Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui adv. D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui K. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose ir (duomenys neskelbtini) ieškovės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo komandiruotas į Vokietiją su tikslu atlikti pavestus darbus ieškovės verslo partnerei, transportavimo paslaugomis užsiimančiai įmonei (duomenys neskelbtini) komandiruotės laikotarpį nustatant nuo 2022 m. vasario 5 d. iki 2022 m. kovo 18 d. Dėl tarp šalių susiklosčiusių aplinkybių atsakovas iš ieškovės įmonės buvo atleistas. Atleidžiant atsakovą buvo atšaukta jo komandiruotė, pareikalauta grąžinti partnerių (duomenys neskelbtini) atsakovui perduotą sunkiasvorę transporto priemonę, jos dokumentus bei grąžinti partneriams priklausančią kreditinę kuro kortelę (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Danijos Karalystė). Tačiau atsakovas 2022 m. vasario 18 d., apie 14 val. 15 min. degalinėje, esančioje Padborg, Industrijev str., Danijos Karalystėje, būdamas atleistas iš ieškovės įmonės vairuotojo pareigų, į sau priklausantį automobilį Volkswagen Transporter valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas ieškovės partneriams priklausančia kreditine kuro kortele, kuria pasinaudoti neturėjo jokio teisėto pagrindo, pripylė 73,3 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 379,77 Eur, atsiskaitė už šį kurą (duomenys neskelbtini) lėšomis, tokiu būdu neteisėtai užvaldydamas ieškovės partneriams priklausantį svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, jog žala (duomenys neskelbtini) buvo padaryta ieškovės įmonės buvusio darbuotojo, (duomenys neskelbtini) pareikalavo ieškovės padengti 379,77 Eur dydžio patirtų nuostolių sumą. Šiuo pagrindu (duomenys neskelbtini) ieškovei 2022 m. vasario 22 d. išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 379,77 Eur sumai, kurią ieškovė 2022 m. kovo 21 d. apmokėjo, tokiu būdu atlygindama neteisėtais atsakovo veiksmais padarytą žalą.

Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl sumokėtos sumos atlyginimo, atsakovas SMS žinute patvirtino faktą, jog pasinaudojo ieškovės partneriams priklausančia kreditine kuro kortele asmeniniams poreikiams, motyvuodamas tuo, kad taip jis pats įvertino savo kelionės išlaidas, nors pagal darbo sutartį už faktiškai išdirbtą laiką su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta. Atsakovui atsisakius atlyginti ieškovės sumokėtą sumą, ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ąjį veiklos skyrių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau 2022 m. kovo 9 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi veika įvykdyta ne Lietuvos valstybės teritorijoje.

Kadangi atsakovas jo interesais sumokėtos sumos ieškovei nėra atlyginęs, ieškovei įvykdžius prievolę už atsakovą pradiniam kreditoriui (duomenys neskelbtini) ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovo interesais sumokėtos sumos priteisimą, remdamasi CK 6.50 straipsniu, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.245-6.249 straipsniais, prašė šią sumą (379,77 Eur) priteisti iš atsakovo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškinęs, kad degalus į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį įsipylė panaudodamas turėtą Danijos įmonės, kurioje dirbo, kuro kortelę. Pagal susitarimą su ieškove atsakovui turėjo būti kompensuojamos kelionės į komandiruotę vietą išlaidos. Kadangi atleidimo dieną komandiruotės išlaidos jam nebuvo kompensuotos, neturėdamas lėšų kelionei namo, su įmonės, kurios naudai dirbo, darbuotojo leidimu įsipylė degalų. Sudarant darbo sutartį su ieškove, buvo sutarta, jog kelionės išlaidas 250 Eur kompensuos ieškovė, iki šiol ieškovė kelionės išlaidų neatlygino, todėl atsakovo manymu jis jokios žalos ieškovei nepadarė ir neturi sumokėti už degalus. Be to, atsakovui nėra suprantama, dėl ko ieškovės reikalaujama suma siekia 379,77 Eur, jeigu 73,37 l kuro kaina buvo ženkliai mažesnė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovas 2022 m. vasario 2 d. darbo sutarties Nr. 195 pagrindu nuo 2022 m. vasario 5 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakovas (duomenys neskelbtini) ieškovės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo komandiruotas į Vokietiją pavestų darbų atlikimui užsakovui (duomenys neskelbtini) Komandiruotės trukmė nuo 2022 m. vasario 5 d. iki 2022 m. kovo 18 d. Nepasibaigus komandiruotės laikui, atsakovo (duomenys neskelbtini) prašymu darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) ieškovės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atleidžiant atsakovą iš darbo UAB (duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 18 d. Atsakovas, pasinaudodamas jam išduota (duomenys neskelbtini) kuro kortele, į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį 2022 m. vasario 18 d. įsipylė 73,37 l dyzelino, už kurį ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 22 d. sąskaitą-faktūrą 2022 m. kovo 21 d. sumokėjo 379,77 Eur.

Dėl ginčo pobūdžio ir taikytinos teisės

Byloje kilo ginčas dėl 379,77 Eur sumos, kurią ieškovė sumokėjo (duomenys neskelbtini) atlygindama atsakovo padarytus nuostolius, atsakovui be elektroninės mokėjimo priemonės savininko sutikimo ir leidimo pasinaudojus (duomenys neskelbtini) priklausančia kreditine kuro kortele, t. y. dėl žalos, padarytos atsakovo veiksmais, atlyginimo.

Byloje šalių paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai. Atsakovas dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Komandiruotės Vokietijoje metu darbinių pareigų atlikimui atsakovui buvo išduota (duomenys neskelbtini) priklausanti kreditinė kuro kortelė, kuria panaudodamas atsakovas į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį įsipylė 73,37 l, už kurį trečiajam asmeniui sumokėjo ieškovė.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas degalus įsipylė, būdamas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes faktiškai atsakovas šiuos veiksmus atliko paskutinę darbo dieną (2022 m. vasario 18 d), nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 65 straipsnio 5 dalį darbo santykių pasibaigimo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena. Pagal įstatymą žalą, atsiradusią dėl darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės privalo atlyginti darbdavys. Laikytina, kad ieškovė atlygino atsakovo veiksmais padarytą žalą CK 6.264 straipsnio pagrindu.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovė, kaip darbdavė, atlyginusi darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją – atsakovą.

Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui (buvusiam darbuotojui) darbdavys gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai ir CK normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, kai žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, įgyja regreso teisę į darbuotoją (buvusį darbuotoją), kurią darbdavys gali įgyvendinti laikydamasis, be kita ko, ir darbo teisės normose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007; 2018 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018). Ieškovės sumokėta (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimo suma vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jos darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, pripažintina, kad ieškovė kaip buvęs atsakovo darbdavys reiškia regresinio pobūdžio reikalavimą į buvusį darbuotoją, kaip žalą padariusį asmenį, todėl nagrinėjamu atveju šalių ginčui dėl darbdavio regresinio reikalavimo buvusiam darbuotojui išspręsti taikytinos darbo teisės normos.

Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises, turi kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Darbo santykių dalyvis prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Atsižvelgiant į darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimą, darytina išvada, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, t. y. jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Nagrinėjamu atveju ieškovė su reikalavimu atsakovui atlyginti padarytą žalą kreipėsi tiesiogiai į teismą. Ieškovė, pareikšdama savo reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai teismui, o ne darbo ginčų komisijai, nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos, teismas, priimdamas ieškinį, į tokią ieškovės pareigą dėmesio neatkreipė ir anksčiau ginčo kaip kylančio iš darbo teisinių santykių, kurį turėtų iš pradžių nagrinėti darbo ginčų komisija, o vėliau apylinkės teismas, nekvalifikavo. 2022 m. kovo 31 d. buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta ieškovės naudai iš atsakovo išieškoti 379,99 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 31 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 190,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Gavus atsakovo prieštaravimus, 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovei pasiūlyta ne vėliau kaip per 14 dienų pateikti ieškinį, ieškovei 2022 m. gegužės 5 d. pateikus ieškinį, teismo įsakymas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi panaikintas, priimtas ieškovės ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo, nutarta bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Ieškovė jau yra praleidusi trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, nustatytą galiojančiame įstatyme (DK 220 straipsnio 1 dalyje), o jo praleidimą lėmė ir teismo (ne)atlikti procesiniai veiksmai. Nėra jokių priežasčių manyti, kad praleistas terminas ieškovei darbo ginčų komisijoje būtų atnaujintas. Todėl labiau tikėtina, kad vien dėl praleisto termino išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ieškovė jau nebegalėtų pasinaudoti, darbo ginčų komisijoje ginčas nebūtų išnagrinėtas iš esmės, o ieškovė vėl turėtų iš naujo inicijuoti tapatų ginčą teisme.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – darbo ginčų komisijoje, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 33 punktas).

Galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia darbo ginčo šaliai teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme ne tik tuo atveju, kai šalis nesutinka su DGK priimtu sprendimu išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės iš esmės, bet ir tuo atveju, kai DGK priima sprendimą neatnaujinti DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (DK 220 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 1 dalis),

Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet teismas, priėmęs nagrinėti ieškinį, neįvertino, ar ieškovė yra įvykdžiusi sąlygą, kuri jai konkrečiu atveju suteikia teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir šią bylą nagrinėjo iš esmės, teismas įvertinęs susiklosčiusią situaciją, atsižvelgdamas į tai, kad teisės į teisminę gynybą užtikrinimas yra svarbesnis tikslas, nei formalus teisės aktų taikymas ir aiškinimas, sprendžia, jog netikslinga palikti ieškinį nenagrinėtu ir priima sprendimą dėl ginčo esmės.

Dėl žalos atlyginimo

Minėta, kad ieškovės patirti nuostoliai gali būti priteisiami atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą.

Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą (DK 151 straipsnis). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl atsakovo (darbuotojo) pareigos atlyginti žalą, vadovaujamasi bendraisiais CK įtvirtintais civilinės atsakomybės pagrindais (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tam, kad darbuotojas privalėtų atsakyti už darbdaviui padarytą žalą, darbdavys privalo įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir kilusią žalą.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas, pasinaudodamas darbinių pareigų vykdymui išduota (duomenys neskelbtini) kuro kortele, į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį 2022 m. vasario 18 d. įsipylė 73,37 l kuro, tačiau šalys skirtingai vertina šiuos veiksmus. Ieškovė atsakovo veiksmus, įsipilant kurą, vertino kaip neteisėtus, atlygino atsakovo veiksmais padarytą žalą, sumokėdama trečiajam asmeniui 379,77 Eur. Atsakovo vertinimu žala nebuvo padaryta, nes degalus įsipylė (duomenys neskelbtini) darbuotojo leidimu. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl degalų įsigijimo (duomenys neskelbtini) darbuotojo leidimu bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Jeigu ir buvo leidimas įsipilti degalus, pasinaudojant turėtąja kuro kortele (kaip nurodo atsakovas), toks leidimas dar nereiškia, jog atsakovas degalus galėjo įsigyti nemokamai. Buvus leidimui atsakovui įsigyti degalų iš (duomenys neskelbtini) pasinaudojant išduota kuro kortele, paneigia byloje esantys duomenys, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 22 d. išrašė sąskaitą – faktūrą ieškovei apmokėti už atsakovo įsigytus 73,37 l degalų. Faktas, kad ieškovės verslo partneris pareikalavo apmokėti už ieškovės darbuotojo įsigytus degalus, leidžia spręsti, kad susitarimo tarp minėtų įmonių bei atsakovo dėl jo galimybės įsigyti ieškovės ar (duomenys neskelbtini) lėšomis nebuvo. Tokią išvadą teismas daro ir remdamasis SMS žinučių turiniu, pagal kurias į atsakovui siųstą paklausimą, kokiu pagrindu atsakovas jau nedirbdamas pasinaudodamas kuro kortele įsipylė 73 l kuro, atsakovas atsakė, jog jį atleidus turėtų būti mokamas priedas prie kelionės („tai tie <...> atleido ir nors biski prie kelionės prisideda“, 16.14 val. žinutė, ikiteisminio tyrimo medžiaga). Iš šio susirašinėjimo seka, kad pats atsakovas nusprendė, jog ieškovė turėtų sumokėti už jo įsigytus 73,37 l kuro. Be to, pagal atsakovo paaiškinimo degalus atsakovas įsipylė į savo asmeninį automobilį ne darbinių pareigų vykdymui, bet asmeninių poreikių tenkinimui, t. y. kelionei namo nutraukus darbo sutartį. Nesant įrodymų, jog tokiu būdu (atsakovui įsipilant degalų iš (duomenys neskelbtini) degalinės su turėtąja kuro kortele), atsakovui ieškovė buvo įsipareigojusi kompensuoti kelionės išlaidas grįžtant namo, atsakovo veiksmai - (duomenys neskelbtini) priklausančios kreditinės kuro kortelės panaudojimas be elektroninės mokėjimo priemonės savininko sutikimo leidimo vertinami kaip neteisėti.

Atsakovo argumentai, susiję su aplinkybėmis, kad ieškovė nekompensavo kelionės išlaidų į komandiruotės vietą, nepaneigia atsakovo veiksmų pobūdžio. Be to, ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad su atsakovu buvo atsikaityta jo atleidimo dieną. Iš lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad 2022 m. vasario 18 d. į atsakovo sąskaitą pervesti 1 045 Eur, iš kurių 100 Eur apskaičiuoti atsakovui kaip kelionės kompensacija. Šie mokėjimo dokumentai paneigia atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovė nekompensavo kelionės išlaidų į komandiruotės vietų. Atsakovas, manydamas, jog ieškovės apskaičiuota ir išmokėta kelionės kompensacija yra nepakankama, esant ginčui su darbdaviu, turėjo teisę kreiptis dėl darbo ginčų komisiją. Net ir darant prielaidą, kad ieškovės veiksmai apskaičiuojant ir išmokant kelionės kompensaciją buvo atlikti nesilaikant darbo sutarties ir komandiruotės apmokėjimą reguliuojančių teisės aktų nuostatų, tai nesuteikia teisės atsakovui be kuro kortelės savininko sutikimo ir nesuderinus su darbdaviu (ieškove) naudotis ja asmeninių poreikių tenkinimui.

Materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika– suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Darbuotojo pareiga rūpestingai elgtis su darbdavio ir kitu jam patikėtu turtu buvo numatyta ir darbo sutartyje, sudarytoje 2022 m. vasario 3 d., tarp ieškovės ir atsakovo, kurioje be kita ko numatyta darbuotojo atsakomybė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 straipsnyje numatytais atvejais (darbo sutarties 6.1.8 p.).

Darbo kodekso 154 straipsnyje numatyti atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia ar žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymio (DK 154 straipsnio 1 ir 2 punktai). Ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą dėl atsakovo veiksmų, teismas neturi pagrindo atsakovo veiksmų vertinti kaip turinčių nusikaltimo požymių, tačiau buvusioje situacijoje (kai atsakovas, neišsiaiškinęs darbdavio valios dėl kelionės išlaidų kompensavimo atsakovui grįžtant namo, neįsitikinęs, jog ieškovės verslo partneris aiškiai išreiškė sutikimą atsakovui naudotis kuro kortele nedarbinių pareigų atlikimui), atsakovas savo pareigas atliko netinkamai ir savo kaltais veiksmais padarė ieškovei žalą.

Ieškovė, reikšdama ieškinį, laikėsi pozicijos, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 379,77 Eur nuostolių, sumokėdama trečiajam asmeniui pagal 2022 m. vasario 22 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė duomenis (sąskaitų išrašą), iš kurios matyti, kad 2022 m. kovo 21 d. pervedė (duomenys neskelbtini) 20 732,23 Eur, tame tarpe ir 379,77 Eur pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas tam tikras ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys. Kai yra regresinė prievolė, turi būti atlyginama žalai padengti sumokėta suma ir priteistinos žalos dydis nustatomas pagal tai, kiek žalos atlyginimo yra sumokėjęs asmuo ir kiek tokio dydžio priteisimo neriboja įstatymas. Tačiau CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata nereiškia, jog regreso tvarka reikalaujama žalos atlyginimo suma negali būti ginčijama ar peržiūrima tais atvejais, kai atlygintinos žalos dydį regredentas ir nukentėjęs trečiasis asmuo nustatė tarpusavio susitarimu, Tokiu atveju asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomos priteisti iš jo žalos dydį.

Su ieškovės nurodomu žalos dydžiu atsakovas nesutiko, teigdamas, jog žalos dydį galėtų sudaryti tik jo įsigytų degalų kaina.

Ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą, rėmėsi 2022 m. vasario 22 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos apmokėjimą pagrindžiančiais dokumentais. Iš sąskaitos matyti, kad ieškovei apmokėjimui pateiktą reikalaujamą sumą sudarė 967,75 Danijos kronų už 73,37 l dyzelino ir 1 860,00 Danijos kronų administravimo mokesčių.

Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punkto nuostatas į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė, sumokėdama 379,77 Eur pagal (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), neišsiaiškino, kas sudaro apskaičiuotą administravimo mokestį. Duomenų apie administravimo mokesčius, jų įkainius, apmokant sąskaitą nebuvo pateikta. Iš ieškovės papildomai teikiamo elektroninio laiško, siųsto (duomenys neskelbtini) darbuotojui, pastarojo atsakymo ieškovei galima spręsti, kad administravimo išlaidas sudaro atlyginimo išlaidos, sąskaitos faktūros mokestis, kurių dydis nėra nurodomas. Ieškovės partnerės vykdomai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai ūkinei-komercinei veiklai, būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, tačiau išlaidos tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti (sąskaitai išrašyti) negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytomis išlaidomis. Be to, sąskaitoje nurodomos administravimo išlaidos beveik du kartus viršija atsakovo padarytos žalos dydį (degalų vertę), įvertinus tai, kad kuro kortelės turėtojas buvo žinomas, o kuro kaina buvo fiksuota, šios išlaidos neatitinka ir protingų išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad administravimo išlaidų dydį nustatė ieškovė ir trečiasis asmuo tarpusavio susitarimu, kad atsakovui ginčijant ieškovės patirtos žalos dydį, nepateikta jokių įrodymų apie patirtas nurodyto dydžio išlaidas (administravimo mokesčius), teismas ieškinio dalies dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su administravimo išlaidomis netenkina ((duomenys neskelbtini) straipsnis), iš atsakovo ieškovei priteisiama 129,97 Eur dydžio žala, t. y. 73,37 l kuro vertė apskaičiuota pagal pateiktą sąskaitą.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškinys iš esmės yra tenkinamas, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal ieškovės atstovo pateiktus duomenis ieškovė už teisinę pagalbą patyrė 1089 Eur išlaidų pateikiant ieškinį ir jį nagrinėjant teisme bei 181,50 Eur išlaidų, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Ieškovė nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, su pareiškimu pirmiausia kreipėsi ne į darbo ginčų komisiją, bet į teismą, laikantis DK nustatytos darbo ginčams nagrinėti tvarkos šių išlaidų nebūtų patyrusi, darbo ginčų komisijoje šalių turėtos teisinės pagalbos išlaidos nėra atlyginamos (DK 217 straipsnio 3 dalis), dėl ko ieškovės išlaidos teisinei pagalbai, patirtos teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, neatlygintinos.

Analizuojant pateiktus duomenis, matyti, kad išlaidos už teisinę pagalbą apskaičiuotos, prisilaikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose neužtruko (ilgiausias posėdis 2022 m. liepos 7 d. tęsėsi 38 min.), į ginčo specifiškumą ir dėl to reikalingas darbo bei laiko sąnaudas, teismas pagrįstomis ir būtinomis pripažįsta 900 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (34 ?), iš atsakovo ieškovei priteistina 306 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš atsakovo taip pat priteistinas ieškovės sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. B. 129,97 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis Eur 97 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 321 Eur (tris šimtus dvidešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.