- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- eA-964-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01800-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, atsakovas) išnagrinėti jo 2018 m. birželio 4 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. 2018 m. birželio 4 d. pateikė skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo dėl jo teisės į tėvystės pašalpą nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. gegužės 23 d., prašydamas panaikinti Sprendimo dalį dėl tėvystės išmokos apskaičiavimo pagal maksimalų 83,87 Eur kompensuojamąjį uždarbį ir priimti naują sprendimą dėl tėvystės išmokos apskaičiavimo pagal jo 177,09 Eur dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo datai). VSDFV skundo neišnagrinėjo, todėl atsakovas vilkina išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti sprendimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VSDFV atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas, teikdamas prašymą VSDFV Vilniaus skyriui skirti jam vaiko priežiūros išmoką už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), prašyme nurodė, jog pageidauja, kad vaiko priežiūros išmoka būtų apskaičiuota pagal kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė vaiko priežiūros išmoka (iki 2017 m. sausio 1 d. vadinosi motinytės (tėvystės) pašalpa). Ankstesnė motinytės (tėvystės) pašalpa už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), buvo paskirta pareiškėjui trečiojo suinteresuotojo asmens VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 6-24-15149 „Dėl P. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ ir apskaičiuota pagal 177,09 Eur pareiškėjo kompensuojamąjį uždarbį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 5 dalimi apribota tuo metu maksimaliu pagal Įstatymą kompensuojamuoju uždarbiu – 67,81 Eur.
3.2. VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 6-24-15149 pagrįstumas sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-84-602/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04333-2016-5).
3.3. Tenkindamas pareiškėjo prašymą apskaičiuoti jam vaiko priežiūros išmoką už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), pagal kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė vaiko priežiūros išmoka (motinystės (tėvystės) pašalpa), VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 apskaičiavo vaiko priežiūros išmoką pagal pareiškėjo kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. 177,09 Eur, ir apribojo tuo metu maksimaliu pagal Įstatymą kompensuojamuoju uždarbiu 83,87 Eur. VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 pareiškėjas apskundė VSDFV, kuri, nustačiusi, kad jis vėl ginčija maksimalaus kompensuojamojo uždarbio taikymą paskirtai vaiko priežiūros išmokai, sustabdė skundo nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo sprendimas anksčiau minėtoje byloje.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teikdamas prašymą VSDFV Vilniaus skyriui skirti vaiko priežiūros išmoką už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), nurodė, jog pageidauja, kad vaiko priežiūros išmoka jam būtų apskaičiuota pagal kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė vaiko priežiūros išmoka. Pareiškėjui ankstesnė motinytės (tėvystės) pašalpa už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), buvo paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 6-24-15149 „Dėl P. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ ir apskaičiuota pagal 177,09 Eur pareiškėjo kompensuojamąjį uždarbį bei vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi apribota tuo metu maksimaliu pagal Įstatymą kompensuojamuoju uždarbiu 67,81 Eur.
6. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 6-24-15149 pareiškėjas yra apskundęs teismui ir šiuo metu administracinė byla dar neišnagrinėta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-84-602/2020 dar nėra priėmęs galutinio sprendimo.
7. Teismas vertino, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pateiktu skundu ginčija maksimalaus kompensuojamojo uždarbio taikymą jam paskirtai vaiko priežiūros išmokai. VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 apskaičiavo vaiko priežiūros išmoką pagal pareiškėjo kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. 177,09 Eur, ir apribojo tuo metu maksimaliu pagal Įstatymą kompensuojamuoju uždarbiu 83,87 Eur. Tokiu atveju atsakovas turėjo teisinį pagrindą sustabdyti skundo nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo sprendimas anksčiau minėtoje byloje, nes šio sprendimo pagrindas yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 6-24-15149, kuris Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinį sprendimą turės tiesioginę reikšmę ginčui išspręsti.
8. Teismas akcentavo, kad VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklų (toliau – Taisyklės) 26 punktas suteikia teisę atsakovui skundo nagrinėjimą sustabdyti, kai tuo pačiu klausimu skundą yra pradėjęs nagrinėti ir teismas – kol teismas išnagrinės skundą (įsiteisės teismo sprendimas dėl jo). Atsakovo atliktas veiksmas, t. y. sprendimas sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, yra teisėtas ir priimtas pagal suteiktą kompetenciją, įvertinus šio ginčo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamos bylos tapatumo klausimą.
9. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas vilkina atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSDFV išnagrinėti jo skundą atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, kad kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės pareiškėjo skundą, bus atnaujinta procedūra ir atsakovas pasisakys dėl ginčo esmės, t. y. ar VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 teisingai apskaičiavo vaiko priežiūros išmoką pagal pareiškėjo kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės (tėvystės) pašalpa.
III.
10. Pareiškėjas P. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:
10.1. Atsakovas nepagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nes skundo tuo pačiu klausimu nebuvo ir nėra pradėjęs nagrinėti joks teismas. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (9.3) VPA_SP2- 13297 nėra priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 6-24-15149 pagrindu, o pareiškėjo gautų pajamų iki 2016 m. rugsėjo 2 d. dydis nėra ginčo objektas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-84-602/2020. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-84-602/2020 neturės jokios tiesioginės reikšmės ginčui išspręsti, nes minėtoje byloje nėra sprendžiamas atsakovo pajamų, gautų iki 2016 m. rugsėjo 2 d. dydis, t. y. 177,09 Eur, o yra ginčijamas šio uždarbio apribojimo iki 67,81 Eur teisėtumas, kai tuo tarpu atsakovas apribojo pareiškėjo uždarbio dydį iki 83,87 Eur.
10.2. Atsakovo atliktas veiksmas, t. y. sprendimas sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, yra neteisėtas ir priimtas neįvertinus šio ginčo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamos bylos tapatumo klausimo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas vilkina atlikti veiksmus (priimti sprendimą).
Atsiliepimas
11. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu ir mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 4 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad VSDFV pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 nagrinėjimą, kol bus priimtas sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-84-602/2020, kurioje pareiškėjas ginčijo VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 6-24-15149.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (9.3) VPA_SP2- 13297 nėra priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 6-24-15149 pagrindu, pareiškėjo gautų pajamų iki 2016 m. rugsėjo 2 d. dydis nėra ginčo objektas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-84-602/2020, todėl atsakovas nepagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.
15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas skirti jam motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d., t. y. iki vaikui sueis dveji metai. VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 6-24-15149 nusprendė skirti pareiškėjui motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. (iki vaikui sukaks dveji metai), t. y. 996,81 Eur per mėnesį iki 2017 m. rugsėjo 2 d., ir 569,60 Eur iki 2018 m. rugsėjo 2 d. VSDFV Vilniaus skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjui motinystės (tėvystės) pašalpą, taikė teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur) (b. l. 20). Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 6-24-15149, su skundu kreipėsi į VSDFV, nurodydamas, kad jam paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa buvo paskaičiuota pritaikant ne pareiškėjo kompensuojamąjį dienos uždarbį pagal turėtas draudžiamąsias pajamas (177,09 Eur), o maksimalų kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur). VSDFV 2016 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (11.1)1-5833 pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą. Pareiškėjas dėl VSDFV 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. (11.1)I-5833 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 6-24-15149 kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-113-811/2018 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-84-602/2020 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas skirti jam motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d., t. y. iki vaikui sueis dveji metai. VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 pareiškėjui paskyrė vaiko priežiūros išmoką nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki vaikui sukaks dveji metai, t. y. 1 227,02 Eur per mėnesį iki 2019 m. gegužės 23 d., ir 701,15 Eur iki 2020 m. gegužės 23 d. VSDFV Vilniaus skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjui motinystės (tėvystės) pašalpą, taikė teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (83,87 Eur) (b. l. 4). Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (9.3) VPA_SP2-13297, su skundu kreipėsi į VSDFV, nurodydamas, kad jam paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa buvo paskaičiuota pritaikant ne pareiškėjo kompensuojamąjį dienos uždarbį pagal turėtas draudžiamąsias pajamas (177,09 Eur), o maksimalų kompensuojamąjį uždarbį (83,87 Eur). VSDFV, nustatęs, kad ankstesnė vaiko priežiūros išmoka pareiškėjui buvo paskira VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 6-24-15149, kuris yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 pagrindas ir kurio pagrįstumo klausimas sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-84-602/2020, pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė, iki kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-84-602/2020 priims galutinį sprendimą (b. l. 18).
18. Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas vaiko priežiūros išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį. Jeigu visą nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustajam asmeniui buvo mokama vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį vaiką arba jam buvo suteiktos prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį vaiką (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis)
19. Iš atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą matyti, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą VSDFV Vilniaus skyriui skirti jam vaiko priežiūros išmoką už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), prašyme nurodė, jog pageidauja, kad vaiko priežiūros išmoka jam būtų apskaičiuota pagal kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė vaiko priežiūros išmoka (VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 6-24-15149). VSDFV Vilniaus skyrius tenkino pareiškėjo prašymą apskaičiuoti jam vaiko priežiūros išmoką už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), pagal kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė vaiko priežiūros išmoka, ir 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 apskaičiavo vaiko priežiūros išmoką pagal pareiškėjo kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. 177,09 Eur, ir apribojo tuo metu maksimaliu pagal Įstatymą kompensuojamuoju uždarbiu 83,87 Eur. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (9.3) VPA_SP2- 13297 nėra priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 6-24-15149 pagrindu.
20. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad skundo nagrinėjimas sustabdomas iš karto, kai paaiškėja, kad skundą tuo pačiu klausimu yra pradėjęs nagrinėti ir teismas – kol teismas išnagrinės skundą (įsiteisės teismo sprendimas dėl jo), taip pat nustačius, kad yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnyje nurodytas pagrindas stabdyti skundo nagrinėjimą.
21. Pažymėtina, kad pareiškėjas, tiek ginčydamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 6-24-15149, tiek VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (9.3) VPA_SP2-13297, nesutiko su sprendimų dalimis dėl tėvystės išmokos apskaičiavimo pagal maksimalų kompensuojamąjį uždarbį, teigdamas, kad jo tėvystės išmokos apskaičiavimui turi būti taikomas 177,09 Eur dienos kompensuojamasis uždarbis. Taigi šiuo aspektu pareiškėjo skundas VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 vertintinas kaip paduotas tuo pačiu klausimu kaip ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI-113-811/2018), o vėliau ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eA-84-602/2020) nagrinėta administracinė byla.
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą sustabdyti pareiškėjo skundo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-84-602/2020 priims galutinį sprendimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 6-24-15149 pagrįstumo ir teisėtumo, nes VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 pagrindas yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 6-24-15149 ir LVAT priėmus galutinį sprendimą jis turės tiesioginę reikšmę ginčui išspręsti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.