- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 1-759-951/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00122-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1998-07-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. su 1/8 turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 1999-10-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 43 str. 1 d., 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. su ¼ turto konfiskavimu; 3) 1999-12-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 42 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. su ¼ turto konfiskavimu; 4) 2003-12-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. areštu 80 parų; 5) 2005-12-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėn., pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 6) 2006-04-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn., pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 7) 2007-05-17 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 238 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 7 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su 2006-04-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m.; 8) 2011-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; 9) 2011-11-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 180 str. 2 d., remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės ir 2011-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: jis, būdamas Marijampolės pataisos namuose, Marijampolė, Sporto g. 7, nenustatytam asmeniui perdavus neteisėtai įgytus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės (elektroninės bankininkystės sistemos ib.swedbank.lt) naudotojų A. D. ir Z.V. D. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus inicijuoti ir atlikti finansines operacijas su minėtų elektroninių mokėjimo priemonių vartotojų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, bei pasitelkęs asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas: D. D. ir S. F., nurodė joms surasti AB „Swedbank“ esančias sąskaitas, kad į jas būtų galima pervesti pinigus ir vėliau juos išgryninti. D. D. suradus A. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir ją nurodžius E. M., o S. F. suradus S. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir ją nurodžius E. M., šis minėtų sąskaitų numerius perdavė nenustatytam asmeniui, kuris:
2013-02-08 tiksliai nenustatytu laiku neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios Z. V. D. bankininkystės sistemos „ib.swedbank.lt“ ir suformavo pavedimą AB „Swedbank“, pervesti 1159 eurus iš šio banko klientės Z. V. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į A. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, ir patvirtino šį pavedimą kintamu Z. V. D. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu;
taip pat 2013-02-08 tiksliai nenustatytu laiku nenustatytas asmuo suformavo pavedimą AB „Swedbank“ pervesti 1159 eurus iš šio banko kliento A. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į S. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, ir patvirtino šį pavedimą kintamu A. D. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu;
taip pat 2013-02-09 tiksliai nenustatytu laiku nenustatytas asmuo suformavo pavedimą AB „Swedbank“ pervesti 1159 eurus iš šio banko klientės Z. V. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į A. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, ir patvirtino šį pavedimą kintamu Z. V. D. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu;
taip pat 2013-02-09 tiksliai nenustatytu laiku nenustatytas asmuo suformavo pavedimą AB „Swedbank“ pervesti 884 eurų iš šio banko kliento A. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į A. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, ir patvirtino šį pavedimą kintamu A. D. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu;
dėl ko AB „Swedbank“ elektroninių mokėjimų sistema nenustatyto asmens suformuotų pavedimų gavimo dieną (atitinkamai 2013-02-08 ir 2013-02-09) dėl suklydimo, apgaulės įtakoje, atliko finansines operacijas pagal gautus neva šio banko klientų Z. V. D. ir A. D. suformuotus ir jiems išduotus slaptažodžių kortelės slaptažodžiais patvirtintus pavedimus ir šiuose pavedimuose nurodytas pinigų sumas nurašė nuo Z. V. D. sąskaitos ir atitinkamai įrašė 2318 eurų į A. P. sąskaitą, nuo A. D. sąskaitos 884 eurų į A. P. sąskaitą, ir nuo A. D. sąskaitos 1159 eurus į S. L. sąskaitą, po ko duodavo nurodymus D. D. išgryninti pervestus pinigus bei pervesti į jo nurodytas nenustatytas sąskaitas, o A. P. ir S. L. panaudojo šiuos pinigus, tai yra S. L. - pinigus išgrynino Saulės aptarnavimo centre, Vilniaus g., Šiauliai, pateikdama asmens tapatybės kortelę, A. P. pinigus išgrynino dalimis skirtinguose bankomatuose Vilniaus mieste, tai yra 869,50 eurų AB „Swedbank“ bankomate, Architektų g. 43/31, Vilniuje, 289,90 eurų AB „Swedbank“ bankomate, Savanorių pr. 15A, Vilniuje, 2028 eurus AB „Swedbank“ bankomate, Ozo g. 25, Vilniuje,
taip E. M., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu ir nenustatytam asmeniui neteisėtai atlikus finansines operacijas su AB „Swedbank“ klientų A. D. ir Z. V. D. sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis savo ir nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo 4362 eurų svetimą turtą.
Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad R. D. paklausė jo dėl sąskaitos, ar gali gauti sąskaitos numerį, į kurią galėtų artimieji iš užsienio pervesti pinigų. Jis savo vardu negalėjo siųstis pinigų, nes buvo visiems skoloje. Bendravo su D. D., jos paklausė dėl sąskaitos. Jos sąskaita buvo užblokuota ar kažkas ten su ja nebuvo gerai, todėl D. D. surado sąskaitos numerį, į kurią atsiuntė pinigų. Po kurio laiko sužinojo, kad tai nusikalstamos veikos pinigai. Po poros savaičių sužinojo, kai R. D. kažkam pasakė, jog pinigai iš nusikalstamos veikos, o jis tai nugirdo. Atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, kameroje su R. D.. Mobilų telefoną turėjo daug kas, jis asmeniškai neturėjo. Su D. D. kalbėjo telefonu, jį galima gauti iš bet ko. Nežinojo, kam reikėjo sąskaitos numerio, sakė, kad iš užsienio pervesti pinigus. Jis prašė sąskaitos numerio, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Nebuvo svarbu, kokio banko sąskaitos numeris. Paklausė D. D. dėl sąskaitos, jos asmeninės sąskaitos panaudoti negalėjo, tai ji rado kitą sąskaitos numerį. Buvo vienas sąskaitos numeris, kurį perdavė R. D.. Ką jis toliau darė, nežino. Kiek pinigų buvo pervesta, nesidomėjo. D. D. neklausė, kaip sekėsi su sąskaitomis. R. D. prašymu D. D. prašė persiųsti pinigus kitur, nepamena, į kieno sąskaitą. Buvo pervesta ir į jo sąskaitą, nepamena kiek, persiuntė D. D.. Iš to negavo naudos, R. D. neatsilygino. Nukentėjusiuosius pažįsta tik iš kaltinamojo akto, su jais nebendravo, neskambino. Su D. D. buvo pažįstamas neilgai, apie kelis mėnesius, buvo pasimatyme. Telefonu bendravo kasdien. Telefoną galima gauti iš bet ko, naudojosi juo už dyką. S. F. pažįsta seniai, nuo 2009 metų, jos neprašė, kad surastų sąskaitos numerį. Žino, kad kažką suvedė su S. F.. Jai nurodymų nedavė, vieną kartą yra prašęs atvažiuoti prie prekybos centro „Saulės miestas“, kad paimtų pinigų, nepamena, ar tuo pačiu metu, kaip ir šie įvykiai. D. D. sąskaita užblokuota. Su D. D. ir S. F. santykiai normalūs, jos neturi pagrindo jo apkalbėti. Su R. D. iki įvykio buvo kaip kambariokai. Po įvykio santykiai suaštrėjo, dabar R. D. yra kituose pataisos namuose. Nežino, kas to telefono savininkas, juo naudojasi daug kas. Jo aukšte telefonas yra, nežino, kas konkrečiai jį laiko, kartais jis būna jų kameroje, kartais kitur. Kiti asmenys juo irgi naudojasi. R. D. tuo telefonu naudojosi. A. P., S. L. nepažįsta. Paslaugą R. D. darė neatlygintinai. D. D. prašė išgryninti pinigus, kad atsiųstų R. D., siuntė pinigus dar kažkieno vardu, kažkokią sumą perdavė laisvėje. Nepamena sumų, keletą šimtų litų. D. D. siųsdavo pinigus, turėjo juos perduoti kažkokiam vyriškiui laisvėje. Nežino, kas su tuo vyriškiu kalbėjo, R. D. pasakydavo, kad atvažiuos toks automobilis ir reikia tam vyriškiui perduoti pinigus. Keletą kartų prašė D. D., kad išgrynintų pinigus. Nukentėjusiųjų internetinės bankininkystės slaptažodžių nežino, nežino, ar juos turėjo R. D.. R. D. prie jo telefonu kalbėdavo. Su S. F. kartais bendraudavo telefonu ir iki įvykio, ir po įvykio. Telefono numerį žinodavo mintinai, buvo užsirašęs, dabar jau nebeprisimena, nebebendrauja. Su D. D. bendravo bendru telefonu. Raginimo, skambinėjimo jai nebuvo. Skambindavo reguliariai, tikrindavo, ar pervesti, perduoti pinigai.
Nukentėjusysis A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, mato pirmą kartą. Paskambino laidiniu telefonu, atsiliepė žmona. Pasiteiravo, ar kalba su Zita V. D., ar turi banko sąskaitą. Pasakė, kad per jų sąskaitas yra plaunami pinigai, jei nepadės, nebendradarbiaus, bus nubausti. Sakė perduoti telefono ragelį vyrui. Toliau su jais pradėjo kalbėti jis. Prisistatė kaip ekonominė policija, davė kalbėti su AB „Swedbanko“ direktoriumi. Sakė, kad nusikaltėlis ryte įneša į sąskaitą pinigus, o vakare nuima, reikia jį susekti. Pasakė išsiimti el. bankininkystės kodus, niekam nepasakoti, nes tai paslaptis, kad jų pareiga padėti. Jei nepadės, bus nubausti kaip bendrininkai. Viskas atitiko, tai patikėjo. Sakė, kad jie tuoj pas juos atvažiuos. Nuvažiavo į banką, išsiėmėme el. bankininkystės kodus. Su juo kartu buvo ir žmona. Paskambino jam, kad jau viską susitvarkė. Tuomet sakė, kad pavažiuotų tolėliau ir padiktuotų skaičius, kad jie išsiaiškintų, kuris operatorius manipuliuoja. Padiktavo skaičius. Sakė tądien savo pinigų nenuimti, bet rytoj jau galės. Parvažiavo namo, laukė jų, bet neatvažiavo. Paskambino jiems kitą dieną, jie sakė, kad atvažiuos, tik užtruko kitoje vietoje. Po pietų vėl paskambino, vis dar buvo užtrukę. Skambino į banką, pasakė, kad iš žmonos sąskaitos nuimta 8000 Lt, o iš jo 7000 Lt, neva pirkti automobiliui, bet jokio automobilio nepirko. Greitai nuvyko į prekybos centrą „Akropolis“, nes kitur niekur nedirbo, uždarė sąskaitas, el. bankininkystę, kad nenuimtų paskutinių pinigų. Tuomet jiems bandė skambinti, bet neatsiliepė, po to sakė, kad tokio abonento nėra. Jie skambino kokius 5 kartus. Balsas lyg ir buvo tas pats, skambino iš to paties telefono numerio, nes jį buvo įsivedęs. Iš pradžių jis visada pakeldavo ragelį, vieną kartą davė kalbėti su AB „Swedbank“ direktoriumi, bet daugiau visada kalbėdavo su tuo pačiu asmeniu. Vis sakė, kad tuoj atvažiuos, bet dvi paras neprisistatė. Nežino, ar kaltinamojo balsas tas pats, per telefoną keičiasi, tikriausiai tas pats. Jis asmeniškai neteko 7000 Lt, jo žmona neteko 8000 Lt. Civiliniame ieškinyje nurodyta suma tokia pati, tik eurais. Palaiko civilinį ieškinį. A. P., S. L. nepažįsta. Žmonos civilinio ieškinio suma irgi tokia, kokios neteko, tik eurais. Niekas nieko jiems neatlygino. Tuo numeriu dar skambino vėliau, kai uždarė sąskaitą, bet jau nebeatsiliepė. Po to policija jį kvietėsi, klausinėjo, kas sieja jį su anuo numeriu, bet pasakė, kad jį apgavo. Būtent jis jiems padiktavo kortelės kodus. Žmonos el. bankininkystės kodus irgi diktavo jis. Pradžiai skambino į laidinį telefoną. Jie jam pasakė telefono numerį ir sakė skambinti į mobilaus ryšio telefoną, nes jo gali nebūti kabinete. Tikriausiai jis skambino pirmas iš mobilaus, visą laiką bendraudavo mobiliu telefonu.
Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, banko kortelę davė buvusiam kaimynui. Dėl to buvo jau apklaustas. Kortelės prašė A. M., kaimyno žmona. Ji prašė kortelės sau. Jie jam pažįstami daugiau nei 10 metų. Neklausė, kam reikalinga kortelė. Jos vyras buvo Marijampolės ar Alytaus pataisos namuose, pati nedirbo. Nepamena, ar buvo AB „Swedbank“, ar AB „Hansa banko“ kortelė. Jai davė sutartį, elektroninės bankininkystės kodus. Visa tai buvo prieš keletą metų. Jam kortelę grąžino, nesidomėjo, kas su ja buvo daroma. Santykiai buvo geri. Šiandien kortelės neturi, nesidomėjo, ar sąskaita uždaryta, o gal skambino, teiravosi, gal jos galiojimas baigėsi. D. D. nepažįsta. Nieko iš Šiaulių nepažįsta. Gerai moka dirbti kompiuteriu, moka naudotis internetine bankininkyste. A. P., S. L. nepažįsta. Jis pardavinėja internetu prekes, daug žmonių perka, bet šių moterų tarp jų nebuvo. Z. V. D., A. D. nežino. Netikrino kortelės išrašų. Kaimynas jam neskambino. Neklausė, kam reikia kortelės, jei reikia, tai reikia. Net vėliau nežiūrėjo, kas vyko su kortele, nes neturėjo duomenų.
Liudytojas R. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kartu sėdėjo Marijampolės pataisos namuose 2011-2014 metais. Nepamena metų, bendravo su Daiva, santykiai buvo draugiški. Prašė jos sąskaitos numerio, tik nepamena banko, kad sesuo galėtų pervesti pinigų. Sesuo K. V.. Ji jam padėdavo. Jo sąskaita buvo areštuota. Nežino, ar E. M. turėjo banko sąskaitą. Daivos pavardės nepamena, galėjo būti D.. Gavo sąskaitos numerį, visus kodus. Sesuo pervedė pinigus. Sumos nepamena, jam buvo nemažai, keli tūkstančiai. Sesuo buvo dosni. Pinigus išleido. Jam pinigus persiuntė keli žmonės per kitus žmones. E. M. iš jo pinigų negavo. Su D. D. susipažino internetu. Sesė jam paskambino, paprašė pasakyti sąskaitos numerį. E. M. su D. D. nebendravo, nebent jam už akių. E. M. telefono neturėjo. Yra davęs jam savo telefoną, skambindavo mamai. Negirdėjo, kad telefonu būtų kalbėjęs apie sąskaitas. Nepamena, ką kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, buvo girtas. Šiandien daugmaž pamena, priesaikos esmę suprato. Su D. D. susipažino internetu, nepamena interneto svetainės. Prisistatė jai, minėjo vardą, pavardę, yra prisistatęs ir netikru vardu, nepamena kokiu. 2011-2013 m. sesė siųsdavo jam pinigų ne į jo sąskaitą. Su sese bendraudavo internetu, telefonu. Paštu nebendravo. Socialiniais tinklais naudojosi telefone. D. D. yra jo draugė, ne E. M.. Su D. D. teko bendrauti prisistatant kitu vardu. E. M. prašė, kad surastų jam sąskaitą, bet jis nieko neturėjo. Nepamena banko, gal buvo AB „Swedbank“ sąskaita. Sesuo kelis kartus vedė pinigus į D. D. sąskaitą, kitus kartus vesdavo į draugų sąskaitas. D. D. perduodavo pinigus jo draugui Robertui, pavardės nežino. Viską suderindavo, jie privažiuodavo, paimdavo pinigus. Šiauliuose atvažiuodavo prie stoties, Vilniuje – prie Gariūnų. Jis paprašydavo, D. D. perduodavo. Kad paimtų pinigus, pranešdavo daug kam. Pinigus leido vienas, narkotikams. E. M. žinojo, kad vieną kartą jam siuntė pinigus, bet jis nieko jo neklausė. E. M. neprašė D. D. sąskaitos. Nežino, ar jam kas nors pervesdavo pinigus. Z. V. D., A. D. nežino, nepamena vardų. Gal ir yra jiems skambinęs, gal prašė sąskaitos, nepamena. E. M. dėl sąskaitos prie jo nėra niekam skambinęs. Nepamena apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Šiandien yra blaivus. Su E. M. nebendravo. Dabar yra Vilniaus pataisos namuose, atlieka bausmę nuo balandžio mėn. E. M. po įvykio sutiko tik dabar. Socialiniame tinkle „Facebook“ jo nuotraukos nebuvo, D. D. paskyroje nuotrauka buvo, nepamena jos išvaizdos. Pasimatyme buvo porą kartų. Neprisimena jos išvaizdos, juodų, ilgų plaukų, amžiaus nežino, jaunutė.
Liudytoja A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, žino, kodėl yra kviečiama. Paskolino D. D. kortelę, kad jai pervestų pinigus. Sakė, kad pinigus gali pervesti tik į AB SEB banko sąskaitą. Sakė, kad už tai sumokės. Sutiko, nes trūko pinigų. D. D. yra aukšta, ilgais, juodais plaukais. Amžiaus nepamena. Anksčiau ji gyveno pas mamą kaime, dabar išvyko į miestą. Jos brolis Robertas gyvena pas mamą, gali žinoti, kur dabar gyvena Daiva. Jos brolis paklausė, ar turi SEB banko kortelę. Pasakė, kad turi. Kai pasakė, kad jai užmokės, sutiko. D. D. sakė, kad jai geras draugas turi pervesti pinigų. Davė kortelę D. D., paskui bankas atėmė, nes tiek pinigų kortelėje niekada nebūdavo. Eidavo su D. D. į banką, jai PIN kodo nesakė, nežiūrėjo, kiek pinigų nuimdavo. Už pervedimą jai sumokėjo 50 Lt. Kitą dieną vėl kreipėsi į ją. Jos su kortele vienos nepaliko, būdavo kartu. Antrą kartą nuėmė lyg 7000 Lt. Sakė, kad pervedė draugas. Nežino, kur ji dėjo pinigus. Jos dukra irgi būdavo kartu, ji pinigų negavo. D. D. ne jos draugė, gal dukros, jos susipažino internetu. Ėjo į banką, rašė prašymą, kad būtų galima nusiimti daugiau pinigų, taip patarė D. D.. Dar prašė leisti pasinaudoti kortele trečią kartą, bet nedavė, nes jai užblokavo kortelę. Nepagalvojo, kad daro nusikaltimą.
Liudytoja E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, tai E. M., jis bendravo su D. D., matė jį nuotraukose. Ji gyveno pas Daivą, prižiūrėjo jos vaikus. Daiva su E. M. susipažino internetu. Nepamena tiksliai kada, buvo žiema. Minėjo, kad buvo nuvykusi į Marijampolę aplankyti draugo, gal į pataisos namus, nežino. Kai buvo pas D. D., ji susipažino su E. M.. Po to pasakė, kad jai reikia kortelės, ji neturėjo, paklausė, ar kortelės neturi jos mama. Jos mama turėjo. Daiva sakė, kad reikia būtent AB SEB banko sąskaitos. Mama davė. Buvo visos trys. Pinigus nuėmė ji, nes mama blogai mato. Pirmą kartą buvo nuimti 3000 Lt, antrą kartą – apie 6000 Lt, tiksliai nepamena. Banke klausė, iš kur tokie dideli pinigai. Nuėmusi pinigus, atiduodavo D. D.. Ji pervedinėdavo į kitas sąskaitas, pirko papildymus telefonui. Nežino, kam pervesdavo pinigus. D. D. su E. M. bendraudavo internetu ir telefonu, pokalbių negirdėdavo. Nežino, ar E. M. duodavo Daivai kokius nurodymus. Ji gavo kitas sąskaitas, kur reikėdavo pervesti pinigus. Nepamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu geriau prisiminė. Antrą kartą mama už paslaugą gavo 100 Lt, pirmą kartą – 50 Lt. Bendravimui su E. M. jie naudojosi „Facebook“. Profilyje jis yra įsivardinęs vardu ir pavarde. Daiva jai nesakė, kokie tai pinigai. Ji klausė, ar nieko blogo nebus, bet ji patikino, kad nebus. „Facebook“ ji su E. M. nebendravo, tik jis pas ją buvo draugų sąraše. E. M. atsiuntė D. D. laišką jos mamos adresu, nes Daiva nenorėjo, kad sužinotų jos tėvai. Laiškas buvo paprastai atsiųstas, laiško turinio nežino. Apie laišką žinojo iš anksto, nes Daiva pasakė. Nežino, ar ir toliau Daiva bendravo su E. M.. D. D. yra aukšta, juodais plaukais, amžiaus nežino. Nežino, kur ji dabar gyvena, telefono numerio neturi. Brolis sakė, kad ji gyvena Vilniuje. Su E. M. gyvai nebendravo. Nežino, ką mama atsakė, kai banke paklausė, iš kur pinigai.
Liudytojas E. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, buvo apklaustas Vilniuje dėl to, kad į jo sąskaitą kažkokia moteris siuntė pinigus. Nori likti prie pirminių parodymų, nepamena, ką tuomet sakė. Pataisos namuose bendrauja su daug nuteistųjų, nepamena, kaip kas buvo. Banko sąskaitos numeris visų nuteistųjų yra vienodas, tik reikia nurodyti gimimo metus, vardą ir pavardę. Savo asmens duomenis yra daug kam nurodęs. Kiti nuteistieji irgi siunčia pinigus į jo sąskaitą, kitiems būna areštas ant sąskaitos, todėl negali sau persiųsti. D. D. nepažįsta, nežino, su kuo iš pataisos namų galėtų ji bendrauti. Daug kas jo prašo pervesti pinigus į jo sąskaitą. Z. V. D., A. D. nepažįsta. Ateina pas jį nuteistasis ir pasako, kad į jo sąskaitą pervesti pinigai. Parduotuvėje deda parašą, o šis apsiperka. Savo draugais iš pataisos namų pasitiki, niekada nebuvo trūkumo. Bet kas iš nuteistųjų gali pervesti pinigus į jo sąskaitą. E. M. nėra prašęs į jo sąskaitą pervesti pinigų, nėra su juo bendravęs, su E. M. tik gyvena viename aukšte.
Liudytoja S. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. M. nepažįsta, jį mato pirmą kartą, nežino, dėl ko yra kviečiama. S. F. paprašė pagalbos, kad reikia nuimti pinigų. Paėmė pinigus iš banko, į kurį kartu buvo nuėjusios. Sumos nepamena. Ji jai už tai davė 50 Lt ir atsisveikino. Buvo AB „Swedbank“ sąskaita. Nepamena, kada prašė. Sakė, kad reikia pinigų, yra problema, ji S. F. patikėjo. Nepamena pinigų sumos, bet buvo nemaža. Paso ir banko kortelės jai nedavė. Į banką ėjo kartu, eilėje padavė, kai atėjo pasiimti pinigus. Prieš savaitę ar kelias savaites buvo pasakiusi savo banko sąskaitos numerį, kad pervestų pinigus. Ji tik sakė, kad pinigų reikia jai ir jai už tai davė 50 Lt. S. F. gyvena prie prekybos centro „Saulės miestas“, adreso nežino. Ji dirba prie daržovių. Minėjo, kad pinigų reikia draugui, vardo nepamena. S. F. telefono numerio nežino, paskutinį kartą bendravo prieš tris savaites. Buvo labai susipykusios, bet paskui susitaikė.
Liudytoja D. U. (D.) teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, prieš 3 metus bendravo telefonu, jis jai ne draugas. Susipažino per erox.lt svetainę. Žino, kodėl yra kviečiama. Susipažino, bendravo, gal meilė tarp jų buvo, gal apkvailino ją. E. M. paprašė pervesti pinigus į jos sąskaitą. Bet netiko jos „Šiaulių banko“ sąskaita, reikėjo „Swedbank“ sąskaitos. Paklausinėjo, kas gali turėti, tai draugės mama sutiko, kad būtų pervesti pinigai į jos sąskaitą. Tuos pinigus reikėjo persiųsti jam ir kitiems asmenims. Taip siuntė 2 kartus. Dar pinigus padavė panelei prie prekybos centro „Akropolis“. Draugės mamai E. M. pasakė duoti 100 Lt. Jai liko 20-30 Lt ant taksi. Po kurio laiko jis jai daugiau nebeskambino. Draugės mama paskambino, kad su tais pinigais kažkas negerai. Matyt papuolė į aferą. Paskambino E. M., paklausė, kur ją įvėlė, nuo to laiko daugiau nebendravo. Kaltinamasis yra E. M., du kartus buvo nuvykusi pas jį į Marijampolės pataisos namus, galvojo apie rimtesnius santykius. Daugiau su niekuo iš Marijampolės pataisos namų nebendravo. Jis jai skambindavo naktį, ilgai kalbėdavosi. Skambindavo lyg iš to paties numerio, jo telefono numerio nebeturi. Ji naudojosi Tele2 Pildyk telefono numeriu, dabar pasikeitė, senojo telefono numerio nepamena, lyg galas 18. Bendravo 2-3 mėnesius. Gal po dviejų savaičių bendravimo E. M. paprašė sąskaitos numerio. Gal buvo 2012 m. žiema, gal vasario mėn. Gali būti 2013-02. Jis pasakė, kad reikia „Swedbank“ sąskaitos, nes greičiau ateina pinigai. Kreipėsi į Eglės mamą Angelę. Eglė būdavo pas ją, tai jos iš karto ir paklausė apie sąskaitą. Ji dar paskambino mamai pasiklausti, ar ji sutinka. Pirmą kartą pervedė 3000 Lt ar 4000 Lt. Pinigus ėmė du kartus. Antrą kartą ėjo pinigų nuimti į banką. Pirmą kartą nuėmė bankomate Lazdynų rajone. Pervedė pinigus trims ar keturiems asmenims. Nepamena, kokią sumą pervedė E. M.. Jis viską nurodydavo, kur eiti, kam perduoti, pervesti pinigus. Prie prekybos centro „Akropolis“ dalį pinigų perdavė mergaitei, kitus pinigus pervedė jam ir kitam asmeniui. Sakė, kad jam pinigus perveda pažįstamas, kad jai daugiau žinoti nereikia. Eglės mamai davė 100 Lt, jai liko 30-40 Lt. Nepamena, ar pildė E. M. telefono sąskaitą. Antrą kartą irgi vedė pinigus. Bendravo tik telefonu, visus nurodymus duodavo žodžiu. Paskui jai kilo abejonės, kad kažkas ne taip. Bendraujant telefonu nekildavo abejonių, kad bendrauja ne su E. M., nors aplink girdėdavo daug balsų. Mano, kad balsas visada būdavo tas pats. Sakė, kad pinigai iš pažįstamo, sakė jai nesigilinti. Nežino, ar E. M. kas nors sakydavo ką nors, kad perduotų, gal ten kiti asmenys kalbėdavosi tarpusavyje. Šiai dienai su E. M. jau 2,5 metų nebendrauja, konflikto tarp jų nėra. Priežasčių apkalbėti gal ir nėra, nors ir apgavo ją, pasitikėjo juo. Sako tiesą, neapkalba.
Liudytoja A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. M. nepažįsta, nelabai žino, kodėl yra kviečiama. Ji neprašė A. K. nieko atidarinėti. Nežino, iš kur atsirado banko sąskaita. Jos vyras J. M. šiuo metu yra Marijampolės pataisos namuose. Vyras jos neprašė atidaryti banko sąskaitos. Perveda jam pinigų, turi savo vardu atidarytą sąskaitą. Jos vyras ir A. K. gal ir pažįstami. Iš matymo A. K. žino, kelis kartus yra mačiusi. Nežino, ar yra priežasčių ją apkalbėti. Gal jis taip sako dėl jos vyro. Kažką vyras sakė, kad rinko pinigus, darė remontą. Kitose baudžiamosiose bylose apklausta nebuvo. Jai net ir tyrėja nieko nepaaiškino, kas vyksta.
Liudytoja S. F. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, jog ji neprisipažįsta nusikalstamos veikos padarymu, nes tuo metu gulėjo VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės plaučių skyriuje dėl astmos. Ji nukentėjusiųjų Z.V. D. ir A. D. nepažįsta. S. L. pažįsta jau 10 metų. Su ja susipažino Radviliškyje. Šiuo metu su S. L. jokie santykiai nesieja. Jos prašė, ar gali draugas E. M. iš įkalinimo įstaigos, kuris atlieka bausmę Marijampolėje, pervesti pinigus į jos sąskaitą AB „Swedbank“. S. L. sutiko ir davė savo sąskaitos numerį. Sąskaitos numerį sms žinute nusiuntė draugui E. M.. Pastarasis sakė, kad perves 1159 eurų į S. L. sąskaitą ir už tai jai paduoti 14 eur. E. M. nenurodė jai, iš kur gauti 1159 eur. 2013 metų vasario mėnesio pirmos dienos pusėje, tikslios dienos neprisimena, kartu su S. L. susitiko Šiauliuose prie „Sewdbanko“ ir išgrynino minėtus pervestus 1159 eurų, iš jų 14 eurų padavė S. L., nes buvo liepęs E. M.. Tą pačią dieną E. M. paskambino ir liepė išsikviesti taksi ir nuvežti pinigus į Pakruojį. Minėtus pinigus nuvežė į Pakruojį, degalinėje „Lukoil“ susitiko su nepažįstamais moterimi ir vyru, kurių anketinių duomenų nežino ir perdavė minėtus pinigus. Minėti asmenys sumokėjo už ją taksi paslaugas. Už pinigų pervedimą iš E. M. jokių pinigų negavo. Kai išsigrynino pinigus, kortelė buvo jos sugyventinio A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Asmenų, kuriems ji perdavė pinigus Pakruojyje, neatpažintų. Šiuo metu naudojasi mobilaus ryšio telefonu „Nokia 3310“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelės „Tele 2“, Pildyk Nr. 8(duomenys neskelbtini) 2, telefono numeris (duomenys neskelbtini). Daugiau telefonų ir numerių neturi. Šiuo telefonu ir numeriu naudojasi apie 3 metus. Elektroninės bankininkystės neturi ir nesinaudoja, turi tik Šiaulių banko „V. E.“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) Interneto paslaugomis nesinaudoja ir kompiuterio neturi. Kitų asmenų elektronine bankininkyste nesinaudoja. Be šio įvykio jai jokių įtarimų nėra pareikšta. Bendravo tik su vienu nuteistuoju E. M., su kuriuo nesusirašinėja, tik bendrauja telefonu. Tik vieną sykį yra nusiuntusi žinutę, t. y. S. L. sąskaitos numerį. Daugiau apie minėtą įvykį nieko nurodyti negali (1 t. 80-81 b. l.).
Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, jog jis nepažįsta D. D.. Jų nesieja jokie tarpusavio santykiai. D. D. niekada nėra matęs ir su ja bendravęs. Apie pervestus 869,5 eurų 2013-02-08 iš D. D. banko „Swedbank“ sąskaitos į jo sąskaitą jis nieko nežino, jokių pinigų nebuvo gavęs. Kiek pamena, tuo laikotarpiu buvo praradęs savo banko kortelę ir jam priklausančius dokumentus, todėl mano, kad tuo kažkas galėjo pasinaudoti. Jis niekam, jeigu pinigai ir buvo pervesti, jų nepervedė, nes savo banko sąskaitos netikrino, apie šį įvykį nieko nežino. Jo elektroninės bankininkystės duomenis žinojo ir žino tik jo žmona A. R.. Daugiau niekam nėra jų davęs. Z. V. D. ir A. D. jis nepažįsta. Asmenų, kurie atlieka bausmę Marijampolės namuose, jis nepažįsta, su niekuo nebendrauja (1 t. 54-55 b. l.).
Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų teismas remiasi ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.
Nukentėjusioji Zita V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-02-08 apie 13.00 val. jai į laidinį namų telefoną paskambino nepažįstami asmenys. Jie prisistatė ekonominės policijos pareigūnais. Vyriškis jai paaiškino, kad per jos sąskaitą vykdomos neteisėtos operacijos. Ji dėl to labai išsigando ir atidavė ragelį kalbėti savo vyrui A. D.. Jam paaiškino, kad jie abu turi sudaryti elektroninės bankininkystės sutartis. Jie abu nuvyko į banką „Swedbank“ AB, kur sudarė sutartis. Jiems su vyru dar būnant banke, į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis ir išviliojo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus. Šie asmenys iš viso dar skambino 2013-02-08 vakare ir 2013-02-09 ryte du kartus Jie skambino dviem numeriais t. y (duomenys neskelbtini) 7 ir (duomenys neskelbtini). 2013-02-09 apie pietus suprato, kad skambinę minėti asmenys nedirba policijoje ir pasitikrinusi sąskaitą pastebėjo, jog iš jos sąskaitos į A. P. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) pervesta 2318 eurų. Šių pervedimų ji neinicijavo. Tuo jai padaryta 2318 eurų turtinė žala (1 t. 18 b. l.).
2013-02-09 Z. V. D. protokole-pareiškime nurodyta, kad jai į telefoną paskambinę asmenys prisistatė ekonomine policija ir apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis ir iš sąskaitos, esančios „Swedbank“ banke, pasisavino 8000 litų (1 t. 13 b. l.).
2015-06-04 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro G. V. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą asmenų – D. D., R. D., S. F., S. L., A. P., R. B., atžvilgiu (1 t. 98-102 b. l.).
„Swedbank“ pateiktais duomenimis su A. D. ir Z. V. D. sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, kokiomis sumomis ir kada iš A. D. sąskaitos buvo pervedami pinigai S. L. ir A. P., o iš Z. V. D. pervedami pinigai A. P. (1 t. 104-109 b. l.).
2013-03-12 „Swedbank“ pateiktais duomenimis su A. P. ir S. L. sąskaitų išrašais ir fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kokios sumos buvo pervedamos į šias sąskaitas iš A. D. ir Z. V. D. sąskaitų, bei kur pervesti pinigai buvo išgryninti (1 t. 116-118; 122-127 b. l.).
2013-04-26 vaizdo medžiagos apžiūros protokolu (1 t. 128-130 b. l.).
2013-02-22 Kauno apskrities VPK Specialiųjų užduočių skyriaus pranešimu dėl telefono numerių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimo išklotinių, iš kurių matyti, kad 2013-02-08 12.29 val. iš telefono numerio 8(duomenys neskelbtini) buvo skambinta į nukentėjusiųjų telefono numerį (duomenys neskelbtini), jungtasi prie celės MAR10B (1t. 133-147 b. l.).
2013-03-19 UAB „Bitė Lietuva“ raštu, kuriame nurodyta, kad celė MAR08UA yra adresu R. J. g. 94, Marijampolė, celė MAR10B yra adresu Statybininkų g. 4, Marijampolė ir celė MAR01A yra adresu Kauno g. 60, Marijampolė (1 t. 155 b. l.).
2013-04-26 Kauno AVPK tyrėjo tarnybine ataskaita, iš kurios matyti, kad nusikaltimui įvykdyti buvo panaudotas kompiuteris ar išmanusis telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), vykdęs pinigų pervedimą iš nukentėjusių A. D. ir Z. V. D. sąskaitų į A. P. ir S. L. sąskaitas. Asmuo, vykdęs pinigų pervedimo operacijas naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) 1 ir jungėsi prie celės Nr. 2445_4, kuri randasi Žiežmariuose (1 t. 172-173 b. l.).
Telefono numerių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolės duomenimis, iš kurių matyti, kad telefono (duomenys neskelbtini) priklausomybė laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2013-08-16 nežinoma, telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) priklausomybė laikotarpiu nuo 2012-06-16 iki 2013-06-27 taip pat nežinoma(1 t. 179-181 b. l.).
Telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolės duomenimis (1 t. 174-188 b. l.).
Objektų (duomenys neskelbtini) 3(duomenys neskelbtini) IMEI kontrolės duomenimis (1 t. 189-198 b. l.).
2014-10-31 Vilniaus apskrities VPK tyrėjo tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad A. D. ir Z. V. D. buvo skambinta iš telefono numerių, kurių IMEI (duomenys neskelbtini). Asmenų, kurie naudojosi šiais numeriais, nustatyti nepavyko (1 t. 199 b. l.).
2014-12-19 Vilniaus AVPK tyrėjos tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad D. D. iš savo telefono numerių (duomenys neskelbtini) skambino ir jai buvo skambinta iš telefono numerio 860376267, kuriuo naudojosi E. M. (2 t. 6, 7 b. l.).
2014-01-28 „Swedbank“ banko pateikta D. D. grynųjų pinigų operacijų ataskaita (2 t. 50-51 b. l.).
2014-01-20 Marijampolės pataisos namų raštu, iš kurio matyti, kad nuteistojo R. D. pataisos namuose niekas nelanko, siuntinių nesiunčia (2 t. 75 b. l.).
2014-11-19 „Swedbank“ banko pateiktu S. L. sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2013-02-08 į jos sąskaitą iš A. D. banko sąskaitos buvo pervesta 4000 Lt. (2 t. 91 b. l.).
2014-11-25 „Swedbank“ banko pateiktu S. F. sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kokios pinigų sumos iš jos sąskaitos buvo pervestos į Marijampolės pataisos namus E. M. ir kitam asmeniui (2 t. 153 b. l.).
2014-12-01 „Swedbank“ banko pateiktu A. K. sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad D. D. į jo sąskaitą 2013-02-09 pervedė 200 Lt (2 t. 158-159 b. l.).
2014-11-19 „Swedbank“ banko pateiktu M. R. sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad D. D. 2013-02-08 į jo sąskaitą pervedė 3000 Lt (2 t. 189-190 b. l.).
2014-11-25 „Swedbank“ banko pateiktu A. K. sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad D. D. 2013-02-08 į jo sąskaitą pervedė 350 Lt (3 t. 14-15 b. l.).
2014-11-19 „Swedbank“ banko pateiktu Marijampolės pataisos namų sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2013-02-08 į šią sąskaitą buvo pervesti pinigai iš M. R. sąskaitos, 2013-02-09 buvo pervesti pinigai iš D. D. banko sąskaitos (3 t. 41-60 b. l.).
Iš 2014-07-31 Marijampolės pataisos namų rašto matyti, kad E. M., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka už 2014-04-14 naudojimąsi mobilaus ryšio telefonu NOKIA su SIM kortele PILDYK, E. M. turėjo galimybę naudotis kompiuteriu, tačiau kompiuterio neturėjo (3 t. 102-103 b. l.).
Iš nuteistojo (E. M.) pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkių paketų su spauda apskaitos kortelės matyti, kad E. M. pataisos namuose lankydavo draugė D. D., rašė laišką E. M. (3 t. 106-111 b. l.).
2014-07-28 E. M. pinigų apskaitos žiniaraščiais ir Marijampolės pataisos namų banko sąskaitos išrašais (3 t. 113-114, 117, 118-123 b. l.).
2014-05-14 E. M. ir R. D. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad jie pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (3 t. 130-131 b. l.).
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas, nukreiptas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba ją panaikinti. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K–58/2014).
Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis neigė dalyvavęs vykdant sukčiavimą. Teisme jis paaiškino, jog darė paslaugą R. D., su kuriuo vienoje kameroje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, R. D. paprašė jo surasti banko sąskaitą, į kurią giminaičiai iš užsienio galėtų pervesti pinigų, todėl surasti banko sąskaitą prašė D. D., D. D. suradus banko sąskaitą, R. D. prašymu D. D. nurodė persiųsti pinigus kitur, buvo pervesta ir į jo sąskaitą, tik nepamena kiek. Be to, kaltinamasis pripažino, jog kelis kartus D. D. prašymu nurodė D. D. nuimtus pinigus perduoti kitiems asmenims. Teismas iš dalies remiasi šiais kaltinamojo paaiškinimais, nes juos iš dalies patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Liudytoja D. D. teismui parodė, kad E. M. paprašė leisti pervesti pinigus į jos sąskaitą, tačiau netikus jos turėtai „Šiaulių banko“ sąskaitai, reikėjo surasti „Swedbank“ sąskaitą, todėl prašė draugės E. M. mamos A. P., kad ši sutiktų, jog pinigai būtų pervesti į jos sąskaitą. Liudytoja D. D. teismui patvirtino, kad tuos pinigus reikėjo persiųsti E. M. ir kitiems asmenims, taip siuntė 2 kartus, pirmą kartą pervedė 3000 Lt ar 4000 Lt, pinigus ėmė du kartus, pirmą kartą nuėmė bankomate Lazdynų rajone, antrą kartą ėjo pinigų nuimti į banką, nepamena, kokią sumą pervedė E. M., dalį pinigų perdavė mergaitei prie prekybos centro „Akropolis“. Iš liudytojos parodymų matyti ir tai, kad būtent E. M. viską nurodydavo, kur eiti, kam perduoti, pervesti pinigus, bendravo tik telefonu, visus nurodymus duodavo žodžiu. Liudytoja E. M. teismui taip pat parodė, kad D. D. paprašė jos banko kortelės, tačiau ji jos neturėjo, todėl paprašė mamos A. P., nuimant pinigus buvo visos trys, pinigus ėmė ji, nes mama blogai mato, pirmą kartą buvo nuimti 3000 Lt, antrą kartą apie 6000 Lt, nuėmusi pinigus, atiduodavo D. D., kuri pervedinėdavo juos į kitas sąskaitas, pirko papildymus telefonui. E. M. mama A. P. teismui nurodė, kad D. D. prašė paskolinti banko kortelę, eidavo su D. D. į banką, jai PIN kodo nesakė, nežiūrėjo, kiek pinigų nuimdavo, už pervedimą jai sumokėjo 50 Lt, kitą dieną vėl kreipėsi į ją, antrą kartą lyg nuėmė 7000 Lt. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti E. M. nusikaltimo padarymu, taip pat šių liudytojų parodymus patvirtina byloje esančios fotonuotraukos ir apžiūros protokolas, kuriame matoma, kaip buvo nuimamai pinigai, sąskaitų išrašai apie pervestas pinigų sumas ir kita bylos medžiaga.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nors teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas R. D. nurodė, kad jis bendravo su D. D., kad jis jos prašė surasti sąskaitų numerius, tačiau teismas tokius R. D. parodymus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip siekį padėti E. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius parodymus paneigia kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Per atliktą akistatą ikiteisminio tyrimo metu R. D. nurodė priešingas aplinkybes, teigdamas, kad nei karto neprašė E. M. surasti banko sąskaitos, taip pat nurodė, kad moters vardu Daiva nepažįsta, bet girdėdavo, kaip E. M. su ja bendrauja telefonu. Tai, kad su D. D. bendravo ne R. D., o E. M. patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. D. nurodydama, kad iš asmenų, esančių pataisos namuose, bendravo tik su E. M., bendraudavo telefonu, E. M. balsas visuomet atrodydavo tas pats, pas jį buvo nuvykusi net ir į Marijampolės pataisos namus. D. D. draugė E. M. teismui taip pat patvirtino, kad E. M. bendravo su D. D., siuntė laišką D. D. E. M. mamos namų adresu. Tai patvirtina byloje esanti nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelė, kurioje nurodyta, kad E. M. 2013-02-05 siuntė laišką, adresuotą E. M.. Tai, kad su D. D. bendravo ne R. D., o E. M. patvirtina ir E. M. pasimatymų ataskaitos duomenys, kuriuose užfiksuota, kad D. D. 2013-01-29 ir 2013-03-07 Marijampolės pataisos namuose buvo pasimatyme su E. M.. Kai tuo tarpu 2014-01-20 Marijampolės pataisos namų raštas liudija, kad nuteistojo R. D. pataisos namuose niekas nelanko, siuntinių nesiunčia.
Tiriant bylos medžiagą, buvo nustatyta, kad D. D., bendraudama su E. M., naudojosi telefonų numeriais Nr. (duomenys neskelbtini), o E. M. naudojosi telefono numeriu Nr(duomenys neskelbtini). Ištyrus byloje esančias šių numerių išklotines, nustatyta, kad tarp nurodytų telefono numerių vyko intensyvus bendravimas. Tokios aplinkybės dar kartą neginčijamai patvirtina, kad būtent E. M., o ne R. D. bendravo su D. D..
Ištyrus banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad iš Z. V. D. sąskaitos 2013-02-08 ir 2013-02-09 buvo pervesta po 4000 Lt į A. P. sąskaitą, pervedus pinigus, visa suma būdavo nuimama tą pačią dieną, t. y. atitinkamai 2013-02-08 ir 2013-02-09. Taip pat iš A. D. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-02-09 buvo atliktos dvi finansinės operacijos pervedant iš nukentėjusiojo banko sąskaitos į A. P. banko sąskaitą 3000 ir 50 litų, kai tą pačią dieną, t. y. 2013-02-09, pinigai iš A. P. banko sąskaitos buvo nuimti. Byloje esantys „Swedbank“ banko pateikti sąskaitos išrašai liudija ir tai, kad D. D. 2013-02-08 pervedė 3000 litų M. R., 2013-02-08 pervedė 350 litų A. K., 2013-02-09 pervedė 200 litų A. K., 300 litų V. L. ir į Marijampolės pataisos namus: 250 litų skirtus E. A., 100 litų skirtus V. T. ir 250 litų E. M.. Iš viso D. D. į kitų asmenų sąskaitas per dvi dienas pervedė 4 450 litų.
Ištyrus bylos duomenis, matyti, kad 2013-02-08 iš A. D. sąskaitos 4000 litų buvo pervesti ir į S. L. banko sąskaitą. Liudytoja S. L. teigė, kad S. F. jos paprašė pagalbos, todėl jai pasakė savo banko sąskaitos numerį, kad ten galėtų būti pervesti pinigai, po kurio laiko jai pasakė, jog reikia nuimti pinigus ir S. L. pinigus nuėmė, už tai gavo 50 litų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. F. patvirtino, jog prašė S. L. pagalbos, reikėjo kad draugas E. M. iš įkalinimo įstaigos į jos sąskaitą AB „Swedbank“ pervestų pinigus, S. L. sutiko ir davė savo sąskaitos numerį, kurį sms žinute nusiuntė draugui E. M., nuėmus pinigus tą pačią dieną E. M. paskambino jai ir liepė išsikviesti taksi ir nuvežti pinigus į Pakruojį ir ten atiduoti. Taip pat liudytoja nurodė, kad bendravo tik su vienu nuteistuoju E. M., su kuriuo nesusirašinėja, tik bendrauja telefonu. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais, nes juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, be to, nenustaytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti E. M.. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis teismui pripažino, jog jis su S. F. kartais bendraudavo telefonu ir iki įvykio, ir po įvykio, jos telefono numerį žinodavo mintinai, žino, kad kažką suvedė su S. F., vieną kartą yra prašęs atvažiuoti prie prekybos centro „Saulės miestas“, kad paimtų pinigų. Taip pat teigė, kad su S. F. santykiai normalūs, ji neturi pagrindo jo apkalbėti. Teismas atkreipia dėmesį, kad aukščiau aptartus liudytojų parodymus patvirtina ir S. L. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2013-02-08 į jos sąskaitą iš A. D. sąskaitos buvo pervesti 4000 litų, ir tą pačią dieną pinigai buvo nuimti. Taip pat atkeiptinas dėmesys, kad S. F. 2013-05-04 į Marijampolės pataisos namus pervedė: 200 litų E. M., 200 litų F. L. ir 170 litų N. I..
Aukščiau išdėstytų duomenų visumos analizė, tai, jog E. M., suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, duodamas nurodymus S. F. ir D. D. surasti AB „Swedbank“ banko sąskaitas, į kurias būtų galima pervesti nukentėjusiųjų pinigus ir vėliau juos išgryninti, atliktų finansinių operacijų skaičius, šių operacijų seka, kai tik pervedus pinigus, tą pačią dieną su jais būdavo atliekamos finansinės operacijos – pinigai nuimami ir pervedamai bei perduodami kitiems asmenims, rodo, kad kaltinamasis, sukčiaudamas apgaulės būdu savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą, t. y. nukentėjusiesiems priklausančias pinigines lėšas 4362 Eur sumai. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad E. M. padaryta veika šioje dalyje atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Formuluojant kaltinimą E. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., padarymo, buvo nurodyta kad „jis perdavė nenustatytam asmeniui neteisėtai įgytus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės (elektroninės bankininkystės sistemos ib.swedbank.lt) naudotojų A. D. ir Z. V. D. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus inicijuoti ir atlikti finansines operacijas su minėtų elektroninių mokėjimo priemonių vartotojų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis“. Tačiau ištyrus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima neginčijamai daryti tokią išvadą, iš faktinių aplinkybių aprašymo šalintina aplinkybė, kad šiuos duomenis perdavė E. M.. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl yra galimas.
Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies taikymo
Nagrinėjamu atveju kaltinimas E. M. buvo suformuluotas ir dėl to, kad kaltinamasis laikotarpyje nuo 2013-02-08 iki 2013-02-09, tiksliai nenustatytą valandą, būdamas Marijampolės pataisos namuose, Marijampolė, Sporto g. 7, paskambino Z. V. D. ir A. D. į laidinį namų telefoną iš mobilaus ryšio telefono, kurio numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs ekonominės policijos pareigūnu apgaule išviliojo iš A. D. prijungimo prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos klientų A. D. bei Z. V. D. sąskaitos kodus ir slaptažodžius, tai yra įgijo minėtos elektroninės bankininkystės sistemos vartotojos nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą ir slaptažodį bei kiekvienam teisėtam sistemos vartotojui išduotų kintamų slaptažodžių kortelės slaptažodžius ir taip neteisėtai įgijo ir laikė Marijampolės pataisos namuose, Marijampolė, Sporto g. 7, svetimus elektroninės mokėjimo priemonės (elektroninės bankininkystės sistemos ib.swedbank.lt) naudotojų A. D. ir Z. V. D. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus inicijuoti ir atlikti finansines operacijas su minėtų elektroninių mokėjimo priemonių vartotojų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014).
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių arba suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų. Nustačius kelias iš alternatyvių veikų kiekviena iš jų yra savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-165/2015).
E. M. tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai neigė, jog skambino nukentėjusiesiems ir iš jų apgaulės būdu įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu bendravo su D. D.. Pastaroji taip pat patvirtino, kad telefonu bendraudavo su E. M., kai tuo tarpu su kitais asmenimis iš Marijampolės pataisos namų nebendravo. Liudytoja taip pat teigė, jog E. M. telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), o jos numeriai: (duomenys neskelbtini). Tai, kad tarp kaltinamojo ir liudytojos vykos bendravimas patvirtina byloje esančios šių telefono numerių skambučių išklotinės, E. M. pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkių paketų su spauda apskaitos kortelė, liudytojos E. M. parodymai. Tokia įrodymų analizė neginčijamai leidžia teigti, kad E. M. naudojosi telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Kai tuo tarpu nukentėjusiesiems nusikalstamos veikos įvykdymo metu jau buvo skambinta iš kitų telefono numerių.
Teisme ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad į A. D. ir Z. V. D. telefoną buvo skambinta 2013-02-08 ir 2013-02-09. Skambinta buvo iš numerių Nr. (duomenys neskelbtini) Nukentėjusieji naudojosi tiek numeriu (duomenys neskelbtini), tiek numeriu (duomenys neskelbtini). Visais atvejais skambinant nukentėjusiesiems į jų naudojamus telefonų numerius iš numerių Nr. (duomenys neskelbtini), buvo jungtasi prie celės MAR10B. 2013-03-19 UAB „Bitė Lietuva“ raštas rodo, kad celė MAR10B yra adresu Statybininkų g. 4, Marijampolė. Aiškinantis atstumą tarp Statybininkų g. 4, Marijampolė ir Marijampolės pataisos namų, esančių adresu Sporto g. 7, Marijampolė, matyti, kad atstumas tarp šių objektų yra 1,66 km. Bylos duomenys liudija, kad visi šie telefonų numeriai - Nr. (duomenys neskelbtini), yra išankstinio mokėjimo, todėl jų priklausomybės nustatyti nepavyko. Be to, A. D. ir Z. V. D. buvo skambinta iš telefono numerių, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), o asmenų, kurie naudojosi šiais numeriais, nustatyti taip pat nepavyko (1 t. 199 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad paskambinę asmenys, prisistatę pareigūnu ir banko direktoriumi, išviliojo jų elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, visada kalbėdavo su tuo pačiu asmeniu, tačiau išgirdęs kaltinamojo balsą teisme, A. D. negalėjo patvirtinti, kad tai tas pats asmuo, teigdamas, jog nežino, ar kaltinamojo balsas tas pats, nes per telefoną balsas keičiasi.
Aiškinantis, iš kur buvo prisijungta prie nukentėjusiųjų A. D. ir Z. V. D. banko sąskaitų, nustatyta, jog finansinės operacijos su nukentėjusiųjų banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis buvo atliekamos iš IP numerių: (duomenys neskelbtini). Nusikaltimui įvykdyti buvo panaudotas kompiuteris ar išmanusis telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) o asmuo, vykdęs pinigų pervedimo operacijas naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir jungėsi prie celės Nr. 2445_4, kuri randasi Žiežmariuose. Byloje esanti informacija apie IMSI kontrolės duomenis rodo, kad telefono (duomenys neskelbtini) priklausomybė laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2013-08-16 nežinoma, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybė laikotarpiu nuo 2012-06-16 iki 2013-06-27 taip pat nežinoma (1 t. 179-181 b. l.).
Atkreiptinas dėmesys, jog teismai formuoja praktiką, jog BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (šiuo konkrečiu atveju iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje) (Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-165/2015).
Nors teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad iš nukentėjusiųjų A. D. ir Z. V. D. buvo išvilioti elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, tai patvirtino ne tik patys nukentėjusieji, parodydami, kad paskambinę asmenys, prisistatę pareigūnu ir banko direktoriumi, išviliojo jų elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, bet ir byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės, banko sąskaitų išrašai, tačiau, nustačius faktą, kad minėti duomenys buvo gauti ir laikomi neteisėtais būdais, nenustatyta, kad minėtus duomenis įgijo ir laikė būtent E. M.. Nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kas skambino, nenustatyta mobilaus ryšio telefono numerių priklausomybė, tiksli vieta, iš kur buvo skambinta. Nenustatyta ir tai, kad skambinęs ir pareigūnu ar banko direktoriumi prisistatęs asmuo buvo E. M.. Pažymėtina, kad kiekviena inkriminuojama nusikalstama veika gali būti konstatuojama tik tada, kai šios veikos buvimą patvirtina surinktų duomenų visuma. Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. dėl to, kad nesurinkta pakankamai duomenų, jog būtent E. M. paskambino Z. V. D. ir A. D. į laidinį namų telefoną iš mobilaus ryšio telefono, kurio numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs ekonominės policijos pareigūnu apgaule išviliojo iš A. D. prijungimo prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos klientų A. D. bei Z. V. D. sąskaitos kodus ir slaptažodžius, ir taip įgijo ir laikė elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, E. M. veiksmuose nėra jam inkriminuotos BK 214 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl jis pagal šį straipsnį išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas E. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. E. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 182 str. 1 d.), nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, atliekantis bausmę (3 t. 156-165, 169-174 b. l.), kas remiantis BK 27 str. 1 d., pripažįstama nusikaltimų recidyvu, anksčiau baustas administracine tvarka (3 t. 166-168 b. l.), nedirbantis (3 t. 151 b. l.). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas E. M. skiria sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nes kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų.
Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-11-10 nuosprendžiu paskirta bausme.
Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015-10-23, E. M. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, kuri taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusysis A. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2043 eurų turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusioji Z. V. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2318 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t. 20, 24 b. l.). LR BPK 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji dėl E. M. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, iš jų banko sąskaitų buvo pervesti pinigai, kurių A. D. ir Z. V. D. neteko, todėl pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. M. nukentėjusiesiems A. D. 2043 eurų turtinę žalą, o Zitai V. D. 2318 eurų turtinę žalą.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam E. M. buvo skirta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Byloje 2015-08-05 ir 2015-09-01 gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos Nr. VI-1293 (04.08) ir VI-1425 (04.8) iš kurių matyti, kad už E. M. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 272,94 eurų sumą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad LR Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatos numato galimybę teismui nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus numatytus atvejus, tik pripažįstant asmenį kaltu, t y. asmens atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi byloje apie turimą turtą ir gaunamas kaltinamojo pajamas duomenų nėra, kaltinamasis yra nedirbantis, atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to, atsižvelgiant į LR Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 d. 7 p., pagal kurį nagrinėjant bylas dėl suimtų kaltinamųjų, yra numatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, taip pat į tai, kad gynėją skyrė teismas, o gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Daiktiniai įrodymai – 3 vnt. CD kompaktiniai diskai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu,
nusprendė:
E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-11-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir E. M. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015-10-23.
Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015-10-23, E. M. skirti kardomąją priemonę – suėmimą, kurią taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. M. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikaltimą.
Z. V. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. M. Z. V. D. naudai 2 318 eurų.
A. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. M. A. D. naudai 2043 eurų.
Proceso išlaidų už kaltinamajam E. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.
Daiktinius įrodymus – 3 vnt. CD kompaktinių diskų, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.