- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-285-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marijonas Greičius, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 95.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais T. V. ir V. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties palikti nenagrinėtais ieškovės V. K. bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais T. V. ir V. V. ieškinius atsakovui G. R. (jo teisių perėmėjai G. R. ) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. 2007-12-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo G. R. 77490 Lt atstatymo darbų (gaisro pasekmių pašalinimo), iš kurių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo darbai sudaro 64042 Lt, projektavimas ir inžinierinės paslaugos 6404 Lt, nenumatytų darbų rezervas (10 proc.) – 7045 Lt, 400 Lt už sąmatos sudarymą bei 436,18 Lt už pirktas medžiagas. Nurodė, kad 2006-11-30 šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausančioje namo dalyje kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas ir mansarda su gyvenamosiomis patalpomis. Dėl gaisro ieškovė patyrė nuostolius: sudegė namo stogas, apdegė lubos, buvo sugadintos sienos ir grindys, vandeniu aplietas visas butas. Šiuo metu butas nėra apsaugotas nuo kritulių, nes buto lubose ir sienose yra skylės, plyšiai. Pagal UAB „A.J.K.K.“ sudarytą gaisro atstatymo darbų sąmatą gaisro atstatomųjų darbų vertė yra 77490 Lt.
Tretieji asmenys T. V. ir V. V. 2009-01-30 pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinę, prašė priteisti iš atsakovo G. R. 51391 Lt žalos atlyginimo, kurį sudaro vidaus apdailos atkūrimo po gaisro darbai 20217 Lt, išorės apdailos atkūrimo darbai 8262 Lt, stogo virš jiems priklausančios namo dalies atkūrimo darbai 22912 Lt, žalos įvertinimo nustatymo darbai 2360 Lt bei pakartotiniai žalos vertinimo darbai. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog gaisras bendraturčių name kilo atsakovui naudojimosi teise priklausančioje namo dalyje – mansardoje, antrame aukšte, todėl jis ir turi atlyginti jų nuostolius, patirtus dėl gaisro. Žalos paskaičiavimą atliko UAB „Delfa“. Byloje nėra privalomo procesinio bendrininkavimo, jie prašo atlyginti tik jų patirtus nuostolius, kilus gaisrui, t.y. atlyginti jų naudojamos namo dalies vidaus bei išorės apdailos darbus, įrengti lubas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009-09-24 nutartimi ieškovės V. K. ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, T. V. ir V. V. ieškinius paliko nenagrinėtus (CPK 296 str. 1 d. 11 p.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog ieškovei ir tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais nepašalinus 2009-07-15 nutartyje nurodytų ieškinių trūkumų, teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos, kadangi ieškinių reikalavimai yra nekonkretūs ir neapibrėžti. Teismas nurodė, jog ieškinių dalykai tarpusavyje tam tikrose dalyse persipina, persidengia, dalis reikalavimų reiškiami ginant lyg ir kito galimai žalą patyrusio bendraturčio teises be konkrečių įgalinimų. Minėti ieškinių trūkumai ir jų pašalinimo galimybės buvo nurodyti 2009-07-15 nutartyje, tačiau reikalavimus šioje byloje reiškiantys proceso dalyviai į teismo pasiūlymą bendrininkams prisidėti prie vienas kito pareikšto ieškinio (jų dalių dėl bendrų konstrukcijų) nereagavo ir teismo nurodytų trūkumų nepašalino. Teismas pažymėjo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto pagrindinės konstrukcijos – stogo danga, išorės sienos, bendraturčiams neatsidalijus, negali priklausyti vienam bendraturčiui (CK 4.82 str.), todėl teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo turi visi bendraturčiai kartu, o vienam bendraturčių padarius žalos kitiems bendraturčiams – žalos patyrę bendraturčiai bendru sutarimu. Šioje byloje žalos atlyginimo reikalaujantys bendraturčiai bendro sutarimo nėra pasiekę, tarp jų atskirų reikalavimų tarpusavio ryšio nėra.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. K. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog tarp bendrasavininkių susitarimas geruoju dėl namo atstatymo nebuvo pasiektas, todėl kiekvienas bendrininkas veikė savarankiškai, o tai reiškia, kad konkrečių bendrininkų, tame tarpe ir jos, atlikti procesiniai veiksmai bei jų sukeliami padariniai yra susiję su kiekvienu bendrasavininkiu asmeniškai. Privalomo bendrininkavimo teismas nėra nustatęs, todėl nuspręsti, kaip jos ieškinio reikalavimai atlyginti žalą ir nurodytą darbų vertę yra susiję su trečiųjų asmenų pateiktais savarankiškais reikalavimais, teismas gali tik civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-10 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-380/2008 yra netinkamai parinkta, nes tarp šalių šioje byloje susiklostė skirtingi teisiniai santykiai ir jų nagrinėjimo ribos.
Atskiruoju skundu tretieji asmenys T. V. ir V. V. taip pat prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo, jog jų bei ieškovės reikalavimai pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, ieškinio dalykas yra to paties pobūdžio reikalavimai ir kiekvienas reikalavimas galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, todėl šiuo atveju tarp proceso dalyvių yra susiklostę neprivalomo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties teiginys, jog ieškinio trūkumai nėra pašalinti, yra nepagrįstas. Jie teismo įpareigoti patikslino reikalavimus, nurodydami, jog prašo įpareigoti atsakovą atlyginti tik jų naudojamos gyvenamojo namo dalies vidaus bei išorės apdailos atstatymo darbus, įrengti lubas, siekiant sustabdyti tolimesnį žalos atsiradimą, atsisakydami reikalavimo atstatyti visą stogą. Todėl žalos, atsiradusios kilus gaisrui, atlyginimas yra jų ieškinio dalykas, kuris turėtų būti vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės. Teismo argumentas, jog išnagrinėjus bylą pagal esamus reikalavimus teismo sprendimas gali būti apsunkintas ar net likti neįvykdytas, yra nepagrįstas. Terminą trūkumams pašalinti teismas gali skirti tik tuo atveju, jeigu ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir jokiu būdu jo negalima skirti dėl motyvų, susijusių su teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu. Jie kartu su ieškiniu pateikė išsamų žalos įvertinimą, atliktą atsižvelgiant į aktualias rinkos kainas, kuris patikslina ieškinio pagrindą. Byloje kilo ginčas ne dėl naudojimosi tvarkos (CK 4.75 str. 1 d.), o dėl žalos atlyginimo. Tokio pobūdžio santykiams įstatymas nenumato privalomo bendrininkavimo. Be to, esant galimybei pareikšti atskirus reikalavimus, kaip skundžiamoje nutartyje nurodo teismas, negali būti teigiama, jog byloje susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo santykiai. Šalių tarpusavio santykiai įtempti, nesutarimai tęsiasi nuo 2006 m. iki šiol, todėl teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, turėjo įvertinti proceso dalyvių galimybę pašalinti nurodytus trūkumus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskiruosius skundus įstatymo nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirųjų skundų argumentus ir motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs šioje byloje esant privalomą procesinį bendrininkavimą (CPK 43 str. 1 d. 1 p.) ir tuo pagrindu įpareigojęs apeliantus pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115 str. 2 d.), netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, todėl apeliantams iš esmės įvykdžius kitus teismo paskirtus įpareigojimus, be pagrindo pripažino apeliantus neįvykdžius procesinės pareigos pašalinti ieškinių trūkumus (CPK 115 str. 3 d. ir 138 str.) ir atsisakė priimti patikslintus ieškinius bei juos paliko nenagrinėtus (CPK 296 str. 1 d. 11 p.). Dėl to skundžiama nutartis yra naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuoja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 d., CPK 5 str. 1 d.). Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą, todėl teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi spręsti išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t.y. privalo išsiaiškinti asmens teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir aiškiai įvardinti faktinį ieškinio pagrindą, t.y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 17 str.). Tuo tarpu materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-181; 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-380, 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-244/2003 ir kt. ). Šią aplinkybę savo atskiruosiuose skunduose akcentuoja ir apeliantai, su kuo teisėjų kolegija sutinka.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo pozicija galutinai suformuluojami parengiamojo teismo posėdžio metu, t.y. šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė yra grindžiama. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo iš esmės metu ištiriami pasirengimo stadijoje pateikti įrodymai ir išklausomi šalių tų įrodymų tyrimo rezultatų vertinimai. Taigi ieškinyje ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Tačiau ieškinio priėmimo ir parengiamojo teismo posėdžio stadijoje įstatymas nedraudžia preliminariai susipažinti (vertinti) įrodymus tuo tikslu, kad būtų tiksliai suformuluoti ieškinio dalykas ir pagrindas bei apibrėžtos bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Šiam tikslui ir tarnauja trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str. 2 d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2009-07-15 parengiamajame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių nuomones, konstatavo, kad dalyje ieškovės V. K. ir trečiųjų asmenų T. ir V. V. pareikštų reikalavimų yra privalomas procesinis bendrininkavimas, todėl pasiūlė jiems pamąstyti dėl galimybės suderinti jų reikalavimus. Be to teisme pripažino, kad reikalavimai (ieškinio dalykas) tarpusavyje tam tikrose dalyse persipina, dėl to, pasiūlęs pasirinkti konkretesnius ir aiškesnius savo teisių gynimo ir ieškinių reikalavimų formulavimo būdus, nustatė jiems terminą iki 2009-09-01 nurodytiems ieškinių trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka, jog konkrečiu atveju pagrindas nustatyti apeliantams įpareigojimus egzistavo, tačiau nėra pagrindo išvadai, jog patikslintais ieškiniais apeliantai 2009-07-15 teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų neįvykdė.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas yra tiesiogiai susijęs su šalių procesinės pareigos, įtvirtintos CPK 115 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnyje, nevykdymu. Tai reiškia, kad tokie teisiniai padariniai šaliai kyla tik tuomet, kai ši teismo nurodymu neištaiso bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusio procesinio dokumento – ieškinio neatitikimo ieškinio turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų (CPK 111 str., 113 str., 135 str.). Šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.). Tokiu būdu teismas ištaiso teisinę klaidą, padarytą priimant ieškinį nagrinėti, kurią galėjo lemti tam tikros informacijos pateikiant ieškinį stoka arba paties teismo klaida. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui būtina įvertinti ir byloje jau priimto nagrinėti ieškinio atitikimą formaliesiems ieškiniui keliamiems reikalavimams bei tokios pareigos nustatymo apeliantui pagrįstumą.
Bylos duomenys tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esantis gaisro suniokotas gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. K. (27/100 dalys), atsakovui G. R. (27/100 dalys), ir tretiesiems asmenims T. ir V. V. (46/100 dalys), o 2009-10-23 atsakovui G. R. mirus, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas išduotas jo sutuoktinei G. R. , kuri nagrinėjamoje byloje pripažinta atsakovo teisių perėmėja (t.3, b.l. 85). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-11 sprendimu, nesuformavus atskirų nuosavybės teisės objektų ir nenutraukus bendrosios dalinės nuosavybės teisės, buvo nustatyta kiekvieno iš bendraturčių naudojimosi namo patalpomis tvarka (CK 48 str. 1 d.). Tačiau ši faktinė aplinkybė, priešingai nei 2009-07-15 nutartyje konstatavo teismas, apeliantų pareikštų reikalavimų dalyje dėl žalos atlyginimo, gaisrui sugadinus bendras namo konstrukcijas, stogą, perdangas bei namo išorę, nesudaro prielaidų privalomam procesiniam bendrininkavimui (CPK 43 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pritaria argumentams, jog aplinkybė, kad apeliantai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir bendrosios nuosavybės objektą valdo, juo naudojasi bei disponuoja bendru sutarimu, nereiškia, jog bendraturčių negali sieti kitokio pobūdžio teisniai santykiai, kurių CK 4.75 str. 1 d. nuostatos nesaisto. Tarp bendraturčių nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs ne su bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančio turto naudojimo tvarka, o dėl gaisro atsiradusių pasekmių pašalinimu – žalos atlyginimu. Apeliantų pareikštų reikalavimų specifika yra ta, jog pažeistos bendraturčių (ieškovės V. K. ir trečiųjų asmenų T. ir V. V. ) teisės ir teisėti interesai grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis (ieškinio pagrindas), tačiau, kaip minėta, bendraturčių bendrojoje dalinėje nuosavybėje naudojamos dalys yra nevienodos, todėl kiekvienas jų turi pagrindą reikalauti tokio dydžio žalos atlyginimo (ieškinio dalykas), kuris nustatytinas atsižvelgiant į jų naudojamą bendrosios nuosavybės dalį.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės V. K. ir trečiųjų asmenų T. ir V. V. byloje pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, nors ir yra to paties pobūdžio, t.y. pagrįsti ta pačia faktine ir teisine medžiaga, tačiau kiekvienas jų galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, todėl tokiu atveju yra pagrindas neprivalomam (fakultatyviam) procesiniam bendrininkavimui (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siūlė apeliantams suderinti jų pozicijas – įpareigojo trečiuosius asmenis su savarankiškais reikalavimais dalyje dėl bendrojo naudojimo namo konstrukcijoms, stogui, perdangoms bei namo išorei padarytos žalos atlyginimo atsisakyti savo reikalavimų ir prisidėti prie ieškovės ieškinio.
Kaip matyti iš patikslintų ieškinių turinio (jų priedų) apeliantai, vykdydami teismo paskirtus įpareigojimus, atsisakė reikalavimų priteisti žalos atlyginimą dėl gaisro suniokotų bendrų konstrukcijų visa apimtimi, pareikšdami reikalavimus atlyginti kiekvieno apelianto dėl gaisro patirtus nuostolius, t.y. iš esmės apibrėžė bylos teisminio nagrinėjimo ribas, prašydami atlyginti konkrečiai kiekvieno apelianto naudojamos gyvenamojo namo dalies vidaus bei išorės apdailos atstatymo darbus. Be to iš naujo atliko ir su patikslintais ieškiniais pateikė išsamų žalos įvertinimą. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliantai susidariusioje teisinėje situacijoje pasinaudojo teismo jiems suteikta galimybe ištaisyti kitus nustatytus ieškinių neatitikimus teisės normoms, pašalino kliūtis nagrinėti ieškinius. Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas - kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą - negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Taigi teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Tuo tarpu iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas šioje proceso stadijoje per plačiai aptaria apeliantų ieškinių patenkinimo perspektyvas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės V. K. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais T. V. ir V. V. ieškiniai palikti nenagrinėti, yra naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės V. K. bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais T. V. ir V. V. ieškinius atsakovui G. R. (jo teisių perėmėjai G. R. ) dėl žalos atlyginimo perduoti nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui.