- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-378-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00306-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- D. G.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-378-252/2018
Ingrida Kirsnytė Proceso Nr. 2-08-3-00306-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5; 3.3.2.1.
2018 m. gegužės 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Guze“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1983-902/2018, kuria tenkintas atsakovo D. G. atskirasis skundas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
BUAB „Guze“ apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais ab initio šiuos sandorius: ieškovės UAB „Guze“ ir atsakovo D. G. 2015 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovės UAB „Guze“ ir atsakovo D. G. 2016 m. lapkričio 18 d. skolos grąžinimo sutartį Nr. 16/11/18, ieškovės UAB „Guze“ ir atsakovo D. G. 2016 m. lapkričio 18 d. įkeitimo sandorį; taikyti restituciją – pripažinti, kad atsakovas D. G. neturi reikalavimo teisės į UAB „Guze“, o UAB „Guze“ neturi reikalavimo teisės į UAB „Selnesa“ ir priteisti iš atsakovo D. G. ieškovės BUAB „Guze“ naudai 15 182,18 Eur dydžio sumą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje buvo suformuluotas ir prašymas reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo D. G. turto areštą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo D. G. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis 15 182,18 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovui neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar jų turint mažiau kaip už 15 182,18 Eur sumą, areštavo atsakovo pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, priklausančiose atsakovui ir/ar esančiose pas trečiuosius asmenis bendrai 15 182,18 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal teismui pateiktą ieškinį, mokesčių mokėjimą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ar įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovo D. G. atskirąjį skundą tenkino ir panaikino 2018 m. sausio 24 d. teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apylinkės teismas pasisakė, kad susipažinęs su atsakovo skundo turiniu, iš esmės sutinka su jame išdėstytais argumentais dėl ginčijamos nutarties bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pateikė stabilią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, sprendė, kad yra pagrindas panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Guze“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį.Nurodo, kad ginčijama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta remiantis formaliais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais, neatsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę. Pažymi, kad ieškinyje yra nurodytos visos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė turi pagrįstą reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos sąlygos egzistavimo nepaneigė.Mano, kad reikalaujama suma – 15 182,189 Eur atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo laikytina didele ir tai lemia didesnę riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo ateityje ir ieškovės interesų nepatenkinimo, jei ieškinio reikalavimai būtų patenkinti. Pabrėžia, kad atsakovas, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartis su finansinių sunkumų turinčiomis įmonėmis, o vėliau sudarydamas įkeitimo sandorius, elgėsi nesąžiningai ir siekė naudos tik sau. Atsakovas padarė žalą ne tik ieškovei, bet ir jos kreditoriams. Ieškovės nuomone, tai rodo atsakovo nesąžiningumą ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovas gali bandyti ir neabejotinai bandys nuslėpti pinigines lėšas, savo turtą, ir tikėtina, jog dės visas pastangas, kad atsakovui priklausantis kilnojamasis/nekilnojamasis turtas bei turimos piniginės lėšos nebūtų skirtos apelianto ieškinio reikalavimui patenkinti. Tai, kad atsakovas pateikė savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, atsižvelgus į jo nesąžiningą elgesį, nepaneigia, kad egzistuoja reali rizika, jog atsakovas bandys perleisti, paslėpti, išvaistyti turtą tam, kad nebūtų patenkinti ieškovės reikalavimai. Apeliantės vertinimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribos - 15 182,18 Eur sumai, palyginus su atsakovo turimo turto verte, jam jokių suvaržymų nesukeltų. Kadangi ieškinio suma net 14 kartų mažesnė nei atsakovui priklausančio turto vertė. Pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti ne tik pačios bendrovės turtinius interesus, bet ir jos kreditorių teisę maksimaliai patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančios įmonės bankroto byloje, taip pat tokiu būdu būtų apgintas viešasis interesas. Todėl bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas būtų užtikrintas taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas D. G. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ateityje galėtų siekti slėpti savo turimą turtą ir vengti teismo sprendimo įvykdymo. Atskirajame skunde cituojama Lietuvos apeliacinio skundo praktika susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsakovas pabrėžia, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė.Nurodo, kad atsakovas yra UAB „Turto ir verslo sprendimai“ (duomenys neskelbtini), jis aktyviai dalyvauja teisminiuose procesuose, kurie susiję su juo ir gina savo teises, nesiekia bylų vilkinti, per teismų nustatytus terminus teikia procesinius dokumentus ir atlieka kitus procesinius veiksmus, iki šiol jokio savo turto neslapstė. Nors teisminiai procesai trunka pakankamai ilgą laikotarpį, tačiau Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad atsakovas savo nekilnojamojo turto nėra perleidęs, todėl nėra jokių prielaidų manyti ar įtarti, kad jis gali imti elgtis priešingai. Toks atsakovo procesinis elgesys patvirtina jo sąžiningumą ir paneigia ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Atsakovo vertinimu, ieškovės argumentai dėl tariamo jo nesąžiningumo ir reikalavimo perleidimo sutarčių vertinimo nėra niekaip susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindimu, todėl neturi teisinės reikšmės. Ieškovė nėra pateikusi nei vieno įrodymo dėl tikimybės, kad atsakovas slėps savo turtą. Nurodo, kad ieškovės argumentai dėl ieškinio sumos dydžio reikšmingumo yra prieštaringi bei pažymi, kad pagal naujausią teismų praktiką vien dėl to, kad ieškinys reiškiamas dėl didelės sumos priteisimo, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių.Ieškovo areštu neapriboto ar įkeisto turto vertė sudaro apie 222 073 Eur, t.y. beveik 15 kartų didesnė nei ieškinio suma, todėl akivaizdu, kad nėra jokių aplinkybių, kurios trukdytų įvykdyti išieškojimą esant poreikiui. Tačiau atsakovo įsitikinimu ieškovės argumentai, kad taikytina laikinųjų apsaugos priemonių apimtis atsakovui jokių suvaržymų nesukeltų yra nepagrįsti, nes prieštarauja pačių laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir nuosavybės neliečiamumo principui. Nesutinka su ieškovės teiginiais dėl viešojo intereso gynimo dominavimo. Tvirtina, kad šiuo atveju ieškovės tikslas yra ne viešojo intereso gynimas, bet siekiama pirmumo teise pasidengti administravimo išlaidas bei daryti spaudimą atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-41-196/2017).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. BUAB „Guzė“ aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką ir pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, ginčydamas nutartį, kuria jo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nekvestionavo teismo išvadų dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl nagrinėjant ir ieškovės atskirąjį skundą, šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismo plačiau nevertinta.Apylinkės teismas ginčijamą procesinį sprendimą panaikinti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones priėmė iš esmės atsižvelgęs į prie atsakovo atskirojo skundo pateiktus apie jo vadovaujamą įmonę bei turimo nekilnojamojo turto kiekį ir vertę. Nors sutiktina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307-516/2018 ir kt.). Tačiau bet kuriuo atveju teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konkrečioje byloje, būtinybę, privalo atsižvelgti ir į byloje sprendžiamo ginčo situacijos konkrečias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, vertinant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, reikšminga tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t.t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas vertina reikalavimo sumos dydį (15 182,18 Eur), ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į apelianto finansines galimybes, t.y. ar jo turtinės galimybės yra tokios, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas, įrodinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą, apylinkės teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie jo nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, kad atsakovui priklausančio, areštu neapriboto ar įkeisto, nekilnojamojo turto vertė yra 222 073 Eur bei www.rekvizitai.lt informaciją apie (duomenys neskelbtini) įmonę UAB „Turto ir verslo sprendimai“. Nors apylinkės teismas sprendė, kad atsakovo pateikti duomenys rodo jo stabilią turtinę padėtį, dėl ko yra pagrindas naikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau kolegijos vertinimu būtina atsižvelgti ir į tai, kad šie duomenys nėra pakankami ginčo šalies turtinei padėčiai vertinti, juolab, kad atsakovas neneigia, jog viso jo turto vertė sudaro 449 123 Eur, kas akivaizdžiai patvirtina, kad jo turtinės teisės į realiai pusę jo valdomo turto yra suvaržytos. Atsakovo prie atskirojo skundo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas yra juridinio asmens, kuriame pagal www.rekvizitai.lt dirba tik vienas darbuotojas, vadovas, vienareikšmiškai taip pat nepatvirtina, atsakovo, kaip fizinio asmens, turtinės padėties stabilumo. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantui priklausantis nesuvaržytas turtas negali besąlygiškai garantuoti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti papildomi duomenys nepaneigia, kad yra reali grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau apeliantui, kaip fiziniam asmeniui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Atsakovo teiginiai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jo atžvilgiu, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, nuosavybės neliečiamumo principui ar, kad ieškovė tokiu būdu siekia daryti spaudimą atsakovui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos, tačiau CPK numatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, neviršijant ieškinio reikalavimo apimties, negali būti vertintinas kaip ginčo šalies teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Atsakovas bet kada turi teisę į teismo depozitinę sąskaitą įnešti ieškinio sumos dydžio įmoką reikalavimui užtikrinti, taip išvengdamas dalies nekilnojamojo turto arešto taikymo ir suvaržymo. Todėl pirmos instancijos teismas priimdamas 2018-01-24 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuvaržė atsakovo teisių ir pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones laikėsi proporcingumo, šalių lygiateisiškumo principų, todėl nutartis pagrįsta ir teisėta. Dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ir savaime neįtakojančių kitokio šio klausimo sprendimo būdo, plačiau nepasisako.Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį.