Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nedirbantis, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2020-08-27, apie 23.50 val., Vilniuje, viešoje vietoje – prie Vilniaus mokytojų namų kiemo, esančio Vilniaus g. 39, pašalinių žmonių akivaizdoje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, kas pasireiškė tuo, kad jis, stovėdamas važiuojamojoje kelio dalyje, tyčia vieną kartą spyrė koja į pro jį pravažiuojančio automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) dešinės pusės priekines dureles ir jas įlenkė, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. L. 297,77 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais K. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Taigi, šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taip pat turi būti nustatyti padariniai, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis K. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad spyrė į pro šalį pravažiuojantį automobilį dėl sukilusios agresijos, dėl prieš tai įvykusio konflikto su nepažįstamais vaikinais. Be jo prisipažinimo, jo kaltę įrodo liudytojo T. D. (klubo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)), liudytojo V. B. (šalia įvykio vietos esančios kavinės lankytojo) parodymai, kurie matė kaip kaltinamasis, susinervinęs, be jokios priežasties spyrė į pravažiuojantį nukentėjusiojo automobilį, vaizdo įrašai (pateiktas T. D. ir darytas policijos pareigūno „Body“ kamera), patrulio P. Š. tarnybinis pranešimas.

Šiuo atveju nekyla abejonių dėl to, kad K. P., būdamas viešoje vietoje, Vilniuje, Vilniaus gatvėje, prie Vilniaus mokytojų namų kieme esančios kavinės, kitų žmonių akivaizdoje, savo vandališku elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad jis, stovėdamas važiuojamojoje kelio dalyje, tyčia vieną kartą spyrė koja į pro jį važiuojantį, kaltinime nurodytą automobilį ir jį apgadino - įlenkė automobilio dešinės pusės priekines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. L. turtinę žalą.

Kaip minėta, vien viešos vietos ir kaltinamojo K. P. veiksmų nepakanka jo veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnyje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas, suniokotas svetimas turtas ir pan. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų, be jokios priežasties buvo apgadintas pravažiuojantis automobilis, šalia buvo kavinės ir jose lankytojai, apsaugos darbuotojai. Apsaugos darbuotojai padėjo sulaikyti norintį pasišalinti kaltinamąjį, įvykį matė ir kiti asmenys, vienas iš jų liudytojas T. D., buvę įvykio metu prie kavinių. Taigi buvo ne tik sutrikdytas nukentėjusiojo darbas (dirba (duomenys neskelbtini)) ir apgadintas jo automobilis, bet buvo sutrikdytas ir apsaugos darbuotojų darbas, kurie padėjo nukentėjusiajam sulaikyti kaltinamąjį. Į įvykio vietą iškviesta policija. Liudytojas T. D. dar iki smūgio į automobilį šiek tiek filmavo kaltinamojo agresyvų elgesį, vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamasis buvo išsirengęs, laikė diržą rankoje, buvo pakankamai agresyvus. „Body“ kamerų vaizdo įrašas patvirtina, kad buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Teismo nuomone, pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju kilo BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai, tiek visuomenės rimties, tiek ir tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Aptartas K. P. elgesys Vilniaus gatvėje rodo, kad kaltinamasis bendrais bruožais, net ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio turėjo ir galėjo numatyti, kad savo elgesiu demonstruoja nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, aplinkiniams ir aplinkai bei, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaip minėta, dėl jo veiksmų buvo ne tik sutrikdytas nukentėjusiojo darbas, bet ir naktinio klubo, esančios Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, (duomenys neskelbtini) darbas. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti ir tai, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

Aptartos aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti K. P. veikus tiesiogine tyčia.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartų įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis K. P. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

K. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas K. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgia į tai, kad nei dalis padarytos žalos nėra atlyginta ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: yra jauno amžiaus, neteistas, nebuvo baustas administracine tvarka, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir ieško darbo. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo K. P. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra nuoseklus jo gyvenimo būdo padarinys, tai greičiau atsitiktinio pobūdžio veika, galimai iš dalies nulemta alkoholio vartojimo įvykio dieną ir apsvaigimo nuo jo. Atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, jau kurį laiką gyvena (duomenys neskelbtini), nedirba, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – minimalią, 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, jog šiuo metu jis nedirba ir ieško darbo, nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu iki 33 MGL (1 650 Eur).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-90), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. L. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 1 057,56 Eur žalą dėl automobilio „Toyota Prius“ apgadinimų. Ieškiniui pagrįsti pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, kuriame nurodoma, kad automobilio remontas kainuotų 1 057,56 Eur: durys 340,71 Eur; medžiagos dažymui ir PAR – 200,83 Eur; išrinkimo ir surinkimo darbai – 96,94 Eur; 42,15 Eur kėbulo remonto darbai, automobilio paruošimas ir dažymas 874,02 Eur; fotonuotraukas, kuriose matomas priekinėms keleivio durelėms padarytas įlenkimas (b. l. 27-35).

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų teisioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Gali būti atlyginama ir būsima žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis turtinei žalai pagrįsti, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, kuriame nurodoma, kad automobilio remontas kainuotų 1 057,56 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad automobilis jau suremontuotas, bet nepasinaudojus minėtu pasiūlymu, o paties nukentėjusiojo, savo darbu.

Esant tokiai situacijai žala gali būti atlyginama kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostoliai gali būti apskaičiuoti abstrakčiai arba konkrečiai. Pirmuoju atveju nuostolių atlyginimas priteisiamas, kai žalos dydžio neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, pavyzdžiui, neturtinės žalos atveju. O antruoju atveju (kaip ir nagrinėjamu atveju) žalos dydį galima tiksliai įvertinti pinigais ir ieškovas turi įrodyti šių nuostolių dydį. Nustatant konkrečių nuostolių dydį atlyginamas skirtumas tarp turtinės padėties, kurioje asmuo būtų buvęs, jei nebūtų buvę delikto, ir kurioje jis atsidūrė dėl pažeidimo.

Iš išdėstyto matyti, kad teismui nėra pateikta duomenų apie patirtus realius nuostolius taisant automobilio apgadinimą, kuriuos turėjo įrodyti nukentėjusysis. Nukentėjusiajam kelis kartus buvo siūloma labiau pagrįsti patirtų nuostolių dydį, vieną kartą dėl to buvo atidėtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas vieną kartą buvo atidėtas, tačiau nukentėjusysis nesutiko ir prašė vadovautis pateiktais dokumentais, nurodė, kad jis pats tvarkė automobilį, nes remonto sąmata buvo labai didelė ir jis tokių pinigų negalėjo išleisti. Čekių nerinko, todėl negali pagrįsti pirktų prekių kainos. Negalėjo atsakyti, kiek viskas jam kainavo ir norėjo, kad būtų skaičiuojama ir jo prastova, tačiau kiek ji truko – nenurodė.

Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyme nurodytus darbus ir jų kainas, į tai, kad automobilis buvo apgadintas ir dėl to nukentėjusysis turėjo nuostolių, į nukentėjusiojo paaiškinimus, teismas laiko pagrįstu reikalavimu priteisti nuostolius už medžiagas dažymui – 200,83 Eur bei kėbulo išrinkimo ir surinkimo darbus – 96,94 Eur (iš viso 297,77 Eur), o kitoje dalyje ieškinį atmesta kaip neįrodytą.

Atsižvelgiant į nustatytą turtinės žalos dydį, atitinkamai tikslintina ir kaltinimo aplinkybė dėl padarytos turtinės žalos dydžio (BPK 256 straipsnis). Teismas laiko, kad šios kaltinimo aplinkybės tikslinimas nepažeis kaltinamojo teisių, nes jis neblogina kaltinamojo padėties, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir dėl šio patikslinimo kaltinamojo gynyba nesikeistų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnius, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur) dydžio.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš K. P. 297,77 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 77 euro centus) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 12 mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-691-1133/2021).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

6. Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.