Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. P. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad iš matymo pažįsta nukentėjusiąją kaip namo, kuriame jis gyvena su mama, gyventoją. Jokių tarpusavio santykių nepalaiko ir nebendrauja. Nukentėjusiąją įvardino kaip asmenį, pastoviai rašančią įvairius skundus ant jo mamos. Atkreipė teismo dėmesį, kad 2018 metais nukentėjusioji smurtavo jo mamos atžvilgiu, už ką teismo buvo pripažinta kalta ir nuteista. Toje byloje jis davė parodymus kaip liudytojas. Tuo pačiu kaltinamasis pripažino, kad iki teismo nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji jam kokių nors pretenzijų nėra reiškusi ar jį kuo nors kaltinusi. 2020 m. sausio 30 d. vakare automobiliu „BMW“ jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą. Kadangi visos stovėjimo vietos buvo užimtos, automobilį priparkavo ant vejos. Išlipęs iš automobilio pamatė šalia jo stovinčią nukentėjusiąją, kuri telefonu fotografavo stovintį jo automobilį. Jis paklausė, ką ji čia daro. L. N. atsakė, kad fiksuoja neleistinai priparkuotą jo transporto priemonę. Į tai atsakydamas jai pasakė „piktesnį žodį“ ir iš automobilio pasiėmęs rankinę bei užrakinęs automobilį nuėjo į namus. Tuo metu jokių pašalinių asmenų šalia nematė, tik jo mama T. P. netoliese vedžiojo šunį. Nuėjęs į namus (butas (duomenys neskelbtini) aukšte) pagalvojo, kad reikėtų perstatyti automobilį į kitą vietą ir vėl sugrįžo prie automobilio. Tam užgaišo 2 minutes. Sėdęs į automobilį jį priparkavo kitoje vietoje ir kartu su mama sugrįžo į namus. Nukentėjusiosios L. N. atžvilgiu nesmurtavo. Jo nuomone L. N. jai nustatytus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pati arba paprašyti tai padaryti jos pažįstamų asmenų, tokiu būdu siekdama, kad jo atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Nukentėjusioji taip elgiasi norėdama jam atkeršyti už tai, kad 2018 metais ji buvo nuteista dėl smurto panaudojimo jo (S. P.) motinos atžvilgiu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis S. P. jam teikiamų įtarimų nepripažino. Jis nurodė, kad įtarimą perskaitė. Jo esmė aiški ir suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažįsta. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta ir gynėjas šiai apklausai nereikalingas. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka ir vertėjas nereikalingas. Psichikos sveikatos sutrikimų neturi ir anksčiau nėra turėjęs. Sutinka duoti parodymus. 2020 m. sausio 30 d., apie 22.15 val. sugrįžęs iš darbo pasistatė automobilį ant vejos, nes taip daug kas parkuojasi. Tai padaręs sėdėjo automobilyje ir kalbėjo telefonu. Tuo metu jo mama vedžiodama šunį priėjo prie jo automobilio. Kol jis sėdėjo automobilyje, kaimynė L. N. vaikščiojo prie daugiabučio namo. Po kiek laiko ji nuėjo prie laiptinės. Jis matė kaimynę, nes laiptinėje švietė šviesa. Vėliau L. N. pradėjo jį fotografuoti. Jis išlipo iš mašinos ir paklausė, kodėl jį fotografuoja. L. N. atsakė, kad „ant vejos negalima statyti automobilio, todėl ir fotografuoja“. Jis nuėjo namo, pasidėjo daiktus ir sugrįžęs prie automobilio, perstatė jį į kitą vietą. Kaimynės L. N. nematė. Tuo metu jo mama toliau vedžiojo šunį. Perstatęs automobilį kartu su mama sugrįžo į namus. Nori pažymėti, kad iki šiol tarp jo ir L. N. konfliktų nebuvo (b. l. 72-74).

Iš byloje esančio susipažinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokolą matyti, kad 2020 m. kovo 30 d įtariamasis S. P. buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04499-20 medžiaga. Susipažinimas pradėtas 9.00 val. baigtas 9.20 val. Protokole pažymėta, kad S. P. susipažino su pateikta medžiaga bei išreiškė pageidavimą susipažinti elektroniniu būdu ir gauti medžiagoje esančių dokumentų kopijas elektroniniu paštu (b.l. 78).

Iš byloje esančio tyrėjos G. K. elektroninio pranešimo matyti, kad tyrėja 2020 m. kovo 30 d. 9.52 val. iš tarnybinio elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ nusiuntė sekančio turinio pranešimą: „Laba diena, siunčiu skanuotą medžiagą, prašau patvirtinate ar gavote“ (b.l. 78).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus 2020 m. kovo 31 d. pranešimo „Apie kaltinamojo akto ir baudžiamosios bylos medžiagos perdavimo teismui“, adresuoto S. P., adresu (duomenys neskelbtini) matyti sekančiai. Vadovaujantis BPK 220 straipsniu pranešame, kad baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04499-20 dėl BK 140 straipsnio 1 dalies (kaltinamasis aktas 8 lapai pridedamas), kurioje Jūs pripažintas įtariamuoju surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamosios bylos medžiaga perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taip pat pranešame, kad Jūs galite teisme susipažinti su byla ir pateikti teismui prašymus (b.l. 86).

Byloje yra advokato Juliaus Jasaičio orderis, išrašytas 2020 m. vasario 25 d. (b.l. 104), kuriame nurodyta, kad pagal tos pačios dienos sudarytą teisinių paslaugų sutartį jis gina S. P. ikiteisminiame tyrime ir pirmos instancijos teisme.

Apklausta teisme policijos tyrėja G. K. nurodė, kad teismo nagrinėjamoje byloje ji atliko ikiteisminį tyrimą. Tyrimo eigoje įtarimai buvo pateikti S. P.. Baigus ikiteisminį tyrimą įtariamasis S. P. buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kadangi S. P. pageidavo, elektroniniu paštu gauti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų kopijas, todėl prašomus dokumentus ji nusiuntė į S. P. nurodytą elektroninį paštą. Atsakydama į teismo klausimą liudytoja paaiškino, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu S. P. nenurodė papildomų liudytojų ir nepateikė prašymo dėl jų apklausos.

Apklausta teisme nukentėjusioji L. N. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį S. P. kaip namo kaimyną. Jokių santykių su juo nepalaiko. 2020 m. sausio vakare su savo augintiniu - katinu išėjo pasivaikščioti į kiemą. Prie daugiabučio namo įrengtoje parkavimo aikštelėje ji sutiko S. P., kuris pradėjo ją įžeidinėti. Norėdama tai užfiksuoti, bei tai, kad kaltinamasis priparkavo automobilį ant žalios vejos, išsitraukė mobilųjį telefoną. Tai pamatęs kaltinamasis prie jos pribėgo ir spyrė (sudavė) jai į koją ir savo ranka trenkė jai per skruostą iš jos rankų išmušdamas telefoną. Priklaupusi ant kelių ji pakėlė telefoną ir paskambino bendrosios pagalbos telefonu. Ji kvietė policiją ir sakė, kad S. P. iš įvykio vietos išvažiuoja. Dėl patirto smurto jautė fizinį skausmą. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji nurodė, kad jai prisiartinus prie S. P. automobilio, šalia stovėjo jo motina. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, prie jos priėjo moteris - liudytoja A. B. ir pasakė, kad matė, kaip viskas įvyko. Ji asmeniškai tuo metu liudytojos nematė. Įvykį iš balkono matė jos mama – liudytoja R. N.. Iš pradžių ji nuvyko į policiją. Ten užtruko labai ilgai. Teko laukti, kol atvyks vertėjas. Policijoje išbuvo iki 00.30 val. Pareigūnai jai patarė vykti į gydymo įstaigą ir ji nuvyko į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Ligoninėje nurodė, kad ją sumušė kaimynas. Ji blogai moka lietuvių kalbą, todėl ją klausinėję gydytojai (gydytoja) galėjo jos nesuprasti ir medicininių duomenų išraše klaidingai nurodė, kad trauma įvyko buityje ir ją sumušė sugyventinis. Jai buvo suduoti du smūgiai. Pirmiausia kaltinamasis smūgiavo koja, kitą smūgį jai sudavė ranka. Rankos judesiu kaltinamasis taikėsi į jos telefoną, kurį ji laikė krūtinės lygyje, ir tuo pačiu pataikė į jos kaklą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. N. nurodė, kad 2020 m. sausio 30 d., apie 22.30 val., lauke vedžiojo savo katiną. Priėjusi prie (duomenys neskelbtini), pastato, pamatė juodos spalvos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie minėto automobilio stovėjo jos kaimynė T. S.. Kaimynė buvo su šuniuku. Pamačiusi ją kaimynė iš karto, be jokios priežasties pradėjo ją (L. N.) įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Kaimynė taip elgėsi pastoviai, nes jaučia jai neapykantą teigdama, kad tai ji neva nuviliojo jos vyrą. Tada ji iš striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo fotografuoti „BMW“ automobilį, kuris priklauso jos sūnui S. S.- P., nes automobilis stovėjo ant vejos. Ji norėjo T. S. – P. išsakytus keiksmažodžius nufilmuoti, bet buvo susijaudinusi ir nesugebėjo greitai įjungti filmavimo funkcijos. Padarė kelias nuotraukas, kurias galės pateikti. Kada ji pradėjo fotografuoti, iš automobilio „BMW“ išlipo S. S.- P. ir prie jos priėjęs pasakė: „ką tu darai, aš tau padarysiu“. Tuos žodžius ji suprato kaip grasinimą su ja susidoroti. Į tai atsakė „Tai tavo mamai galima mane įžeidinėti, o man negalima fotografuoti tavo automobilio, stovinčio ant vejos“. Po šių žodžių S. S. – P. iš karto vieną kartą dešine koja spyrė jai į dešinę koją (žemiau kelio) ir dešine ranka, vieną kartą, delnu, bandydamas iš jos abiejų rankų išmušti mobilaus ryšio telefoną, sudavė jai per kairės pusės kaklą bei per rankas. Nuo smūgio telefonas nukrito ant žemės. Ji telefoną pakėlė nuo žemės ir pradėjo skambinti į policiją. Pamatęs, kad ji skambina į policiją, kaimynas įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. T. S. – P. liko įvykio vietoje. Tuo viskas ir baigėsi. Savo veiksmais kaimynas S. S. jai sukėlė fizinį skausmą. Jos telefonas nesugadintas ir nesudaužytas, turtinė žala jai nepadaryta. Visą konfliktą galimai matė T. S. – P., bet jos atžvilgiu jokių veiksmų nesiėmė ir jos nemušė. Konflikto metu daugiau nieko, išskyrus juos tris, nebuvo (b.l. 20-23).

Apklausta papildomai L. N. parodė, kad 2020 m. sausio 30 d. apie 22.20 val., vedžiojo katiną prie pirmos laiptinės namo, esančio (duomenys neskelbtini). Prie juodo „BMW“ automobilio stovėjo kaimynė T. P., o sūnus S. P. sėdėjo mašinoje. Ją pamačiusi kaimynė pradėjo kabinėtis, ją įžeidinėti, nes norėjo išprovokuoti konfliktą. Ji bandė išsitraukti telefoną ir įrašyti tai, ką kalba kaimynė, tačiau ji pradėjo nueidinėti. Ji nematė, kur kaimynė nuėjo. Tada ji pradėjo fotografuoti „BMW“ automobilį, kuris stovėjo ant žalios vejos. S. P. iššoko iš automobilio ir stovėdamas veidu į ją, dešine koja įspyrė jai vieną kartą į dešinę koją žemiau kelio ir dešine ranka bandydamas išmušti telefoną kliudė jos veidą. Telefonas iškrito iš rankų. S. sakė: „aš tau padarysiu“. Ji jautė fizinį skausmą. Jai pradėjo skaudėti veidą, pajuto aštrų skausmą po keliu. Ji pasilenkė pakelti telefoną, o jis greitais žingsniais nuėjo į savo mašiną. Policija labai greit atsiliepė. Ji pasakė, kad įvyko užpuolimas. Tuo metu jis užvedė mašiną ir nuvažiavo. Tarp jos ir S. P. anksčiau konfliktų nekildavo. Gydymo įstaigoje jai suleido nuskausminamųjų. Ji blogai jautėsi, nuo streso pakilo spaudimas. Kitą dieną dar kartą kreipėsi į gydymo įstaigą. Ji mano, kad įvykį matė jos mama ir moteris, kuri buvo prie šiukšlinių konteinerių ir vėliau galėtų pateikti tos moters kontaktus. T. P. apie ją skleidžia apkalbas. Teigia, kad ji nuviliojo jos vyrą. Konfliktas trunka apie trejus metus, T. P. įžeidinėja ir jos motiną. Vadina ja „sena prostitute“. Visi kaimynai žino apie jų konfliktus, tačiau niekas nenori kištis (b.l. 43-45). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus parodymų patikrinimo vietoje, nukentėjusioji L. N. nurodė vietą, kurioje S. P. spyrė jai į dešinę koją ir po to rankos delnu sudavė jai į kairės pusės kaklą bei rankas ir iš jos rankų išmušė telefoną (b. l. 63-66).

Specialisto išvadoje Nr. G 390/2020 (01) nurodyta, kad 2020 m. sausio 31 d., 13:30 val., atlikus tyrimą konstatuota, kad L. N. nustatyti odos nubrozdinimai kakle ir įbrėžimai kairėje plaštakoje. L. N. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2020 m. sausio 31 d., 01:00 val. Nustatyti sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas (perklausytas) ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) gautas garso įrašas. Įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2020 m. sausio 30 d. 22.27 val. iš abonento numeris (duomenys neskelbtini). Girdimas moters, bendraujančios rusų kalba, ir BPC darbuotojo balsas. Garso įrašas buvo stenografuotas ir išverstas į lietuvių kalbą.

Moteris: Laba diena, vakaras. Pas mane tokia situacija – aš vaikščiojau su katinu, čia kaimynas pastatė mašiną ant vejos, aš norėjau nufotografuoti, nes jie mane įžeidinėja. Jis sudavė man per ranką, į veidą, va, išmušė telefoną, čia viskas guli, ir išėjo. BPC darbuotojas: Aišku. Prašom, sakykite koks adresas. Moteris: Adresas - (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: (duomenys neskelbtini) butas – tai jūsų ar kaimyno? Moteris: Ne, tai mano mama čia gyvena, aš pas ją. BPC darbuotojas: (duomenys neskelbtini)-iame bute? Moteris: Taip, taip, aš štai čia. BPC darbuotojas: ir kada buvo tas konfliktas? Moteris: Va, prieš dvi minutes, aš pakėliau telefoną. BPC darbuotojas: O jus žinote, kur tas kaimynas gyvena? Moteris: Taip, taip, aš žinau, kur jis gyvena. BPC darbuotojas: O jis jau išėjo tas žmogus? Moteris: Na va, dabar fotografavau mašiną, va jis dabar grįžta, jis, sakau, jus pasižiūrėkit …. prašau. BPC darbuotojas: Na o dabar jo vietoj nėra, taip? Moteris: Ne, va jis dabar sėdasi į mašiną. BPC darbuotojas: Mm, o kokia jo mašina, jūs galite pamatyti? Moteris: Pas jį „BMW“, numeris (duomenys neskelbtini), trys (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: Trys (duomenys neskelbtini)….? Moteris: Trys (duomenys neskelbtini), trys (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: Trys (duomenys neskelbtini). Moteris: (duomenys neskelbtini). Moteris: (duomenys neskelbtini). Va, girdite, jis išvažiuoja, nes nori greitai išvažiuoti. BPC darbuotojas: Aha, aišku. Koks jūsų vardas, pavardė? Moteris: Mano – N. L.. Va, jis ką tik mane pastūmė. BPC darbuotojas: Jis jau išvažiavo? Moteris: Taip tik dabar. Aš jums daviau paklausyti, jis pamatė, kad aš skambinu policijai ir greitai išvažiavo trotuaru. BPC darbuotojas: Išvažiavo, taip? Gerai, tada jūs laukite. Jūs šalia (duomenys neskelbtini) namo? Moteris: Aš būsiu čia, norite lauksiu? BPC darbuotojas: Laukite policijos, laukite. Moteris: Ačiū (b.l.60-61).

Apklausta teisme liudytoja R. N. nurodė, kad yra nukentėjusiosios L. N. mama. Šiuo metu jos abi gyvena tame pačiame bute. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo kaip daugiabučio gyventoją. Kadangi iš anksčiau buvo konfliktų su kaltinamojo mama, todėl jos dukrai išėjus į lauką pasivaikščioti, visada ją stebi išėjusi į buto balkoną. Taip elgiasi, nes bijo, kad kaltinamojo motina nesukeltų kokių nors provokacijų. 2020 m. sausio 30 d. vakare jos dukra išėjo į kiemą. Jai išėjus, ji atėjo į buto balkoną. Stovėdama balkone pastebėjo ant vejos stovintį automobilį „BMW“, o šalia jo dukrą. Stovėdama balkone pamatė, kaip iš automobilio išlipęs kaltinamasis priėjo prie dukros, spyrė jai į koją ir ranka sudavė per veidą. Iš dukros rankų iškrito telefonas. Netoliese nuo įvykio buvo kaltinamojo mama, kuri garsiai šaukė necenzūrinius žodžius. Tai pamačiusi ji išėjo iš buto ir leisdamasi laiptais sutiko labai susijaudinusią dukrą. Dukra namie išgėrė vaistų ir iškvietusi taksi nuvyko į policiją. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad kaltinamojo spyrio dukrai ji nematė. Ji matė tik, kaip kaltinamasis sudavė dukrai ranka per veidą. Liudytoja taip pat nurodė, kad dėl savo amžiaus galėjo užmiršti kai kurias tuo metu matytas įvykio aplinkybes, todėl jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, yra išsamesni bei tikresni, todėl teismas gali jais vadovautis.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. N. parodė, kad 2020 m. sausio 30 d. jos dukra L. N. prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), kaip visada, apie 22:15-22:20 val., išėjo pavedžioti katino. Tuo metu ji išėjo į balkoną. Kai vakare ji ar dukra išeina į lauką, kad būtų saugiau, jos visada taip elgiasi. Stovėdama balkone ji pamatė ant vejos stovintį automobilį. Dukra nuo jo stovėjo 2-3 metrų atstumu. Ji matė, kad vairuotojas sėdėjo mašinoje prie vairo, o priekinės vairuotojo durys buvo atidarytos. Vairuotojas išlipo iš mašinos ir greitais žingsniais priėjo prie L.. Priėjęs agresyviai pakėlė dešinę koją smūgiui. Ji nematė ar pataikė, bet vėliau ant L. dešinės kojos, ant kelio buvo didelis paburkimas, todėl ji mano, kad jis spyrė ir pataikė. Ji atkreipė dėmesį, kad šviečiantis telefonas krito ant žemės. Dukra laikė telefoną, o jis dešine ranka jai užkabino per veidą ir telefoną, dėl to telefonas ir nukrito. L. pritūpė. Ji norėjo pakvieti žmonių, bet nieko nebuvo, tik kažkas stovėjo prie šiukšlių dėžės. S. mama stovėjo tarp ketvirtos ir penktos laiptinės, arčiau penktos, todėl ji negalėjo nieko matyti. Ji stovėjo 25-30 metrų L. už nugaros, taip pat stovėjo ir automobilių eilė, o ji ėjo šaligatviu į priešingą pusę nuo L.. Kai jos dukra priklaupė, ji apsirengė ir nubėgo link L., nes suprato, kad atsitiko kažkas blogo. Ji L. susitiko laiptinėje. Dukra laikėsi už sienos, labai šlubavo, net nebuvo pajėgi kalbėti. Dukra buvo šoko būsenoje. Jos veidas buvo raudonas. Dukra kartojo: „už ką, už ką“. Dukrą ji parsivedė namo ir liepė skambinti policijai. Dukra pasakė, kad jau paskambino. Ji įkalbėjo dukrą išsikviesti taksi ir važiuoti į policiją. Po 10-15 min pažvelgusi per balkoną pamatė, kad tos mašinos jau nebuvo. Kai L. grįžo iš policijos, ji laikė delną ant savo kairės pusės veido. Dukrai skaudėjo kairę ranką, ant kairės rankos buvo vienas nubrozdinimas ar kažkas panašaus į nubrozdinimą. Į L. sužeidimus nelabai atkreipė dėmesį, nes jai rūpėjo jos emocinė būsena. Taip pat pamena, kad L. striukės priekis buvo purvinas, bet tiksliai nepamena, ar tikrai (b.l. 55-57).

Apklausta teisme liudytoja A. B. paaiškino, kad nukentėjusiąją L. N. pažįsta iš matymo. Kaltinamasis jai nėra žinomas. Liudytoja nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jos sūnus, pas kurį ji lankosi. Nagrinėjamo įvykio metu ji taip pat aplankė sūnų ir išėjusi iš jo namų, nešdama šiukšles ėjo link kieme pastatytų konteinerių. Eidama atkreipė dėmesį į katiną vedžiojančią L. N. ir netoli jos stovinčią kažkokią moteriškę. Užėjusi už konteinerių liudytoja pamatė, kad iš netoliese stovėjusio automobilio išlipo vyras ir priėjęs prie L. N. savo ranka jai sudavė. L. N. iš rankos iškrito telefonas. Po to L. N. sudavęs asmuo su mašina nuvažiavo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. paaiškino, kad 2020 m. sausio 30 d., apie 22:00 val., išėjo iš savo sūnaus namų, kurie yra (duomenys neskelbtini). Pasiėmė išnešti šiukšles. Eidama prie šiukšlių konteinerio girdėjo kažkokius pašnekesius, šurmulį. Pamatė nueinančią moterį su šuniu nuo L.. Tada iš mašinos iššoko vyras ir jai sudavė dešina ranka per veidą. Tuo metu jai iš rankų iškrito telefonas ir ji pati nukrito, bandė pasiimti telefoną. Ji ją matė dėl to, nes švietė telefono ekranas. Vyras, kuris jai sudavė, pasakė jai kažką ir tada šoko į mašiną ir staigiai nuvažiavo nuo pievelės. Jis važiavo atbulai. Mašina buvo tamsi. Atsimena tai, kad mašinos numeriuose buvo skaičiai 5 (b. l.51-52).

Apklausta teisme kaltinamojo mama liudytoja T. P. paaiškino, kad pažįsta nukentėjusiąją, bet su ja nebendrauja, nes kažkada nuo jos fiziškai nukentėjo. Nagrinėjamo įvykio metu, vakare ji buvo lauke ir vedžiojo šunį. Tuo metu atkreipė dėmesį į prie namo stovinčią nukentėjusiąją, kuri rankoje laikė telefoną. Nukentėjusioji kažkiek pastovėjo ir nuėjo į namo laiptinę. Eidama šaligatviu pastebėjo stovintį sūnaus automobilį. Sūnus sėdėjo mašinoje ir kalbėjo telefonu. Ji trumpai pabendravo su sūnumi ir nuėjo toliau. Eidama pamatė, kaip iš automobilio išlipo sūnus, iš galinės sėdynės pasiėmė rankinę ir nuėjo namo. Tuo metu nukentėjusioji stovėjo netoli sūnaus automobilio. Liudytoja sustojo norėdama pažiūrėti, kaip elgsis nukentėjusioji, tačiau ji kažkur nuėjo. Po kiek laiko ji vėl pamatė kieme sūnų, kuris sugrįžęs prie automobilio jį perstatė į kitą vietą. Tai padaręs sūnus kartu su ja sugrįžo į namus. Sūnus jai pasakė, kad perstatė automobilį į kitą vietą, nes nukentėjusioji galėjo jį nufotografuoti kaip netinkamai priparkuotą ir už tai jam gali skirti baudą. Tuo metu kai nukentėjusioji stovėjo netoli sūnaus automobilio, pašalinių asmenų kieme ji nematė. Namo balkone taip pat niekas nestovėjo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. P. nurodė, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymus prieš savo sūnų, tačiau sutinka būti apklausta. 2020 m. sausio 30 d., apie 22:30 val., prie namo, (duomenys neskelbtini), ji vedžiojo šunį. Tuo metu jos sūnus grįžo iš darbo į namus ir pastatė automobilį kieme. Ji priėjo prie sūnaus automobilio ir šalia jo stovėdami matė kaimynę L. N.. Kaimynė prie jų nebuvo priėjusi. Jokio kontakto nebuvo ir kaimynė jai ar jos sūnui nieko nesakė. Pabrėžia, kad sūnus su kaimyne nesikalbėjo, prie jos nebuvo priėjęs ir prieš ją nesmurtavo. Kadangi jau buvo tamsu, jokiu kitų asmenų lauke nematė. Konfliktai su kaimyne tęsiasi apie trejus metus. Nori pažymėti kad, L. N. buvo ją sumušusi ir ji kreipėsi į policiją. Buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota į teismą. L. N. buvo nuteista. Po teismo sprendimo L. N. nuolatos ją provokuoja konfliktui ir nieko neaiškindama ją filmuoja. Su jos sūnumi iki šiol konfliktų nebuvo, nes sūnus anksti išvažiuoja į darbą ir vėlai grįžta (b.l. 46-48).

Apklausta teisme liudytoja A. Č. paaiškino, kad yra pensininkė ir viena gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš matymo pažįsta nukentėjusiąją L. N. ir jos mamą, kaip daugiabučio gyventojas bet su jomis nebendrauja. Jai žinoma, kad S. P. ir jo mama T. P. taip pat yra daugiabučio, kuriame ji gyvena, gyventojai. 2020 m. sausio mėnesį, apie 22.00 - 22.30 val. ji atėjo į savo bute (butas 5 aukšte) virtuvę, nes paprastai tokiu metu išgeria jai paskirtus vaistus. Pažvelgusi per virtuvės langą pastebėjo ant vejos stovintį automobilį ir L. N., kuri rankoje laikė kažkokį šviečiantį daiktą. Tuo pačiu metu ji pastebėjo, kaip iš stovinčio automobilio – vairuotojo pusės išlipo S. P.. Pastarasis apėjo savo automobilį, atidarė galines dureles, pasiėmė rankinę ar kuprinę ir uždaręs automobilį nuėjo link namo laiptinės. Tuo metu be S. P. ir L. N. kitų asmenų kieme ji nematė. Jokio fizinio kontakto tarp S. P. ir L. N. nematė. Po to praėjus 3-4 dienoms ji priėjo prie kieme šuniuką vedžiojusios S. P. mamos ir paklausė, ar L. N. filmavo jos sūnaus automobilį. Tą kartą T. P. į kalbas su ja nesileido. Gegužės mėnesį ji vėl kieme pasiteiravo T. P., kas ten vyko, tačiau ji atsakė, kad nieko nežino. Po to, jai sugrįžus iš ligoninės T. P. jos paklausė, ar ji galėtų paliudyti ir papasakoti, ką ji matė. Ji (A. Č.) sutiko tai padaryti.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2020 m. sausio 30 d. apie 22:30 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas privataus fizinio asmens apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas S. S. priėjo prie pareiškėjos ir vieną kartą spyrė jai į dešinę koją (žemiau kelio). Po to dešine ranka vieną kartą, delnu, sudavė per kairės pusės kaklą bei rankas. Savo veiksmais kaimynas sukėlė fizinį skausmą. Iš įvykio vietos kaimynas pasišalino. Pranešėja žino, kur jis gyvena ir galės nurodyti. Laukia prie namo. RVU ligoninės slaugytoja pranešė, kad 2.17 val. į ligoninę atvyko pati L. N., kuri paaiškino, kad sumušė kaimynas. Diagnozuoti dešinio kelio ir kaklo sumušimai. Suteikus medicininę pagalbą išleista (b.l. 4).

Pagal BK 140 straipsnio 1 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis S. P. nepripažino savo kaltės. Jis neneigė, kad 2020 m. sausio 30 d. po 22.00 val. priparkavus jam priklausantį automobilį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), prie jo automobilio buvo priėjusi nukentėjusioji L. N. ir savo telefonu filmavo ant žalios vejos stovintį jo automobilį. Tokie nukentėjusiosios veiksmai jį suerzino, tačiau prie nukentėjusiosios jis nebuvo priėjęs, jai į koją nespyrė ir iš jos rankų telefono neišmušė. Iš automobilio salono pasiėmęs rankinę jis nuėjo į namus ir po kelių minučių sugrįžęs įsėdo į savo automobilį ir jį perstatė į kitą vietą. Kaltinamasis patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu jo mama, liudytoja T. P. kieme vedžiojo šunį. Perstatęs automobilį į kitą vietą kartu su mama sugrįžo į namus. Apklausta liudytoja T. P. patvirtino sūnaus parodymus, kad nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinių veiksmų jis neatliko, tačiau jos parodymai apie tikslias sūnaus ir nukentėjusiosios kontakto aplinkybes skyrėsi nuo kaltinamojo parodymų. Liudytoja T. P. ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu pabrėžė, jog sūnus apskirtai su nukentėjusiąja nebendravo, ši prie jos sūnaus, nei jis prie L. N. priėjęs nebuvo, jie vienas kitam nieko nesakė. Tokie parodymai prieštarauja paties kaltinamojo teisme duotiems parodymams, kuriose kaltinamasis nurodė, jog pamatęs jo automobilį fotografuojančią nukentėjusiąją paklausė, ką ji daro, ši atsakė, kad fiksuoja neleistinai priparkuotą jo transporto priemonę, į ką jis jai pasakė „piktesnį“ žodį. Minėtas neatitikimas patvirtina, kad liudytoja linkusi nutylėti ar paneigti kaltinamajam nepalankias aplinkybes, todėl jos parodymai nėra patikimi.