Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-283-478/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-19
Bylos Nr.
1-283-478/2011
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00085-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nukentėjusysis
I. U.
Kaltinamasis
V. Č.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1–283-478/2011
(Proceso Nr. 1-20-1-00085-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1.;1.2.25.4.1.;2.3.6.4.4. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Živilei Rimkevičienei, Vaivai Bėčienei, Ritai Šalkauskienei, Rasai Juronienei, dalyvaujant prokurorui V. Lazauskui, nukentėjusiajai I. U., jos atstovams R. U., L. U., gynėjoms advokatei Ž. Urbonavičienei, advokatei V. Smolenskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) meistre, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama nusikaltimu, numatytu BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teismui dėl V. Č. pareikšto kaltinimo tuo, kad ji 2007 11 13 apie 07.00 val., Kaune, Girstupio g., vairuodama automobilį Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo M. K. Čiurlionio g. link K.Būgos g., ties namu Nr. 9, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 164, 172, 173 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiavo ne kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdama saugų važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ko pasėkoje parbloškė iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį į kelio važiuojamąją dalį įėjusią pėsčiąją I. U., jai padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad V. Č. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., požymių.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės:

V. Č. kalta nusikaltimo padarymu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiosios iki eismo įvykio nepažinojo. 2007 11 13 apie 7 val. ji automobiliu Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu jos mamai V. R., važiavo į darbą, darbo pradžia 7 val. Važiavo Tunelio gatve, Kaune, nuo zoologijos sodo, persirikiavo į dešinę eismo juostą, įjungė dešinį posūkio signalą ir neišjungė jo, kol nepasuko į Girstupio g. Apšvietimo Girstupio gatvėje nebuvo, buvo tamsu, šlapdriba, kelio danga šlapia. Posūkio metu pristabdė, sulėtino greitį, kai prieš pasukant sulėtino greitį, tai ir užsukus važiavo tokiu pačiu greičiu - apie 30 km/h. Įsukus į Girstupio gatvę, važiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, maždaug metro atstumu nuo dešinio automobilio rato iki kelkraščio. Įsukus ir pavažiavus apie 10 m, kelkraštyje prie gatvės pastebėjo tamsiai apsirengusį žmogų, kuris staigiai šoko į gatvę. Pėsčiąją pastebėjo, kai iki jos buvo likę gal kokie 5 m. Kai moteris įšoko į gatvę, ji bandė staigiai stabdyti automobilį, tačiau atstumas tarp jos automobilio ir to žmogaus buvo per mažas, be to, buvo slidu. Moteris atsitrenkė į automobilio priekį ties viduriu bei į stiklą ir nukrito ant žemės kairėje automobilio pusėje prie galinių ratų. Nuo posūkio iki susidūrimo vietos buvo atstumas apie 17-20 m. Po eismo įvykio išlipo iš automobilio, bandė traukti telefoną, kviesti greitąją med. pagalbą, tačiau sustojo iš paskos važiavusi bendradarbė V. M. ir šios mama A. V.. Jų paprašė, kad iškviestų greitąją med. pagalbą ir policiją, jos iškvietė. Kad ant nukentėjusiosios neužvažiuotų kiti automobiliai, V. M. pastatė trikampį ženklą. V. M. klausė moters, kaip nukentėjusioji jaučiasi, po to jai pasakė, kad moteris gyva. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, kalbėjo. V. M. nuvežė savo mamą A. V. iki darbo ir vėl sugrįžo. Po to atvažiavo greitoji medicininė pagalba, išvežė nukentėjusiąją. Pareigūnų laukė gana ilgai, pareigūnai užsirašė duomenis, atliko matavimus. Ji važiavo su policijos pareigūnais atlikti kraujo tyrimų, į policiją duoti parodymų, rašyti paaiškinimą. Po 3-4 dienų važiavo aplankyti nukentėjusiosios į KMUK, jos atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo pareigūną apie savo liudytojas ji informavo 2009 06 22, nes po pirmųjų išvadų byla buvo nutraukta, jai atiduotas vairuotojo pažymėjimas, manė, kad tų liudininkių nereikės. Buvo skirta antra ekspertizė, jos išvados ir atsakymai privedė iki teismo. Prieš avariją nukentėjusiąją ji matė stovinčią, tamsiai apsirengusią. Moteris ėjo ne pėsčiųjų perėjoje, buvo su gobtuvu, į šalis nesidairė. Civilinių ieškinių nepripažįsta, supranta, kad nukentėjusioji patyrė didelę traumą, bet įvertinus autoįvykio situaciją, ji kalta nesijaučia. Per susidūrimą sutrūko, suaižėjo ties viduriu automobilio stiklas, įlinko automobilio numeris, kapotas. Tuo metu jos automobilio draudimas buvo pasibaigęs, ji to nepastebėjo, visada apie besibaigiantį draudimą jai pranešdavo draudėja.

Nukentėjusioji I. U. parodė, kad kaltinamosios iki įvykio nepažinojo. Jos namai yra prie geležinkelio, o darbas - Savanorių pr. gale. Įvykio dieną ji išėjo į darbą neskubėdama, nuo namų iki stotelės yra 5 - 7 min. kelio. Nusileidusi laiptais apie 15-20 žingsnių paėjo į kairę Tunelio gatvės link, iki gatvių susikirtimo nėjo, nes ten yra platus perėjimas per gatvę. Norėjo pereiti gatvę toje vietoje, kur yra siauriausias perėjimas per gatvę į stotelę prie turgaus. Ji neskubėjo, nebėgo, jai tiko bet kurio maršruto autobusas, joks autobusas tuo metu nevažiavo. Prie Girstupio gatvės ji sustojo apie 6.50 val. Matomumas toje vietoje geras, medžių nėra, posūkį iš Tunelio g. į Girstupio gatvę matė. Iki Tunelio gatvės buvo virš 10 - 20 m. Eidama per gatvę atidžiai pasižiūrėjo į abi puses, ar nėra automobilių, automobilių nei iš vienos, nei iš kitos pusės nebuvo. Toje vietoje pėsčiųjų perėjos nėra. Įžengė į gatvę du žingsnius, apie pusantro metro, ir daugiau nieko nebeprisimena. Automobilis iš posūkio turėjo atvažiuoti labai dideliu greičiu, nes ji prieš tai to automobilio nematė. Ji buvo apsirengusi rudos – samanų spalvos žieminiu paltu, kuris buvo trumpas su gobtuvu, turėjo rankinę, atšvaito neturėjo. Girstupio gatvė buvo apšviesta, buvo šlapdriba, dėl oro sąlygų šviesa buvo nelabai ryški, Tunelio gatvė buvo apšviesta. Prie kelkraščio pastovėjo gal 1-2 min. Į kurią vietą buvo smūgis, neprisimena, prisimena tik, kad gulėjo gatvėje. Autoįvykio metu jai lūžo dubens kaulai, buvo praskelta galva, padarytas galvos sutrenkimas, nubrozdinta dešinė koja. Gydėsi ligoninėje, parą laiko gulėjo reanimacijoje, nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. gulėjo KMUK traumų skyriuje. Po to 6 savaites pragulėjo namuose. Kaltinamoji pas ją į ligoninę buvo atėjusi, prisistatė, labai verkė, po to jos daugiau nematė. 38 829,56 Lt ieškinį sudaro: 8829,56 Lt turtinė žala, 30 000 Lt neturtinė žala. Turtinei žalai pagrįsti kvitų nerinko, todėl jos pagrįsti negali, jai buvo perkami vaistai, gulėjo sanatorijoje. Gydymosi išlaidos, pagrindžiamos kvitais, sudaro 337,56 Lt. Nuo 2007 11 15 iki 2008 04 10 gavo 85 proc. darbo užmokesčio dydžio VSDFV ligos pašalpą, todėl prašo priteisti skirtumą –1822 Lt. Buvo pakeista darbo sutartis, kadangi po eismo įvykio galėjo dirbti tik 4 darbo dienas po 32 val. darbo savaitėje, sumažėjo atlyginimas, negautų pajamų suma - 6670 Lt. 2010 09 21 jai buvo pakeista darbo sutartis. Neturtinės žalos 30 000 Lt sumą sudaro fizinis skausmas, pergyvenimai. 2008 04 11 jai nustatytas 40 proc. darbingumas, neteko 60 proc. darbingumo. Iki įvykio ji buvo sveika. 1994 m. jai buvo padaryta stuburo išvaržos operacija, operacija buvo sėkminga, jautėsi gerai. Dėl buitinės traumos galvoje turi svetimkūnių, tačiau iki šiol jokių blogų požymių dėl to nejuto. Ji avarinės situacijos nesukėlė, dėl autoįvykio kalta kaltinamoji.

Liudytoja L. G. parodė, kad nei kaltinamosios, nei nukentėjusiosios nepažįsta. Įvykio dieną turėjo važiuoti į darbą baldų kombinate, esančiame Drobės g. Čiurlionio gatvėje prie Geležinkelio turgaus esančioje stotelėje laukė autobuso, stotelėje buvo ir daugiau žmonių. Stotelėje ji stovėjo prie būdelės nugara į gatvę, veidu į turgų, išgirdo bumbtelėjimą. Atsisukusi pagal garsą į dešinę pamatė, kaip mašina mėtė žmogų. Momento, kai pėsčioji įžengė į gatvę, bei paties partrenkimo ji nematė, prieš bumbtelėjimą automobilio stabdymo garso negirdėjo. Tarp jos ir to automobilio buvo toks atstumas, kad ji matė, kaip žmogus vartėsi ant automobilio. Mašina pravažiavo gal 5 metrus, kol žmogus nukrito ant žemės. Mašinai sustojus, partrenkta moteris gulėjo ant asfalto prie automobilio vairuotojo pusės galinio rato. Ji buvo apsirengusi tamsiai, ant galvos buvo gobtuvas. Maždaug 10-15 metrų už mašinos gulėjo moters rankinė. Prisistatė kažkoks vyriškis, ji jam pasakė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Automobilis, kuris partrenkė moterį, buvo raudonos spalvos, iš jo po avarijos išlipo šviesiaplaukė moteris, šiuo automobiliu daugiau niekas nevažiavo. Ar paskui raudoną automobilį važiavo kitas automobilis, pasakyti negali, tačiau daugiau sustojusių automobilių nebuvo. Ji skubėjo į darbą, todėl nei GMP, nei policijos nelaukė. Įvykio dieną nelijo, nesnigo, buvo tamsus rytas. Kitą dieną po šios avarijos degė šviesos ir gatvėje, ir ant viaduko, o avarijos metu visur buvo tamsu, šviesos nedegė, šioje vietoje dėl šviesos visada buvo problema. Po kelių dienų toje pačioje stotelėje telefono būdelėje buvo iškabinti telefono numeriai, kuriais buvo prašoma paskambinti mačiusius šį įvykį, todėl ji paskambino.

Liudytoja V. M. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, kartu dirba vienoje darbovietėje UAB „Stumbras“, ji yra gamybinio padalinio vadovė, V. Č. – jai pavaldi darbuotoja, tarp jų darbiniai santykiai. Nukentėjusiosios nepažįsta. Ji kiekvieną rytą važiuoja į darbą nuo Aleksoto per Čiurlionio tiltą Girstupio gatvės link. Įvykio dieną važiavo į darbą kartu su mama, kuri taip pat dirba toje pačioje darbovietėje. Važiavo nuo Čiurlionio tilto, pravažiavo geležinkelio stotį, sustojo, norėdama sukti į kairę, į Girstupio gatvę. Praleido iš priekio tiesiai važiuojantį autobusą, troleibusą, praleido ir nuo zoologijos sodo pusės atvažiavusį į dešinę, į Girstupio gatvę sukantį V. Č. vairuojamą raudoną automobilį. Girstupio gatvė buvo neapšviesta, buvo labai tamsu. Įsukusi į Girstupio gatvę, važiavo paskui V. Č. automobilį gal dviejų – trijų automobilių atstumu. Ji važiavo 20-40 km/h greičiu, nes buvo tik pradėjusi važiuoti iš vietos. V. Č. automobilis įsuko į pirmą Girstupio g. juostą, važiavo apie 40 km/h greičiu. Besukant į kairę, priekyje pamatė žmogų, kuris greitai ėjo link kelkraščio, žengė nuo kelkraščio į važiuojamąją dalį, ir jį partrenkė V. Č. automobilis. Jai stabdant automobilį, matė, kaip žmogus krito ant žemės, kai žmogus nukrito, ji sustojo, viskas įvyko gal per 5 sekundes. Kai buvo partrenktas pėstysis, V. Č. iškart sustojo, sustojo nuo dešinės pusės kelkraščio apie 1 m atstumu. Kad neužvažiuotų ant partrenkto žmogaus, ji sustojo įvažiavus į Girstupio gatvę už sankryžos nuo raudono automobilio atstumu gal per vieną mašiną. Žmogus gulėjo ant žemės V. Č. automobilio kairėje pusėje šalia automobilio priekinio rato. Mano, kad pėstysis buvo partrenktas gal už 15 metrų nuo posūkio į Girstupio gatvę. Iš raudono automobilio išlipo moteris, ji įsitikino, kad tai V. Č.. Ji taip pat išlipo iš automobilio, priėjo prie gulinčio ant žemės žmogaus, pamatė, kad tai moteris, moteris buvo apsirengusi tamsiu paltuku. Paklausė moters, ar ji jaučia kojas, ši atsakė, kad jaučia. Moteris gulėjo ant nugaros. Ji skambino kelis kartus telefonu Nr. 112, iškvietė GMP, policiją, pastatė avarinį ženklą. Ar moteris turėjo rankinę, nepastebėjo, rankinės nematė. Sulaukė policijos, pareigūnams pasakė savo telefono numerį, pareigūnai sakė, kad su ja susisieks. Tyrėjas jai paskambino nuo įvykio praėjus gal metams ir dviems mėnesiams.

Liudytoja A. V. parodė, kad kaltinamąją V. Č. pažįsta, dirba kartu toje pačioje įmonėje, nukentėjusiosios nepažįsta. 2007 11 13 prieš 7 val. ryto, nes dirba nuo 7 val., ji su dukra V. M. važiavo į darbą. Kadangi gyvena Aleksote, važiavo pro Čiurlionio tiltą, pravažiavo stotį, prieš sukant į kairę, į Girstupio gatvę, sustojo, nes reikėjo praleisti priešais tiesiai važiuojančias mašinas. Tą dieną labai stipriai snigo, matėsi tik mašinų žibintai, matomumas buvo labai prastas. Prieš jas į Girstupio gatvę įsuko raudona nedidelė mašina, tada jos kirto gatvę ir važiavo paskui raudoną automobilį. Kaltinamosios automobilis važiavo šalia šaligatvio. Įsukus į Girstupio gatvę, ji prie kelio pamatė moterį, kuri buvo su puspalčiu ir gobtuvu. Ši moteris ėjo labai skubėdama, net nepasižiūrėjusi išbėgo į gatvę tiesiai ant priešais jas važiuojančios mašinos ir nukrito kairėje tos mašinos pusėje. Priekyje važiuojanti mašina staigiai sustojo, jos irgi sustojo. Iš raudonos mašinos išlipo moteris, ji ją pažino, tai buvo V. Č.. Priėjo prie to žmogaus pažiūrėti, ar moteris gyva, moteris kalbėjo, sakė, kad jai šalta. Moteris gulėjo šalia mašinos ties priekiniu kairės pusės automobilio ratu, moters galva buvo atsukta į automobilio priekį, gulėjo ant šono, kojos buvo sukryžiuotos, gobtuvas buvo užkritęs. Ta pusė, kur važiavo mašinos, buvo apšviesta, bet ten, kur gulėjo moteris, buvo tamsoka, buvo tarsi šešėlis. Dukra V. M. paskambino į policiją ir į greitąją medicinos pagalbą. Viskas įvyko 10 - 20 m už posūkio, už toje vietoje esančių laiptų. Jų automobilis sustojo per 1-1,5 mašinos atstumą nuo kaltinamosios mašinos. Moters rankinė gulėjo ant žemės, bet kurioje vietoje, neatsimena, galėjo gulėti prie moters kelių. Į partrenktą moterį atkreipė dėmesį dar prieš autoįvykį, nes moteris buvo su gobtuvu ant galvos ir labai staigiai išėjo į gatvę, net neapsidairiusi, ar nėra atvažiuojančio automobilio. Tik po avarijos įvykio vietoje buvo ji su dukra ir kaltinamoji, ant gatvės dešinėje pusėje buvo keli vyrai. Ją dukra nuvežė į darbą ir grįžo automobiliu atgal. Dukra sulaukė policijos ekipažo, ji nesulaukė, nes buvo darbe. Matė, kaip policininkai matavo atstumus ilgais metrais. Savo duomenis policijai paliko jos dukra, ji nepaliko, tačiau iš policijos jai paskambino ir pasakė, kad nori apklausti, ji neprieštaravo.

Liudytojas A. T. parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiosios anksčiau nepažinojo. Įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai, buvo palydėjęs į traukinį draugę. Traukinys išvažiuoja apie 7 val. Tunelio g. buvo apšviesta, Girstupio g. toliau buvo apšviesta. Oras buvo nepatogus, buvo šlapdriba. Ėjo nuo traukinio, norėjo pereiti gatvę, sustojo Čiurlionio gatvės salelėje žiūrėjo į dešinę ir į kairę. Toje salelėje jis užtruko apie 1 minutę, gal šiek tiek daugiau. Pastebėjo nuo Baršausko g. atvažiuojantį automobilį Opel. Norėjo pereiti gatvę, bet susilaikė, manė, kad šis automobilis važiuos tiesiai. Kiek pamena, automobilis posūkio signalo nerodė. Automobilis važiavo greitai, padarė staigų posūkį. Girstupio g. maždaug ties laiptais, ant šaligatvio lūkuriavo moteriškė. Automobiliui užsukus į Girstupio gatvę ir pavažiavus apie 5-10 metrų, pamatė, kaip šis automobilis kliudė per gatvę ėjusią minėtą moterį. Matė susidūrimą, susidūrimas įvyko už posūkio, išgirdo trenksmą, tada atsisuko. Prieš posūkį automobilis stabdė, ar stabdė ir prieš susidūrimą, pasakyti negali. Nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsios spalvos drabužiais, ši moteris užgriuvo ant automobilio variklio dangčio. Po susidūrimo automobilis metėsi dešiniau ir pavažiavęs daugiau kaip 10 m į priekį, sustojo. Tada nukentėjusioji nugriuvo nuo automobilio, ją ši mašina nunešė gal virš 10 metrų, moteris persivertė, nukrito kairėje automobilio pusėje prie ratų. Susidūrimas įvyko daugiau dešiniame gatvės krašte, gal 2 metrai nuo dešinio krašto. Po įvykusio susidūrimo jis perėjo gatvę, bandė skambinti telefonu, tačiau greitąją medicinos pagalbą iškvietė priėjusi moteris. Ši moteris stovėjo aikštelėje, buvo priėjusi prie pat įvykio vietos, jis prie pat nėjo. Jam stovint aikštelėje, nebuvo jokio automobilio, sukančio iš Čiurliono g. į Girstupio g. Ar vairuotoja buvo išlipusi iš automobilio, ar už raudono automobilio sustojo kitas automobilis, kol laukė, nematė. Jis nelaukė nei greitosios medicinos pagalbos, nei policijos. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, stotelėje norėjo pažiūrėti autobusų grafiką, pamatė skelbimą, kuriame prašė atsiliepti to įvykio liudytojus, todėl ir paskambino nurodytu numeriu.

Liudytojas L. N. parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiosios nepažįsta. Įvykio dieną, tikslios datos nepamena, ėjo per viaduką prie geležinkelio stoties. Oras buvo labai blogas, snigo, buvo lijundra. Eidamas per viaduką aplenkė nukentėjusiąją. Nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiais rūbais, užsidėjusi kapišoną. Nusileidęs nuo viaduko, ėjo link turgaus, tuo momentu jokia mašina iš posūkio neišsukinėjo, nevažiavo. Ten pėsčiųjų perėjos nėra, žmonės bando gatvę pereiti siauresnėje gatvės vietoje. Artėdamas prie stotelės išgirdo smūgį, atsisuko, pamatė, kad stovi mašina, prie mašinos gulėjo moteris. Stotelės priėjęs dar nebuvo, grįžo atgal prie įvykio vietos. Kai priėjo arčiau, vairuotoja jau buvo išlipusi iš mašinos, tai buvo šviesiaplaukė moteris, ji paprašė paskambinti greitajai medicinos pagalbai, policijai, bet jis jau buvo paskambinęs pagalbos numeriu 112, jo telefono Nr. 861590376. Kai kaltinamoji jo prašė paskambinti, kitų žmonių, automobilių šalia nebuvo. Įvykis įvyko apie 7 val. ryto, ar Girstupio g. buvo apšviesta, nepamena. Viaduke apšvietimo nėra jau seniai, Čiurliono g. buvo nelabai apšviesta. Ar įvykio metu toje vietoje buvo daugiau automobilių, neprisimena, po įvykio lyg ir sustojo kiti automobiliai. Įvykio vietoje buvo neilgai, kiek tiksliai, pasakyti negali, greitai atvažiavo greitoji, policija. Avarija įvyko toje vietoje, kur yra nusileidimas nuo viaduko.

Liudytojas N. K. parodė, kad jis dirba Kauno m. VPK Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. Kaltinamosios ir nukentėjusiosios nepažįsta. 2007 11 13 jam atvykus į eismo įvykio vietą, jau buvo atvykęs kitas policijos ekipažas. Kolega A. O. dalyvavo kartu su juo. Į įvykio vietą jie atvyko apie 7.30 val., buvo prašvitę, todėl apšvietimo tikriausiai jau nebuvo, įvykio vietoje stovėjo transporto priemonė, nukentėjusiosios nebuvo. Jie apsiklausinėjo vairuotoją, kuri buvo šoko būsenoje, sužalota nebuvo, apžiūrėjo transporto priemonę. Buvo sugadinta automobilio Opel Corsa priekinė kairioji pusė, priekinis kairės pusės stiklas buvo suskaldytas, palenktas priekinis valstybinio numerio ženklas. Stiklo duženų įvykio vietoje nebuvo užfiksuota. Eismo įvykis įvyko prie laiptų, nes nukentėjusioji nulipo nuo laiptų – taip vėliau nurodė pati nukentėjusioji. Tą dieną buvo šlapdriba, buvo krituliai. Už raudono automobilio, kai jie atvyko, kito automobilio nebuvo. Nukentėjusios rankinės gulinčios nematė, šio fakto nepamena. Vietos apžiūra tęsėsi iki 8 val. ryto, gali būti, kad fotonuotraukas jis darė apie 8 val. Su įtariamąja eismo įvykio vietos parodymų patikrinimo neatliko. Įvykio vietos apžiūros protokolas daromas matant automobilį, matuojant. Sudarant įvykio vietos planą, padeda patrulis, gali padėti vairuotojas. Susidūrimo vieta nebuvo nurodyta, nes niekas neparodė, kurioje vietoje buvo partrenkta nukentėjusioji. Jeigu jiems parodo, kurioje vietoje partrenkė asmenį, jie tą vietą būtinai pažymi, išmatuoja. Kai jie atvyko, vieta, kur nukentėjusioji gulėjo po susidūrimo, nebuvo pažymėta. Partrenkimo vietą fiksuoja jie, o prieš juos atvykęs ekipažas turi apsaugoti įvykio vietą, pažymėti įvykio vietą ženklais. Ar įvykio vietoje užrašė liudytojų duomenis, ar apklausinėjo S. V., nepamena. Šioje byloje liudytojai atsirado vėliau. Tarp žmonių, buvusių įvykio vietoje, liudytojos A. V. nebuvo, prie jo priėjusi ji nebuvo, su juo nekalbėjo. A. V. kaip liudytoja buvo apklausta praėjus 14 mėn. nuo įvykio. V. M. ir A. V. atsirado byloje po ekspertizės, gali būti, kad tai buvo kaltinamosios nurodytos liudytojos. Liudytoja L. G. atsirado byloje tada, kai ji pati paskambino pagal skelbimą, pakabintą autobusų stotelėje.

Liudytojas A. O. parodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos patruliu. Kaltinamosios ir nukentėjusiosios nepažįsta. Pamena, kad įvykio dieną buvo kritulių. Į įvykio vietą nuo pranešimo jie atvyksta per 10-15 min., jeigu vyksta iš kito eismo įvykio, užtrunka ilgiau. Kai jie atvyko, jau buvo atvykę ir kiti pareigūnai, kurie saugojo įvykio vietą. Apšvietimas nebeveikė, nes buvo pradėję švisti. Nukentėjusiosios jau nebuvo. Už automobilio nebuvo kito automobilio. Moteriško rankinuko jie nerado. Buvo vairuotoja, stebėtojų, kurie jiems prisistatytų, nebuvo, nors žmonių, stebinčių įvykį, buvo. Jis įvykio vietoje braižė planą. Eismo įvykio planas - tai pirminis variantas, jis braižomas eismo įvykio vietoje pagal mastelį, tačiau gali būti milimetro paklaida. Viadukas yra toliau nuo įvykio vietos. Į Girstupio gatvę įvažiavimą irgi matavo, matavo tai, ką matė. Kadangi braižyta vietoje, gali būti paklaida, gali būti netikslumų. Susidūrimo vieta nebuvo pažymėta, nes nesimatė požymių, kurioje vietoje galėjo būti susidūrimas, o dalyviai šios vietos nenurodė. Vairuotoja buvo, tačiau jinai negalėjo paaiškinti, kurioje vietoje įvyko susidūrimas. Liudytoja A. V. jam nematyta.

Liudytojas D. G. parodė, kad jis dirba Kauno m. VPK Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistu. Pamena, kad atvykęs į įvykio vietą, tikslaus laiko neatsimena, surašė automobilio techninės būklės patikrinimo protokolą, nurodė automobilio sugadinimus. Kodėl nenurodė, kurioje automobilio pusėje buvo padaryti sugadinimai, pasakyti negali. Buvo apgadintas automobilio priekinis stiklas kairėje pusėje. Tyrėjas iškart darė fotonuotraukas. Nukentėjusioji jau buvo išvežta. Ar jam atvykus kaltinamoji buvo įvykio vietoje, nepamena, liudytojų neatsimena. Pamena, kad tą dieną buvo šlapdriba

Liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės patruliu. Kaltinamosios ir nukentėjusiosios nepažįsta. Eismo įvykio, įvykusio Girstupio gatvėje, detalių neatsimena. Ar nukentėjusioji buvo įvykio vietoje, nepamena, A. V. įvykio vietoje nematė. Jo darbas yra apsaugoti eismo įvykio vietą. Stengiasi apsaugoti įvykio vietoje esančius daiktus, duženas. Jeigu schemoje daiktai nebuvo užfiksuoti, reiškia, kad jų nebuvo. Šią įvykio vietą apsaugojo – užstatė savo automobiliu. Pamena, kad įvykio dieną buvo sniego, šlapia, tačiau, ar jiems atvykus, jau buvo šviesu, neatsimena. Ar įvykio vietoje buvo kitas automobilis, nepamena. Jie užsirašo liudytojų duomenis ir perduoda juos operatyvinei grupei. Jeigu šie patys viską užfiksavo, tada liudytojų duomenų jiems fiksuoti nereikia. Jeigu jų tarnybinio pranešimo nebuvo, reiškia liudytojai nebuvo reikalingi. Automobilį, kuris nėra įvykio dalyvis, jie liepia iš įvykio vietos patraukti.

Liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės patruliu. Kaltinamosios, nukentėjusiosios nepažįsta. Avarijos, įvykusios Girstupio gatvėje, neatsimena. Jis dirba patruliu, jie turi suteikti pagalbą nukentėjusiesiems, apsaugoti įvykio vietą. Ar jiems atvažiavus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo išvežta, nepamena.

Liudytojas S. V. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, jie - buvę klasės draugai, nukentėjusiosios nepažįsta. Tikslios įvykio datos nepamena, pamena, kad buvo antradienis. Buvo žiema, apie 7 val. ryto, snigo, buvo prietema, matomumas buvo labai blogas. Jis važiavo į Tunelio g. ir Šiaulių g. jungiantį pravažiavimą. Aikštelėje pastatė automobilį ir ėjo Girstupio gatvės link, kadangi ėjo į AB „Autrolis“ būstinę derinti planų. Eidamas per gatvę pamatė gatvės viduryje parblokštą moterį. Gatvės važiuojamoje dalyje vidury gatvės stovėjo automobilis. Automobilis stovėjo tokioje pozicijoje, lyg būtų atvažiavęs nuo Tunelio gatvės. Žmogus gulėjo ant žemės prie priekinės automobilio dalies kairės pusės. Iš automobilio išlipo jam iš matymo pažįstama mergina, prieš įvykį kaltinamąją jau seniai buvo matęs, laukė, kol atvažiuos policija. Automobilis buvo nedidelis, atrodo rusvos spalvos, automobilio modelio pasakyti negali. Kaip ant žemės gulėjo nukentėjusioji, neprisimena. Apie eismo įvykį nepranešė. Su kaltinamąja apie įvykį nešnekėjo, nes ji buvo šoko būsenoje. Gatvėje išmėtytų daiktų nematė, ar gatvėje buvo daugiau automobilių, neužfiksavo. Įvykio vietoje stovėjo tol, kol atvažiavo policija, policijos laukė ilgai, gal apie valandą, pareigūnai jį paleido tik po valandos. Pareigūnams paliko savo anketinius duomenis. Jam bestovint įvykio vietoje, priėjo vyriškis, jis irgi laukė policijos. Kas dar iš liudytojų sulaukė policijos, neatsimena. Žmonių buvo nemažai, bet kokį jie turi ryšį su vairuotoja, pasakyti negali.

Liudytojas J. P. parodė, kad jis yra UAB ,,Kauno gatvių apšvietimas“ eksploatavimo skyriaus viršininkas. Yra Kauno m. savivaldybės patvirtintas grafikas, kada reikia įjungti miesto gatvių apšvietimą ir kada išjungti. 2007 11 13 apšvietimas buvo išjungtas 7.28 val., o įjungtas 16.32 val. Operatyvinis žurnalas yra pagrindinis dokumentas, iš kurio sprendžiama apie visus miesto elektros ūkio gedimus, jis yra sunumeruotas. Kaune yra apie 300 elektros maitinimo spintų, kurios tarpusavyje sujungtos, 36 iš jų yra valdomos. Spintą, iš kurios dega apšvietimas, mato savo kompiuteryje, kad ji veikia, bet atskirų lempų, kurios tuo metu dega ar nedega, nemato, gali pasakyti tik apie gatvės bendrą sistemą. Jei kas pasiskundžia, tada žiūrima, ar toje spintoje neregistruotas gedimas. Važiuoja tikrinti, kai gauna dispečerinės pranešimus ar skambučius iš gyventojų. Magistralines gatves, kur važiuoja mašinos, tikrina atidžiau. Įvykio dieną apšvietimas buvo išjungtas 7.28 val. Kad įvykio vietoje nedegė lempos ir tai buvo neužfiksuota, nei patvirtinti, nei paneigti negali. Atskira lempa gali nedegti, bet visoje gatvėje nedegti lempos negalėjo, nes ją jie mato savo sistemoje. 2007 11 13 žurnalo išraše matyti, kad prieš įvykį gatvių apšvietimas buvo įjungtas 16.32 val., 17.05 val. jis dar buvo patikrintas.

Ekspertas V. V. paaiškino, kad ekspertizės buvo atliktos, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pagal paskutinius pateiktus duomenis. Eismo įvykiuose su pėsčiaisiais mastelinių planų niekas nebraižo, šiuo atveju buvo svarbu važiuojamoji dalis, plotas, kur automobilis užfiksuotas. Svarbu atstumas, kurį nueina pėsčioji, o parodymai yra subjektyvūs duomenys. Stabdomas prieš susidūrimą automobilis yra nevaldomas ir juda ta trajektorija, ta linkme, kuria judėjo iki stabdymo. Tyrimų praktika rodo, kad jei automobilis intensyviai stabdomas, jis juda ta pačia trajektorija, kuri buvo iki stabdymo. Jei kaltinamoji pradėjo stabdyti, ji negali pakeisti krypties - 1-2 metrus negali pasitraukti į šoną stabdymo metu. Automobilis užfiksuotas lygiagrečiai kelkraščio, todėl užfiksuota nuo dešiniųjų ratų 1,9 metrai. Yra stabdymo kelias, kuris priklauso nuo reakcijos laiko, kai vairuotojas suvokia, kad reikia stabdyti, nuo vairo ir kelio ypatumų. Esant tokioms aplinkybėms, viskas rodo, kad vairuotoja nestabdė intensyviai ir nebuvo pasukusi vairo. Pėsčioji partrenkta buvo daugiau kairiąja puse. Apskaičiavus buvo gautas 2,8 metrų objektyvus nueitas atstumas nuo dešinio kelkraščio, o po partrenkimo vairuotoja dar stabdė automobilį. Atliktas tolimesnis tyrimas, nes nėra nustatyta, kokiu greičiu ėjo pėsčioji. Automobilio greitis paimtas toks, kokį nurodė vairuotoja, prie nurodyto greičio ir nežiūrint nukentėjusiosios greičio, imamas intervalas, gaunama taip vadinama „šakutė”. Lyginant su stabdymo keliu, buvo apskaičiuotas pėsčiosios kritinis judėjimo greitis, kuris pagal vairuotojo judėjimo greitį atitinka nukentėjusiosios judėjimo greitį. Kategoriškos išvados duoti negali, čia buvo pateikta sąlyginė išvada, nes nėra aiškus nukentėjusiosios greitis. Vienoje užduotyje buvo nurodyta sąlyga, kad nukentėjusioji bėgo, kitoje užduotyje ši sąlyga nenurodyta. Gauta 5,4 km/h reikšmė atitinka greito ėjimo tempą. Jei pėsčioji bėgo, skaičiuojama nuo 6,9 km/h. Išvadoje parašyta, kad jeigu pėsčioji judėjo didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tuomet pėsčiosios veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio sąlyga. Stabdymo kelio ilgiui vidutiniškai 6 cm sniego sluoksnis įtakos turi, paprastai, duodant išvadas, atsižvelgiama į sniegą. Visada ekspertizė daroma vairuotojo naudai. Sustojęs automobilis buvo išmatuotas, todėl reikia šiais atstumais tikėti. Antroje ekspertizėje buvo imtos tik ėjimo, neimtos bėgimo sąlygos, svarbu tik, kad neviršytų 5,4 km/h reikšmės. Apskaičiuota, kur buvo automobilis prieš susiduriant. Nueitas atstumo ilgis priklausė nuo to, kiek buvo automobilis nutolęs. 30 km/h greitį nurodė kaltinamoji, todėl rėmėsi tokiu greičiu. Pėsčiosios ėjimas ne per pėsčiųjų perėją yra įvykio priežastinis ryšys. Jeigu pėsčioji judėjo per gatvę greičiu, didesniu nei 5,4 km/h, tada šioje situacijoje jos veiksmai sukėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Jei pėsčioji per gatvę ėjo greičiu, mažesniu nei 5,4 km/h, tada automobilio Opel Corsa vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Sąlygos, kurios lėmė eismo įvykį, buvo: automobilio greitis 30 km/h ir pėsčiosios į gatvę nueitas atstumas 2,8 m. Pagrindinė priežastis, kad yra nežinomas tikslus pėsčiosios greitis, nes ji galėjo eiti ir 2,8 km/h greičiu, ir 6,5 km/h greičiu.

Specialistas V. M. paaiškino, kad kaltinamoji į jį kreipėsi dėl bylos, asmeniškai nei kaltinamosios, nei nukentėjusiosios nepažįsta. Jam buvo pateikta visa bylos medžiaga, tirtas 2007 11 13 eismo įvykis, išvadoje padaryta techninė klaida, nurodant, kad eismo įvykis įvyko 2007 11 17. Apskaičiavimus darė pagal duomenis, užfiksuotus schemoje. Bandė įvertinti, ar tikrai vairuotoja važiavo 30 km/h greičiu, ar greitis galėjo būti ir didesnis. Pagal palydovinę nuotrauką nustatė, kad posūkio greitis buvo 25 km/h, o didžiausias greitis galėjo būti 35,6 km/h. Jei greitis būtų buvęs didesnis, būtų šoninis slydimas. Toks 30 km/h greitis galėjo būti saugus. Dėl automobilio važiavimo 1 metro atstumu nuo dešinio krašto - saugus atstumas yra 55 cm, todėl važiavimas 1 metro atstumu nuo kelkraščio, techniniu požiūriu, šioje situacijoje yra saugus. Atsakant į klausimą, ar įmanoma per 17 metrų atstumą, važiuojant 30 km/h greičiu, persirikiuoti 90 cm atstumu į kairę ir vėl išlyginti automobilį, panaudojus formules, kad persirikiavimui užtenka 12 metrų, įvertinus automobilio duomenis ir kelio dangą, buvo gauta, kad 17 metrų atstume įmanoma, manevruojant ir stabdant, sustabdyti automobilį 1,9 m atstumu nuo kelkraščio. Skaičiavimai atlikti modeliuojant kompiuterine programa ir taikant formules. Vairuotojo parodymai yra savarankiški duomenys. Jis tyrinėjo techninę galimybę. Natūralu, kada kliūtis yra iš dešinės, vairuotojas instinktyviai įprastai suka į kairę. Jis tyrė techninę galimybę, jei mašina važiuotų 30 km/h greičiu 1,9 m atstumu nuo krašto. Koks būtų pėsčiosios atmetimas, parodyta išvados 7 psl. 6 pav. (b. l. 133, t. 2) - esant 30 km/h automobilio greičiui, pėsčiosios atmetimas gali būti nuo 5 iki 15 metrų, t. y. tokiu atstumu būtų nublokšta pėsčioji. Pėsčioji buvo partrenkta ties taku, nusileidus laiptais. Jis tyrė automobilio ir pėsčiosios suartėjimo mechanizmą. Jeigu pėsčioji ėjo normaliu žingsniu, ji negalėjo išvengti susidūrimo. Automobilis galėjo važiuoti 1 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto, todėl susidūrimo išvengti nebuvo galima. Toje vietoje pėsčiųjų perėjos nėra. Išvados 9 psl. 8 pav. (b. l. 135, t. 2) matyti, kad pėstieji į kitą gatvės pusę privalo eiti tik ten, kur yra pažymėta žalia spalva, t. y. sankryžoje pagal šaligatvių ar kelkraščių liniją. Ar tai yra 14 m atstumas, ar 23 m nuo sankryžos, bet kuriuo atveju, toks pėsčiojo ėjimas prieštarauja nustatytai tvarkai. Pėsčioji galėjo būti partrenkta ir atmesta į priekį nuo 15 iki 25 m atstumu nuo sustojusio automobilio, jei ėjo vidutiniu ar greitu žingsniu, ir negalėjo išvengti susidūrimo, o jos veiksmai, prieštaravę KET reikalavimams, sudarė neišvengiamą kliūtį vairuotojai. Tyrimą atliko pagal 1,9 m partrenkimo atstumą nuo dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto. Tyrimo dėl 2,8 m atstumo neatliko. Techniniu požiūriu, atstumas galėjo būti nuo 1,9 m iki 2,8 m. Pagrindinis duomuo, lemiantis išvadą, yra atstumas nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, nes nuo jo priklauso laikas, per kurį vairuotojas turėjo sureaguoti ir imtis konkrečių veiksmų.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 2-6, t. 1) nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Kaune, Girstupio g., kelio dangos būklė šlapia, oro sąlygos apžiūros metu – sninga, važiuojamosios kelio dalies plotis 13,60 m, važiuojant toliau nuo Tunelio g. link K. Būgos g., Girstupio g. važiuojamosios kelio dalies plotis 7,40 m, važiuojamoji dalis nepaženklinta, įvykio vietoje eismas nereguliuojamas, automobilis Opel Corsa valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ties namu Nr. 9, t.y. galiniais ratais nutolęs 31 m atstumu nuo Tunelio g. ir dešiniąja puse nutolęs nuo kelkraščio 1,90 m, atstumas nuo Tunelio g. iki išvažiavimo, esančio ties namu Nr. 9, nurodytas 21 m, padangų pėdsakų, stabdymo žymių nėra, nukentėjusiosios daiktų, žymių, panašių į kraujo, nėra, matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje tamsiu paros metu netikrintas, laiptai nuo viaduko, esantys prieš įvažiavimą, ir atstumas nuo Tunelio g. iki viaduko laiptų nenurodytas ir neišmatuotas.

Papildomu kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 103-108, t. 2) nustatytos Tunelio g. ir Girstupio g. elektros linijų ir gatvės apšvietimo atramos, nustatyta, kad artimiausia gatvės apšvietimo atrama, esanti Girstupio g., yra nutolusi nuo Tunelio g. 17,1 m ir stovi 1,62 m atstumu nuo Girstupio g. bordiūro, sekanti gatvės apšvietimo atrama nuo Tunelio g. nutolusi 38,3 m, Tunelio gatvėje ties Girstupio gatve šaligatvio viduryje yra elektros linijos – apšvietimo atrama, stovinti nuo kairio bordiūro 2,73 m atstumu, nuo dešinio bordiūro 2,75 m atstumu, nuo Girstupio g. bordiūro 3,36 m atstumu, fotolentelėje matyti, kad Tunelio g. prieš pat posūkį į Girstupio g. yra dar viena atrama, kuri įvykio vietos protokole neaprašyta, plane neatžymėta ir jos atstumai neišmatuoti, nors, teismo nuomone, dviejų atramų buvimas ties posūkiu, sukant į dešinę iš Tunelio g. į Girstupio g., sumažina galimybę vairuojančiam autotransporto priemonę asmeniui savalaikiai ir gerai matyti eismo situaciją, esančią Girstupio g. važiuojamojoje dalyje ir dešiniame kelkraštyje, šiame įvykio vietos plane nurodyta, kad posūkis iš Tunelio g. į Girstupio g. baigiasi, įvažiavus į Girstupio g. 5,5 m.

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l. 7-8, t. 1) nustatyta, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. R., kurį vairavo V. Č., nustatyta, kad automobilis techniškai tvarkingas, eismo įvykio metu sugadintas automobilio priekinis stiklas, palenktas priekinis valstybinio numerio ženklas, įlenktas variklio dangtis.

Pažyma apie autotransporto įvykį (b. l. 9-10, t. 1) nustatyta, kad 2007 11 13 apie 7 val. Kaune, Gisturpio g. ties namu Nr. 9, automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. Č., ne pėsčiųjų perėjoje parbloškė bei sužalojo pėsčiąją I. U., kuri dėl patirtų sužalojimų GMP automobiliu buvo pristatyta į KMUK.

Specialisto išvada (b. l. 14, t. 1), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b. l. 15, t. 1) nustatyta, kad V. Č. kraujyje, paimtame 2007 11 13 8.35 val., etilo alkoholio nerasta, eismo įvykio metu ji buvo blaivi.

Raštu (b.l. 18, t. 1), KMUK Mišrių traumų skyriaus išrašu iš medicininių dokumentų (b. l. 19, t. 1) nustatyta, kad I. U. dėl 2007 11 13 eismo įvykio metu patirtos traumos pristatyta į KMUK SPS, nustačius sužalojimus, stacionarizuota į CRITS, kur būklę stabilizavus, perkelta tolesniam gydymui į MTS, šios pacientės kraujo serume alkoholio nerasta.

Teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 20-21, t. 1) nustatyta, kad I. U. konstatuota galvos sumušimas su muštine žaizda dešinėje kaktos pusėje su galvos smegenų sukrėtimu, dešinės pusės gaktikaulio apatinės šakos lūžimas, kairės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimai, retroperitoninė hematoma, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje; sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant kairės pusės gaktikaulio abiejų šakų lūžimui, tikėtina, kad pirminis smūgis galėjo būti į kairę priekinę kūno dalį.

Nukentėjusiosios I. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 25-28, t. 1) nustatyta, kad I. U. įvykio vietoje parodė, jog ji nulipo laiptais, vedančiais nuo Tunelio g. viaduko ir įžengė į Girstupio g. važiuojamąją dalį vietoje, kuri yra 23 m atstumu nuo Tunelio g., prie protokolo pridėtame eismo įvykio vietos plane nurodyta, kad atstumas nuo Tunelio g. iki nusileidimo nuo laiptų yra 21,2 m, įvažiavimas ties Girstupio g. namu Nr. 9, esantis už laiptų, šiame eismo įvykio vietos plane nenurodytas ir atstumas iki jo neišmatuotas.

Teismui byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti eismo įvykio vietos matavimai kelia pagrįstas abejones jų teisingumu, nes kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei prie jo esančiame plane (b. l. 2-6, t. 1) nurodyta, kad atstumas nuo Tunelio g. iki įvažiavimo, esančio už nusileidimo nuo laiptų ir ties Girstupio g. namu Nr. 9, yra 21 m, nukentėjusiosios I. U. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad 21,2 m atstumas yra iki nusileidimo nuo laiptų, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi specialisto V. M. konsultacinėje išvadoje (b.l. 128-129, t. 2) esančia palydovine eismo įvykio vietos nuotrauka ir masteliniu brėžiniu, nes šiame dokumente esanti nuotrauka ir mastelinis brėžinys objektyviausiai atspindi eismo įvykio vietą.

Nukentėjusiosios I. U. papildomo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 63-66, t. 2) nustatyta, kad I. U. nurodyta vieta, kurioje ji įžengė į Girstupio g. važiuojamąją dalį yra 15,30 m atstumu nuo Tunelio g. ir ji buvo partrenkta 0,96 m atstumu nuo kelkraščio 14,25 m atstumu nuo Tunelio g., t. y. nukentėjusiosios nurodyta įžengimo į važiuojamąją gatvės dalį vieta yra 7,7 m arčiau Tunelio g., nei nukentėjusioji nurodė, atliekant pirmąjį parodymų patikrinimą vietoje, bei nukentėjusioji ėjo įstrižai gatvės važiuojamosios dalies.

Liudytojo A. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 83-85, 88, t. 2) nustatyta, kad I. U. ant šaligatvio A. T. matė stovinčią atstumu apie 11,70 m nuo Tunelio g., I. U. įžengus į važiuojamąją dalį, ji buvo parblokšta 1,9 m atstumu nuo kelkraščio.

Pažyma apie oro sąlygas (b. l. 67, t. 1) nustatyta, kad Kauno Meteorologijos stoties duomenimis 2007 11 13 d. 8 val. oro temperatūra buvo 0,0 ° C, vėjas pietryčių 7m/s, gūsiai iki 10 m/s, debesuota, nuo 0.00 val. iki 10.20 val. stebėta silpna šlapdriba, nuo 2 val. iki 8 val. iškrito 1,6 mm kritulių, 8 val. vidutinis sniego dangos aukštis buvo 6 cm.

Kauno Meteorologijos stoties pažyma ir paaiškinimu (b. l. 134, 135, t. 1) nustatyta, kad 2007 11 13 d. 8 val. oro temperatūra buvo 0,0 ° C, apsiniaukę, oro drėgnumas – 98 %, nuo 2007 11 12 d. 20 val. iki 2007 11 13 d. 14.50 val. stebėta šlapdriba, viso per ją iškrito 4,7 mm kritulių, vidutinis sniego dangos storis 2007 11 13 d. 8 val. buvo 6 cm.

Raštu dėl Girstupio g. apšvietimo (b. l. 165, t. 1) nustatyta, kad 2007 11 13 Kauno miesto gatvių apšvietimas, o tuo pačiu ir Girstupio g. apšvietimas, buvo išjungtas 7.28 val., Girstupio g. apšvietimas yra neporinių namų pusėje, atstumas tarp atramų apie 30 m, Girstupio g. apšvietimo sutrikimų 2007 11 13 gatvių apšvietimo dispečerinėje neužregistruota.

Raštu (b.l. 195, t. 1) nustatyta, kad 2007 11 13 apie 7.11 val. Kauno m. VPK VP OVS Budėtojų poskyryje trumpuoju pagalbos telefonu 112 gautas ir Informacijos žurnale užregistruotas moters, prisistačiusios pavarde Misevičienė, pranešimas: ,,M. K. Čiurlionio g. ir Girstupio g. sankryžoje partrenkė moterį“. Pranešėja skambino iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. 8 682 41383.

Pažyma dėl mobilaus ryšio telefono abonento priskyrimo (b. l. 196, t. 1) nustatyta, kad mobilaus ryšio abonentas Nr. 8 682 41383 priklauso AB „Stumbras“, priskirtas gamybos direktorei V. M..

Kauno miesto VPK VP OVS BP informacijos žurnalų Nr. 1 ir Nr. 4 išrašais (b. l. 21-24, t. 2) nustatyta, kad 2007 11 13 d. 7.11 val. užregistruotas tel. Nr. 8 615 90376 vyriškio pranešimas bei 2007 11 13 d. 7.11 val. tel. Nr. 8 682 41383 pil. Misevičienės pranešimas apie eismo įvykį prie Čiurlionio g. esančio turgaus, prie Girstupio g. 9, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 7.18 val.

Kauno apskrities VPK OVV pranešimu (b. l. 36, t. 1) nustatyta, kad tel. Nr. 8 615 90376 priklauso L. N..

VšĮ Kauno m. GMP kvietimo kortele (b. l. 37, t. 2) nustatyta, kad 2007 11 13 d. 7.11 val. iš budinčio Maceikos buvo gautas pranešimas, kad Čiurlionio g. prie Geležinkelio stoties partrenktas žmogus.

UAB ,,Kauno gatvių apšvietimas“ operatyvinio žurnalo išrašu (b. l. 143-144, t. 2) nustatyta, kad iki 2007 12 10 jokių elektros gedimų ir taisymų Girstupio g. neregistruota.

Specialisto išvada (b. l. 38-41, t. 1) nustatyta, kad pėsčioji I. U. iki partrenkimo vietos įveikė apie 2,8 m atstumą, automobilio Opel Corsa, važiuojančio pačios vairuotojos nurodytu apie 30 km/h greičiu, stabdymo kelias buvusioje kelio eismo situacijoje yra apie 15,5 m, pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu (pėsčiajai įžengus į Girstupio g. važiuojamąją dalį) automobilis buvo 6,0-33,6 m atstumu iki partrenkimo vietos, kritinis pėsčiosios judėjimo greitis (kuriam esant automobilio Opel Corsa vairuotoja, laiku stabdydama vairuojamą transporto priemonę, dar turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo) buvusioje kelio eismo situacijoje yra lygus 5,4 km/h. Jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos judėjo ne didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tuomet buvusiomis eismo įvykio aplinkybėmis automobilio Opel Corsa vairuotoja V. Č., važiuodama pačios nurodytu apie 30 km/h greičiu ir laiku stabdydama, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos judėjo ne didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tuomet tokiomis eismo įvykio aplinkybėmis vairuotojos V. Č. veiksmai, - pėsčiajai I. U. įžengus į Girstupio g. važiuojamąją dalį, laiku nestabdė vairuojamo automobilio Opel Corsa, dėl to įvyko eismo įvykis, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos judėjo ne didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tuomet tokiomis eismo įvykio aplinkybėmis pėsčiosios I. U. veiksmai - prieš įžengdama į Girstupio g. važiuojamąją dalį, neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir jo greičio, bei neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį iš kairės pusės artėjančiam automobiliui Opel Corsa, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos judėjo didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tuomet tokiomis eismo įvykio aplinkybėmis pėsčiosios I. U. veiksmai, - prieš įžengdama į Girstupio g. važiuojamąją dalį, neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir jo greičio, bei neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė neišvengiamą kliūtį iš kairės pusės artėjančiam automobiliui Opel Corsa, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Teismo autotechninės ekspertizės aktu (b. l. 86-91, t. 1) nustatyta, kad kelio ilgio atžvilgiu nustatyti, kurioje vietoje įvyko pėsčiosios I. U. partrenkimas, negalima. Kelio pločio atžvilgiu pėsčioji I. U. buvo partrenkta apie 2,8 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint K. Būgos g. link, apskaičiuoti (nustatyti), koks buvo automobilio Opel Corsa, greitis, atsižvelgiant į automobilio Opel Corsa sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją, susidūrimo objektą bei pėsčiosios patirtas traumas, negalima, apskaičiuoti (nustatyti), koks galėjo būti automobilio Opel Corsa greitis, atsižvelgiant į atstumą (stabdymo kelią) nuo vietos, kurioje pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį iki vietos, kurioje ji gulėjo nublokšta nuo automobilio kapoto, negalima, prieš pat eismo įvykį automobilis Opel Corsa važiavo nutolęs apie 1,9 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint K. Būgos g. link, 50 - 60 metų amžiaus moterų ėjimo lėtu žingsniu greitis yra 2,5 - 3,9 km/h, ėjimas ramiu žingsniu – 4,2 – 5,0 km/h, ėjimas greitu žingsniu 5,2-6,5 km/h, pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu automobilis Opel Corsa, važiuojantis pačios vairuotojos nurodytu apie 30 km/h greičiu, buvo 12,9 m - 33,6 m atstumu iki partrenkimo vietos. Jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos ėjo ne didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tuomet buvusiomis eismo įvykio aplinkybėmis automobilio Opel Corsa vairuotoja V. Č., važiuodama pačios nurodytu apie 30 km/h greičiu ir laiku stabdydama, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Skersai kelio judančios kliūties apvažiavimas yra nepriimtinas. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad buvusiomis kelio ir meteorologinėmis sąlygomis automobilio vairuotojos V. Č. pasirinktas apie 30 km/h greitis buvo nesaugus. Jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos ėjo ne didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tuomet tokiomis eismo įvykio aplinkybėmis vairuotojos V. Č. veiksmai, - pėsčiajai I. U. įžengus į Girstupio g. važiuojamąją dalį, laiku nestabdė vairuojamo automobilio Opel Corsa, dėl to įvyko eismo įvykis, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, pėsčiosios I. U. veiksmai, - prieš įžengdama į Girstupio g. važiuojamąją dalį, neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir jo greičio, bei neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį jai iš kairės pusės artėjančio automobilio Opel Corsa vairuotojai V. Č., - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos judėjo didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tuomet tokiomis eismo įvykio aplinkybėmis pėsčiosios I. U. veiksmai, - prieš įžengdama į Girstupio g. važiuojamąją dalį, neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir jo greičio, bei neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė neišvengiamą kliūtį jai iš kairės pusės artėjančio automobilio Opel Corsa vairuotojai V. Č., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Papildomos teismo autotechninės ekspertizės aktu (b. l. 113-116, t. 2) nustatyta, kad pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu (pėsčiajai I. U. įžengus į Girstupio g. važiuojamąją dalį) automobilis Opel Corsa, važiuojantis pačios vairuotojos nurodytu apie 30 km/h greičiu, buvo 12,9 m - 33,6 m atstumu iki partrenkimo vietos, pėsčiajai I. U. įžengus į Girstupio g. važiuojamąją dalį ir iki partrenkimo vietos einant ramiu tempu, automobilis Opel Corsa, važiuojantis 30 km/h greičiu, iki partrenkimo vietos buvo 16,8 – 20 m atstumu. Automobilio Opel Corsa, važiuojančio pačios vairuotojos nurodytu apie 30 km/h greičiu, stabdymo kelias buvusioje kelio eismo situacijoje yra apie 15,5 m. Nustatyti, ar automobilio Opel Corsa vairuotoja V. Č. prieš pėsčiosios I. U. partrenkimą stabdė savo automobilį, negalima. Kritinis pėsčiosios judėjimo greitis (kuriam esant automobilio Opel Corsa vairuotoja, laiku stabdydama vairuojamą transporto priemonę, dar turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo) buvusioje kelio eismo situacijoje yra lygus 5,4 km/h. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Opel Corsa vairuotoja V. Č., važiuodama pačios nurodytu apie 30 km/h greičiu ir laiku stabdydama, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos ėjo lėtu, ramiu arba greitu žingsniu ne didesniu kaip 5,4 km/h greičiu. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios I. U. veiksmai, - prieš įžengdama į Girstupio g. važiuojamąją dalį, tinkamai neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir jo greičio, bei tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, o įėjusi į kelio važiuojamąją dalį, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį iš kairės pusės link jos artėjančiam automobiliui Opel Corsa, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos ėjo ne didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tai šioje kelio eismo situacijoje automobilio Opel Corsa vairuotojos V. Č. veiksmai, - pėsčiajai I. U. įžengus į Girstupio g. važiuojamąją dalį, laiku nestabdė vairuojamo automobilio Opel Corsa, dėl to partrenkė iš dešinės į kairę pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją I. U., - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos ėjo didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tai šioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios I. U. veiksmai, - prieš įžengdama į Girstupio g. važiuojamąją dalį, tinkamai neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir jo greičio, bei tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, o įėjusi į kelio važiuojamąją dalį, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė neišvengiamą kliūtį iš kairės pusės ir link jos artėjančiam automobiliui Opel Corsa,- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Specialisto V. M. išvada (b. l. 127-136, t. 2) nustatyta, kad automobilio Opel Corsa valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos parodymai, kad betarpiškai prieš pėsčiosios partrenkimą 2007 11 13 apie 7.00 val. Kaune, Girstupio g. buvo važiuota apie 30 km/h greičiu apie 1 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, techniniu požiūriu yra pagrįsti. Tikėtina, kad pėsčiosios partrenkimas galėjo įvykti, jai esant Girstupio g. važiuojamojoje dalyje 1,9 m atstumu jos dešiniojo krašto (žiūrint kryptimi link K. Būgos g.), 5 – 15 m atstumu (link M. K. Čiurlionio g.) nuo sustojusio po eismo įvykio automobilio Opel Corsa galinio gabarito. Minimalus automobilio Opel sustabdymo kelias važiuojant nustatytu 30 km/h greičiu ir efektyviai stabdant duotoje kelio situacijoje yra 16,7 m, todėl, jei pėsčioji ėjo ramiu ar greitu žingsniu, tai automobilio Opel vairuotoja neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo, savalaikiai sureagavus ir efektyviai stabdant. Pagrindinė sąlyga eismo įvykio, užregistruoto 2007 11 13 apie 7.00 val. Kaune, Girstupio g., kilimui buvo pėsčiosios I. U. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams - ėjo per gatvės važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje, sudarydama neišvengiamą kliūtį automobilio Opel Corsa vairuotojai.

Išsamiai ir objektyviai ištyrus ir aptarus visus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas V. Č., nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios kaltę.

Pagal BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai, todėl tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais.

Teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovauja kaltinamosios V. Č. parodymais ir nukentėjusiosios I. U. parodymais apie kilusio eismo įvykio aplinkybes, nes jų parodymai prieštarauja objektyviems byloje esantiems įrodymams. V. Č. parodymai, kad ji važiavo apie 1 m atstumu nuo dešinio kelkraščio, pėsčioji staigiai šoko į gatvę, paneigti įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 2-6, t. 1) nustatyta aplinkybe, kad automobilis po susidūrimo rastas stovintis dešiniąja puse nutolęs nuo kelkraščio 1,90 m, specialisto išvada (b.l. 38-41, t.), ekspertizių išvadomis (b.l. 86-91, t. 1, b.l. 113-116, t. 2) nustatyta aplinkybe, kad kelio pločio atžvilgiu pėsčioji I. U. buvo partrenkta apie 2,8 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, bei eksperto V. V. paaiškinimu, kad jei automobilis intensyviai stabdomas, jis juda ta pačia trajektorija, kuri buvo iki stabdymo ir negali pakeisti krypties. Šiais įrodymais nustatyta, kad V. Č. važiavo Girstupio g. 1,9 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio, tuo pačiu paneigiami V. Č. parodymai, kad ji važiavo 1 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio ir nukentėjusioji staigiai iššoko į važiuojamąją dalį, nes nukentėjusioji spėjo nueiti važiuojamąja dalimi iki partrenkimo momento 2,8 m. Be to, teismas kritiškai vertina kaltinamosios V. Č. parodymus, kad ji nukentėjusiąją matė stovinčią ant kelkraščio, įsukus ir pavažiavus apie 10 m Girstupio g., nukentėjusioji žengė į gatvę, kai iki automobilio buvo apie 5 m, nes šie jos parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b.l. 101-102, t. 1), kad ji, važiuodama Girstupio g., staiga pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį, po to smūgį į stiklą, staiga reagavo ir stabdė automobilį, bei rašytiniams bylos dokumentams (b.l. 63-66, 83-85, 88, 103-108, t. 2), kuriais nustatyta, kad posūkis iš Tunelio g. į Girstupio g. baigiasi, įvažiavus į Girstupio g. 5,5 m, nukentėjusioji įžengė į gatvės važiuojamąją dalį 11,70 – 23 m atstumu nuo posūkio, bei nukentėjusioji buvo partrenkta 2,8 m atstumu nuo dešinio kelkraščio, todėl teismas konstatuoja, kad V. Č. pilnai įsukus į Girstupio g., nukentėjusioji I. U. jau ėjo per gatvės važiuojamąją dalį. V. Č. parodymai, kad Girstupio g. buvo neapšviesta, paneigti liudytojo J. P. parodymais, kad elektros gedimų Girstupio g. neužfiksuoto, šio liudytojo parodymus patvirtina raštas dėl Girstupio g. apšvietimo (b. l. 165, t. 1), kuriuo nustatyta, kad 2007 11 13 Kauno miesto gatvių apšvietimas, o tuo pačiu ir Girstupio g. apšvietimas, buvo išjungtas 7.28 val., Girstupio g. apšvietimo sutrikimų 2007 11 13 gatvių apšvietimo dispečerinėje neužregistruota, bei UAB ,,Kauno gatvių apšvietimas“ operatyvinio žurnalo išrašas (b. l. 143-144, t. 2), kuriuo nustatyta, kad iki 2007 12 10 jokių elektros gedimų ir taisymų Girstupio g. neregistruota.

Nukentėjusiosios I. U. parodymai, kad ji prie Girstupio g. sustojo 6.50 val., ėjo neskubėdama, per gatvės važiuojamąją dalį ėjo siauriausioje vietoje, paneigti byloje esančiais įrodymais: Kauno miesto VPK VP OVS BP informacijos žurnalų Nr. 1 ir Nr. 4 išrašais (b. l. 21-24, t. 2), raštu (b.l. 195, t. 1), VšĮ Kauno m. GMP kvietimo kortele (b. l. 37, t. 2) nustatyta, kad pranešimai apie įvykusį eismo įvykį gauti 7.11 val., liudytojo L. N. parodymais, kad jis, eidamas per viaduką, aplenkė nukentėjusiąją, nepriėjus sustojimo išgirdo susidūrimo garsą ir pamatė, kad automobilis partrenkė žmogų, iš karto po įvykio paskambino bendrosios pagalbos telefonu 112, Kauno apskrities VPK OVV pranešimu (b. l. 36, t. 1), kuriuo nustatyta, kad tel. Nr. 8 615 90376, kuriuo 7.11 val. buvo praneša apie eismo įvykį, priklauso L. N. ( liudytojui L. N.), eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 2-6, t. 1) kuriuo nustatyta, kad Girstupio gatvės važiuojamosios dalies, kur ją kirto nukentėjusioji, plotis yra 13,60 m, kai tuo tarpu kryptimi link Būgos g., Girstupio g. važiuojamosios dalies plotis yra 7,40 m, specialisto išvada (b. l. 38-41, t. 1), teismo autotechninės ekspertizės aktu (b. l. 86-91, t. 1), papildomos teismo autotechninės ekspertizės aktu (b. l. 113-116, t. 2) kuriais nustatyta, kad kritinis pėsčiosios judėjimo greitis, kuriam esant automobilio Opel Corsa vairuotoja, laiku stabdydama vairuojamą transporto priemonę, dar turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, buvusioje kelio eismo situacijoje yra lygus 5,4 km/h, o toks greitis yra 50-60 m amžiaus moterų greito ėjimo tempas. Nukentėjusiosios I. U. parodymai, kad automobilis turėjo iš posūkio atvažiuoti labai dideliu greičiu, paneigti specialisto V. M. paaiškinimu, kad jis pagal palydovinę nuotrauką nustatė, kad posūkio didžiausias greitis galėjo būti 35,6 km/h, nes jei greitis būtų buvęs didesnis, būtų šoninis slydimas. Šios aplinkybės, kad automobilis, darydamas posūkį į dešinę, slydo, nenurodė nė vienas bylos liudytojas. Be to, teismas negali vadovautis nukentėjusiosios I. U. parodymais apie jos įžengimo į Girstupio g. važiuojamąją dalį vietą, nes pačios nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad įžengė į važiuojamąją dalį 23 m atstumu nuo Tunelio g. (b. l. 25-28, t. 1), teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įžengė į važiuojamąją dalį 15,30 m atstumu nuo Tunelio g. ir buvo partrenkta 14,25 m atstumu nuo Tunelio g. (b.l. 63-66, t. 2), todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta vieta, kurioje nukentėjusioji I. U. įžengė į Girstupio g. važiuojamąją dalį, o taip pat nėra nustatytas greitis, kuriuo nukentėjusioji kirto Girstupio g. važiuojamąją dalį. Esant prieštaringiems pačios nukentėjusiosios I. U. parodymams, kuriuos paneigia objektyvūs byloje esantys įrodymai, nesant objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti I. U. parodymus, kad ji ėjo neskubėdama lėtu žingsniu, teismui I. U. parodymai kelia pagrįstas abejones, todėl teismas šiais nukentėjusiosios parodymais nuosprendžio negrindžia.

Teismas, priimdamas nuosprendį, taip pat nesivadovauja liudytojų V. M., A. V., S. V. parodymais, nes šių liudytojų parodymai paneigti bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų L. G., A. T., L. N. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais. V. M., A. V., S. V. parodymais nustatyta, kad jie V. Č. pažįsta, todėl teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip siekimą padėti išvengti V. Č. baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų V. M., A. V. parodymus, kad jos, sukdamos į kairę, praleido nuo zoologijos sodo pusės atvažiavusį į dešinę, į Girstupio gatvę sukantį V. Č. vairuojamą automobilį, įsukus į Girstupio gatvę, važiavo paskui V. Č. automobilį gal dviejų – trijų automobilių atstumu, V. Č. automobilis važiavo šalia šaligatvio, Girstupio g. buvo neapšviesta, įsukus į Girstupio gatvę, prie kelio pamatė moterį, kuri ėjo labai skubėdama, net nepasižiūrėjusi išbėgo į gatvę tiesiai ant priešais jas važiuojančios mašinos, viskas įvyko 10 - 20 m už posūkio, už toje vietoje esančių laiptų, priekyje važiuojanti mašina staigiai sustojo nuo dešinės pusės kelkraščio apie 1 m atstumu, jos irgi sustojo nuo V. Č. automobilio atstumu gal per vieną mašiną, moteris gulėjo šalia mašinos ties priekiniu kairės pusės automobilio ratu, paneigti liudytojų A. T., L. G., L. N., J. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad A. T. stovint Čiurlionio g. esančioje salelėje, joks automobilis į Girstupio gatvę iš Čiurlionio g. nesuko, jokie automobiliai paskui kaltinamosios automobilį nevažiavo ir iš karto po eismo įvykio už V. Č. automobilio nesustojo, po susidūrimo su pėsčiąja V. Č. automobilis dar važiavo daugiau nei 5-10 m ir tik tada sustojo, susidūrimas įvyko maždaug 2 m atstumu nuo dešinio kelkraščio, nukentėjusioji nukrito ir gulėjo ties sustojusio automobilio kairės pusės galiniu ratu, L. N. priėjus prie kaltinamosios, kai ši prašė iškviesti pagalbą, daugiau jokių asmenų ir automobilių šalia nebuvo. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina objektyvūs bylos įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 2-6, t. 1), specialisto išvada (b.l. 38-41, t.), ekspertizių aktai (b.l. 86-91, t. 1, b.l. 113-116, t. 2), raštas dėl Girstupio g. apšvietimo (b.l. 165, t. 1), UAB ,,Kauno gatvių apšvietimas“ operatyvinio žurnalo išrašas (b. l. 143-144, t. 2), kuriais nustatyta automobilio padėtis po eismo įvykio, atstumas, kuriame nuo dešinio kelkraščio buvo partrenkta pėsčioji, bei tai, kad elektros gedimų Girstupio g. nei eismo įvykio dieną, nei vėliau nebuvo užfiksuota, todėl netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Liudytojų V. M. ir A. V. parodymai prieštarauja ne tik nurodytų liudytojų parodymams ir byloje esantiems dokumentams, bet yra prieštaringi ir tarpusavyje, nes liudytoja A. V. nurodo, kad nukentėjusioji gulėjo ant šono, liudytoja V. M. nurodė, kad nukentėjusioji gulėjo ant nugaros, moters rankinės liudytoja V. M. nematė, liudytoja A. V. nurodė, kad moters rankinė gulėjo prie moters kelių, nors liudytoja L. G. nurodė, kad nukentėjusiosios rankinė gulėjo 10-15 m atstumu už sustojusio automobilio, todėl teismas tokiais prieštaringais parodymais grįsti teismo nuosprendžio negali ir juos atmeta. Teismas taip pat atmeta liudytojo S. V. parodymus, kad jis matė gatvės viduryje parblokštą moterį, gatvės važiuojamoje dalyje vidury gatvės stovėjo automobilis, žmogus gulėjo prie priekinės automobilio dalies kairės pusės, policijos laukė ilgai, gal apie valandą, nes šie jo parodymai paneigti nuosprendyje aptartais liudytojų A. T., L. G. parodymais bei juos patvirtinančiais rašytiniais bylos įrodymais, taip pat ir Kauno miesto VPK VP OVS BP informacijos žurnalų Nr. 1 ir Nr. 4 išrašais (b. l. 21-24, t. 2) kuriais nustatyta, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 7.18 val., t. y. praėjus 7 min po pranešimo apie eismo įvykį.

Teismas negrindžia teismo nuosprendžio specialisto V. M. išvada (b. l. 127-136, t. 2), nes iš šios išvados tiriamosios dalies matyti, kad specialistas V. M. tyrė techniniu požiūriu įmanomas situacijas ir technines galimybes išvengti eismo įvykio tik pagal V. Č. pateiktus duomenis, kad ji važiavo 1 m atstumu nuo dešinio kelkraščio, ir neatliko skaičiavimų pagal byloje esančius objektyvius duomenis, kad V. Č. vairuojamas automobilis važiavo 1,9 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio.

Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų A. T., L. G., L. N., parodymais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad tamsiu paros metu, esant šlapdribai ir blogam matomumui, esant šlapiai kelio dangai nukentėjusioji I. U., apsirengusi tamsiais drabužiais ir užsidėjusi ant galvos gobtuvą, kirto Girstupio g. važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, kurios Girstupio g. nėra, ir ne sankryžoje pagal šaligatvių liniją, gatvę kirto ne stačiu kampu, o įstrižai, neįsitikinusi, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, nes įžengė į gatvės važiuojamąją dalį 11,70 m – 23 m atstumu nuo Tunelio g., tuo ji pažeidė KET (galiojusių eismo įvykio metu) 87 p. reikalavimus, kad ,,į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms“. Tuo pačiu nukentėjusioji I. U. pažeidė KET 53 p., kuris reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, nes KET 11 str. numatyta, kad eismo dalyvis – tai asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Be to, nukentėjusioji I. U. pažeidė KET 89 p. reikalavimus, kad ,,įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai yra saugu“. Nukentėjusiosios I. U. parodymais nustatyta, kad ji, įžengdama į Girstupio g. važiuojamąją dalį, atvažiuojančio V. Č. automobilio nematė, nes jis tuo metu Girstupio gatve dar nevažiavo, todėl teismas konstatuoja, kad I. U., įžengdama į Girstupio g. važiuojamąją dalį 11,70 m – 23 m atstumu nuo Tunelio g., kai posūkis iš Tunelio g. į Girstupio g. baigiasi, įvažiavus į Girstupio g. 5,5 m, neįvertino nei atstumo iki artėjančios transporto priemonės, nei jos greičio, nei buvo įsitikinusi, kad eiti yra saugu.

Liudytojų N. K., A. O., D. G., D. K. parodymais nustatyta, kad šiems policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, Girstupio g. važiuojamoje dalyje nebuvo jokių pėdsakų, liudijančių apie pėsčiosios ir automobilio susidūrimo vietą, nukentėjusiosios taip pat nebuvo, nė vienas eismo įvykio liudytojas ir pati vairuotoja negalėjo nurodyti vietos, kurioje buvo partrenkta nukentėjusioji I. U., todėl pėsčiosios partrenkimo vieta eismo įvykio vietos apžiūros protokole nebuvo nurodyta. Teisminio nagrinėjimo metu pėsčiosios partrenkimo vietos kelio ilgio atžvilgiu taip pat nepavyko nustatyti, nes pačios nukentėjusiosios parodymai apie jos įžengimo į Girstupio g. važiuojamąją dalį vietą yra prieštaringi ir svyruoja nuo 14,25 m, 15,30 m iki 23 m nuo Tunelio g., liudytojo A. T. nurodyta I. U. įžengimo į važiuojamąją dalį vieta nurodyta 11,70 m nuo Tunelio g. (b.l. 25-28, t. 1, b.l. 63-66, 83-85, 88, t. 2). Byloje nėra taip pat jokių objektyvių duomenų, kokiu greičiu ėjo nukentėjusioji I. U. iki partrenkimo vietos. Nors specialisto išvadoje (b.l. 38-41, t. 1) nurodoma, kad pėsčiajai įžengus į Girstupio g. važiuojamąją dalį, V. Č. vairuojamas automobilis buvo 6,0-33,6 m atstumu iki partrenkimo vietos, teismo autotechninės ekspertizės akte (b.l. 86-91, t. 1), papildomos teismo autotechninės ekspertizės akte (b.l. 113-116, t. 2) nurodoma, kad pėsčiajai įžengus į Girstupio g. važiuojamąją dalį, V. Č. vairuojamas automobilis buvo 12,9-33,6 m, 16,8-20,0 m atstumu iki partrenkimo vietos, jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos ėjo ne didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tuomet buvusiomis eismo įvykio aplinkybėmis automobilio Opel Corsa vairuotoja V. Č., važiuodama pačios nurodytu apie 30 km/h greičiu ir laiku stabdydama, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, teismas sprendžia, kad V. Č., darydama dešinį posūkį į Girstupio g., nukentėjusiąją, įžengusią į važiuojamąją dalį galėjo pamatyti tik pilnai įsukusi į Girstupio g. ir nutolusi nuo Tunelio g. 5,5 m, nes toje vietoje baigiasi posūkis (b.l. 63-66, 83-85, 88, 103-108, t. 2), kai iki įžengusios į važiuojamąją dalį nukentėjusiosios buvo likę 6,20 m, 8,75 m, 9,80 m, 17,50 m (b.l. 25-28, t. 1, b.l. 63-66, 83-85, 88, t. 2). Byloje nėra duomenų, kad V. Č. būtų važiavusi didesniu nei 30 km/h greičiu, šiuo atveju automobilis per 1 s nuvažiuoja 8,3 m, specialisto išvada ir teismo autotechninių ekspertizių aktais nustatyta, kad automobilio Opel Corsa, važiuojančio pačios vairuotojos nurodytu apie 30 km/h greičiu, stabdymo kelias buvusioje kelio eismo situacijoje yra apie 15,5 m, todėl teismas sprendžia, kad V. Č., važiuodama pačios nurodytu apie 30 km/h greičiu ir laiku stabdydama, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio tik tuo atveju, jei nukentėjusioji į Girstupio g. įžengė 23 m atstumu nuo Tunelio g.

Byloje esančiu eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 2-6, t. 1), eksperto V. V. paaiškinimu nustatyta, kad automobilis po susidūrimo rastas stovintis dešiniąja puse nutolęs nuo kelkraščio 1,90 m, jei automobilis intensyviai stabdomas, jis juda ta pačia trajektorija, kuri buvo iki stabdymo ir negali pakeisti krypties, todėl teismas konstatuoja, kad V. Č. pažeidė KET 164 p. reikalavimą, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tačiau byloje nėra duomenų, kad vairuotoja V. Č. pažeidė KET 172 p. reikalavimus, nes ji važiavo 30 km/h greičiu, kai mieste leidžiamas važiavimo greitis yra 50 km/h, be to, ekspertizės akte (b.l. 86-91, t. 1) nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, jog buvusiomis kelio ir meteorologinėmis sąlygomis automobilio vairuotojos V. Č. pasirinktas apie 30 km/h greitis buvo nesaugus. Taip pat teismas konstatuoja, kad nenustačius pėsčiosios I. U. įžengimo į Girstupio g. važiuojamąją dalį vietos kelio ilgio atžvilgiu ir jos ėjimo greičio, byloje trūksta įrodymų, kad V. Č. pažeidė KET 173 p., pagal kurį, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (KET pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Jei kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (LAT nutartis Nr. 2K-73/2011).

Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės.

Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų (LAT nutartis Nr. 2K-290/2009).

Byloje buvo atliktos dvi teismo autotechninės ekspertizės (b.l. 86-91, t. 1, b.l. 113-116, t. 2), tačiau negauta kategoriška išvada, kad vairuotoja V. Č. turėjo galimybę išvengti susidūrimo su pėsčiąja. Ekspertas V. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad teismui buvo pateiktos sąlyginės išvados, nes nėra aiškus nukentėjusiosios greitis. Išvadose nurodoma, kad jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos ėjo ne didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tai šioje kelio eismo situacijoje automobilio Opel Corsa vairuotojos V. Č. veiksmai, - pėsčiajai I. U. įžengus į Girstupio g. važiuojamąją dalį, laiku nestabdė vairuojamo automobilio Opel Corsa, dėl to partrenkė iš dešinės į kairę pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją I. U., - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Jeigu pėsčioji I. U. iki patrenkimo vietos ėjo didesniu kaip 5,4 km/h greičiu, tai šioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios I. U. veiksmai, - prieš įžengdama į Girstupio g. važiuojamąją dalį, tinkamai neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir jo greičio, bei tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, o įėjusi į kelio važiuojamąją dalį, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė neišvengiamą kliūtį iš kairės pusės ir link jos artėjančiam automobiliui Opel Corsa,- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tuo pačiu išvadose konstatuojama, kad buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios I. U. veiksmai, - prieš įžengdama į Girstupio g. važiuojamąją dalį, tinkamai neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir jo greičio, bei tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, o įėjusi į kelio važiuojamąją dalį, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį iš kairės pusės link jos artėjančiam automobiliui Opel Corsa, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nenustačius byloje nukentėjusiosios I. U. įžengimo į Girstupio g. važiuojamąją dalį vietos kelio ilgio atžvilgiu ir jos judėjimo greičio, teismas neturi galimybės nustatyti, ar V. Č. galėjo laiku pamatyti pėsčiąją ir išvengti susidūrimo su ja. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, teismas išnaudojo visas galimybes nustatyti pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį vietą kelio ilgio atžvilgiu ir pėsčiosios judėjimo greitį, todėl V. Č. iš kaltinimo pagal BK 281 str. 1 d. išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, šiuo atveju civilinė ieškovė I. U. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

V. Č. iš kaltinimo pagal BK 281 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. Č. panaikinti.

I. U. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Jakubonienė