Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. M. 2011 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti jam atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.TE-58 skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Nurodė, jog nuo 2008 m. dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos Aptarnavimo grupės specialistu. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vadas 2011 m. kovo 3 d. įsakymu, vadovaudamasis DK 237 straipsnio 1 dalimi bei remdamasis Vilniaus rinktinės štabo Teisės poskyrio tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl (duomenys neskelbtini) sankabos gedimo aplinkybių‘‘, ieškovui skyrė drausminę nuobaudą - papeikimą už atsakovo 2011 m. sausio 11 d. įsakymo „Dėl tarnybinių transporto priemonių ir lėšų, skirtų išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ programos įgyvendinimui užtikrinti, panaudojimo‘‘ 1.3 punkto, atsakovo 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtintos Kenos užkardos aptarnavimo grupės specialisto pareigybės aprašymo 4.9 punkto bei atsakovo 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 4-358 patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių III dalies 6.1. punkto reikalavimų pažeidimus. Šis įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovas nepadarė jam inkriminuotų drausmės pažeidimų. Ieškovas 2011 m. sausio 24 d. kartu su Kenos užkardos Aptarnavimo grupės vadove, grupės santechniku, pagalbiniu darbininku, tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) su priekaba „Tauras‘‘ tarnybiniais reikalais iš Kenos užkardos nuvyko į Vilniaus rinktinę iš sandėlio parvežti prekių (skalbimo mašiną, šaldytuvą ir kt.). Grįžtant atgal, pagalbinis darbininkas, kuris vairavo minėtą automobilį, pasakė, kad jaučia, jog tam tikru momentu „buksuoja“ automobilio sankaba. Ieškovas, grįžęs į užkardą, jau apie 17 val. susiskambino su atsakovo įgaliotu darbininku, užregistravo gedimą ir kitą dieną (2011 m. sausio 25 d.) tarnybinis automobilis buvo pristatytas į autoservisą remontui, kur buvo nustatyta, kad yra sudilusi sankaba ir ją reikia keisti. Atsakovas dėl sankabos gedimo nutarė atlikti tarnybinį patikrinimą. 2011 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad „Aptarnavimo grupės specialistas J. M. visiškai nekontroliavo tarnybinės transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninės būklės, dėl ko, tempiant sunkų krovinį, sugedo transporto priemonės sankaba. Kaip atsakingas darbuotojas ieškovas neapribojo transporto priemonės naudojimo valstybės sienos apsaugai žaliojoje juostoje, dėl ko ji nuo 2011 m. sausio 24 d. 20 val. iki 2011 m. sausio 25 d. 8 val. buvo naudojama su sugedusia sankaba. Tarnybinio patikrinimo metu nepavyko nustatyti, kas galėjo sugadinti automobilio sankabą, todėl taikyti materialinę atsakomybę nėra pagrindo“. Atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą - papeikimą, netinkamai nustatė ir tyrė ieškovo tarnybinės atsakomybės klausimą, nenustatė tarnybinės atsakomybės sudėties, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Vilniaus rinktinės vado 2011 m. sausio 11 d. įsakymo „Dėl tarnybinių transporto priemonių ir lėšų, skirtų išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ programos įgyvendinimui užtikrinti, panaudojimo“ 1.3 punktas tik konstatuoja faktą, kad ieškovas yra atsakingas už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninę būklę, todėl yra aišku, kad ieškovo veiksmuose nėra šios teisės normos pažeidimo sudėties. Atsakovas, inkriminuodamas šio teisės akto pažeidimą, nenurodė, kuo pasireiškia ieškovo kaltė. Pagal ieškovo pareigybės aprašymo 4.9 punktą ieškovas privalo kiekvieną dieną kontroliuoti tarnybinių transporto priemonių techninę būklę, panaudojimo kontrolės žurnalo pildymą, išduoti kelionės lapus ir kontroliuoti jų pildymą. Sankabos gedimo požymius Kenos užkardos pagalbinis darbininkas pastebėjo 2011 m. sausio 24 d. Iki tol ieškovui nei vienas pareigūnas, vairavęs minėtą transporto priemonę, nesiskundė, kad yra sankabos gedimo požymių, todėl po savaitgalio, pirmadienio ryte, ieškovas, kaip ir reikalauja jo pareigybės aprašymas, apžiūrėjo Kenos užkardos transporto priemones, nustatė, kad jos yra tvarkingos, neapdaužytos, su joms skirta komplektacija ir pan., tai pažymėjo tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) kelionės lape. Pas atsakovą nėra specialių stendų, kur ieškovas kiekvieną rytą galėtų tikrinti visų tarnybinių automobilių stabdžius, sankabas ir pan., ieškovas neturi galimybės ir pareigos kiekvieną dieną tikrinti, ar sankabos nesudilusios, nes užkardoje yra keletas tarnybinių automobilių, kuriuos skirtingu laiku vairuoja skirtingi pareigūnai. 2011 m. sausio 24 d. į darbo pabaigą, iš Vilniaus rinktinės grįžęs į užkardą, ieškovas iš karto užregistravo automobilį diagnostikai kitai dienai iš ryto, todėl ieškovo veiksmuose nėra pareigybės aprašymo 4.9 punkto pažeidimo sudėties. Pagal pareigybės aprašymą ieškovas nėra atsakingas už Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinio padalinio tarnybinių automobilių panaudojimo kontrolę, nes už tai atsakingas yra užkardos vadas. Ieškovas yra atsakingas už transporto priemonių ir kitų mechanizmų bei įrenginių techninę priežiūrą ir remontą, atsarginių detalių įsigijimą, tinkamą jų panaudojimą bei tiesiogiai yra pavaldus užkardos aptarnavimo grupės vadovui. Aplinkybės, kad ieškovas neapribojo transporto priemonės naudojimo valstybės sienos apsaugai žaliojoje juostoje ir ji buvo naudojama su sugedusia sankaba ir dėl to, tikėtina, galėjo padidėti materialinė žala, padaryta Vilniaus rinktinei, atsakovas neįrodė.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pagal atsakovo vado 2011 m. sausio 11 d. įsakymo „Dėl tarnybinių transporto priemonių ir lėšų, skirtų išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ programos įgyvendinimui užtikrinti, panaudojimo“ 1.3 punktą atsakingu už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninę būklę yra paskirtas ieškovas. Ieškovo pareigybės aprašymo 4.9 punktas numato, kad ieškovas privalo kiekvieną dieną kontroliuoti transporto priemonių techninę būklę. Atsakovo vado 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu patvirtintų tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių III dalies 6.1 punktas numato, kad darbuotojas, kontroliuojantis tarnybinių automobilių naudojimą, privalo kontroliuoti racionalų tarnybinių automobilių naudojimą ir naudojimo apribojimą. Todėl galima teigti, kad ieškovas visiškai nekontroliavo tarnybinės transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninės būklės, dėl to, tempiant sunkų krovinį, buvo pastebėta, kad sugedo transporto priemonės sankaba. Žinodamas apie gedimą, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų apriboti transporto priemonės naudojimą, kaip atsakingas darbuotojas neapribojo transporto priemonės naudojimo valstybės sienos apsaugai žaliojoje juostoje, dėl to transporto priemonė nuo 2011 m. sausio 24 d. 20 val. iki 2011 m. sausio 25 d. 8.00 val. buvo naudojama su sugedusia sankaba. Ieškovas savo neveikimu pažeidė aukščiau minėtus teisės aktų reikalavimus. Iki 2011 m. sausio 24 d. automobilis buvo eksploatuojamas tik asfaltuotais keliais, tai patvirtina tarnybinio patikrinimo metu rašyti Kenos užkardos pareigūnų R. K., G. M., V. J., S. D. ir A. S. tarnybiniai pranešimai. Ieškovas ieškinyje patvirtina faktą, kad jis yra atsakingas už tarnybinių transporto priemonių mechanizmų ir įrenginių techninę priežiūrą.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino ir panaikino atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.TE-58 J. M. skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo ir liudytojo V. M. paaiškinimų teismas nustatė, jog sankabos gedimo požymius V. M. pastebėjo 2011 m. sausio 24 d., t.y. pirmadienį, kuomet ieškovas kartu su juo važiavo iš Vilniaus rinktinės ir priekaba vežė ten išduotas aukščiau nurodytas tarnybines priemones. Pagal pareigybės aprašymą, ieškovas nėra atsakingas už Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinio padalinio (Kenos užkardos) tarnybinių automobilių panaudojimo kontrolę. 2011 m. sausio 24 d., kuomet pagalbinis darbininkas V. M. aptiko sankabos gedimo požymius, jis apie tai pranešė ieškovui, o šis pranešė vadovui J. B.. Pagal ieškovo pareigybės aprašymo 4.3 punktą jis privalo laiku reikalauti ir gauti atsargines dalis, pagal 4.8 punktą - organizuoti reikiamus transporto priemonės remonto darbus. Vykdydamas šių punktų reikalavimus, ieškovas 2011 m. sausio 24 d. susiskambino su Vilniaus rinktinės specialistu M. J. ir užregistravo galimą sankabos gedimą, o 2011 m. sausio 25 d. tarnybinis automobilis buvo pristatytas remontui. Aplinkybės, kad neapribojus transporto priemonės naudojimo valstybės sienos apsaugai žaliojoje juostoje ir ji nuo 2011 sausio 24 d. 20 val. iki 2011 m. sausio 25 d. 8 val. buvo naudojama su sugedusia sankaba ir dėl to, tikėtina, galėjo padidėti materialinė žala, padaryta Vilniaus rinktinei, atsakovas neįrodė. Atsižvelgęs į išdėstytą bei liudytojų R. P., V. V., J. B. V. M. parodymus, teismas konstatavo, kad 2011 m. kovo 3 d. įsakymas, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įsakymo „Dėl tarnybinių transporto priemonių ir lėšų, skirtų išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ programos įgyvendinimui užtikrinti, panaudojimo“ 1.3 punktas buvo inkriminuotas, nenustačius pažeidimo sudėties, nes šiuo įsakymu ieškovas yra tiesiogiai atsakingas už tarnybinės transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninę būklę ir kontrolę. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo veiksmuose nėra 2009 m. rugpjūčio 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado įsakymu patvirtintos Kenos užkardos Aptarnavimo grupės specialisto pareigybės aprašymo 4.9 punkto ir 2009 m. gegužės 22 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu patvirtintų tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių III dalies 6.1 punkto pažeidimo sudėties, kadangi ieškovas yra tiesiogiai atsakingas už tarnybinės transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninę būklę ir kontrolę, bei 2011 m. sausio 24 d. žinodamas, kad transporto priemonė yra sugedusi, privalėjo apie tai informuoti užkardos vadą ir apriboti transporto priemonės naudojimą tarnyboje bei pasiūlyti užkardos vadui naudoti kitą tarnybinę transporto priemonę. Teismo teiginys, kad 2011 m. sausio 25 d. ieškovas apžiūrėjo transporto priemonę ir jokių gedimų nenustatė, vertinamas kritiškai. Jį paneigia paties ieškovo 2011 m. vasario 1 d. tarnybinis pranešimas „Dėl tarnybinės transporto priemonės gedimo“, 2011 m. vasario 7 d. paaiškinimas bei 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdžio protokolo įrašas iš ieškovo paaiškinimo „Už techninę būklę atsakingas aš“, 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdžio protokolo įrašas iš liudytojo R. P. parodymų, atsakant į atsakovo atstovo klausimą „Apie gedimą sužinojau tik 2011 m. sausio 25 d. 8.00 val. ryto. Jeigu ieškovas būtų pranešęs apie sugedusią mašiną, būčiau keitęs į kitą“, 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdžio protokolo įrašas iš liudytojos J. B. parodymų, atsakant į atsakovo atstovo klausimą „Kai gedimai būdavo, tai rašė tarnybinius pranešimus, jei pastebėdavo gedimą“. Liudytojas V. V. tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas, kadangi nuo 2011 m. sausio 24 d. 20.00 val. iki 2011 m. sausio 25 d. 08.00 val. tarnybą vykdė jau su sugedusiu automobiliu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė padidėjusios materialinės žalos dėl sugedusio automobilio naudojimo žaliojoje juostoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo vertinamas materialinės atsakomybės klausimas ieškovo atžvilgiu, buvo vertinamas jo tinkamas funkcijų vykdymas. Iki 2011 m. sausio 24 d. tarnybiniame automobilyje nebuvo pastebėta nei sankabos susidėvėjimo, nei kitų požymių, rodančių, kad automobilis yra sugedęs. Tai įrodo rašyti Kenos užkardos pareigūnų R. K., G. M., V. J., S. D. ir A. S. tarnybiniai pranešimai bei teismo proceso metu duoti liudytojų J. B. ir V. M. parodymai. Teismas, neįvertinęs šių įrodymų, neatkreipė dėmesio, kad būtent 2011 m. sausio 24 d. buvo pastebėtas automobilio sankabos gedimas, o 2011 m. sausio 25 d. UAB „Fakto auto“ servisas patvirtino gedimą ir nustatė sugedusių detalių sąrašą. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi UAB „Fakto auto“ raštišku pranešimu, kuriame išdėstyti tik galimi sankabos gedimo atvejai, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad automobilio sankaba dėvisi visomis eksploatavimo sąlygomis. 2011 m. vasario 10 d. Vilniaus rinktinė tarnybinio patikrinimo metu su raštu kreipėsi į UAB „Fakto auto“. 2011 m. vasario 15 d. atsakyme UAB „Fakto auto“ nurodė, kad, tempiant sunkius krovinius, sankaba dėvisi greičiau. Ieškovo ieškinio motyvai yra vienodi, trumpi, didžiąją jo dalį sudaro atsakovo tarnybinio patikrinimo išvados, teisės aktų ir motyvų citavimas, civilinė byla nėra sudėtinga, joje sprendžiamas tik drausminės nuobaudos panaikinimo klausimas, todėl prašoma priteisti iš atsakovo suma už advokato pagalbą akivaizdžiai neadekvati bylos sudėtingumui.

Atsiliepimu į apeliacinį skunda ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas tiek liudytojų parodymus, tiek ir kitus rašytinius įrodymus įvertino sistemiškai, todėl pagrįstai nustatė, jog ieškovo veiksmuose nėra jam inkriminuotų atsakovo įsakymų pažeidimo sudėties, kad sankaba iki 2011 m. sausio 24 d. galėjo „buksuoti“, o kai buvo prikabintas sunkesnis krovinys, tai ir paaiškėjo. Kai priekabą atkabino, sankaba nebuksavo, automobilis galėjo būti eksploatuojamas. Atsakovas savo teiginius, kad iki sankabos gedimo požymių aptikimo tarnybinis automobilis buvo eksploatuojamas tik asfaltuotais keliais, pats paneigė, pateikdamas į bylą B formos tarnybos žiniaraščius, taip pat tokius jo paaiškinimus paneigė liudytojai R. P.. J. B., V. M., V. V.. UAB „Fakto auto“ 2011 m. vasario 14 d. rašte, kuris yra oficialus, nenurodyta, jog sankaba buvo sugadinta dėl netinkamo eksploatavimo 2011 m. sausio 24 d., o pateikta visos galimos sankabos gedimo priežastys (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovas neįrodė ieškovo kaltės, kad 2011 m. sausio 24 d. sankaba buvo sugadinta dėl netinkamo eksploatavimo ir kad 2011 m. sausio 24/25 d., pasieniečiui V. V. eksploatuojant tarnybinę transporto priemonę, padidėjo sąnaudos jos remontui. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas nesiėmė jokių veiksmų apriboti transporto priemonės naudojimą, nes tai paneigia liudytojų V. M. ir V. V. parodymai. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis yra neadekvatus bylos sudėtingumui. Teismas iš atsakovo priteisė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ši suma yra mažesnė nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijose, nes buvo suteiktos šios teisinės paslaugos - paruoštas prašymas atsakovui sudaryti darbo ginčų komisiją, paruoštas prašymas darbo ginčų komisijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, paruoštas ieškinio pareiškimas teismui, atstovavimas teisme (vyko 2 posėdžiai).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovas ir jo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. M. ieškiniu prašė teismo panaikinti jam atsakovo 2011 m. kovo 3 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškinį ieškovas grindė iš esmės tuo, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, netinkamai nustatė ir tyrė ieškovo tarnybinės atsakomybės klausimą, nenustatė tarnybinės atsakomybės sudėties, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai, konstatavęs, jog atsakovo įsakymas, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, atsiliepime išdėstytus argumentus bei liudytojų parodymus dėl ieškovo J. M. netinkamo funkcijų vykdymo ir sugedusios tarnybinės transporto priemonės (duomenys neskelbtini) naudojimo tarnyboje. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 str.). Teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-178/2005). Nagrinėjamos civilinės bylos duomenys tvirtina, jog ieškovo darbdavys atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vadas 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.TE-58 ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą už atsakovo 2011 m. sausio 11 d. įsakymo „Dėl tarnybinių transporto priemonių ir lėšų, skirtų išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ programos įgyvendinimui užtikrinti, panaudojimo‘‘ 1.3 punkto, atsakovo 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtintos Kenos užkardos aptarnavimo grupės specialisto pareigybės aprašymo 4.9 punkto bei atsakovo 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių III dalies 6.1 punkto reikalavimų pažeidimus. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog ieškovas savo neveikimu pažeidė minėtus aktus, kadangi, būdamas atsakingas už Kenos užkardai tarnybinėms pareigoms vykdyti paskirtų transporto priemonių techninę būklę, visiškai nekontroliavo tarnybinės transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninės būklės, dėl to, tempiant sunkų krovinį, buvo pastebėta, jog sugedo transporto priemonės sankaba; ieškovas, žinodamas apie gedimą, nesiėmė jokių veiksmų apriboti transporto priemonės naudojimą, kaip atsakingas darbuotojas neapribojo transporto priemonės naudojimo valstybės sienos apsaugai žaliojoje juostoje, dėl ko transporto priemonė nuo 2011 m. sausio 24 d., 20.00 val. iki 2011 m. sausio 25 d., 8.00 val., buvo naudojama su sugedusia sankaba. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad ieškovas tinkamai vykdė jam darbdavio pavestas funkcijas, o atsakovo teiginiai nepatvirtina ieškovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Byloje nustatyta ir iš esmės ginčo dėl to nėra, kad ieškovas J. M. 2011 m. sausio 24 d. kartu su Kenos užkardos aptarnavimo grupės vadove J. B., šios grupės santechniku T. S., pagalbiniu darbininku V. M., tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), su priekaba „Tauras“, (duomenys neskelbtini), tarnybiniais reikalais iš Kenos užkardos nuvyko į Vilniaus rinktinę iš sandėlio parvežti prekių. Važiuojant atgal su pakrauta priekaba, V. M. pastebėjo, kad buksuoja automobilio sankaba. Ieškovas J. M. transporto priemonę 2011 m. sausio 25 d. pristatė į garantinį servisą UAB ,,Fakto Auto“ gedimui nustatyti (b.l. 31). Atlikus transporto priemonės apžiūrą, buvo nustatyta, kad yra sugedusi sankaba. Be to transporto priemonė iš esmės su sugedusia sankaba buvo eksploatuojama nuo 2011 m. sausio 24 d., 20.00 val. iki 2011 m. sausio 25 d., 8.00 val. Ieškovas J. M. tarnybinės transporto priemonės kelionės lape Nr.007237 pažymėjo, kad 2011 m. sausio 25 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkinga (b.l. 46).

Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovas J. M. pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2011 m. sausio 11 d. įsakymo „Dėl tarnybinių transporto priemonių ir lėšų, skirtų išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ programos įgyvendinimui užtikrinti, panaudojimo‘‘ 1.3 punktą yra atsakingas už tarnybinės transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninę būklę ir kontrolę. Tačiau atsakovas be pagrindo teigia, kad ieškovas, būdamas atsakingas už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninę būklę bei kontrolę ir žinodamas, kad transporto priemonė yra sugedusi, iš esmės nieko nedarė, t.y., kaip teigia atsakovas, privalėjo apriboti transporto priemonės naudojimą tarnyboje bei pasiūlyti užkardos vadui naudoti kitą tarnybinę transporto priemonę, bet to nepadarė, dėl ko pažeidė Kenos užkardos aptarnavimo grupės specialisto pareigybės aprašymo 4.9 punkto bei atsakovo 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių III d. 6.1 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pagal paminėtas atsakovo įsakymais priskirtas darbo funkcijas iš esmės tokios pareigos neturėjo.

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.8-382 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos aptarnavimo grupės specialisto pareigybės aprašymo (b.l. 52) matyti, kad ši pareigybė reikalinga organizuoti transporto priemonių ir kitų mechanizmų bei įrenginių, esančių užkardoje, techninę priežiūrą ir remontą, atsarginių detalių įsigijimą, tinkamą jų panaudojimą; spręsti klausimus, susijusius su autotransporto eksploatavimu. Be kitų pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, aptarnavimo grupės specialistas, siekdamas užtikrinti jam keliamų uždavinių įgyvendinimą, organizuoja reikiamus transporto priemonių remonto darbus, esant tarnybiniam būtinumui, savo jėgomis šalina tarnybinėse transporto priemonėse atsiradusius nedidelius gedimus (4.8 p.); kiekvieną dieną kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę, panaudojimo kontrolės žurnalo pildymą, išduoda ir kontroliuoja kelionės lapų pildymą (4.9 p.); pastebėjęs transporto priemonių gedimus, nedelsiant informuoja užkardos vadą ir Aptarnavimo grupės vadovą (4.13 p.); ir kt. Atsakovo 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių į civilinę bylą nėra pateikta, tačiau, kaip nurodyta ieškinyje bei atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje, šių taisyklių III dalies 6.1 punktas reglamentuoja, kad darbuotojas, kontroliuojantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinio padalinio tarnybinių automobilių naudojimą, privalo kontroliuoti faktinę tarnybinių automobilių ridą ir jos apskaitą, informuoti savo tiesioginį vadovą, kai faktinė rida neatitinka tarnybinių automobilių ridos limitų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinio padalinio vadovui teikti siūlymų projektus dėl tarnybinių automobilių ridos limitų koregavimo, racionalaus tarnybinių automobilių panaudojimo ar naudojimo apribojimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo veiksmai, kuriais jis, 2011 m. sausio 24 d. sužinojęs apie tarnybinės transporto priemonės gedimą, tą pačią dieną užregistravo gedimą (šios aplinkybės atsakovas neginčijo) ir kitą dieną pristatė transporto priemonę remontui, atitiko ieškovo pareigybėje nustatytas jo funkcijas organizuoti sugedusios transporto priemonės remonto darbus. Ieškovas drausminėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad nekontroliavo transporto priemonės techninės būklės, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, nes faktinės aplinkybės juos paneigia. Kaip tvirtina byloje esantys tarnybinės transporto priemonės kelionės lapai už 2011 m sausio mėnesį, ieškovas tikrino transporto priemonės techninę būklę, apie tai pažymėdamas kelionės lapuose. Tai, kad ieškovas nepastebėjo automobilio sankabos gedimo įprastų apžiūrų metu, nepaneigia aplinkybės, kad jis kiekvieną dieną kontroliavo transporto priemonių techninę būklę, nes automobilio sankabos gedimo faktas užfiksuotas operatyviai, faktiškai tik jam paaiškėjus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos aptarnavimo grupės specialisto pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nei pagal Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisykles ieškovui nebuvo nustatyta pareiga tarnybinius automobilius kiekvieną dieną tikrinti išsamiai techniškai, nes tam objektyviai nebuvo sudarytos sąlygos. Kaip paaiškino ieškovas ir tą tvirtina Sargybų būrio vyresniųjų pasieniečių tarnybiniai pranešimai (b.l. 19-22), nusiskundimų dėl transporto priemonės ar pranešimų dėl jos gedimų iki 2011 m. sausio 24 d. nebuvo, tarnybinis automobilis įprastomis eksploatavimo sąlygomis veikė gerai. Kaip nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kenos užkardos vado pavaduotojas R. P. savo 2011 m. vasario 17 d. paaiškinime (b.l. 44), buvo sudėtinga numatyti automobilio gedimo atsiradimą, kadangi sankabos gedimas buvo užslėptas (vidinis mazgo gedimas), transporto priemonė nauja, rida nedidelė, nusiskundimų ar pranešimų dėl transporto priemonės gedimų nebuvo gauta, gedimas pastebėtas tik prikabinus priekabą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, 2011 m. sausio 24 d. atlikęs įprastą išorinę transporto priemonės apžiūrą, ir neturėjo galimybės automobilio sankabos gedimą pastebėti anksčiau nei 2011 m. sausio 24 d. kelionės iš Vilniaus atgal į užkardą metu, automobiliui su priekaba gabenant krovinius. Tokiu būdu nepaneigta aplinkybė, kad ieškovas kiekvieną dieną kontroliavo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninę būklę, o nustatęs transporto priemonės gedimą, operatyviai organizavo jos remonto darbus.

Apeliantas skunde teigia, jog kritiškai vertina teismo teiginį, kad 2011 m. sausio 25 d. ieškovas, apžiūrėjęs transporto priemonę, jokių gedimų nenustatė. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tokios išvados ir nepadarė. Bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas, apie sankabos gedimą sužinojęs 2011 m. sausio 24 d., kelionės lapo Nr.AT007237 11, 13 ir 14 grafose 2011 m. sausio 25 d. pasirašė, kad tarnybinė transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. Kaip paaiškino ieškovas, jis kelionės lape nurodė, kad tarnybinė transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, nes sankabos gedimas, automobiliui netempiant priekabos, iš esmės nesijautė, be to reikėjo priduoti kuro ataskaitą už sausio mėnesį (b.l. 36). Todėl tokia ieškovo atžyma, nors ir nėra absoliučiai teisinga, bet jokių svaresnių pasekmių neturėjo ir didesnės žalos darbdaviui sukelti negalėjo, kadangi, kaip buvo nustatyta byloje, 2011 m. sausio 25 d. po 8 val. transporto priemonė jau nebuvo eksploatuojama, kadangi ji paties ieškovo buvo pristatyta į autoservisą remontui.

Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovas, žinodamas apie tarnybinės transporto priemonės gedimą, privalėjo apriboti jos naudojimą nuo 2011 m. sausio 24 d., 20.00 val. iki 2011 m. sausio 25 d., 8.00 val. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos aptarnavimo grupės specialisto pareigybės aprašymą ieškovas nėra atsakingas už Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinio padalinio tarnybinių automobilių panaudojimo kontrolę. Kaip nustatyta atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje, už tai yra atsakingas vienas iš struktūrinio padalinio vado pavaduotojų (b.l. 61-62).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2011 m. kovo 3 d. įsakyme nurodytų pažeidimų nepadarė, nes kiekvieną dieną kontroliavo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninę būklę, o nustatęs transporto priemonės gedimą, apie tai pranešė užkardos vadui ir operatyviai organizavo jos remonto darbus. Nei pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos aptarnavimo grupės specialisto pareigybės aprašymą, nei pagal Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių III dalies 6.1 punktą ieškovas neturi pareigos ar teisės riboti tarnybinių automobilių naudojimą, todėl ieškovas nėra atsakingas ir už tai, kad automobilis su sugedusia sankaba dar buvo eksploatuojamas nuo 2011 m. sausio 24 d., 20.00 val. iki 2011 m. sausio 25 d., 8.00 val. Be to šis eksploatavimas didesnės žalos atsakovui nepadarė. Tokiu būdu atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų arba neveikimo bei kaltės buvimo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog drausminė nuobauda ieškovui paskirta be pagrindo, ką taip pat iš esmės teisingai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija nepritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog atsakovas neįrodė padidėjusios materialinės žalos dėl sugedusio automobilio naudojimo žaliojoje juostoje. Nors šioje byloje ginčo dėl kilusios žalos – sankabos gedimo ir jos remonto kaštų iš esmės nėra - iš esmės buvo vertinamas ieškovo funkcijų vykdymas, tačiau minima aplinkybė yra reikšminga, nustatant, ar ieškovas tinkamai vykdė savo tarnybines darbo funkcijas – kontroliavo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninę būklę. Dėl to pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, jog atsakovo 2011 m. kovo 3 d. įsakymas, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė akivaizdžiai neadekvačias bylos sudėtingumui išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog teismas ieškovui priteisė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ši suma nėra neadekvati, kadangi ieškovui byloje buvo suteikta eilė teisinių paslaugų – paruoštas ieškinys, prašymas atsakovui sudaryti darbo ginčų komisiją, paruoštas prašymas darbo ginčų komisijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atstovavimas teisme, ir ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus ir teisingai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina 700 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (juridinio asmens kodas 191745193) 700 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.