Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-09-16 · Administracinė byla Nr. I1-7413-394/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
I1-7413-394/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01299-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7413-394/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01299-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. N. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021-06-03 yra laikomas Šiaulių TI kameroje, kurioje neįmanoma gyventi. Neatitinka kvadratūra, tikrai negali gyventi keturi žmonės. Stalas tarp lovų, neįmanoma praeiti, nėra kopėtėlių, kad galėtum užlipti į antrą lovos aukštą, tenka lipti ant stalo. Antrame lovos aukšte nėra pertvarėlių, miegant galima iškristi. Per vidines kameros grotas neįmanoma pasiekti lango, norint jį atsidaryti ir uždaryti. Nėra spintelių daiktams susidėti, nors priklauso kiekvienam po vieną, daiktus tenka laikyti krepšiuose, nėra radijo taško. Nėra klozeto, tik skylė grindyse, sklinda nemalonus kvapas. Tualete nėra durų, tik užuolaidėlė, ir ta suplyšusi, naudodamasis tualetu jaučia didelį diskomfortą, nes kambariokai gali matyti.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (35, 38-39 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (32 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (35 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (13-19 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2021-06-03 iki 2021-06-14, kameroje Nr. 27, su dar 3-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,98 iki 5,31 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos polietileno plėvelės. Sanitarinio mazgo įėjimas kameroje Nr. 27 atskirtas ilga, tvarkinga užuolaida. Pareiškėjas dėl netvarkingų užuolaidų ar netinkamo vandens nuleidimo mechanizmo į Šiaulių TI administraciją nesikreipė.

Atsakovė pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu laikotarpiu pareiškėjas miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Jokie teisės aktai neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis, todėl šiuo atveju joks teisės aktas nepažeidžiamas. Pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių nebuvimo abstrakčios, nekonkretizuotos, todėl atmestinos. Jokie teisės aktai nenumato gultų atitvarų, tačiau lovų galuose atitvarai yra. Stalas pritvirtintas tarp gultų, tačiau atstumai nuo stalo iki lovos pakankami ir laisvai judėti netrukdo.

Dėl spintelių nebuvimo kamerose atsakovė nurodo, kad kameroje yra 1,13 x 0,23 lentyna su skyriais, taip pat yra lentynėlė smulkiems daiktams susidėti. Pažymi, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Nuo 2020 m. kovo 1 d. suimtiesiems (nuteistiesiems) neleidžiama su savimi turėti lagaminų bei krepšių, todėl pareiškėjo teiginys, kad daiktus tenka laikyti krepšiuose, neatitinka tikrovės.

Dėl radijo taško įrengimo atsakovė nurodo, kad anksčiau radijo taško įrengimą reglamentavo Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas, tačiau įsigaliojus Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, nuostatos apie radijo tašką neliko, be to, VšĮ „Teleradijo kompanija Hanza“, teikusi radijo transliacijos paslaugas visoje Lietuvoje, veiklos nebevykdo, todėl nebėra galimybės tokias paslaugas gauti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad kalintys asmenys turi visas galimybes vėdinti patalpas, o grotos to daryti nekliudo. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu. Be to, kameros plotas buvo pakankamai didelis, asmenų skaičius joje neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant kameras neturėjo užsistovėti.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Pareiškėjas D. N. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2021-06-03 iki 2021-06-14 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2020-02-06) iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.). Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 taip pat numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (2.2. p.).

Iš byloje esančios 2021 m. birželio 28 d. pažymos Nr. 60-17196 (22 b. l.) matosi, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2021-06-03 iki 2021-06-14, viso 12 dienų, kameroje Nr. 27 su dar 2-3 asmenimis ir jam teko nuo 3,98 iki 5,31 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. V-31 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie kameros Nr. 27 dydį (15,23 kv. m), sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,118 kv. m – 23-24 b. l.) bei kameroje buvusių asmenų skaičių (3-4 asmenys), nustatė, kad net tuo atveju, kai kameroje buvo laikomi 4 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko 3,70 kv. m, t. y. daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (4,08 kv. m – 25-28 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kameros fotonuotraukas (30-31 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kameroje buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad lovose nėra kopėtėlių užlipti į antrą lovos aukštą, antrame lovos aukšte nėra pertvarėlių, miegant galima iškristi, per vidines kameros grotas neįmanoma pasiekti lango, norint jį atsidaryti ir uždaryti.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės, galioja nuo 2020-12-22) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (12.9.).

Taigi grotų įrengimą ant langų, tame tarpe ir iš kameros vidaus pusės, reglamentuoja teisės aktai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl grotų nepagrįstos, be to, atsakovė nurodė, kad grotos atidaryti langų nekliudo, o pareiškėjas dėl to nesiskundė.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės lovų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Taigi pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių bei pertvarų nebuvimo nepagrįstos, nes teisės aktai neįpareigoja Tardymo izoliatorių administracijos įrengti kamerų lovose kopėtėles bei pertvaras. Be to, pareiškėjas dėl kopėtėlių ir pertvarų nebuvimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad būtent jis miegojo antrame gulto aukšte ir patyrė tam tikrus nepatogumus, užlipdamas ir nulipdamas į antrą gulto aukštą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nėra spintelių daiktams susidėti, nors priklauso kiekvienam po vieną, daiktus tenka laikyti krepšiuose.

Aukščiau nurodytos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos numato, kad Tardymo izoliatorių kamerose, be kita ko, turi būti spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims). Iš pažymos apie Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą matosi, kad kameroje Nr. 27 yra stalas, taburetės, du dviaukščiai gultai ir viena pastatoma lentyna (25-29 b. l.). Į bylą pateiktos ir kameros fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad kameroje yra pastatomos lentynos daiktams susidėti ir pakabos viršutiniams rūbams pasikabinti (31 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 27 nebuvo tinkamai aprūpinta privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, spintelėmis, tačiau pareiškėjas nekonkretizuoja, kad būtent jis dėl spintelės nebuvimo patyrė tam tikrus nepatogumus, t. y. daiktus turėjo laikyti krepšyje, šį jo teiginį paneigia atsakovė, nurodydama, kad pagal naujas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles nuo 2020 m. kovo 1 d. suimtiesiems ir nuteistiesiems neleidžiama su savimi turėti lagaminų bei krepšių, be to, pareiškėjas kameroje Nr. 27 nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas tik 12 dienų, todėl jo patirti nepatogumai negalėjo būti tokie intensyvūs, kad dėl jų galėtų kilti neturtinė žala.

Pareiškėjas nurodo, kad kameros tualete nėra klozeto, tik skylė grindyse, sklinda nemalonus kvapas, nėra durų, tik suplyšusi užuolaidėlė, naudodamasis tualetu jaučia didelį diskomfortą, nes gali matyti kiti kameroje laikomi asmenys.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose nuo 2020 m. gruodžio 22 d. reglamentuoja Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės. Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje (23-24 b. l.) nurodyta, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 27 mūrinė, sienelės aukštis – 2,32 m. Į bylą pateiktos ir kameros fotonuotraukos (30-31 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimas į sanitarinį mazgą kameroje atitvertas užuolaida. Nors sanitarinis mazgas pareiškėjo laikymo kameroje nebuvo įrengtas kaip kabina ir atitvertas pertvara iki kameros lubų, kaip reglamentuoja nurodytos Taisyklės, tačiau pareiškėjas privatumo pažeidimo nesieja su sanitarinio mazgo atitvėrimu iki lubų, tik nurodo, kad besinaudojant tualetu jį galėjo matyti toje pačioje kameroje laikomi asmenys, nes nėra durų. Ši aplinkybė paneigta į bylą pateiktais dokumentais, iš kurių matosi, kad sanitarinio mazgo zona kameroje atitverta aukštomis sienelėmis (2,32 m) bei užuolaida, o tai pakankamai užtikrino pareiškėjo privatumą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose išnagrinėtose bylose (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-164-261/2021, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2202-556/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-238-822/2020). Tupimo klozeto įrengimą reglamentuoja nurodyti teisės aktai, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip turėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje iš tualeto sklinda nemalonus kvapas. Ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė susijusi su nustatytu sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto būdu – sanitarinis mazgas pareiškėjo laikymo kameroje nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (atitvertas tik lubų nesiekiančiomis sienelėmis bei užuolaida), nagrinėjamu laikotarpiu kameroje Nr. 27 buvo laikomi ir 4 asmenis, todėl galima pripažinti, kad iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, tačiau pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas tik 12 dienų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jo patirti nepatogumai buvo tokio intensyvumo, jog pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje nebuvo radijo taško. Nei pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12 - 13 punktai, reglamentuojantys Tardymo izoliatorių kamerų įrengimą, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas nenumato, kad kamerose turi būti įrengti radijo taškai, pareiškėjas nenurodo, kokius nepatogumus jis patyrė dėl radijo taško neįrengimo, todėl pareiškėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius pareiškėjui padarytos neturtinės žalos nėra vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. N. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė