Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 250 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme. Remiantis BK 471 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių su 1/4 turto konfiskavimu. Remiantis BK 47¹ bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 246¹ straipsnio 1 dalį buvo nuteistas pataisos darbais be laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams. PS - 10 procentų. Buvo atimta teisė 3 (tris) metus vairuoti transporto priemones. Remiantis BK 471 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 246¹ straipsnio 1 dalį nuteistas pataisos darbais be laisvės atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių. PD - 15 procentų. Buvo atimta teisę 4 (keturis) metus vairuoti transporto priemones. Remiantis BK 42 straipsnio 4 dalimi bausmė subendrinta su 2001 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė 12 (dvylika) mėnesių, PD - 15 procentų atimant teisę 4 (keturis) metus vairuoti transporto priemones. Pritaikius BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilnius rajono rūmų 2019 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus ir turto konfiskavimas. Konfiskuojant transporto priemonę – automobilį „Audi 80“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 7 d. 14.25 val. iki 2019 m. liepos 8 d. 14.31 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 59 parų arešto bausme. Paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus bei uždraudžiant šiuo laikotarpiu šią specialią teisę įgyti ir turto konfiskavimas. Konfiskuojant automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus ir turto konfiskavimas. Konfiskuojant automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įvertintas –580 eurų). Į bausmės laiką įskaityta viena sulaikymo diena nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d.;

9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilnius rajono rūmų 2022 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (2000 eurų) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamoji įsakymo įsiteisėjimo dienos (bauda nesumokėta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., 2024 m. kovo 28 d. apie 19 val. 40 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2024-03-28 20:34 val. nustatytas 2,94 promilių girtumas), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio – brolio J. K. atžvilgiu, t. y. rankos kumščiu broliui sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į kaktą ir nemažiau kaip penkis smūgius kumščiu sudavė į abu šonkaulius ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam J. K. padarė odos nubrozdinimą kairio momens srityje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad J. K. (J. K.) yra jo brolis. Su broliu jis gyvena viename name tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau gyvenamasis namas turi atskirus įėjimus. Jis gyvena vienoje namo dalyje, o jis kitoje namo dalyje. Gyvenamasis namas pagal dokumentus priklauso kitam broliui J. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 28 d. kartu su broliu J. K. jis visą dieną po truputį vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį vartojo A. namo dalyje. Vakare apie 20.00 val. tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas, tiksliai nurodyti dėl ko įvyko žodinis konfliktas jis negali, nepamena. Brolis pirmas išprovokavo muštynes. Konflikto metu jis prašė jo palikti jo namus, prašė geruoju išeiti iš jo namų. Kadangi jis provokavo muštynes, tačiau jis nepaklausė ir pirmas pribėgo prie A. bei norėjo jam suduoti, bet jis atmušė smūgį ir savo rankos kumščiu kelis kartus sudavė jam per šonkaulius. Tiksliai negali pasakyti kiek smūgių sudavė jam per šonkaulius. J. ir toliau konfliktavo, todėl jis priėjo prie jo ir vieną kartą sudavė jam į galvos sritį, tiksliai į kurią galvos sritį sudavė neatsimena. Po muštynių jis išbėgo iš jo namo, o A. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad primušė brolį. Dėl savo veiksmų jis gailisi, tačiau brolis jį išprovokavo, kad jis jo atžvilgiu pakėlė ranką. Atvykus policijos pareigūnams jis papasakojo apie konfliktą apie muštynes, po ko jis buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę. Jis dar nori pasakyti, kad jų muštynių niekas nematė, nes namo kambaryje jie buvo tik dviese su broliu. Su broliu visada sutardavo gražiai, tarpusavio santykiai buvo geri, broliški. Čia pirmas toks atvejis kai jie susimušė. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų. Parodymai duoti apie esmines bylos aplinkybes yra objektyvūs ir išsamūs. Su broliu jis susitaikė, jis jo atsiprašė ir šis jam atleido. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju. Turi skolų, tokių kaip pavyzdžiui jam turint SIM kortelę iš Omnitel, tačiau kortele nesinaudojant jam atėjo sąskaita, už kurią jis nesusimokėjo. Kita skola susidarė dėl to, kad 2022 m gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu jam buvo paskirta (40 MGL) 2000 Eurų bauda už areštuoto turto, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, realizavimą. Jis minėtą turtą tai yra automobilį „Subaru“ pridavė į metalo laužo supirkimą. Minėtos sumos (2000 Eur) jis nesumokėjo, tačiau kiek jam sakė jo darbovietės direktorius, kad iš jo mėnesinio uždarbio antstoliams jie perveda apie 200 eurų, tiksliai nurodyti ar kiekvieną mėnesį yra atskaičiuojama antstoliams jis nežino, nes nesidomėjo. Jis gyvena vienas, jo mėnesinės pajamos siekia apie 800 eurų, jis vaikų neturi, šeimos neturi. Daugiau jokių finansinių įsipareigojimų, apart minėtų skolų, neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam areštą, kuris būtų atidėtas paskyrus jam intensyvią priežiūrą, supranta, kad intensyvi priežiūra tai yra probacijos kontrolė ir apykojės uždėjimas (el. b. 1 t., b. l. 128–129, 168–170).

- 2024 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas individualaus tipo namas, esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į namą pro įėjimo duris patenkama į namo prieškambarį, kurio dešinėje pusėje matomas baltos spalvos šaldytuvas, keturios automobilio padangos sustatytos viena ant kitos, minkštas sėdėjimui skirtas rudos spalvos fotelis, ant kurio uždėta raudonos spalvos pagalvė, o šalia minėto fotelio kambario dešiniajame kampe stovi raudonos spalvos dujų balionas. Prieškambario kairėje prie įėjimo į namą ant žemės yra baltas kibiras ir juodos spalvos kėdė bei medinė taburetė. Šalia medinės taburetės yra nedidelis rudos spalvos medinis darbastalis ant kurio yra sudėti įvairūs įrankiai. Toliau kairėje pusėje palei sieną matoma mėlynos spalvos sofa, kuri yra uždengta rudos spalvos apdangalu. Ant sofos yra pastatytas televizorius bei statybinio įrankio kartoninė dėžė. Prieškambario gale matomas praėjimas į namo miegamąjį. Užėjus į miegamojo patalpas kambario dešinėje, kampe arčiau išėjimo iš kambario yra baltos spalvos lentynos. Šalia šių lentynų yra rudos spalvos virtuvinis staliukas, prie jo kėdė ant ratukų, šalia šios kėdės yra medinė taburetė. Tiesiai matomas praėjimas į kitas namo patalpas, kurios neapžiūrimos, nes tyrimui reikšmės neturi. Kambario kairėje matoma dvigulė lova, kuri yra apklota apdangalu, šios lovos gale dešinėje pusėje prie sienos yra metalinė juodos spalvos kietu kuru kūrenama krosnis. Lovai iš kairės yra rudų baldų komplektas, palei sieną yra dvi aukštos rudos spalvos rūbų spintos, o tarp jų yra spintelės su stalčiais, spintelių spalva tokia kaip ir minėtų rūbų spintų, ant spintelių yra sukrauti įvairūs daiktai. Prie rūbų spintos, esančios šalia išėjimo iš miegamojo kambario, ant žemės yra statybinio įrankio lagaminas, o ant jo yra statybinių batų pora. Patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos. Apžiūros metu tyrimui reikšmingi objektai ar pėdsakai nerasti ir nepaimti (el. b. 1 t., b. l. 15–27);

- 2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrint vaizdo įrašą pažymėtą Nr. PSS-20240328-202238UTC+0200, kuris trunka 00:08:37 matyti, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Juos pasitinka moteris. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad tai A. K.. Pastaroji vilki ilgą rožinį chalatą. Ši nurodo, kad tiksliai nežino, parodo ranka, kad šitoje namo pusėje gyvena jos dėdė, o kitoje namo pusėje tėvas, nurodo, kad jie susimušė, kad jie buvo kartu. Iš namo išeina vyras. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad tai A. K.. Jis sako, kad policiją kvietė jis, siūlo pareigūnams užeiti į vidų. Vyras pradeda pasakoti, kad čia yra jo gyvenamoji vieta, nors jis čia negyvena 20, 18 metų, bet viskas padaryta jo rankomis. Po tėvo mirties čia viskas jo. Brolis gyvena ten, ranka parodo. Jis prašė šio išeiti iš jo gyvenamos patalpos, prašė tiesiog išeiti, nes jis norėjo miegoti, jam rytoj į darbą. Jis brolio gražiuoju prašė, bet šis nesuprato. Pareigūnė klausia ar jis mušė brolį, į ką A. atsako, kad taip jis brolį mušė per šonkaulius, per galvą. Brolis jį privedė prie to, kad jis pakėlė ranką. Pareigūnė paaiškina, kad teks važiuoti į komisariatą. Vyras sako jeigu teks, tai važiuos, pripažino, jog pakėlė ranką prieš brolį. Pareigūnė paprašo jo asmens dokumento ir išeina pas šalia gyvenantį brolį. Užėjus į namą juos pasitiko rožinį chalatą vilkinti mergina (dukra). Ji atidaro kambario duris. Lovoje guli vyras (jos tėvas). Pareigūnė klausia, kas atsitiko, o šis nurodo, kad gavo malkų nuo brolio. Pareigūnė klausia ką skauda. Šis teigia, kad skauda šonkaulius, nežinoma kaip galva, bet skauda ir ten, ir ten. Pareigūnė nurodo, jog atvyks medikai apžiūrėti. Klausia kaip mušė, ar mušė rankomis. Vyras teigia aišku, norėjo dar ir peilį paimti, sakė vieną kart padaryk ir viskas, bet nepadarė, reiškia gyvas. Pareigūnė klausia ar mušė per šonkaulius ir į galvą. Vyras teigia, kad jeigu jis viską atsimintų, nes iškarto gavo per galvą, o paskui šonkauliai. Vyras dejuoja iš skausmo. Dukra nurodo, kad tėtis jau prieš tai važiavo į ligoninę, nes skaudėjo šonkaulius. Jam liepė nieko sunkaus nenešioti, jam uždegimas, ar kas jam buvo. Vyras nusiima palaidinę, pareigūnai kraujosruvų nepastebi nei ant nugaros, nei priekyje. Vyras sako, kad tai paskutinis kartas, jis daugiau nekentės, išvežkit jį iš čia. Pareigūnė nurodo, kad pradės ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir klausia vyro ar šis rašys pareiškimą. Pastarasis teigia, kad rašys. Pareigūnė klausia dukters ar ji matė patį įvykį, ji atsako, kad paties įvykio nematė. Kai jai pastukseno į sieną ji nėjo, o tada jai paskambino tėvas ir paprašė iškviesti policiją ir greitąją, jie susimušė, po ko ji nuėjo pasiėmė tėvą iš ten. Pareigūnė klausia vyro ko šis ėjo pas brolį. Dukra nurodė, kad jie ten kartu gyvena, o ji gyvena atskirai. Tėvo dokumentai likę ten. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 20.32 val. nustatomas 2,29 promilių girtumo laipsnis. Pareigūnai išeina A. K. nustatyti girtumo laipsnį. Vaizdo įrašas, pažymėtas Nr. PSS-20240328-202239UTC+0200, kuris trunka 00:08:38, vaizdo įrašas analogiškas pirmam apžiūrėtam vaizdo įrašui (el. b. 1 t., b. l. 151–153);

- 2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau–ir BPC) skambučio garso įrašas. Kairės pusės viršuje yra besikeičiantys užrašai: Vilniaus BPC,2024/03/28_19:56:00 LOG2 2:03, skambučio trukmė 01:07. Skambučio įraše girdima: BPC: signalas. 112. Moters balsas: Sveiki, reikėtų policijos ir greitosios. BPC: Koksai rajonas? Moters balsas: Vilniaus rajonas. BPC: Koks kaimas? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). BPC: Gatvė? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). BPC: Namo numeris? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). BPC: Ir butas? Moters balsas: Buto nėra, tiktais namas čia. BPC: Kas ten atsitiko? Moters balsas: Dėdė sumušė tėtį. BPC: Vaikų nepilnamečių yra namuose? Moters balsas: Yra, bet nepilnametė nematė, kitoj pusėj jie buvo. BPC: Supratau. Jūsų vardas, pavardė? Moters balsas: A. K.. BPC: O greitoji reikalinga tėčiui? Moters balsas: Taip, nes sakė, kad šonkaulius galimai sulaužė, nes prieš tai buvo sužalojimas tėvui šonkaulių, o dabar. BPC: Supratau, o kiek tėvui metų? Moters balsas: 51. BPC: Dėdė vietoje? Moters balsas: Jo. BPC: Nepabėgęs. Neblaivus turbūt ar ne? Moters balsas: Jo. BPC: Gerai, laukite policijos ir medikų. Moters balsas: Gerai. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas BPC skambučio įrašas, kairės pusės viršuje yra besikeičiantys užrašai: 2024/03/28_20:00:31 LOG2 2:02, Vilniaus BPC, skambučio trukmė 01:02. Skambučio įraše girdima: BPC: signalas. 112. Vyro balsas: Labas vakaras, labai atsiprašau sutrukdymą. BPC: Sakykit, kas atsitiko? Vyro balsas: Sudaužiau savo brolį. BPC: Jūs primušėt savo brolį? Vyro balsas: Taip. BPC: Koks rajonas? Vyro balsas: (duomenys neskelbtini). Tiesiog prašiau išeiti iš namų, prašiau, jėga tiesiog teko panaudoti fizišką jėgą, kad jisai išeitų iš namų. BPC: Sakykit prašau koksai kaimas? Vyro balsas: A. K., šita (duomenys neskelbtini) kaimas. BPC: Bet žinot, kad prieš brolį negalima naudoti jėgos? Vyro balsas: Buvo, aš iš savo namo prašiau išeiti. BPC: Ne priešas, čia jūsų brolis. Vyro balsas: Taip, aš žinau, bet aš prašiau gražiuoju, bet jis nesuprato. BPC: Supratau. Kokia gatvė? Vyro balsas: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini). Gerai, laukite policijos. Vyro balsas: Gerai. Įrašo pabaiga (el. b. 1 t., b. l. 145–148);

- 2024 m. gegužės 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. Kijut tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, 2024-05-14 susisiekus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiuoju J. K. jis nurodė, kad dėl 2024-03-28 įvykusio incidento su broliu A. K. pastarajam pretenzijų neturi, su broliu susitaikė, A. atsiprašė ir J. jam atleido. Pokalbio metu J. nurodė, kad papildomai pas medikus dėl kūno sužalojimų niekur nesikreipė, nesigydė, nedarbingumo neturėjo. Teisė į civilinį ieškinį jam išaiškinta, nuo civilinio ieškinio jis atsisako, nurodė, kad civilinio ieškinio jis nereikš. Taipogi pokalbio metu J. K. išreiškė prašymą ikiteisminį tyrimą nutraukti, kadangi kaip jis ir minėjo broliui pretenzijų neturi, jie susitaikė. Į papildomą apklausą atvykti negalės, nes nuo balandžio 5 d. guli ligoninėje, turėjo skrandžio operaciją, o dabar gydosi Santariškių tuberkuliozės skyriuje. Kada bus išleistas gydytis ambulatoriškai jis nežino. J. paaiškino, kad jo sveikatos problemos nieko bendro neturi su įvykiu (2024-03-28).Pokalbio metu J. dar nurodė, kad jo dukra A. paties incidento, paties konflikto ir muštynių nematė, todėl svarbios informacijos tyrimui neturės. Konflikto metu jokių pašalinių asmenų, liudytojų namuose nebuvo (el. b. t. 1, b. l. 156–157).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš šeimos narį – brolį J. K., prieš kurį panaudojo fizinį smurtą, tai yra žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankos kumščiu broliui sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į kaktą ir nemažiau kaip penkis smūgius kumščiu į abu šonkaulius ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam J. K. padarė odos nubrozdinimą kairio momens srityje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami A. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam arešto bausmę. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. K. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilnius rajono rūmų 2022 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu) už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: teistas, penkių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, nevedęs, dirbantis dažytoju. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą – arešto bausmę, jos dydį parenkant įstatyme numatytam vidutiniam.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą arešto bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 28 d., 21.00 val. iki 2024 m. kovo 29 d., 13.20 val. (1 diena), vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašė teismo paskirtą arešto bausmės vykdymą atidėti keturiems mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus ir draudimus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis neatitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo, t. y. A. K. teistas devynis kartus, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą arešto bausmė jam skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskiriant 60 parų arešto bausmę. Kaltinamasis nuolat daro naujas nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia. Jo atžvilgiu jau anksčiau buvo taikyti bausmių vykdymo atidėjimai, tačiau teismo nuomone, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes kaltinamasis daro naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog nėra galimybės kaltinamajam A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, kadangi nenustatytos būtinos BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu taip pat prašė teismo šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog BK 73 straipsnio 2 dalis nustato, jog baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda yra nesumokėta, tačiau teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis jau yra išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu vykdomas priverstinis baudos išieškojimas, tai patvirtino ir pats kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtina arešto bausmė nebendrintina su ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam skirtomis bausmėmis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro garso įrašai bei „Body“ kameros garso ir vaizdo įrašai – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. (A. K.) 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 28 d., 21.00 val. iki 2024 m. kovo 29 d., 13.20 val. (1 diena).

Išaiškinti A. K. (A. K.), kad teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per 7 dienas privaloma darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu, atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu - ina.dikciene@kalejimai.lt ar telefonu Nr. 86 63 60132.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro garso įrašus bei „Body“ kameros garso ir vaizdo įrašus – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti A. K. (A. K.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.