- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- eI-2559-643/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Marius Vaška
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir A. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. D. ir A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti:
1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. S-46(7-10/2018);
2) MGK 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. S-47(7-14/2018);
3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 68-192;
4) VMI 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 68-199;
5) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, Inspekcija) 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-360;
6) Kauno AVMI 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-383.
Skunde nurodo, kad MGK išnagrinėjo pareiškėjo A. D. skundą ir 2018 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. S-47 (4-14/2018), kuriuo nusprendė patvirtinti VMI 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 68-199. Minėtu sprendimu VMI patvirtino Kauno AVMI 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (7.46-4.7.2)-FR6082 dėl 2017 m. liepos 26 d. patikrinimo akto Nr. (7.46)-FR0680-343 tvirtinimo, kuriuo nurodyta pareiškėjui sumokėti į valstybės biudžetą 8 916,24 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), 4 376,59 Eur GPM delspinigių, 2 675 Eur GPM baudą, 500,57 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSDĮ), 250,28 Eur VSDĮ baudą, 158,07 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDĮ), 79,04 Eur PSDĮ baudą. MGK taip pat išnagrinėjo pareiškėjos A. D. skundą ir 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. S-46 (7-10/2018) patvirtino VMI 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 68-192. Minėtu sprendimu VMI patvirtino Kauno AVMI 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-360 dėl 2017 m. liepos 26 d. patikrinimo akto Nr. (7.46)-FR0680-342 tvirtinimo, kuriuo nurodyta pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 7 379,52 Eur GPM, 3 415,77 Eur GPM delspinigių, 2 213,86 Eur GPM baudą.
Pareiškėjai su MGK sprendimais nesutinka, mano, jog jie yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi nebuvo atskleista pareiškėjų mokestinio ginčo esmė, pakankamai neįsigilinta į mokestinio ginčo medžiagą bei joje esančių įrodymų visumą. Pareiškėjų nuomone, MGK, paviršutiniškai atsižvelgdama į situaciją bei remdamasi tik VMI išdėstytais argumentais, patvirtino klaidingą VMI sprendimą. Nesutinka su skundžiamų sprendimų išvadomis ir mano, kad mokestinė nepriemoka ir delspinigiai yra nepagrįstai ir neteisingai apskaičiuoti.
Nesutikdami su MGK sprendimais nurodo, kad ši netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas A. D. faktiškai gavo pinigus iš byloje aptariamų kreditorių. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog visi kreditoriai patvirtino vienodas aplinkybes, t. y. kad jie suteikė įvairaus dydžio paskolas mokesčių mokėtojui bei tai, kad mokesčių mokėtojas skolinosi pinigus norėdamas juos panaudoti savo įmonės veikloje.
Pabrėžia, kad nei Kauno AVMI, nei VMI, nei juo labiau MGK nepateikė nenuginčijamų, teisinės reikšmės turinčių įrodymų, kurie patvirtintų, jog kreditoriai pagal sudarytas paskolų sutartis faktiškai neperdavė pinigų pareiškėjui. Ginčijamuose sprendimuose išvados padarytos remiantis prielaidomis.
Nurodo, kad Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjai pajamų šaltiniams pagrįsti pateikė paskolų sutartis, pagal kurias iš fizinių asmenų iš viso pasiskolino 380 000 Lt dydžio paskolą: 30 000 Lt iš A. I., 40 000 Lt iš V. U., 40 000 Lt iš M. U., 60 000 Lt iš R. A., 30 000 Lt iš A. D.-J., 40 000 Lt iš V. U., 40 000 Lt iš M. U., 40 000 Lt iš Ž. J., 40 000 Lt iš M. Š. ir 20 000 Lt iš A. D.. Kauno AVMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, o VMI ir MGK patvirtino, kad pasirašytos sutartys yra formalios, neatitinkančios tikrovės ir surašytos siekiant mokestinės naudos (siekiant išvengti GPM mokėjimo), todėl vertinant 2011 m. ir 2012 m. pareiškėjų pajamas bei išlaidas į paskolų sutartis neatsižvelgta. Tačiau pareiškėjai pažymi, kad pinigai buvo skolinami siekiant juos investuoti į verslą, kadangi tuo metu pareiškėjų finansinė padėtis neleido daryti investicijų, o ir iš kredito įstaigų nebuvo įmanoma gauti paskolų, todėl buvo nuspręsta pasiskolinti pinigų iš giminaičių ir artimų draugų. Pareiškėjai akcentuoja, kad neatlygintinės paskolų sutartys buvo sudarytos arba su artimais giminaičiais, arba su artimais draugais. Taigi, šiuos asmenis siejo tvirti pasitikėjimo ryšiai.
Nesutikdami su VMI ir MGK sprendimų argumentais, kad paskolų sutartys buvo neatlygintinos, atkreipia dėmesį į tai, Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir įstatyme nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pareiškėjų teigimu, būtent vadovaujantis šiuo principu ir buvo pasirašytos paskolų sutartys, kurios atitiko visus įstatymuose įtvirtintus reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai, kategoriškai nesutikdami su MGK teiginiu, jog mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino šių sandorių pagrindu pareiškėjui neva perduotų lėšų jo (šeimos) 2011 ir 2012 m. gautų pajamų šaltiniais, nurodo, kad mokesčių administratorius privalo surinkti visus reikiamus duomenis, pagrindžiančius mokesčių administratoriaus apskaičiuotas mokesčių sumas, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nebuvo padaryta.
Pareiškėjai mokesčių administratoriui pateikė visus turimus ir galimus įrodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtina, jog pagal sudarytas paskolų sutartis pinigai faktiškai buvo jiems perduoti, t. y. buvo pateiktos rašytinės formos paskolų sutartys ir pateikti paskolas teikusių asmenų paaiškinimai. Nesutikdami su MGK sprendimo argumentais, kad vien tik paprasta rašytine forma surašytų paskolų sutarčių, kaip formalių įrodymų, pateikimas mokesčių administratoriui per se negali būti pripažįstamas tinkamu realaus piniginių lėšų perdavimo ir gavimo fakto pagrindimu, teigia, kad toks MGK įrodymų vertinimas suponuoja išvadą, jog asmuo, disponuodamas grynaisiais pinigais, niekaip kitaip negali įrodyti paskolos teisėtumo, tik kreipdamasis į notarą ir sudarydamas notarinės formos paskolos sutartį, nes kiti pateikti įrodymai yra niekiniai. Taigi toks įrodymų vertinimas, kuris itin nepalankus pareiškėjams, apriboja ir pažeidžia jų teises.
Pažymi, kad Kauno AVMI patikrinimo metu surinko ir netiesioginių įrodymų, t. y. patikrinusi, ar paskolų sutartyse nurodyti asmenys turėjo finansines galimybes skolinti pinigines lėšas, nustatė, jog skolintojai galėjo disponuoti laisvomis piniginėmis lėšomis, vadinasi, turėjo finansines galimybes suteikti paskolas, tačiau į šiuos patikrinimų rezultatus nebuvo atsižvelgta.
Anot pareiškėjų, sprendimuose naudojamos formuluotės ,,keliančias abejonių“, ,,kelia pagrįstų abejonių“ patvirtina, jog mokesčių administratorius neturi pagrįstų įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų jo poziciją. Be to, mokesčių administratorius dažnai yra šališkas, kadangi jis gina valstybės interesus. Mano, kad mokesčių administratorius yra suinteresuotas bet kokiomis priemonėmis nubausti mokesčių mokėtoją.
Pabrėžia, kad tiek pareiškėjai, tiek paskolas suteikę asmenys viso mokestinio patikrinimo metu bei prasidėjus mokestiniam ginčui nuosekliai nurodo tas pačias aplinkybes, visi duoti paaiškinimai yra konkretūs ir nuoseklūs, o tai tik patvirtina, kad sutartyse nurodytos paskolos buvo suteiktos realiai. Todėl nepagrįstas MGK argumentas, kad paskolų sudarymo realumą taip pat paneigia ir tai, jog visos paskolų sutartys buvo surašytos paskolų davėjams ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis. Toks argumentas suponuoja nepagrįstą išvadą, jog asmenys negali (neturi teisės) sudaryti neatlygintinų paskolos sutarčių net su artimais giminaičiais ar draugais, iš kurių nėra siekiama gauti pelno.
Apibendrindami skundo argumentus pareiškėjai nurodo, jog Kauno AVMI nesurinko ir negalėjo surinkti įrodymų, kuriais patvirtintų savo prielaidas, kad pagal sudarytas paskolų sutartis faktiškai pinigai nebuvo perduoti pareiškėjams. Tiek VMI, tiek MGK savo sprendimuose, neįsigilinusios į faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, kurie nebuvo paneigti ar užginčyti, formaliai išnagrinėjo pateiktus skundus ir palaikė mokesčių administratoriaus (valstybės) poziciją, nors nei rašytinių įrodymų, nei liudytojų parodymų, išskyrus mokesčių administratoriaus prielaidas, nepateikė, todėl priimti sprendimai turi būti panaikinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Inspekcija patikrinimo metu mokesčius apskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsniu, nustačiusi, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu būdu. Pažymi, kad ši nuostata reglamentuoja tik mokestinės prievolės dydžio nustatymą, bet nėra skirta nustatyti mokestinės prievolės atsiradimo pagrindus. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio įgyvendinimo tvarka nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pažymi, kad Taisyklių 4 punkte yra pateikiamas pavyzdinis, bet ne baigtinis mokesčių mokėtojo elgesio, kuriam esant gali būti taikomas MAĮ 70 straipsnis, sąrašas. Todėl ir kitais, šiame teisės akte konkrečiai neišvardintais atvejais, toks įvertinimas gali būti atliekamas, jei tenkinamos aukščiau nurodytos MAĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Tokia pozicija nėra atsitiktinė, nes paprastai nėra įmanoma apibrėžti visų situacijų, kada kyla būtinybė mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.
Nagrinėjamu atveju mokestinis patikrinimas inicijuotas Inspekcijai 2015 m. gruodžio 21 d. atlikus mokestinį tyrimą (pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. FR0687-2225). Analizuojant mokestinio ginčo medžiagą nustatyta, kad pareiškėjai netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, nes disponavo lėšomis, kurių šaltinių patikrinimo metu negalėjo pagrįsti ir atitinkamai įrodyti, jog dėl šių lėšų gavimo kylančios mokestinės prievolės yra padengtos arba lėšos nėra laikytinos apmokestinamosiomis, todėl Inspekcija pareiškėjams GPM pagrįstai apskaičiavo pagal atliktą įvertinimą, pritaikiusi išlaidų metodą (pareiškėjui A. D. apskaičiavo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., o pareiškėjai A. D. – už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.).
Inspekcija, pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjams GPM, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. Inspekcijos patikrinimo metu surinkta informacija iš komercinių bankų apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautas pajamas ir patirtas išlaidas, VMI informacinės duomenų bazės duomenimis (gautas pajamas, turima VĮ Registrų centro informacija apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. D. vardu registruotą nekilnojamą turtą, turima VĮ „Regitra“ informacija apie transporto priemones, pareiškėjo pateiktus duomenis apie individualios veiklos pajamas ir išlaidas), bei kita patikrinimo metu surinkta informacija.
Atlikusi pajamų išlaidų analizę už 2010–2012 metus, Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. gavo 138 910 Lt piniginių lėšų (t. y. 3 541 Lt – gautas darbo užmokestis iš IĮ „Sigrinda“ ir UAB „Adotas“; 52 900 Lt – gautos piniginės lėšos (per banką) iš veiklos pagal verslo liudijimus už atliktus statybos darbus; 5 000 Lt – gautos lėšos už parduotą automobilį; 900 Lt – gautos lėšos iš AB ,,Lietuvos draudimas“ už draudiminį įvykį; 30 000 Lt – už parduotą nekilnojamąjį turtą; 16 568 Lt – gautos lėšos iš kitų asmenų; 1 Lt – gautos banko palūkanos; 30 000 Lt – gauta paskola iš tėvo A. D.) ir patyrė 32 550 Lt išlaidų (t. y. 5 102 Lt – vartojimo išlaidos, apskaičiuotos pagal statistikos departamento skelbiamus duomenis, įvertinus vartojimo išlaidas, patirtas per banką; 3 527 Lt – vartojimo išlaidos, patirtos per banką; 10 000 Lt – piniginių lėšų įnašas UAB „Adotas“ įstatinio kapitalo formavimui; 200 Lt – įsigytas automobilis; 5 000 Lt – suteikta paskola grynais pinigais UAB „Adotas“; 1 000 Lt – įsigytas automobilis; 3 000 Lt – įsigyta priekaba; 2 200 Lt – pervestos piniginės lėšos per banką A. S. už įrangą; 2 400 Lt – pervestos piniginės lėšos per banką A. D.; 121 Lt – pervestos piniginės lėšos per banką draudimo kompanijai UADB „Aviva Lietuva“ už gyvybės draudimo įmokas). Įvertinus surinktą informaciją, pareiškėjo 2010 m. sausio 1 d. turėtą piniginių lėšų likutį banke – 80 Lt, 20 000 Lt grynais pinigais, 2010 m. gautas pajamas – 138 910 Lt, patirtas išlaidas – 32 550 Lt bei įvertinus 2010 m. gruodžio 31 d. turėtą piniginių lėšų likutį banke – 93 091 Lt, nustatyta, kad pareiškėjo piniginių lėšų likutis ne banke 2010 m. gruodžio 31 d. galėjo būti 33 349 Lt (80 + 20 000 + 138 910 – 32 550 – 93 091).
Pareiškėjas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 24 d. (iki įregistruotos santuokos su A. D.) gavo 12 134 Lt piniginių lėšų (t. y. 2 134 Lt gautas darbo užmokestis iš UAB „Adotas“; 10 000 Lt gautos piniginės lėšos (per banką) iš pusbrolio G. D.) ir patyrė 15 198 Lt išlaidų (t. y. 1 392 Lt vartojimo išlaidos, apskaičiuotos pagal statistikos departamento skelbiamus duomenis, įvertinus vartojimo išlaidas per banką; 3 185 Lt – vartojimo išlaidos per banką; 3 079 Lt pervestos piniginės lėšos per banką A. D.; 1 380 Lt – pervestos piniginės lėšos mamai V. D.; 5 600 Lt pervestos lėšos per banką R. N.; 200 Lt – pervestos lėšos per banką R. J., įvardintos, kaip „avansas“, 362 Lt – pervestos lėšos draudimo kompanijai UADB „Aviva Lietuva“ už gyvybės draudimo įmokos). Atsižvelgiant į surinktą informaciją, pareiškėjo 2011 m. sausio 1 d. turėtą piniginių lėšų likutį banke – 93 091 Lt, ne banke – 33 349 Lt, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 24 d. gautas pajamas – 12 134 Lt, patirtas išlaidas – 15 198 Lt bei įvertinus 2011 m. birželio 24 d. turėtą piniginių lėšų likutį banke – 63 318 Lt, nustatyta, kad pareiškėjo lėšų likutis ne banke 2011 m. birželio 24 d. galėjo būti 60 058 Lt (93 091 + 33 349 +12 134 – 15 198 – 63 318).
Nuo 2011 m. birželio 25 d. (po santuokos sudarymo su A. D.) analizuotos bendros sutuoktinių patirtos pajamos bei išlaidos. Nuo 2011 m. birželio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas gavo 11 750 Lt piniginių lėšų (t. y. 4 750 Lt gautas darbo užmokestis iš UAB „Adotas“; 7 000 Lt – gautos piniginės lėšos per banką iš pusbrolio G. D.) ir patyrė 66 825 Lt išlaidų (t. y. 55 000 Lt – suteikta paskola grynais UAB „Adotas“; 8 920 Lt pervestos piniginės lėšos per banką R. N.; 2 905 Lt – vartojimo išlaidos per banką). Pareiškėjo sutuoktinė 2011 m. birželio 25 d. turėjo lėšų banke 190 Lt, ne banke – 2 092 Lt pajamų ir patyrė 8 541 Lt išlaidų. Įvertinus 2011 m. birželio 25 d. pareiškėjo turėtą piniginių lėšų likutį banke – 63 318 Lt, ne banke – 60 058 Lt, sutuoktinės piniginių lėšų likutį banke – 190 Lt, ne banke – 2 092 Lt, sutuoktinių nuo 2011 m. birželio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gautas pajamas – 17 137 Lt, patirtas išlaidas – 75 366 Lt bei įvertinus 59 645 Lt (58 959 + 686) 2011 m. gruodžio 31 d. turėtą piniginių lėšų likutį banke, nustatyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės piniginių lėšų likutis ne banke 2011 m. gruodžio 31 d. galėjo būti 7 784 Lt (190 + 2 092 + 63 318 + 60 058 + 17 137 – 75 366 – 59 645). 2012 m. pareiškėjas gavo 41 125 Lt piniginių lėšų (t. y. 10 235 Lt gautas darbo užmokestis iš UAB „Adotas“; 17 327 Lt – gautos lėšos iš fizinių asmenų už statybos darbus; 5 408 Lt – gautos lėšos iš V. K.; 5 200 Lt pajamos už parduotus automobilius; 33 Lt - grąžintas iš biudžeto GPM, 253 Lt gautos lėšos per banką iš kitų asmenų; 2 669 Lt – gautos lėšos iš Dainiaus Žemaičio) ir patyrė 349 231 Lt išlaidų (t. y. 2 385 Lt – statistinės vartojimo išlaidos;4 669 Lt vartojimo išlaidos per banką; 325 000 Lt – paskola grynais pinigais UAB „Adotas“; 5 000 Lt – įsigytas automobilis; 1700 Lt – pervestos lėšos R. N.; 2 400 Lt – pervestos lėšos L. S.; 5 408 Lt – nupirkta viel. tinklas ir plėvelė V. K.; 2 669 Lt nupirktos statybinės medžiagos D. Ž.). Sutuoktinė gavo 10 662 Lt pajamų ir patyrė 20 123 Lt išlaidų. Įvertinus pareiškėjo 2012 m. sausio 1 d. turėtą piniginių lėšų likutį banke – 58 959 Lt, sutuoktinės – 686 Lt, sutuoktinių pinigines lėšas ne banke – 7 784 Lt, 2012 metais gautas pajamas – 51 787 Lt, patirtas išlaidas – 369 354 Lt, bei įvertinus 79 440 Lt (78 165 + 1 275) 2012 m. gruodžio 31 d. turėtą piniginių lėšų likutį banke, nustatyta, kad sutuoktinių išlaidos 2012 metais viršijo gautas pajamas 329 578 Lt (58 959 + 686 + 7 784 + 51 787 – 369 354 – 78 165 – 1 275) suma, t. y. sutuoktinių gautų pajamų nepakako patirtoms išlaidoms padengti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsniu ir 3.109 straipsnių nuostatomis, sutuoktinių gautos kitos neapmokestintos pajamos padalintos sutuoktiniams per pusę ir konstatuota, kad pareiškėjas 2012 m. gavo 164 789 Lt (329 578 / 2) kitų neapmokestintų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių.
Atlikusi pajamų išlaidų analizę už 2011–2012 metus, Inspekcija nustatė, kad pareiškėja 2011 m. sausio 1 d. iki 2011-06-24 (iki įregistruotos santuokos su A. D.) gavo 7 761 Lt piniginių lėšų (t. y. 4 635 Lt gautas darbo užmokestis iš UAB „Adotas“; 3 079 gautos piniginės lėšos per banką iš A. D.; 47 Lt grąžintas iš biudžeto GPM) ir patyrė 7 633 Lt išlaidų (t. y. 7 392 Lt vartojimo išlaidos per banką; 241 Lt pervestos piniginės lėšos per banką draudimo kompanijai UADB „Aviva Lietuva“ už gyvybės draudimo įmokos). Atsižvelgiant į surinktą informaciją, pareiškėjos 2011 m. sausio 1 d. turėtą piniginių lėšų likutį banke – 1 862 Lt, ne banke – 292 Lt, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 24 d. gautas pajamas 7 761 Lt, patirtas išlaidas 7 633 Lt bei įvertinus 2011 m. birželio 24 d. turėtą 190 Lt piniginių lėšų likutį banke, nustatyta, kad pareiškėjos lėšų likutis ne banke 2011 m. birželio 24 d. galėjo būti 2 092 Lt (1 862 + 292 + 7 761 – 7 633 – 190).
Nuo 2011 m. birželio 25 d. (po santuokos su A. D.) analizuotos bendros sutuoktinių patirtos pajamos bei išlaidos. Nuo 2011 m. birželio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėja gavo 5 387 Lt piniginių lėšų (t. y. 4 855 Lt gautas darbo užmokestis iš UAB „Adotas“; 203 Lt grąžintas iš biudžeto GPM; 329 Lt gautos piniginės lėšos per banką iš kitų asmenų) ir patyrė 8 541 Lt išlaidų (t. y. 7 696 Lt vartojimo išlaidos per banką; 845 Lt pervestos piniginės lėšos per banką draudimo kompanijai UADB „Aviva Lietuva“ gyvybės draudimo įmokas). Pareiškėjos sutuoktinis gavo 11 750 Lt pajamų ir patyrė 66 825 Lt išlaidų. Įvertinus 2011 m. birželio 25 d. pareiškėjos turėtą piniginių lėšų likutį banke – 190 Lt, ne banke – 2 092 Lt, sutuoktinio piniginių lėšų likutį banke – 63 318 Lt, ne banke – 60 058 Lt, pareiškėjų nuo 2011 m. birželio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gautas pajamas – 17 137 Lt, patirtas išlaidas – 75 366 Lt bei įvertinus (58 959 + 686) 2011 m. gruodžio 31 d. turėtą piniginių lėšų likutį banke – 59 645 Lt, nustatyta, kad pareiškėjų lėšų likutis ne banke 2011 m. gruodžio 31 d. galėjo būti 7 784 Lt (190 + 2 092 + 63 318 + 60 058 + 17 137 – 75 366 – 59 645).
2012 m. pareiškėja gavo 10 662 Lt piniginių lėšų (t. y. 8 647 Lt gautas darbo užmokestis iš UAB „Adotas“; 175 Lt grąžintas iš biudžeto GPM, 1 840 Lt gautos lėšos per banką iš kitų asmenų) ir patyrė 20 123 Lt išlaidų (t. y. 13 675 Lt vartojimo išlaidos per banką; 5 000 Lt – 2012 m. lapkričio 21 d. įsigytas automobilis; 1 448 Lt pervestos piniginės lėšos per banką draudimo kompanijai UADB „Aviva Lietuva“ už gyvybės draudimą įmokos). Sutuoktinis gavo 41 125 Lt pajamų ir patyrė 349 231 Lt išlaidų. Įvertinus pareiškėjos 2012 m. sausio 1 d. turėtą piniginių lėšų likutį banke – 686 Lt, sutuoktinio – 58 959 Lt, sutuoktinių pinigines lėšas ne banke – 7 784 Lt, 2012 m. gautas pajamas 51 787 Lt, patirtas išlaidas 369 354 Lt bei įvertinus 79 440 Lt (78 165 + 1 275) 2012 m. gruodžio 31 d. turėtą piniginių lėšų likutį banke, nustatyta, kad sutuoktinių išlaidos 2012 m. viršijo gautas pajamas 329 578 Lt (58 959 + 686 + 7 784 + 51 787 – 369 354 – 78 165 – 1 275), t. y. sutuoktinių gautų pajamų nepakako patirtoms išlaidoms padengti. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio ir 3.109 straipsnių nuostatomis, sutuoktinių gautos kitos neapmokestintos pajamos padalintos sutuoktiniams per pusę ir konstatuota, kad pareiškėja 2012 m. gavo 164 789 Lt (329 578 / 2) kitų neapmokestintų pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad Inspekcija nepagrįstai į pareiškėjo gautas pajamas neįtraukė 380 000 Lt paskolų, gautų 2011–2012 metais, iš fizinių asmenų, t. y. 2011 m. rugpjūčio 10 d. iš A. I. – 30 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 12 d. iš V. U. – 40 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 12 d. iš M. U. – 40 000 Lt, 2011 m. spalio 13 d. iš R. A. – 60 000 Lt, 2012 m. sausio 10 d. iš A. D.-J. – 30 000 Lt, 2012 m. vasario 15 d. iš M. Š. – 40 000 Lt, 2012 m. vasario 21 d. iš A. D. – 20 000 Lt, 2012 m. vasario 23 d. iš V. U. – 40 000 Lt, 2012 m. vasario 23 d. iš M. U. – 40 000 Lt, 2012 m. balandžio 10 d. iš Ž. J. – 40 000 Lt. Anot atsakovės, susiklosčiusių teisinių santykių su fiziniais asmenimis vertinimas mokestiniais teisiniais aspektais nepažeidžia lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų ar pareiškėjo interesų.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai teigia, jog paskolas ėmė susijusiai įmonei UAB „Adotas“ finansuoti, tačiau pinigai iš fizinių asmenų neva gauti paskolų pagrindu nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. spalio 13 d. (170 000 Lt), nors paskola UAB „Adotas“ grynais pinigais suteikta anksčiau, t. y. 2011 m. gegužės 25 d. 55 000 Lt. Paskolos, gautos nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2012 m. balandžio 10 d. (210 000 Lt), tačiau paskola įmonei UAB „Adotas“ suteikta 2012 m. sausio 1 d. 325 000 Lt. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė daro išvadą, kad 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjo įnešta į UAB „Adotas“ kasą paskola grynais 325 000 Lt negalėjo būti gauta iš paskolų, nes nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. spalio 13 d. pareiškėjas teigia pasiskolinęs 170 000 Lt. Taigi iš esmės pareiškėjas susijusiai įmonei UAB „Adotas“ 325 000 Lt paskolą iš esmės grindžia keturiomis paskolomis, gautomis iš A. I. – 30 000 Lt, sutuoktinių Vidos ir M. U. – 80 000 Lt ir R. A. – 60 000 Lt.
Inspekcija atliko visų fizinių asmenų, iš kurių pareiškėjas teigia pasiskolinęs 380 000 Lt grynaisiais pinigais, mokestinius tyrimus, t. y. A. I., V. U., M. U., R. A., A. D.–J., Ž. J., M. Š., A. D. ir nustatė svarbias aplinkybes.
Pirma, pareiškėjas pinigines lėšas skolinosi iš giminaičių (sesers A. D.-J. ir jos sutuoktinio Ž. J.), draugų (A. I., R. A., M. Š., A. D.) ir draugo tėvų (V. U. ir jos sutuoktinio M. U.) grynais pinigais, fiziniai asmenys paskolas suteikė sau nenaudingomis sąlygomis, t. y. be palūkanų, nesitariant dėl turto įkeitimo, ilgam laikotarpiui (pvz., R. A., M. Š., A. D. paskolą suteikė 10 m. laikotarpiui), įformintos paskolų sutartys notariškai nepatvirtintos.
Antra, bendra paskolų vertė sudarė reikšmingą 380 000 Lt sumą, atskirai kiekvienos paskolos suma, išskyrus R. A. suteiktos paskolos sumą (60 000 Lt), yra nežymi, t. y. iki 50 000 Lt. Pažymi, kad patikrinimo metu nustatyta, kad R. A. neturėjo finansinių galimybių suteikti tokios paskolos; sutuoktinių Vidos ir M. U. paskolos išskaidytos kiekvienam po 40 000 Lt, t. y. 80 000 Lt (2011 m. rugsėjo 12 d. sudarytos 2 sutartys po 40 000 Lt) ir 80 000 Lt 2012 m. vasario 23 d. (2 sutartys po 40 000 Lt). Sutuoktinių A. D.-J. ir Ž. J. paskola atitinkamai 2012 m. sausio 10 d. – 30 000 Lt ir 2012 m. balandžio 10 d. – 40 000 Lt. Pažymi, kad vertinant A. D.-J. finansines galimybes mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad 2012 m. sausio 10 d. ji neturėjo finansinių galimybių disponuoti 30 000 Lt.
Penkta, paskolų suteikimo faktai nėra fiksuoti kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašuose, todėl pareiškėjas, įformindamas paskolų sutartis, prisiėmė visą riziką dėl jam tenkančios pajamų gavimo grynaisiais pinigais įrodinėjimo naštos. Inspekcijai nebuvo pateikta vienareikšmiškų ir neginčijamų įrodymų, kad pagal pateiktus rašytinius dokumentus skolintojai pinigines lėšas realiai perleido. Dėl šių priežasčių atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog realiai gavo 380 000 Lt dydžio paskolą iš A. I., V. U., M. U., R. A., A. D.-J. ir Ž. J., A. D..
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teigia, kad Inspekcija pagrįstai daro išvadą, jog pareiškėjas paskolos sutartis su fiziniais asmenimis sudarė formaliai, realiai nesiekdamas sukurti paskolinių teisinių santykių, o tam, kad būtų formalus pagrindas jam turėti mokestinę naudą – nemokėti GPM nuo gautų pajamų, kurių šaltiniai mokesčių administratoriui nežinomi.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės VMI atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.
Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta Komisijos bylų Nr. 7-14/2018 ir Nr. 7-10/2018 medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno AVMI 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (7.46) FR0682-360 patvirtino 2016 m. liepos 26 d. patikrinimo aktą Nr. (7.46)-FR0680-342, kuriame pareiškėjai A. D. papildomai apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 7 379,52 Eur GPM, 3 415,77 Eur GPM delspinigius, 2 213,86 Eur GPM baudą.
Kauno AVMI 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-383 patvirtino 2017 m. liepos 26 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-343, kuriame pareiškėjui A. D. papildomai apskaičiuota 8 916,24 Eur GPM, 4 376,59 Eur GPM delspinigių, 500,57 Eur VSDĮ, 158,07 Eur PSDĮ ir paskyrė 2 675 Eur GPM baudą, 250,28 Eur VSDĮ baudą, 79,04 Eur PSDĮ baudą.
Pareiškėjai nesutinka su MGK priimtais sprendimais, todėl kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti skundžiamus sprendimus.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, jog pareiškėjų 2012 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 329 578 Lt, t. y. kiekvienas iš sutuoktinių tikrinamuoju laikotarpiu gavo kitų pajamų, kurių mokesčių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo (kiekvienas iš sutuoktinių po 164 789 Lt (329 578 Lt / 2), nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM. Pareiškėjams išlaidos 2012 m., viršijančios pajamas, apskaičiuotos taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir mokesčiai pareiškėjams apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą. Kaip pareiškėjai pažymi skunde teismui ir matyti iš visos bylos medžiagos, ginčas kilo dėl pareiškėjo iš fizinių asmenų gautų 380 000 Lt paskolų (2011 m. rugpjūčio 10 d. iš A. I. – 30 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 12 d. iš V. U. – 40 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 12 d. iš M. U. – 40 000 Lt, 2011 m. spalio 13 d. iš R. A. – 60 000 Lt, 2012 m. sausio 10 d. iš A. D.-J. – 30 000 Lt, 2012 m. vasario 15 d. iš M. Š. – 40 000 Lt, 2012 m. vasario 21 d. iš A. D. – 20 000 Lt, 2012 m. vasario 23 d. iš V. U. – 40 000 Lt, 2012 m. vasario 23 d. iš M. U. – 40 000 Lt, 2012 m. balandžio 10 d. iš Ž. J. – 40 000 Lt). Pareiškėjų nuomone, MGK, VMI ir Kauno AVMI nepagrįstai nepripažino iš šių fizinių asmenų gautų paskolų. Mokesčių administratorius ir MGK ginčijamuose sprendimuose konstatavo, kad ginčo sandoriai yra formalaus pobūdžio ir sudaryti nesiekiant sukurti paskolinių teisinių santykių, o tam, kad pareiškėjai galėtų gautomis pajamomis pagrįsti patirtas išlaidas.
Pareiškėjai nesutinka su jų pajamoms pagrįsti Kauno AVMI pateiktų paskolų sutarčių su fiziniais asmenims vertinimu. Teigia, kad jas sudarant įgyvendintas sutarčių laisvės principas, rašytinė forma tokio pobūdžio sandoriams buvo pakankama, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą.
Komisijos bylose esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011–2012 m. gavo paskolų iš fizinių asmenų už 380 000 Lt (2011 m. rugpjūčio 10 d. iš A. I. – 30 000 Lt; 2011 m. rugsėjo 12 d. iš V. U. – 40 000 Lt; 2011 m. rugsėjo 12 d. iš M. U. – 40 000 Lt; 2012 m. vasario 23 d. iš V. U. – 40 000 Lt; 2012 m. vasario 23 d. iš M. U. – 40 000 Lt; 2011 m. spalio 13 d. iš R. A. – 60 000 Lt; 2012 m. sausio 10 d. iš A. D.-J. – 30 000 Lt; 2012 m. balandžio 10 d. iš Ž. J. – 40 000 Lt; 2012 m. vasario 15 d. iš M. Š. – 40 000 Lt; 2012 m. vasario 21 d. iš A. D. – 20 000 Lt (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 1 t., b. l. 137–146). Pareiškėjai skunde nurodo, kad pinigų perdavimą patvirtina pačios sudarytos sutartys, pareiškėjo ir paskolas davusių asmenų paaiškinimai. Pareiškėjai teigia, kad mokesčių administratorius nustatė, jog paskolas suteikę asmenys turėjo finansines galimybes paskolinti tokio dydžio sumas, apie lėšų skolinimą patvirtino mokesčių administratoriui.
Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Ginčo paskolų sutarčių vertinimui aktuali suformuota LVAT praktika dėl įrodymų vertinimo mokestinių ginčų bylose, kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas. LVAT yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo, ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.) (žr., pvz., 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-442/2017). Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto nuodugnia pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015). Be to, LVAT praktikoje yra įtvirtinta, jog pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (žr., pvz., 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013).
Dėl A. I. suteiktos paskolos
Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė notariškai nepatvirtintą 2011 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį, kuria įforminta iš A. I. gauta 30 000 Lt paskola. Paskolos suteikimo terminas – 10 metų (iki 2021 m. rugpjūčio 10 d.), paskola suteikta be palūkanų, paskolos grąžinimo prievolių įvykdymo užtikrinimas (įkeitimas, garantija, laidavimas) sutartyje nenumatytas (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 1 t., b. l. 137).
Siekdama nustatyti A. I. finansines galimybes suteikti paskolą, išsiaiškinti suteiktos paskolos motyvus ir priežastis bei nustatyti faktines įforminto sandorio aplinkybes, Kauno AVMI 2017 m. balandžio 5 d. atliko A. I. ir jo sutuoktinės S. I. mokestinius tyrimus (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 2 t., b. l. 122–152). Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad A. I. neturėjo finansinių galimybių 2011 metais suteikti pareiškėjui 30 000 Lt paskolos. Taip pat nustatytos kitos aplinkybės, leidžiančios kritiškai vertinti pareiškėjui suteiktos paskolos realumą (pinigų gavimo / perdavimo būdas – grynaisiais pinigais; sudaryta paskolos sutartis notariškai nepatvirtinta; paskola suteikta be palūkanų; paskolos grąžinimo ir prievolių įvykdymo užtikrinimas nenumatytas; A. I. ir jo sutuoktinė S. I. mokestinio tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose nenurodė informacijos apie pareiškėjui galimai suteiktą paskolą.
Dėl V. ir M. U. suteiktų paskolų
Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė 4 notariškai nepatvirtintas paskolų sutartis, kuriomis įformintos iš sutuoktinių V. U. ir M. U. 2011–2012 metais gautos paskolos, iš viso – 160 000 Lt. 2011 m. rugsėjo 12 d. sudaryta paskolos sutartis, kuria įforminta iš V. U. 3 metų laikotarpiui (iki 2014 m. rugsėjo 12 d.) gauta 40 000 Lt paskola. 2011 m. rugsėjo 12 d. taip pat sudaryta paskolos sutartis, kuria įforminta iš M. U. 3 metų laikotarpiui (iki 2014 m. rugsėjo 12 d.) gauta 40 000 Lt paskola. 2012 m. vasario 23 d. sudaryta paskolos sutartis, kuria įforminta iš V. U. 3 metų laikotarpiui (iki 2015 m. vasario 23 d.) gauta 40 000 Lt paskola. 2012 m. vasario 23 d. sudaryta paskolos sutartis, kuria įforminta iš M. U. 3 metų laikotarpiui (iki 2015 m. vasario 23 d.) gauta 40 000 Lt paskola (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 1 t., b. l. 138–141). Pagal įformintas sutartis, paskolos suteiktos grynaisiais pinigais, be palūkanų. Sutartyse nurodyta, kad paskolos, suėjus paskolų grąžinimo terminams, buvo grąžintos.
Siekdama nustatyti V. ir M. U. finansines galimybes suteikti paskolas, išsiaiškinti suteiktų paskolų motyvus ir priežastis bei nustatyti faktines įformintų sandorių aplinkybes, Kauno AVMI 2017 m. balandžio 7 d. atliko V. U. ir M. U. mokestinius tyrimus (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 2 t., b. l. 153–197).
Kauno AVMI 2017 m. kovo 27 d. pateiktuose paaiškinimuose V. U. ir M. U. nurodė, kad jų su pareiškėju jokie ryšiai nesieja, pareiškėją rekomendavo sutuoktinių sūnus O. U. ir draugas J. B.. Paskolos pareiškėjui suteiktos be palūkanų, paskolų grąžinimo prievolių įvykdymo užtikrinimas nenumatytas. M. U. paaiškinime nurodė, kad lėšos buvo skolinamos pareiškėjo vykdomai veiklai, konkrečiai įvardinti, kas buvo įsigyta, kur panaudotos lėšos, negalėjo. Taip pat nurodė, kad paskolos surašyme dalyvavo jis su žmona bei jų sūnus O.. V. U. paaiškinime nurodė, kad sūnus atvežė pareiškėją į namus susitarti dėl paskolos, o paskolos sutarčių surašymo metu jis nedalyvavo.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai skunde nurodė, kad tiek jie, tiek visi paskolų davėjai mokestinių patikrinimų metu bei prasidėjus mokestiniam ginčui nuosekliai nurodė tas pačias aplinkybes, tačiau pareiškėjas A. D. Kauno AVMI teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad V. U. ir M. U. yra gero draugo tėvai, su kuriais palaiko ryšius (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 1 t., b. l. 114), o V. ir M. U. mokestinio tyrimo metu teiktuose paaiškinimuose to nepatvirtino. Priešingai, V. U. nurodė, kad su A. D. neturi jokių ryšių (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 2 t., b. l. 178).
Taip pat mokestinio tyrimo metu M. U. teigė, kad paskolų grąžinimui užtikrinti kieme stovėjo J. B. priklausantis automobilis ,,Mercedes Benz“, o paskolos buvo greitai grąžintos. Minėjo, kad 2011 metais suteiktas paskolas pareiškėjas grąžino anksčiau, nei nurodyta paskolos sutartyje, tačiau teikdamas raštišką paaiškinimą, šią informaciją pateikti atsisakė. Taigi, M. U. paaiškinimai dėl paskolų sudarymo aplinkybių mokestinio tyrimo metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, įformintų paskolų sutarčių turinį atitiko iš dalies.
Mokestinio tyrimo metu nustatyta ir tai, kad sutuoktiniai V. ir M. U. paskolų suteikimo pareiškėjui laikotarpiu buvo skolingi AB ,,Snoras“ bankui ir UAB ,,Norvainė“, už paimtas paskolas mokėjo palūkanas, todėl beprocentinių paskolų suteikimas pareiškėjui laikytinas neatitinkančiu ekonominės logikos dėsnių.
Pažymėtina, kad nuo 2012 metų ir vėlesniais metais sudarytiems sandoriams galioja MAĮ 42¹ straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuris gyventojus įpareigoja pranešti VMI, teikiant nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimą (forma PRC907) apie jų vardu sudarytus pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, paskolų, dovanojimo, paveldėjimo ir kitus sandorius, viršijančius 50 000 Lt (15 000 Eur). Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, prievolė atsiranda tik tokiems sandoriams, kurie atitinka visus įstatyme įvardintus kriterijus, t. y. mokesčių mokėtojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšas iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų, per kalendorinius metus iš vieno asmens gaunama suma grynaisiais pinigais ne mažesnė kaip 50 000 Lt, neatsižvelgiant į tai, kiek sandorių su tuo asmeniu sudaryta, sudaryti sandoriai nėra notarinės formos, taip pat jeigu gyventojas gauna pajamų, kurios yra nedeklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, šiuo atveju kyla pagrįstų įtarimų, kad paskolų sutartys įformintos formaliai, paskolos suma išskaidyta po 40 000 Lt V. U. ir jos sutuoktiniui M. U., siekiant mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) išvengti prievolės paskolas deklaruoti MAĮ nustatyta tvarka, t. y. sandoriai įforminti taip, kad neviršytų Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius (forma PRC907) taisyklėse nustatytų ribų.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vida ir M. U. mokestinio tyrimo metu nepateikė paskolų sutarčių originalų, nors paskolų sutarčių 6 punkte nurodyta, kad sutartys sudarytos dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai iš šalių. Taigi, mokestinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia kritiškai vertinti pareiškėjui suteiktų paskolų realumą (pinigų gavimo / perdavimo būdas – grynaisiais pinigais; sudarytos paskolų sutartys notariškai nepatvirtintos; paskolos suteiktos be palūkanų; paskolų grąžinimo prievolių įvykdymo užtikrinimas nenumatytas; sutuoktiniai V. ir M. U. 2006–2007 metais buvo paėmę paskolas iš banko ir UAB ,,Norvainė“ (202 000 Lt), o paskolų pareiškėjui suteikimo dieną, V. ir M. U. turimi finansiniai įsipareigojimai nebuvo išmokėti, už juos sutuoktiniai mokėjo palūkanas, administravimo, konvertavimo ir kt. mokesčius; V. ir M. U. su pareiškėju nesieja jokie ryšiai, paskolos teiktos pagal kitų asmenų rekomendacijas; M. U. paaiškinimai dėl paskolų sudarymo aplinkybių mokestinio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, prieštaravo įformintų paskolų sutarčių turiniui, nei vienas iš sutuoktinių nenurodė, kad paskolų sutarčių surašymo metu dalyvavo pats paskolos gavėjas – pareiškėjas; paskolos suma išskaidyta abiem sutuoktiniams po 40 000 Lt, taip galimai siekiant išvengti prievolės paskolos gavėjui gautas paskolos sumas deklaruoti MAĮ nustatyta tvarka).
Nors mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai turėjo finansines galimybes grynaisiais pinigais teikti paskolas pareiškėjui, tačiau įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog paskolos realiai nebuvo suteiktos, paskolų sutartys įformintos formaliai.
Dėl R. A. suteiktos paskolos
Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė notariškai nepatvirtintą 2011 m. spalio 13 d. paskolos sutartį, kuria įforminta iš R. A. gauta 60 000 Lt paskola. Sutartimi įforminta paskola suteikta be palūkanų, paskolos grąžinimo prievolių įvykdymo užtikrinimas sutartyje nenumatytas, paskolos suteikimo terminas – 10 metų (iki 2021 m. spalio 13 d.) (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 1 t., b. l. 142).
Siekiant nustatyti R. A. finansines galimybes suteikti paskolą, išsiaiškinti suteiktos paskolos motyvus ir priežastis bei nustatyti faktines įforminto sandorio aplinkybes, Kauno AVMI 2016 m. spalio 3 d. atliktas R. A. mokestinis tyrimas. Tyrimo metu R. A. pajamų šaltinius grindė mamos (F. A.) dovanotomis lėšomis, paskolos suteikimo faktinių aplinkybių nepaaiškino. Dėl to, siekiant išsiaiškinti F. A. finansines galimybes skolinti lėšas sūnui, buvo atliktas ir jos mokestinis tyrimas (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 1 t., b. l. 174–175; 2 t., b. l. 63–73; 3 t., b. l. 176–206). F. A. į Kauno AVMI neatvyko, dokumentų, pagrindžiančių pajamas ir išlaidas, nepateikė.
Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad F. A. sūnui R. A. į banko sąskaitą pervedė 40 000 Lt (mokėjimo pavedime nurodydama ,,dovanojimo sutartis“), tačiau R. A. šių lėšų įstatymuose nustatyta tvarka nedeklaravo. Be to, tyrimo metu R. A. pateikė notariškai nepatvirtintus skolos raštelius, kuriais įformintos F. A. neterminuotai be palūkanų suteikiamos paskolos iš viso už 402 000 Lt. Taip pat nustatyta, kad R. A. buvo paėmęs paskolą iš ,,Swedbank“, AB (20 000 Lt) ir įforminęs lėšų gavimą pagal skolos raštelius iš F. A. (2008 m. – 150 000 Lt, 2009 m. – 92 000 Lt), tačiau lėšų teigė nepanaudojęs, todėl 2011 m. sausio 1 d. turėjęs šią sumą grynaisiais pinigais ne banke. Atsižvelgiant į mokestinio tyrimo metu surinktas aplinkybes, darytina išvada, kad lėšų skolinimasis iš banko ir palūkanų už paimtas paskolas mokėjimas tuo metu, kai turima lėšų grynaisiais pinigais, taip pat gautų grynųjų pinigų nepanaudojimas banko paskolai grąžinti, prieštarauja ekonominei logikai. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad R. A., sudarydamas sutartis, MAĮ 42¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis bei 2015 m. birželio 25 d. pakeisto MAĮ 18 straipsnio nuostatomis nesivadovavo.
Dėl A. D.-J. ir Ž. J. suteiktų paskolų
Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė 2 notariškai nepatvirtintas su sutuoktiniais A. D.-J. ir Ž. J. sudarytas paskolos sutartis. 2012 m. sausio 10 d. sudaryta paskolos sutartis, kuria įforminta iš sesers A. D.-J. gauta 30 000 Lt paskola. Įforminta paskola suteikta be palūkanų, sutartyje paskolos grąžinimo prievolių įvykdymo užtikrinimas nenumatytas, paskolos suteikimo terminas – 10 metų (iki 2022 m. sausio 10 d.). 2012 m. balandžio 10 d. sudaryta paskolos sutartis, kuria Ž. J. pareiškėjui paskolino 40 000 Lt. Įforminta paskola suteikta be palūkanų, sutartyje paskolos grąžinimo prievolių įvykdymo užtikrinimas nenumatytas, paskolos suteikimo terminas – 10 metų (iki 2022 m. balandžio 10 d.) (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 1 t., b. l. 143–144).
Siekiant nustatyti A. D.-J. ir Ž. J. finansines galimybes suteikti paskolas, išsiaiškinti suteiktų paskolų motyvus ir priežastis bei nustatyti faktines įformintų sandorių aplinkybes, Kauno AVMI 2017 m. balandžio 28 d. atlikti A. D.-J. ir Ž. J. mokestiniai tyrimai (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 2 t., b. l. 74–103). Tyrimo metu nei A. D.-J., nei jos sutuoktinis Ž. J. paaiškinimo apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo ir kitas išlaidas bei paskolų suteikimo pareiškėjui aplinkybes, mokesčių administratoriui nepateikė. Taip pat tyrimo metu kilo įtarimų dėl A. D.-J. finansinių galimybių suteikti paskolą, todėl buvo vertinta ir atsižvelgta į abiejų sutuoktinių bendrai apskaičiuotas lėšas ne banke.
Nustatyta, kad Ž. J., 2012 m. balandžio 10 d. įforminęs paskolos teikimą pareiškėjui grynaisiais pinigais (40 000 Lt), 2012 m. gegužės 16 d. atsidarė kreditinės kortelės sąskaitą AB SEB banke, į kurią buvo suteikta 7 400 Lt kredito suma. Pažymėtina ir tai, kad mokestinio tyrimo metu paskolų sutarčių, sudarytų su pareiškėju, originalų nepateikė, nepaisant to, kad paskolų sutarčių 6 punkte nurodyta, jog sutartys sudarytos dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai iš sutarties šalių.
Taigi, įvertinus tai, kad paskolų sutartys notariškai nepatvirtintos, suteiktos be palūkanų, paskolų gražinimo prievolių įvykdymo užtikrinimas nenumatytas, o pinigus skolinę sutuoktiniai 2012 m. paėmė banko kreditą, už kurį mokėjo bankui palūkanas, administravimo, konvertavimo ir kt. mokesčius, darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės nepatvirtinta ekonominės logikos bei nepaaiškina skolinančių asmenų motyvų, tikslų ir prasmės. Be to, įvertinus A. D.-J. galimybes suteikti paskolą, kyla pagrįstų įtarimų, kad paskolų sutartys įformintos formaliai, paskolos suma išskaidyta po 30 000 Lt (A. D.-J. suteiktos paskolos suma) ir 40 000 Lt (Ž. J. suteiktos paskolos suma), pareiškėjui siekiant išvengti MAĮ 42¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prievolės gautas paskolas deklaruoti MAĮ nustatyta tvarka.
Dėl M. Š. suteiktos paskolos
Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė notariškai nepatvirtintą 2012 m. vasario 15 d. paskolos sutartį, kuria įforminta iš M. Š. gauta 40 000 Lt paskola. Įforminta paskola suteikta be palūkanų, paskolos grąžinimo prievolių įvykdymo užtikrinimas sutartyje nenumatytas, paskolos suteikimo terminas – 10 metų (iki 2022 m. vasario 15 d.) (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 1 t., b. l. 145).
Siekiant nustatyti M. Š. ir jo sutuoktinės E. Š. finansines galimybes suteikti paskolą, išsiaiškinti suteiktos paskolos motyvus ir priežastis bei nustatyti faktines įforminto sandorio aplinkybes, Kauno AVMI 2016 m. rugsėjo 28 d. atlikti M. Š. ir E. Š. mokestiniai tyrimai (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 2 t., b. l. 104–120).
Mokesčių administratoriui pateiktame paaiškinime dėl paskolos teikimo aplinkybių M. Š. nurodė, kad su pareiškėju yra draugai, pinigus skolino iš savo uždirbtų lėšų Lietuvoje ir užsienyje, iki paskolos suteikimo grynuosius pinigus saugojo namuose. M. Š. teigimu, jam buvo žinoma, kad pareiškėjas norėjo vykdyti nuosavą verslą, todėl pinigus skolino iš draugiškumo ir žmogiškumo. Palūkanos, teikiant paskolą, nebuvo numatytos, nes norėjo padėti draugui. Dėl paskolos suteikimo tarėsi žodžiu, dviese susitikę su pareiškėju. Paskolintų lėšų grąžinimo užtikrinimo nenumatė ir paskolos sutarties notariškai netvirtino, nes pasitikėjo pareiškėju. Konkrečios pinigų perdavimo vietos ir laiko M. Š. teigė neprisimenantis.
Nors mokestinio tyrimo metu nenustatyta, kad M. Š. su sutuoktine neturėjo galimybių 2012 m. vasario 15 d. pareiškėjui suteikti 40 000 Lt paskolą, tačiau nustatytos kitos aplinkybės leidžia kritiškai vertinti pareiškėjui suteiktos paskolos realumą (pinigų gavimo / perdavimo būdas – grynaisiais pinigais; sudaryta paskolos sutartis notariškai nepatvirtinta, paskola suteikta be palūkanų, paskolos grąžinimo prievolių įvykdymo užtikrinimas nenumatytas, nors paskola suteikta ilgam laikotarpiui; sutuoktiniai M. ir E. Š. iš banko buvo paėmę paskolą, už kurią mokėjo bankui palūkanas ir kt. mokesčius; M. Š. iki ir po paskolos suteikimo pareiškėjui vykdė gyvenamojo namo statybas; paskolos suteikimas pažįstamam, bet ne artimam žmogui, akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis tuo metu, kai patys sutuoktiniai ėmė paskolą iš banko, vykdė gyvenamojo namo statybas, nėra įprastinė (normali) gyvenimo praktika, paaiškinama ekonomine logika, bei neatitinka skolinančių asmenų logiškai paaiškinamų motyvų, tikslų ir prasmės).
Dėl A. D. suteiktos paskolos
Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė notariškai nepatvirtiną 2012 m. vasario 21 d. sutartį, kuria įforminta iš A. D. gauta 20 000 Eur paskola. Įforminta paskola suteikta be palūkanų, paskolos grąžinimo prievolių įvykdymo užtikrinimas sutartyje nenumatytas, paskolos suteikimo terminas – 10 metų (iki 2022 m. vasario 21 d.) (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 1 t., b. l. 146).
Siekiant nustatyti A. D. ir jo sutuoktinės M. D. finansines galimybes suteikti paskolą, išsiaiškinti suteiktos paskolos motyvus ir priežastis bei nustatyti faktines įforminto sandorio aplinkybes, Kauno AVMI 2017 m. vasario 1 d. atlikti A. D. ir M. D. mokestiniai tyrimai (Komisijos bylos Nr. 7-14/2018 5 t., b. l. 121–133).
Mokestinio tyrimo metu A. D. nurodė, kad jį su pareiškėju sieja draugiški santykiai ir verslo reikalai. Jo žiniomis, pareiškėjas skolinosi lėšas dėl apyvartinių lėšų, reikalingų darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, trūkumo bendrovėje. Paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės sutartyje nenumatytos, nes A. D. pasitikėjo pareiškėju, iš sandorio ekonominės naudos nesiekė, todėl paskolą teikė be palūkanų. Nors mokestinio tyrimo metu nenustatyta, kad A. D. ir jo sutuoktinė nebūtų turėję finansinių galimybių suteikti paskolą pareiškėjui, tačiau mokestinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia kritiškai vertinti A. D. pareiškėjui suteiktos paskolos realumą (pinigų gavimo / perdavimo būdas – grynaisiais pinigais; sudaryta paskolos sutartis notariškai nepatvirtinta, paskola suteikta be palūkanų, paskolos grąžinimo prievolių įvykdymo užtikrinimas nenumatytas; sutuoktiniams Aurimui ir M. D. 2010 m. lapkričio 25 d. suteiktas Nordea Bank Finland Plc 62 268,30 Eur (214 999,99 Lt) kreditas, už kurį mokamos palūkanos, administravimo ir kt. mokesčiai; 20 000 Lt paskolos suteikimas pažįstamam, bet ne artimam žmogui akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis (nenustatant palūkanų, paskolos užtikrinimo priemonių, paskolos grąžinimo terminų ir kt.) tuo metu, kai patys sutuoktiniai turėjo banko kreditą, už kurį mokėjo palūkanas, administravimo ir kt. mokesčius, nėra įprastinė (normali) gyvenimo praktika, paaiškinama ekonomine logika bei neatitinka skolinančių asmenų logiškai paaiškinamų motyvų, tikslų ir prasmės).
Įvertinęs skundo argumentus, pareiškėjų teiktus paaiškinimus, paskolas suteikusių fizinių asmenų Kauno AVMI teiktus paaiškinimus, paskolas suteikusių fizinių asmenų atliktų mokestinių tyrimų išvadas, bylos aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, teismas neturi pagrindo nepritarti VMI ir MGK išvadoms. Skundžiamuose sprendimuose Kauno AVMI ir VMI išsamiai aptarė kiekvieno iš pareiškėjui skolinusių asmenų paaiškinimus, mokestinio tyrimo metu nustatytus duomenis, tai patvirtina, kad mokesčių administratorius atliko platų, sisteminį tyrimą, siekdamas patikrinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumą, t. y. siekdama nustatyti, ar faktiškai buvo suteiktos paskolos, tačiau, be pareiškėjo pateiktų paskolų sutarčių, Kauno AVMI nerado jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti vykusių sandorių realumą. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, mokesčių administratorius vertino ne tik sudarytų sandorių formą ir turinį (paprasta rašytinė forma, skolinti gryni pinigai), tačiau ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su mokestinio patikrinimo metu apklaustų fizinių asmenų finansinėmis galimybėmis suteikti įvardintas lėšas grynaisiais pinigais, jų ryšiais su pareiškėju (darbo, verslo, draugiški ir kt. santykiai), taip pat aplinkybes, kad paskolos suteiktos neatlygintinai, nenumatant įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonių, dalis paskolas suteikusių asmenų negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu skolinamasi. Įvertinta ir tai, kad paskolas suteikė asmenys, kurie turėjo įsipareigojimų kredito įstaigoms, du iš pareiškėjo nurodytų asmenų (V. U. ir M. U.) jokių santykių su pareiškėju neturėjo, o paskolos sutartis pasirašė nedalyvaujant pačiam pareiškėjui, paskolos, sudarytos su sutuoktiniais, išskaidytos dalimis (kad paskolos suma nesiektų 50 000 Lt), kai kurių iš paskolas suteikusių asmenų finansinės galimybės suteikti paskolą pareiškėjui kėlė abejonių (pvz., R. A., A. D.-J. ir A. I.), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teismui vertinti aptariamos situacijos kitaip. Mokesčių administratoriaus išvadų pareiškėjas nepaneigė jokiais objektyviais įrodymais, nors, atsižvelgiant į MAĮ 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, šiuo atveju pareiškėjui teko pareiga įrodyti gautų pajamų realumą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo su A. I., V. U., M. U., R. A., A. D.-J., Ž. J., M. Š. ir A. D. pasirašytas paskolų sutartis vertino kaip formalias, ir vertindama pareiškėjų pajamas ir išlaidas, į minėtas paskolų sutartis neatsižvelgė. Dėl to pareiškėjų teiginiai, susiję su esą netinkamu mokesčių administratoriaus ir MGK atliktu nagrinėjamu atveju aktualių paskolų sutarčių, sudarytų tarp pareiškėjo ir fizinių asmenų, vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. D. ir A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.