Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. M. teismo prašo įpareigoti atsakovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) išnagrinėti jo 2018 m. birželio 4 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018 m. birželio 4 d. pateikė skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo dėl jo teisės į tėvystės pašalpą, kuriuo užginčytas paskirtos išmokos dydis, o skundas neišnagrinėtas. Minėtu sprendimu Vilniaus skyrius nusprendė skirti pareiškėjui vaiko priežiūros išmoką nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. gegužės 23 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus skyriaus sprendimu, pateikė skundą, prašydamas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl tėvystės išmokos apskaičiavimo pagal maksimalų 83,87 Eur kompensuojamąjį uždarbį ir priimti naują sprendimą šioje dalyje dėl tėvystės išmokos apskaičiavimo pagal jo 177,09 Eur dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į pašalpa atsiradimo datai).

Teigia, kad VSDFV skundo neišnagrinėjo, todėl, pasak pareiškėjo, atsakovė vilkina išnagrinėti jo skundą ir turi būti įpareigota išnagrinėti skundą bei priimti sprendimą.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad VSDFV vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir neišnagrinėjo pateikto skundo. Pagrindo stabdyti skundo nagrinėjimą nebuvo ir turėjo priimti sprendimą dėl ginčo esmės.

Atsakovė VSDFV nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą VSDFV Vilniaus skyriui skirti jam vaiko priežiūros išmoką už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), prašyme nurodė, jog pageidauja, kad vaiko priežiūros išmoka būtų apskaičiuota pagal kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė vaiko priežiūros išmoka (iki 2017 m. sausio 1 d. vadinosi motinytės (tėvystės) pašalpa). Ankstesnė motinytės (tėvystės) pašalpa už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) buvo paskirta pareiškėjui trečiojo suinteresuotojo asmens VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 6-24-15149 „Dėl P. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ ir apskaičiuota pagal 177,09 Eur pareiškėjo kompensuojamąjį uždarbį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 5 dalimi, apribota tuo metu maksimaliu pagal Įstatymą kompensuojamuoju uždarbiu – 67,81 Eur.

Atsakovė pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 6-24-15149 pagrįstumas šiuo metu sprendžiamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-1940-602-2019 (eA-4465-602/2018, eA-84-602/2020) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04333-2016-5).

Tenkindamas pareiškėjo prašymą apskaičiuoti jam vaiko priežiūros išmoką už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), pagal kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė vaiko priežiūros išmoka (motinystės (tėvystės) pašalpa), Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 apskaičiavo vaiko priežiūros išmoką pagal pareiškėjo kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. 177,09 Eur, ir apribojo tuo metu maksimaliu pagal Įstatymą kompensuojamuoju uždarbiu 83,87 Eur.

Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 pareiškėjas apskundė VSDFV, kuri, nustačiusi, kad jis vėl ginčija maksimalaus kompensuojamojo uždarbio taikymą paskirtai vaiko priežiūros išmokai, sustabdė skundo nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo sprendimas aukščiau minėtoje byloje.

Atsakovė konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išnagrinėti jo skundą nepagrįstas, todėl teismo prašo skundą atmesti .

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir nepriima sprendimo, nepagrįstai sustabdydama jo skundo nagrinėjimą.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 pareiškėjui paskyrė vaiko priežiūros išmoką nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki vaikui sukaks dveji metai.

Pareiškėjas šį sprendimą 2019 m. birželio 5 d. apskundė VSDFV.

VSDFV 2018 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (11.1E)I-3838 „Dėl skundo nagrinėjimo sustabdymo“ pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Atsakovė nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriui pateiktame prašyme dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo pareiškėja nurodė, jog pageidauja, kad išmoka būtų apskaičiuota pagal palankesnį kompensuojamąjį uždarbį, t. y. tą, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) vaiko priežiūros išmoka. Ankstesnė vaiko priežiūros išmoka (motinystės (tėvystės) pašalpa) pareiškėjui buvo paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 6-24-15149, kurio pagrįstumas šiuo metu yra sprendžiamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-4465- 602/2018. Kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (9.3) VPA_SP2- 13297 yra priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 6-24-15149 pagrindu, tai pareiškėjo pateikto skundo nagrinėjimą sustabdė kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pareiškėjas būtent tokia VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendime nurodyta apskundimo tvarka ir siekė pasinaudoti, paduodamas VSDFV 2018 m. birželio 5 d. skundą.

Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo skundą, turėjo vadovautis ir VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklų (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis.

Šių taisyklių 26 punkte nustatyta, kad skundo nagrinėjimas sustabdomas iš karto, kai paaiškėja, kad skundą tuo pačiu klausimu yra pradėjęs nagrinėti ir teismas – kol teismas išnagrinės skundą (įsiteisės teismo sprendimas dėl jo), taip pat nustačius, kad yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 27 straipsnyje nurodytas pagrindas stabdyti skundo nagrinėjimą. Apie skundo nagrinėjimo sustabdymą per 5 darbo dienas raštu informuojamas pareiškėjas.

Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (9.3) VPA_SP2- 13297 yra priimtas šio Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 6-24-15149 pagrindu.

Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas vaiko priežiūros išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį. Jeigu visą nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustajam asmeniui buvo mokama vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį vaiką arba jam buvo suteiktos prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį vaiką (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta ir pats pareiškėjas neginčija, kad jis, teikdamas prašymą VSDFV Vilniaus skyriui skirti vaiko priežiūros išmoką už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), nurodė, jog pageidauja, kad vaiko priežiūros išmoka jam būtų apskaičiuota pagal kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė vaiko priežiūros išmoka. Pareiškėjui ankstesnė motinytės (tėvystės) pašalpa už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), buvo paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 6-24-15149 „Dėl P. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ ir apskaičiuota pagal 177,09 Eur pareiškėjo kompensuojamąjį uždarbį bei vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, apribota tuo metu maksimaliu pagal Įstatymą kompensuojamuoju uždarbiu 67,81 Eur.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą pareiškėjas yra apskundęs teismui ir šiuo metu administracinė byla dar neišnagrinėta. Taip pat ir pareiškėjo pateikto skundo VSDFV metu byla nebuvo išnagrinėta. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1940-602-2019 (eA-4465-602/2018; eA-84-602/2020) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04333-2016-5) dar nėra priimto galutinio teismo sprendimo.

Šiuo atveju atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pagrįstai nustatė, kad jis pateiktu skundu ginčija maksimalaus kompensuojamojo uždarbio taikymą jam paskirtai vaiko priežiūros išmokai. VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 apskaičiavo vaiko priežiūros išmoką pagal pareiškėjo kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. 177,09 Eur, ir apribojo tuo metu maksimaliu pagal Įstatymą kompensuojamuoju uždarbiu 83,87 Eur. Taigi, tokiu atveju ji turėjo teisinį pagrindą sustabdyti skundo nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo sprendimas aukščiau minėtoje byloje, nes šio sprendimo pagrindas yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 6-24-15149 ir LVAT priėmus galutinį sprendimą, turės tiesioginę reikšmę ginčui išspręsti.

Pareiškėjas atsakovės priimto sprendimo neginčija, o tokio sprendimo priėmimą vertina kaip vilkinimą priimti sprendimą.

Akcentuotina, kad Taisyklių 26 punktas suteikia teisę atsakovei skundo nagrinėjimą sustabdyti, kai tuo pačiu klausimu yra pradėjęs nagrinėti ir teismas – kol teismas išnagrinės skundą (įsiteisės teismo sprendimas dėl jo). Kaip minėta, LVAT ginčo nebuvo išnagrinėjęs, o kad ginčas yra tuo pačiu klausimu, t. y. Įstatymo taikymas maksimalaus kompensuojamojo uždarbio, ir pareiškėjas neginčija.

Teismo vertinimu, atsakovės atliktas veiksmas, t. y. sprendimas sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, yra teisėtas ir priimtas pagal suteiktą kompetenciją, įvertinus šio ginčo ir nagrinėjamos LVAT bylos tapatumo klausimą. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė vilkina atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV išnagrinėti jo skundą negali būti tenkinamas.

Kai LVAT bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas, atitinkamai bus atnaujinta procedūra ir atsakovė pasisakys dėl ginčo esmės, t. y. ar VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (9.3) VPA_SP2-13297 teisingai apskaičiavo vaiko priežiūros išmoką pagal pareiškėjo kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės (tėvystės) pašalpa.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.