Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2836-986/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-08
Bylos Nr.
1-2836-986/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-33273-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2836-986/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-33273-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 8 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Eglei Valikonienei, dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2018 m. liepos 13 d., apie 06.00 val., J. Basanavičiaus g., Kėdainių m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, kuriuo draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, reikalavimus, vairavo E. A. priklausančią transporto priemonę ROVER MG ZR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) etilo alkoholio- nustatyta mažiausia koncentracija 1,61 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Kaltinamasis A. A., apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), liepos 13 dieną, apie 6.00 val., būdamas neblaivus sugalvojo nuvažiuoti nusipirkti vandens, nes norėjo kažko atsigerti. Automobilio markė yra MG, tai yra Rover automobilis, tik su anglišku pavadinimu. Žinojo, kad namuose kažkur yra raktai nuo automobilio. Nežinojo kur padėti raktai, tačiau nujautė kur jie gali būti, ten jie visada buvo laikomi. Susiradęs raktus sėdo į automobilį ir važiavo į degalinę, iki sustabdė policija. Mašina priklauso seneliui, senelis jam jos neduodavo. Tuo metu senelis buvo sode, jis buvo vienas. Automobilis tvarkingas, yra techninė apžiūra, draudimas, gal kiek su kėbulo defektais, tačiau apžiūrai tai netrukdė. Tas automobilis galėtų kainuoti iki 1000 Eur, lyginant su kitais automobiliais. Teisės vairuoti automobilį neturi, buvo pradėjęs laikyti. Išvadas dėl nusikaltimo padarė, dabar iš vis nebegers.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą: 2018-07-13 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK vyriausiojo patrulio R. M. tarnybinis pranešimu (b. l. 25), iš kuriuo matyti, kad 2018-07-13, jam dirbant kartu su patruliu V. B., Kėdainių m., J. Basanavičiaus g., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Rover MG ZR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Alkotesteriu patikrinus vairuotojo blaivumą, nustatytas 1,55 prom. girtumas. A. A. nugabentas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginiui paiimti; alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija (b. l. 54- 55), iš kurio matyti, kad alkoholio matuokliu A. A. nustatytas 1,55 prom. girtumas; Specialisto išvada (b. l. 64), kurioje nurodyta, kad A. A. kraujyje, paimtame 2018-07-13, 06.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,61 promilės etilo alkoholio.

Įrodymų vertinimas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina ir jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalies padarymo, įrodo anksčiau išvardinti bylos duomenys. Minėti duomenys iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas juos pripažįsta įrodymais ir konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalies, padarymo. Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota, todėl spręstinas baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimas.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamasis A. A. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas (ikiteisminis tyrimas, jam būnant nepilnamečiu, 2014-09-23 nutrauktas BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 212 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, b. l. 94- 95). A. A. administracine tvarka niekada nebaustas (b. l. 97). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė– jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybių ligų priežiūros grupėse jis nėra registruotas. A. A. neseniai grįžęs į Lietuvos Respubliką (iš jo žodžių), nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje (b. l. 101- 102).

Byloje yra pateiktas kaltinamojo močiutės E. A. prašymas atleisti kaltinamąjį A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu yra visų nurodytų sąlygų visuma: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes.

Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą E. A. yra kaltinamojo močiutė (b. l. 127- 128). Ji paaiškino, kad su anūku 16 metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pats anūkas rinkosi automobilį, nes jis jam turėjo būti padovanotas, be jo nuomonės negalėjo pirkti. Ji pirkime nedalyvavo, tačiau iš pokalbių su vyru žino, kad automobilio vertė apie 800 Eur. Mano, kad galės daryti A. teigiamą įtaką, pagrindiniais dalykais jie sutaria. A. jos klauso, ji gali daryti jam poveikį, nesupranta kaip tai galėjo nutikti. Jų santykiai geri, bendrauja šiltai, artimai. Kadangi A. motina išvažiavo į užsienį, jie jį nepertraukiamai augino nuo 3- 4 metų. Prašo laidavimo be piniginio užstato, kadangi gaunamos pajamos labai mažos, jos 360 Eur, o vyras yra senatvės pensininkas.

Esant E. A. prašymui perduoti A. A. jos atsakomybei pagal laidavimą, vertintina, ar yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu konstatavo, kad egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos laidavimo instituto taikymui. Kaltinamasis A. A. teisiamas pirmą kartą. Nors A. A. atžvilgiu, jam būnant vos 16 metų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 212 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, jam skiriant auklėjamojo poveikio priemones, tačiau pagal kitą, su šiuo nusikaltimu nesusijusį straipsnį (svetimo turto pasisavinimą). Kaip matyti iš byloje surinktos kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos, daugiau jokių reikalų su teisėsauga jis neturėjo, taigi atitinkamas išvadas padarė. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, teigia padaręs išvadas. kaltinamasis yra 20 metų amžiaus, t. y. teismo vertinimu nevisiškai savarankiška ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nėra iki galo susiformavę, ką patvirtina ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės- jis būdamas neblaivus anksti ryte važiavo nusipirkti vandens, nors tam jokios būtinybės nebuvo (atsigerti galėjo ir namie). Todėl šiam nusikalstamą veiką padariusiam ir atgailaujančiam asmeniui gali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos, nustatančios jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, tam kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas vertindamas aplinkybių visumą, nei vienai nesuteikiant dominuojančios reikšmės pripažįsta, jog egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos, o tuo pačiu ir galimybė pasitikėti A. A. atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Iš teisiamojo posėdžio metu pateiktų ir teismo išreikalautų dokumentų matyti, kad pretendentė į laiduotojus E. A. niekada neteista ir administracine tvarka nebausta (b. l. 131- 133). Darbovietės, (duomenys neskelbtini) administracijos, kurioje dirba kiemsarge nuo 2017-04-03, charakterizuojama išimtinai teigiamai- nurodoma, kad ji darbšti, kruopši, gerbiama kolektyvo, nepriekaištingai atliekanti darbą, santykiai su bendradarbiais draugiški ir nuoširdus (b. l. 125). Šių išdėstytų E. A. charakterizuojančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad laiduotoja yra vertas pasitikėjimo asmuo, ji savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui. Be to ji gyvena kartu su kaltinamuoju, kurį augino nuo pat vaikystės, todėl turės realias galimybes įtakoti jo veiksmus. Atsižvelgus į tai E. A. skirtina laiduotoja, o kaltinamasis A. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (kaltinamoji patvirtino, kad jos turtinė padėtis pakankamai sunki, gauną minimalią algą, yra priešpensijinio amžiaus), perduodant jį laiduotojai E. A. jos atsakomybei ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis ir nuteistajam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei A. A. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis, 8 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės– uždraudimo naudotis specialia teise.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama ir nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kritiškai vertina padarytą veiką, kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Šio nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas teisės vairuoti. Todėl atsižvelgiant į įstatymo leidėjo šiuo nauju teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus– padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgus į aplinkybę, kad A. A. administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus niekada nebaustas o jam nustatytas girtumas neženkliai viršijo ribą, nuo kurios atsakoma baudžiamąja tvarka, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise, kurios terminas nustatytinas artimesnis minimaliam. Aplinkybė, kad asmuo nebuvo įgijęs tokios teisės, neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamojoje situacijoje turi savarankišką teisinę reikšmę (žr. pvz. Kauno apygardos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį Nr. 1A-762-579/2017).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas A. A., buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį MG ZR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį jo seneliui E. A. (b. l. 127, 128). A. A. pasirinkimas veikti nusikalstamai- vairuoti neblaiviam lemia, tai, kad jo vairuota transporto priemonė buvo nusikaltimo padarymo priemonė. Byloje nėra duomenų, kad E. A. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad A. A. būdamas neblaivus, vairuos automobilį, taip pat kitų BK 72 str. 4 d. numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti ir dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo. Todėl teismas sprendžia, kad prokurorės prašymas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra pagrįstas. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, būtina iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis); tai atitinka ir LAT formuojamą praktiką, kai taikomas laidavimo institutas (žr. pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-136-699/2018). Transporto priemonės savininkas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilio vertė yra 500 Eur (b. l. 51). Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad šis automobilis galėtų kainuoti iki 1000 Eur. Laiduotoja, automobilio savininko sutuoktinė, kuriai automobilis taip pat priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilio vertė yra 800 Eur. Pagal į bylą pateiktą EMPREKIS pažymą, šio automobilio vidutinė kaina yra 1740, įskaitant PVM (b. l. 34). Pats kaltinamasis pateikė transporto priemonės įsigijimo sutartis, kuriose automobilio vertė nurodoma 200 Eur (b. l. 129- 130). Taigi duomenys apie automobilio vertę yra prieštaringi. Tačiau teismas pažymi, kad pagal įstatymą turi būti išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), todėl kokia verte įgytas automobilis reikšmės neturi. Taip pat konkretaus automobilio vertės nepatvirtina ir byloje esanti EMPREKIS pažyma, nes joje nurodoma tik vidutinė tokio automobilio kaina, todėl gali būti vertinama kaip orientacinė, t. y. tiek didesnė, tiek mažesnė. E. A. teismui patvirtino, kad jos anūkas dalyvavo ieškant ir perkant automobilį, nes išlaikius teises šis automobilis turėjo būti jam perleistas, taigi jam neabejotinai buvo žinoma ir šio automobilio kaina, kurią jis teisiamojo posėdžio metu nurodė. Laiduotoja, kurios parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilio vertė yra 800 Eur; ši jos nurodyta automobilio vertė iš principo atitinka kaltinamojo nurodomą šio automobilio kainą. Todėl teismas vadovaujasi būtent A. A. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais dėl automobilio rinkos vertės- 1000 Eur; tokiai vertei jis teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo, su ja sutiko. Todėl teismas konstatuoja, kad iš kaltinamojo turi būti išieškotina 1000 eurų konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kas padės įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Siekis didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, netaikyti transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo (ar jos vertės konfiskavimo), šioje situacijoje negalima.

Kiti klausimai.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86- 87). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Automobilis MG ZR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra grąžintas transporto priemonės savininkui E. A. (b. l. 40- 41).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir pašto išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 straipsniais, 432 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą E. A., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę- turto konfiskavimą bei išieškoti iš A. A. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) į valstybės biudžetą.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti panaikinti.

Išaiškinti A. A., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. A., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas