos, tačiau tokiu atveju nukentėtų jos mažametis vaikas, todėl mano, kad jai priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra labai didelė.
Apeliacinio proceso metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistoji apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos, bei jai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tik prašo sumažinti iš jos priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai S. G., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad civilinio ieškinio klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai – neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistiną nukentėjusiajai S. G. nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.
Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį teismas nustatė įvertinęs tai, kad nukentėjusiajai S. G. sužalojimas buvo padarytas suduodant smūgius viešoje vietoje, ko pasėkoje nukentėjusiajai veide atsirado sužalojimai, išlikę daugiau nei savaitę laiko, t. y. nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl sužalojimo patyrė išgąstį, pažeminimą. Atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai S. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai nebuvo skirtas gydymas, iš dalies smūgių sudavimą iššaukė pačios nukentėjusiosios parodytas nepadorus gestas, parodytas nuteistajai. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad nuteistoji V. K. yra nedirba, viena augina mažametę dukrą (79, 80 b. l.), gyvena iš socialinės pašalpos (81 b. l.), todėl remdamasis minėtomis aplinkybėmis sumažino priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1000 Lt.
Kolegijos vertinimu, teismas nukentėjusiosios prašytą priteisti 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti pagrįstai sumažino iki 1000 Lt. Neturtinės žalos atlyginimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jo mažinti nėra pagrindo. Apeliantės teiginiai, kad ji nedirba ir ateityje negalės dirbti, nes turi sveikatos problemų, laikytini nepagrįstais, kadangi byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, kitus apeliantės argumentus pirmosios instancijos teismas įvertino, mažindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog Kelmės rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį V. K. baudžiamąją bylą įvertino visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, priteisė atlygintinos neturtinės žalos sumą, kuri nėra per didelė, todėl jos mažinti ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistosios V. K. apeliacinį skundą atmesti.