Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kameroje, kurios plotas yra apie 8 kv. m, vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Patalpoje buvo stalas, dviejų aukštų gultas, sanitarinis mazgas, spintelė, kurie taip pat užėmė kameros plotą. Dėl vietos trūkumo pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o gamtinius reiklaus atlikti matant kitam suimtajam bei prie vaizdo stebėjimo kamerų. Kameroje nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, o tai kenkė T. O. akims. Kartu laikomas nepilnametis rūkė, kadangi pareiškėjas nerūko, tai kėlė konfliktinę situaciją. Pažymėjo, kad konfliktinės situacijos dažnai kyla ir dėl ploto trūkumo. Nurodė, kad dėl pažeidimų įkalinimo įstaigų vadovybė bei pareigūnai nebaudžiami. Dėl neteisėtų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato areštinės darbuotojų veiksmų T. O. patyrė neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, dvasinius emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, jis nuolat jaučia baimę, apatiją. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 4 000 Eur.

Vaizdo konferencijos būdu vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie reglamentuoti Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356, taip pat šioms patalpoms nėra numatytas dušas, elektros lizdai bei langai. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms taip pat nėra taikomos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-24 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-22 įsakymu Nr. V-820, nuostatos, taip pat nėra taikomos nuostatos, įtvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Asmens laikymo sąlygos privalo atitikti bendruosius asmens sveikatos saugos bei kasdienio poreikio tenkinimo reikalavimus. Šalia ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengtas dušas, kuriuo galima pasinaudoti. Vienos ilgalaikio sulaikymo patalpos, kurioje laikomi ne daugiau kaip 2 asmenys, plotas yra 8,0975 kv. m. Sulaikymo patalpose yra ventiliacija ir drėgmė nesikaupia. Šiose patalpose yra dirbtinis apšvietimas, kuris sudaro 167 lx.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko 2015-03-18 tarnybiniame pranešime „Dėl T. O. skundo“ nurodyta, kad pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiu nepilnamečiu asmeniu, yra nepagrįsti, nes Instrukcijos nuostatų dėl nepilnamečių asmenų laikymo atskirai nuo suaugusiųjų pažeidimų Raseinių rajono policijos komisariate nebuvo nustatyta. T. O. buvo išduotas tinkamas naudojimui minkštasis inventorius ir patalynė, o pasinaudoti dušu pareiškėjas nereiškė noro. Ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengta tinkama pertvara, atskirianti sanitarinį mazgą nuo gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti kitų asmenų akivaizdoje, yra taip pat nepagrįstas. Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-10-11 įsakymu Nr. V-492 (2010-03-31 redakcija), 33.6 punkte nustatyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Tų pačių reikalavimų 33.15 punkte nustatyta, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Tvirtina, kad pareiškėjo teisės dėl sanitarinio mazgo, vaizdo stebėjimo kameros įrengimo bei kitų laikymo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose nebuvo pažeistos.

Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje T. O. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų ploto trūkumų ir kitų laikymo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala.

Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija. Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad sulaikymo patalpa yra specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pagal Instrukcijos 40 straipsnio nuostatą, ilgalaikio sulaikymo patalpose asmenys gali būti laikomi 24 ir daugiau valandų. Minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpose, Instrukcijoje nereglamentuojamas.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, o Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose – 4,1 kv. m. Pagal Policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pažymėtina, kad nei vienas iš paminėtų aktų nėra skirtas minimaliam vienam asmeniui, laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpose, tenkančiam plotui reglamentuoti, tačiau į juos turėtų būti atsižvelgiama kaip orientacinius teisės aktus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkės 2015-03-18 tarnybiniame pranešime dėl T. O. skundo Nr. 40-PR2-9548 (b. l. 15–17) nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose nuo 2014-06-02 iki 2014-06-04 buvo laikomi ne daugiau kaip po du asmenis kameroje, tačiau nėra galimybės pateikti tikslių duomenų apie kamerose tam tikru laiku buvusių asmenų skaičių, kadangi tokia apskaita nėra vedama. Pažymėta, kad esant galimybei, asmenys ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomi po vieną. Kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas su dar vienu asmeniu, patvirtino ir pats pareiškėjas. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengtos trys ilgalaikio sulaikymo kameros, kurių kiekvienos bendras plotas – 8,0975 kv. m, o juose įrengtų sanitarinių mazgų plotas užima 0,9 kv. m. Pažymėta, kad minėtose patalpose T. O. buvo laikomas ne ilgiau nei 48 valandas. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tai pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kadangi minėtoje teisės normoje nustatyta, kad sanitarinės patalpos turi būti atskiros, atskiros patalpos plotas negali būti įskaičiuojamas į asmeniui kameroje skiriamą plotą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas, atėmus sanitariniam mazgui skirtą plotą, dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei aplinkybę, kad asmenys ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomi iki dviejų parų, darytina išvada, kad laikant pareiškėją Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose, jam buvo skiriama pakankamai ploto.

T. O. taip pat nurodė, kad buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti matant kitam suimtajam bei prie vaizdo stebėjimo kamerų.