- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-104-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28956-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Kreditorius
- R. B.
- Skolininkas
- E. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (apelianto) E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos skolininkui skyrimo suinteresuotiems asmenims išieškotojai R. B. ir skolininkui E. B., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Virginija Meškauskienė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui E. B. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020 (buvęs Nr. e2-12959-1044/2019), rezoliucinės dalies 2 punkto nevykdymą, t. y. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), tvarkos vasaros laikotarpiu nevykdymo.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/19/01604. Išieškotoja 2020 m. rugsėjo 3 d. antstolę informavo apie skolininko nevykdytą teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 2 punktą, kadangi skolininkas nesuderino su išieškotoja bendravimo su vaikais vasaros laikotarpiu ir iš priklausančių 28 kalendorinių dienų vasaros laikotarpiu visiškai nesimatė su vaikais. Antstolės teigimu, karantino metu teisė ir pareiga bendrauti su vaikais neišnyksta, o nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sąlygos buvo sušvelnintos. Taip pat nėra duomenų, kad teismo nutarties nevykdymas buvo nulemtas aplinkybių, nepriklausančių nuo skolininko valios. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. spalio 12 d. buvo priimtas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
Atsiliepimas
3. Išieškotoja atsiliepime prašė tenkinti prašymą ir teismo nuožiūra paskirti skolininkui baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutarties dieną išieškotojos naudai. Nurodė, kad skolininkas gera valia nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11036-984/2020 skyrė skolininkui 300 Eur vienkartinę baudą už nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, tačiau skolininkui toliau nevykdant nutarties sąlygų, akivaizdu, kad pritaikyta bauda nebuvo pakankama priemonė paskatinti skolininką nutraukti teisės pažeidimą ir tinkamai vykdyti pareigą bendrauti su vaikais. Pažymėjo, kad tėvui nebendraujant su dukromis, jos išgyvena nusivylimo jausmą. Vykdomojoje byloje esantys duomenys iš socialinio tinklo „Facebook“ įrodo, kad skolininkas vasaros atostogų metu keliavo kalnuose ir prie jūros, turėjo visas galimybes bendrauti su dukromis jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar savo gyvenamosios vietos valstybėje, tačiau neišnaudojo šių galimybių.
4. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) E. B. atsiliepime prašė antstolės prašymo netenkinti ir priteisti iš išieškotojos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys susitarė, jog dėl išieškotojos išvykimo į (duomenys neskelbtini), skolininkas vaikus prižiūrės 2020 m. kovo 10-17 dienomis. Kadangi dėl COVID-19 pandemijos išieškotoja buvo priversta grįžusi į Lietuvą saviizoliuotis, jis su vaikais gyveno ilgiau nei planuota – nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 5 d., dėl ko reikėjo atšaukti daug planų, susijusių su darbu. Skolininkas, žinodamas, kad nuo 2020 m. birželio mėn. iki rugpjūčio mėn. pabaigos Lietuvoje negyvens ir dirbs užsienyje, abipusiu sutarimu su išieškotoja, dukras vėl prižiūrėjo nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. ir nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. birželio 1 d., todėl laikytina, kad iš esmės anksčiau įvykdė bendravimo tvarkos 2 punktą dėl bendravimo su vaikais vasaros laikotarpiu. Nurodė, kad 2020 m. birželio 15 d. išvyko į (duomenys neskelbtini), planavo dukras pasiimti kartu, tačiau iš ambasados gavo pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) įleidžiami tik šalies rezidento statusą turintys piliečiai. Grįžus iš (duomenys neskelbtini) buvo privaloma 14 dienų saviizoliacija, kuriai pasibaigus skolininkas dėjo maksimalias pastangas bendrauti su vaikais. Skolininko teigimu, šalių santykiai yra konfliktiški, o bendravimas su vaikais apsunkinamas. Šiuo metu su nepilnamečiais vaikais bendrauja sistemingai ir nuolatos, stengiasi papildomai bendrauti su vaikais, todėl nėra pagrindo taikyti baudą. Pareiškime nėra tinkamai detalizuotas prašymas dėl baudos skyrimo, nenurodant baudos dydžio ir laikotarpio, už kurį ji turėtų būti skiriama. Prašoma skirti bauda atlieka kompensacinę ir skatinamąją funkciją, o jam su vaikais pavasarį praleidus ilgesnį laiką nei numatyta bendravimo tvarkoje, bauda neatliks kompensacinės funkcijos.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė atsiliepimą, vaiko nuomonės išklausymo aktą ir kitus duomenis. Išvadoje nurodė, kad 2020 m. spalio 26 d. bendrauta su vaikais. E. B. nurodė, kad tėvas gyvena Kaune, vasaros laikotarpiu jie nebuvo susitikę, nes jis gyveno (duomenys neskelbtini). Nesenai su tėvu buvo susitikusi ir praleido pas jį dvi naktis. A. B. nurodė, kad nesimatė su tėvu visą vasaros laikotarpį, su juo susisiekdavo nuotolinėmis ryšio priemonėmis, nesenai nakvojo 2 naktis pas tėvą Kaune. 2020 m. gegužės 27 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai prieš mergaites, jų situacijos buvo vertinamos Vaikų situacijos vertinimo anketomis, šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, surašytas Pagalbos šeimai planas. Tarnybos teigimu, suinteresuotų asmenų tarpusavio santykiai išlieka konfliktiški. Pažymėjo, kad mergaitės laukė vasaros atostogų su tėvu, kuris joms žadėjo paimti vasarą atostogoms į (duomenys neskelbtini), tačiau visą vasarą su tėvu bendravo tik nuotolinio ryšio priemonėmis, nors vaikams trūksta tiesioginio bendravimo su tėvu. Tarnybos vertinimu, jei būtų nustatyta, kad skolininkas nevykdė bendravimo su vaikais tvarkos ir toks nevykdymas nebuvo nulemtas objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių, galima daryti išvadą, jog nesilaikydamas bendravimo su vaikais tvarkos tėvas pažeidė vaikų teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, paskirdamas skolininkui 400 Eur vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020 rezoliucinės dalies 2 punkto nevykdymą, ją priteisiant valstybei.
7. Teismas nustatė, kad antstolė Virginija Meškauskienė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo pagrindu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/19/01604. Nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta laikina atsakovo E. B. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais A. B. ir E. B. tvarka, kurios rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyta: „Vasaros atostogos su vaikais: Atsakovas su vaikais praleidžia 28 kalendorines dienas vasaros laikotarpiu, iš jų vieną 14 kalendorinių dienų laikotarpį nepertraukiamai ir ne trumpesniais nei 7 kalendorinių dienų nepertraukiamais laikotarpiais tarp kurių turi būti bent 5 kalendorinių dienų tarpas; Konkrečias dienas, kuriomis gali bendrauti su vaikais vasaros laikotarpiu atsakovas nurodo ieškovei prieš 10 kalendorinių dienų iki atitinkamo vasaros mėnesio pradžios; Atostogų dienas šalys suderina per 5 kalendorines dienas nuo atsakovo pasiūlymo gavimo dienos; Jeigu atsakovo pasiūlytos dienos sutampa su iš anksto suplanuotomis atostogomis ar išvykomis su vaikais, tomis dienomis bendravimo laikas yra nederinamas ir, jeigu yra galimybė, šalys tariasi dėl kitų bendravimo dienų.“ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020 (buvęs Nr. e2-12959-1044/2019) bendravimo tvarką, tačiau vasaros laikotarpiu nustatyta vaikų su tėvu bendravimo tvarka liko nepakeista. Antstolė 2020-10-12 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1- 54952, kuriuo nustatė, kad skolininkas gera valia nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-23 nutarties ir nebendravo su nepilnamečiais vaikais 28 kalendorines dienas 2020 m. vasaros laikotarpiu ir nesuderino šiuo laikotarpiu su motina bendravimo grafiko.
8. Teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimą 2020 m. gegužės 18 ir birželio 19 dienomis, šalių nurodomas faktines aplinkybes konstatavo, jog vasaros laikotarpiu nustatyta skolininko ir vaikų bendravimo tvarka nebuvo įgyvendinta dėl skolininko valios ir neveikimo. Pažymėjo, kad išieškotoja su skolininku siekė suderinti bendravimo su vaikais laiką vasaros laikotarpiu, tačiau skolininkas nurodė, kad netrukus ketina išvykti į užsienį darbo reikalais ir tik nuvykęs žinos laiką, kad galės grįžti į Lietuvą. Pažymėjo, jog skolininkas neginčijo aplinkybės, kad su vaikais nebendravo visą vasaros laikotarpį. Teismas nesutiko su skolininko argumentais, jog abipusio sutarimo su išieškotoja pagrindu vaikų priežiūra nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. ir nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. birželio 1 d., iš esmės laikytina įvykdyta bendravimo tvarka. Pažymėjo, kad vieno mėnesio ilgesnis su vaikais bendravimo laikas negali atstoti ateinančių trijų mėnesių nustatytos bendravimo tvarkos. Atkreipė dėmesį į tai, jog skolininkas nurodo iš Lietuvos išvykęs 2020 m. birželio 15 d., todėl dar šį mėnesį turėjo galimybę nors dalį laiko bendrauti su vaikais.
9. Teismas atmetė skolininko argumentus, jog dukrų vasaros laikotarpiu negalėjo pasiimti dėl to, jog į (duomenys neskelbtini) yra įleidžiami tik šalies rezidento statusą turintys piliečiai. Nurodė, kad skolininko nurodyti argumentai nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Teismas sprendė, jog skolininko rašytiniai įrodymai – lėktuvo bilietai, pažyma apie išvykimą ir grįžimą į Lietuvą, bei kad skolininkas buvo apsigyvenęs „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 10 d., taip pat nepatvirtina objektyvių, negalėjimo bendrauti su vaikais ginčo laikotarpiu, aplinkybių.
10. Teismas nutarė atmesti ir skolininko argumentus, jog negalėjo bendrauti su vaikais dėl darbo pobūdžio, kadangi skolininkas neteikė jokių su darbo santykiais susijusių dokumentų, kurie patvirtintų jo intensyvų užimtumą dėl vykdomo projekto ginčo laikotarpiu. Skolininko argumentų, jog grįžęs į Lietuvą stengėsi bendrauti su vaikais, o 2020 m. spalio mėnesį derino bendravimo su vaikais laiką teismas nevertino kaip turinčių teisinę reikšmę bylos nagrinėjimui. Skolininko argumentus, jog pavasarį pas jį gyvenančius vaikus ir išlaikė, ir mokėjo išlaikymą, dėl ko skyrė vaikams dvigubai daugiau lėšų nei privalėjo, atmetė kaip nereikšmingus nagrinėjamam bylos dalykui, pažymėdamas, kad prisidėjimas didesne pinigine išraiška prie vaikų išlaikymo negali kompensuoti kitų nutartimi įsipareigojimų nevykdymo.
11. Teismas laikė, jog nepagrįsti ir skolininko argumentai, jog antstolis pareiškime netinkamai suformulavo prašymą dėl baudos skyrimo, kadangi nenurodytas prašomos baudos dydis ir laikotarpis, už kurį ji turėtų būti skiriama. Nurodė, kad prašoma baudą skirti nebendravimą su vaikais 2020 m. vasaros laikotarpiu, todėl laikotarpis, už kurį bauda turėtų būti skiriama yra aiškiai apibrėžtas. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismui suteikta diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, todėl nepagrįstai nurodoma, jog antstolė privalėjo nurodyti konkrečią skirtinos baudos sumą.
12. Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas atsižvelgė į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad pažeidimas yra pasikartojantis ir sistemingas, nepilnamečių vaikų interesus, rėmėsi teisingumo, protingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ir sprendė skirti vienkartinę 400 Eur baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Apeliantas (skolininkas) E. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybės, jog apeliantas 2020 m. kovo 8 d. susitarė su vaikų motina dėl vaikų paėmimo datų, nebuvo jokio laikotarpio, kuomet nepilnamečių vaikų tėvas sąmoningai ar tyčia vengė susitikti su vaikais, su jais bendrauti ar pasiimti pas save. Nors apeliantas vaikus susitarė paimti kovo 10-17 dienomis, kadangi vaikų mama turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl saviizoliacijos nepilnamečiai vaikai gyveno pas apeliantą ne sutartas 7 dienas, tačiau 27 dienas. Dėl to buvo sujaukti ir pakeisti visi darbo planai.
13.2. Kadangi visoje Europoje buvo paskelbtas visuotinis karantinas ir kelionės tapo negalimos, negalėjo į (duomenys neskelbtini) išvykti darbo reikalais dėl nepilnamečių vaikų motinos saviizoliacijos. Žinodamas, jog nuo 2020 m. birželio mėn. iki rugpjūčio mėn. pabaigos nebus Lietuvoje, abipusiu sutarimu su nepilnamečių mergaičių motina mergaites prižiūrėjo nuo 2020-05-04 iki 2020-05-17 taip pat nuo 2020-05-22 iki 2020-06-01, kas iš esmės ir yra laikoma nepilnamečių mergaičių atostogomis. Nepilnametės mergaitės nėjo į mokymo ir lavinimo įstaigas, leido visą laisvalaikį su apeliantu ir jo šeima.
13.3. Skundžiamoje nutartyje taip pat neįvertinta, jog mergaičių į (duomenys neskelbtini) apeliantas negalėjo pasiimti dėl objektyvių priežasčių. Apeliantas į (duomenys neskelbtini) privalėjo išvykti 2020-06-15 su transporto priemone darbo reikalais, tačiau mergaičių pasiimti negalėjo dėl taikomų įleidimo į šalį apribojimų – galėjo patekti tik šalies rezidento statusą turintys piliečiai, o apeliantas jį turėjo. Dėl susiklosčiusios darbinės situacijos apeliantas neturėjo kito pasirinkimo dėl išvykimo, tačiau mergaičių negalėjo pasiimti dėl pandemijos bei neaiškios grįžimo situacijos. Be to, prieš apeliantui išvykstant mergaitės su juo gyveno ilgą laiką, todėl tuo laikotarpiu turėjo bendrauti su motina. Iš Ispanijos apeliantas grįžo 2020 m. rugpjūčio 30 d., buvo privaloma 14 d. saviizoliacija, kuriai pasibaigus apeliantas ėmėsi maksimalių pastangų susitikti su nepilnametėmis mergaitėmis.
13.4. Nepilnamečių vaikų tėvams dažnai nepavyksta tinkamai susitarti dėl bendravimo, kadangi motina netinkamai aiškina bei taiko bendravimo tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje numatyta, jog nepilnamečių vaikų tėvas su vaikais per mėnesį praleidžia 10 dienų, tačiau nenumatytas reikalavimas su vaikais praleisti nepertraukiamą 10 dienų laikotarpį. Nepilnamečių vaikų motina nepagrįstai vaikus reikalauja pasiimti nepertraukiamam dešimties dienų laikotarpiui, tokiu būdu ribodama nepilnamečių vaikų tėvo ir vaikų bendravimą, sudaro atitinkamas kliūtis bendrauti. Be to, nepilnamečių vaikų motina reikalauja vaikus pasiimti ne 10 dienų, o net 12 dienų, kadangi neskaičiuoja vaikų perdavimo ir pasiėmimo dienų.
13.5. Bauda paskirta nepagrįstai, kadangi visuomet dedamos maksimalios pastangos bendrauti su nepilnamečiais vaikais, į bendravimo tvarką visuomet žiūrima lanksčiai ir neturint galimybės jų motinai prižiūrėti nepilnamečių vaikų, apeliantas juos prižiūri papildomai, nereikalaudamas formaliai laikytis bendravimo tvarkos. Apelianto veiksmuose nėra sistemingo teismo nutarties nevykdymo ar kitokių pažeidimų. Šiuo metu bendravimo tvarka yra pakeista, apeliantas su vaikais matosi, kad antrą kalendorinį savaitgalį, o tai patvirtina, kad bendravimo tvarka, už kurios neva nesilaikymą yra siekiama taikyti baudą, buvo netinkama ir neatitinkanti nepilnamečių vaikų interesų bei negalima įvykdyti.
13.6. Priimta skundžiama nutartis nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta, ją priimdamas pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje esančiais įrodymais, jų tinkamai nevertino ir nenustatinėjo faktinių bylos aplinkybių. Teismas nenustatė apelianto neteisėtų veiksmų, tačiau preziumavo, jog apeliantas nuolat nebendravo su nepilnamečiais vaikais. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybių, jog bendravimas su dukromis nuolat vyko nuotolinio ryšio priemonėmis, ryšys su mergaitėmis buvo palaikomas pagal galimybes. Taip pat neatsižvelgta ir nevertinta, jog apeliantas dirba paslaugų teikimo sektoriuje, dėl kilusios pandemijos apeliantas neturėjo pakankamai finansinių lėšų skristi į Lietuvą bei nuolat dengti mergaičių kelionės išlaidas, juolab kad dėl pandemijos apribojimų lėktuvų bilietai buvo labai brangūs.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
14.1. Antstolė nustatė, jog apeliantas nevykdė teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su dukromis vasaros laikotarpiu tvarkos, kadangi nederino matymosi su vaikais laiko vasaros laikotarpiu ir iš 28 kalendorinių dienų vasaros laikotarpiu visiškai nesimatė su vaikais. Tokiu būdu apeliantas nevykdė savo kaip tėvo pareigos bendrauti su dukromis, pažeisdamas dukrų lūkesčius bei interesus susitikti.
14.2. Apeliantas visiškai nesiderino ir neieškojo galimybių bendrauti su dukromis. Savo pareigų nevykdymą apeliantas mėgina pateisinti prisidengdamas darbiniu užimtumu kitoje valstybėje, nors byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantas išvykęs dirbo 30 dienų per mėnesį ir 24 val. per parą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog atsakovas vasaros atostogų metu ir poilsiavo. Taigi apeliantas turėjo visas galimybes bendrauti su dukromis jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar savo gyvenamosios vietos valstybėje.
15. Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ją išsamiai motyvavo ir tinkami įvertino faktines bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
17. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas bendravimo su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų laikotarpiu nevykdymas ir dėl to paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
19. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020 pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta laikina atsakovo E. B. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais A. B. ir E. B. tvarka, kurios rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyta: „Vasaros atostogos su vaikais: Atsakovas su vaikais praleidžia 28 kalendorines dienas vasaros laikotarpiu, iš jų vieną 14 kalendorinių dienų laikotarpį nepertraukiamai ir ne trumpesniais nei 7 kalendorinių dienų nepertraukiamais laikotarpiais tarp kurių turi būti bent 5 kalendorinių dienų tarpas; Konkrečias dienas, kuriomis gali bendrauti su vaikais vasaros laikotarpiu atsakovas nurodo ieškovei prieš 10 kalendorinių dienų iki atitinkamo vasaros mėnesio pradžios; Atostogų dienas šalys suderina per 5 kalendorines dienas nuo atsakovo pasiūlymo gavimo dienos; Jeigu atsakovo pasiūlytos dienos sutampa su iš anksto suplanuotomis atostogomis ar išvykomis su vaikais, tomis dienomis bendravimo laikas yra nederinamas ir, jeigu yra galimybė, šalys tariasi dėl kitų bendravimo dienų“. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020 nustatytą bendravimo tvarką, tačiau vasaros laikotarpiu nustatyta vaikų su tėvu bendravimo tvarka liko nepakeista. Antstolė 2020 m. spalio 12 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1- 54952, nustatydama, kad skolininkas gera valia nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutarties ir nebendravo su nepilnamečiais vaikais 28 kalendorines dienas 2020 m. vasaros laikotarpiu ir nesuderino šiuo laikotarpiu su motina bendravimo grafiko.
20. Byloje ginčo nekyla, jog apeliantas su nepilnamečiais vaikais vasaros laikotarpiu nepraleido Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartyje nustatytų 28 kalendorinių dienų. Apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, jog nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdė dėl objektyvių priežasčių – pandemijos COVID-19 nulemtų aplinkybių bei darbinės veiklos, dėl kurios turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), o bendrauti su nepilnametėmis dukromis nevengia ir deda maksimalias pastangas, be to, jo veiksmuose nėra sistemiško nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams dėl vasaros metu susiklosčiusių objektyvių priežasčių, nulėmusių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su dukromis vasaros atostogų metu pažeidimą. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, apeliantas nurodė, jog į Ispaniją išvyko 2020 m. birželio 15 d., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų dėjęs pastangas bent dalį laiko praleisti su dukromis (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas nurodo, kad bendru sutarimu su dukrų motina prižiūrėjo mergaites atitinkamais laikotarpiais, t. y. motinos išvykimo ir saviizoliacijos metu, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog apeliantas tokiu būdu įgyvendino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartyje nustatytą bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką vasaros laikotarpiu. Pažymėtina, jog pareiga rūpintis ir prižiūrėti vaikus tenka ir skyriumi gyvenantiems tėvams, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, ir tai turi būti įgyvendinama remiantis išimtinai vaikų interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, nutarties 33–34 punktai). Nutartimi nustatyto bendravimo su nepilnamečiais vaikais tikslas - vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas, pastovus bendravimas. Taigi vertintina, jog apelianto nurodomas ilgesnis bendravimas su vaikais iki vasaros atostogų nepateisina nepraleisto laiko su vaikais vasaros laikotarpiu ir neužtikrina nutartimi nustatyto tikslo - pastovaus bendravimo, juolab kad, apeliantas realiai (kontaktiniu būdu) nebendravo iki 2020 m. rugsėjo vidurio (pats apeliantas nurodo grįžimą iš Ispanijos 2020 m. rugpjūčio 30 d. ir privalomą 14 dienų saviizoliaciją).
22. Iš apelianto atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantas nebendravimą vasaros laikotarpiu su dukromis grindžia COVID-19 pandemija, sudėtingomis finansinėmis galimybėmis pasiimti nepilnametes dukras į Ispaniją bei darbo pobūdžiu. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutarties turinio matyti, jog nustatyta bendravimo vasaros laikotarpiu tvarka nenumatant pareigos išsivežti nepilnamečius vaikus į (duomenys neskelbtini). Taigi tuo atveju, jeigu apelianto teigimu, dėl sunkios finansinės padėties nebuvo galimybių pasiimti nepilnamečių vaikų į (duomenys neskelbtini), apeliantas turėjo ieškoti galimybių bendrauti vasaros metu su dukromis Lietuvoje. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog bandė derintis ar aktyviais veiksmais ieškojo bendravimo galimybių. Priešingai, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, apeliantas negalėjo atsakyti, kada ketina grįžti į Lietuvą, nurodė, kad tik nuvykęs galės pasakyti apie grįžimą, kurį planuoja 2020 m. liepos mėn. pabaigoje, tačiau byloje nepateikti duomenys, jog vaikų motina buvo informuota apie tolimesnius planus ir galimybes bendrauti su dukromis (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, jog išieškotoja nurodė, kuriomis dienomis planuoja mergaites vežtis prie jūros bei jai patogiausias bendravimo datas vasaros metu, tačiau byloje nėra duomenų ir apie tai, kad skolininkas būtų siūlęs išieškotojai kokią nors konkrečią bendravimo su vaikais tvarką 2020 m. vasarą ar kitas alternatyvas. Byloje taip pat nepateikti įrodymai, jog apeliantas vasaros laikotarpiu intensyviai dirbo ar neturėjo lėšų grįžti į Lietuvą ir dėl to negalėjo su dukromis vasaros laikotarpiu praleisti nutartyje numatyto laiko, todėl apelianto nurodomos priežastys laikytinos tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui neįrodžius, jog bendravimo tvarkos vasaros laiku su dukromis nesilaikymas buvo nulemtas objektyvių, nuo apelianto nepriklausančių aplinkybių, o apeliantas dėjo maksimaliai įmanomas pastangas realiai bendrauti su dukromis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo bendravimo tvarkos vasaros laikotarpiu nesilaikymą ir apeliantui dėl to skyrė baudą.
23. Atskirajame skunde apeliantas taip pat įrodinėja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka pakeista. Iš tiesų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020 (buvęs Nr. e2-12959-1044/2019) bendravimo tvarką, tačiau pakeista bendravimo kiekvieną mėnesį tvarka, numatyta galimybė tėvui bendrauti su dukromis vaizdo skambučiais tais atvejais, kai būna išvykęs iš Lietuvos ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui, o vasaros laikotarpiu nustatyta vaikų su tėvu bendravimo tvarka liko nepakeista (vykd. b. 0015/19/001604, b. l. 64-71). Taigi apelianto nurodoma bendravimo tvarkos pakeitimo aplinkybė bylos nagrinėjimo laikotarpiu teisinės reikšmės neturi ir apeliantas turėjo laikytis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos vasaros laikotarpiu. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas, matydamas, jog neturės galimybių matytis su nepilnametėmis dukromis vasaros laikotarpiu, turėjo teisę siūlyti keisti nustatytą bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl bendravimo su dukromis kiekvieną mėnesį neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, kadangi nagrinėjamas nebendravimo su dukromis vasaros laikotarpiu klausimas ir vėlesnis bendravimas nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, susijusius su ne visada pavykstančiu tinkamu tarpusavio sutarimu dėl bendravimo su vaikais suderinimu kaip neturinčius teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju. Iš apelianto argumentų matyti, jog galimi (ne)suderinimo bendravimo su vaikais klausimai kilę vėlesniu nei nagrinėjamas laikotarpiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas tokių argumentų neturi pagrindo vertinti kaip nesudarančių nagrinėjamos bylos dalyko.
25. Apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį jos nemotyvavo, nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų bei neatsižvelgė į tai, kad apeliantas bendrauja su dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis, neįvertino apelianto darbo pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir tokiems apelianto argumentams. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog nutartis motyvuota, aptartos faktinės aplinkybės, jos įvertintos, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismas nagrinėjamu atveju pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Aplinkybė, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tas pačias aplinkybes ir įrodymus, pateikia dėl jų savo nuomonę, ir priimta nutartis neatitinka apelianto lūkesčių, nelaikytina įrodymų vertinimo pažeidimu ar apskritai, motyvų nebuvimu.
Dėl bylos baigties
26. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo klausimą, teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog neįrodytos egzistavusios objektyvios priežastys, sudariusios kliūtis vasaros laikotarpiu apeliantui bendrauti su nepilnametėmis dukromis. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui arba nepatenkančių į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto E. B. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.