Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

2023-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-119-1150/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
II-119-1150/2023
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00016-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. D.
Institucija
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-119-1150/2023Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00016-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 27 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui A. D.,institucijos priėmusios nutarimą atstovui Nerijui Panasiukui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. skundą dėl Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas A. D. (toliau – pareiškėjas) 2023 m. vasario 6 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) nutarimu Nr. NZT-ANR_N-355-2023 (toliau – Nutarimas) nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2022 m. gegužės 18 d. 10.20 val., (duomenys neskelbtini), atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypai) patikrinimus nustatyta, kad pareiškėjas nepašalino per 6 mėnesius pažeidimų, kurie buvo nustatyti 2021 m. rugpjūčio 17 d. Pareiškėjui Nutarimu paskirta nuobauda – 875 Eur.

1.1. Nutarime taip pat nurodyta, jog atlikus Sklypų pakartotinį žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą vietoje buvo nustatyta, jog pažeidimai (nustatyti 2021 m. rugpjūčio 17 d.) nepašalinti, t. y.: 1) valstybinėje žemėje, ties žemės sklypo pietrytine puse nuo (duomenys neskelbtini), stovi medinė tvora, įrengti vartai. Taip pat stovi pastatas, kurio dalis pastatyta valstybinėje žemėje. Tokiu būdu užimamas ir savo reikmėms naudojamas valstybinės žemės plotas 12 kv. m.; 2) valstybinėje žemėje, ties žemės sklypo šiaurine ir vakarine puse, stovi medinė tvora. Tokiu būdu užimamas ir savo reikmėms naudojamas valstybinės žemės plotas 224 kv. m.. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 21 straipsnio 7 punktą.

2. Teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma pakeisti Nutarimą ir administracinės nuobaudos neskirti, apsiriboti įspėjimu arba sumažinti Nutarimu paskirtą nuobaudą. Nurodoma, kad:

2.1. Įmonė, kurioje dirba pareiškėjas ir iš kurios gaunamos pajamos, dėl šalyje pareikšto karantino esant Covid-19 pandemijai, susidūrė su klientų atsiskaitymo sunkumais bei sumažėjusiais pardavimais.

2.2. Dėl karo Ukrainoje buvo pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, dėl ko buvo apribotas prekių ir paslaugų, susijusių su Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos, Ukrainos teritorijų dalių – subjektais. Todėl įmonės veikla, iš kurios pareiškėjas gauna pajamas, buvo sustabdyta ir patyrė daug nuostolių.

2.3. Pareiškėjas augina du mažamečius vaikus. Esant pakilusiai infliacijai, paskirta bauda pareiškėjo šeimai padarytų didelę žalą.

2.4. Su padarytais pažeidimais sutinka, ruošiasi juos pašalinti, bei gailisi dėl susidariusios situacijos.

2.5. Dėl finansinio stygiaus, padidėjusių statybų kainų, statybos darbuotojų trūkumo, pareiškėjas neturėjo galimybės iki žiemos nugriauti pastato ir tvoros, tačiau jau sutaręs, kad kai leis oro sąlygos, tai bus atlikta. Pareiškėjas taip pat yra pradėjęs žemės išpirkimo procedūrą. Šis procesas užtruko ir dėl sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko neveikimo, kadangi šis, nesušaukdamas posėdžio, vilkina procesą.

Atsiliepimas

3. NŽT atsiliepimu su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka, prašo Nutarimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad:

3.1. Pareiškėjui bauda buvo paskirta 2023 m. vasario 6 d., tuo tarpu karantinas baigėsi 2021 m. liepos 1 d., todėl pareiškėjo teiginiai, kad sumažėjo pajamos yra deklaratyvūs.

3.2. Pareiškėjas dėl finansinių sunkumų galėjo kreiptis dėl jų mokėjimo išdėstymo dalis, tačiau to nepadarė. Be to, pareiškėjas už šį nusižengimą baudžiamas antrą kartą.

3.3. Pareiškėjas dėl žemės išpirkimo kreipėsi tik 2023 m. vasario 10 d. Šiuo metu pagal sistemos duomenis rengiamos tik sąlygos, kas reiškia, kad tai dar ne juridinis faktas. Pareiškėjui fiksuoti pažeidimai buvo žinomi jau 2021 m. rugpjūčio 17 d., o Nutarimas priimtas 2023 m. vasario 6 d., t. y. po 19 mėnesių nuo sužinojimo. Tad pareiškėjas turėjo realią galimybę per šį laikotarpį pašalinti pažeidimus.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą. Papildomai nurodė, kad pirmą kartą, kai gavo pranešimą, dėl nusižengimo pripažino savo kaltę. Po karantino buvo sudėtinga situacija. Pasikalbėjus su kaimynais, kurie jau ankščiau susitvarkė dokumentus, iš karto ėmėsi veiksmų dėl žemės išpirkimo. Kvietė matininkus, tačiau dėl karantino niekas nevažiavo. Vėliau kreipėsi į bendrovę, kad padėtų, tačiau tada sodo bendrijos pirmininkas nepadėjo parašo, vengė susitikti. Dėl išsikušusio stogelio pareiškėjas nežinojo, kad tai pažeidžia įstatymus, žada pavasariui atėjus jį sutvarkyti. Žmonos atlyginimas yra tik 500 Eur, tuo tarpu pareiškėjo – 1 400 Eur. Tad jis iš esmės vienas išlaiko šeimą (augina 2 mažamečius vaikus). Pareiškėjas tyčia nedarė pažeidimo, nevilkino proceso. Reikalingas tik sodo bendrijos pirmininko leidimas, o kitą sklypą pareiškėjas tikrai sutvarkys.

Atsiliepimas

5. Institucija teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą. Papildomai nurodė, kad nuobauda buvo skiriama, atsižvelgiant į sankcijoje numatytą vidurkį, lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į fiksuotus 2 pažeidimus (dėl tvoros ir pastato – stogelio). Nuobauda pagrįsta, mažinti jos dydžio pagrindo nėra, kadangi įrodymų, kad pareiškėjas geranoriškai bandė pašalinti pažeidimus nėra, skirti įspėjimo pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, galimybės taip pat nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

7. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų (ANK 110 straipsnio 2 dalis).

8. Aptariamos teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Institucijos priimtame Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė ŽĮ 21 straipsnio 7 punktą, kuris numato, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

9. Pareiškėjas neginčija Nutarime nustatytų aplinkybių dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 2 dalyje, dėl to laikytina, kad pareiškėjo veika yra įrodyta. Institucija pareiškėjui už ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 875 Eur baudą. Iš teismui pateikto skundo, matyti, jog pareiškėjas iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti Nutarimą šios nutarties 2 punkte nurodytu būdu.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

12. Visų pirma, vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nuostatas, teismas pažymi, jog pareiškėjas, priešingai nei nurodo Institucijos atstovas, pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, tad teismo vertinimu, ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

13. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas su Institucijos atstovais bendradarbiavo, t. y. dėl negalėjimo atvykti į bylos nagrinėjimus Instituciją informuodavo, jog serga Covid-19 liga, yra išvykęs. Į paskutinį numatytą bylos nagrinėjimą atsakovas neatvyko, pateisinamą priežastį nurodė, jog buvo sugedęs kompiuteris, todėl laiku nepastebėjo pranešimo. Prieš tai aptartos aplinkybės (Institucijos informavimas dėl Covid-19 ligos bei nebuvimo Lietuvoje) teismui sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjas buvo suinteresuotas Institucijai pateikti paaiškinimus bei dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tačiau dėl žmogiškos klaidos to padaryti nepavyko.

14. Svarbu pažymėti ir tai, jog pareiškėjas ėmėsi veiksmų, siekdamas išsipirkti valstybinę žemę. Šias aplinkybes patvirtino ir Institucijos atstovas. Teismas sutinka, jog žemės išsipirkimo procesas gali užtrukti ilgą laiko tarpą, kadangi ne visi veiksmai priklauso tik nuo pareiškėjo atliekamų veiksmų, kaip kad šiuo atveju – reikalingas sodų bendrijos pirmininko parašas, matininkų projektai ir pan.

15. Pasisakant dėl kito pareiškėjo padaryto pažeidimo, t. y. valstybinėje žemėje, ties (duomenys neskelbtini) stovinčio dalies statinio (stoginės), teismas su pareiškėjo nurodytais motyvais, jog iki žiemos periodo neturėjo galimybių pašalinti trūkumų, nesutinka. Pažymėtina, jog pažeidimas nustatytas dar 2021 m. rugpjūčio 17 d., tačiau iki šiol nepašalintas, tad pradėti atlikti statybos darbus, esant palankioms oro sąlygoms, pareiškėjas turėjo galimybę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog karantinas dėl šalyje buvusios Covid-19 pandemijos, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, baigėsi dar 2021 m. liepos 1 d., tad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl statybos medžiagų bei darbuotojų trūkumų, vertinamos kritiškai.

16. Svarbu ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas augina du mažamečius vaikus. Kaip nurodo pareiškėjas, šeimos bendros mėnesinės pajamos yra apie 1 900 Eur. Atsižvelgiant į šiuo metu esančią infliaciją, padidėjusias maisto bei paslaugų teikimo kainas, bei tai, jog pareiškėjas, siekdamas pašalinti Nutarimu nustatytus pažeidimus, taip pat patirs išlaidas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti baudos ne(skyrimo) ar ne(mažinimo) klausimą.

17. Vertindamas nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas galimai turi finansinių sunkumų, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 22 d. pareiškėjo ir jo sutuoktinės atžvilgiu buvo pateiktas UAB „Mano būstas Vilnius“ ieškinys dėl 116,60 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d., nesumokėtas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pareiškėjas neteistas, duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, nėra. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pareiškėjas nėra linkęs pažeidinėti Lietuvoje galiojančių teisės aktų, o nagrinėjamas nusižengimas padarytas dėl nepakankamai greito pareiškėjo veikimo (imtis kuo greičiau priemonių, siekiant išsipirkti valstybinę žemę bei nugriauti pastatą). Svarbu ir tai, jog pareiškėjas padaryto nusižengimo tiek atsiliepime, tiek teisme neginčijo, gailėjosi, kas kaip minėta, pripažintina pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas aiškiai išreiškė norą pašalinti padarytus pažeidimus, bendradarbiauja su institucijomis.

18. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos naikinti teisinio pagrindo nėra – pažeidimai nustatyti dar 2021 m. rugpjūčio 17 d., per šį laikotarpį pareiškėjas turėjo galimybę bent pradėti šalinti pažeidimus. Tačiau, visgi, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas jau ėmėsi veiksmų dėl dalies pažeidimų šalinimo; turi finansinių sunkumų; šeimoje auga du mažamečiai veikai; pareiškėjas neteistas; nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sumažinus 875 Eur baudą ir paskyrus ANK 110 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą minimalų nuobaudos dydį, t. y. 550 Eur.

19. Tad atsižvelgdamas į šio nutarties 18 punkte nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą tenkina iš dalies ir Nutarimu paskirtą 875 Eur nuobaudą mažina iki 550 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-355-2023, ir juo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) nuobaudą sumažinti iki 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu pripažinti, kad A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir nuoširdžiai gailisi.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė